LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VERSLINĖS IR MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

1995 m. vasario 2 d. Nr. 172

Vilnius

 

Siekdama sutvarkyti vandens telkinių naudojimą žūklei ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 12 d. rezoliuciją „Dėl vandens telkinių nuomos verslinei ir mėgėjiškai žūklei“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad Baltijos jūra, Kuršių ir Kauno marios, saugomų teritorijų ir kiti vandens telkiniai, kuriuose gyvena, migruoja ar veisiasi retosios ir nykstančiosios žuvys bei kiti vandens gyvūnai, auga retieji ir nykstantieji augalai, kuriuose yra svarbiausiosios nerštavietės, reproduktorių susikaupimo ir žiemojimo vietos, žūklei nenuomojami ir įrašomi į neišnuomotinų (valstybinės reikšmės) vandens telkinių sąrašą (pagal priedą).

3. Įpareigoti Aplinkos apsaugos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją, dalyvaujant Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai bei Miškų ūkio ministerijai, parengti tipinę nuomos (žuvų išteklių naudojimo) sutartį, atsižvelgiant į šio nutarimo reikalavimus, ir iki 1995 m. gegužės 1 d. pateikti ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

4. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai sugriežtinti vertingų rūšių žuvų žūklės tvarką ir užtikrinti jų išteklių atkūrimą, laikantis patvirtintųjų orientacinių žuvivaisos normų, taip pat patikslinti Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles, atsižvelgiant į šio nutarimo reikalavimus.

5. Aplinkos apsaugos ministerija turi per mėnesį nustatyti, kokia tvarka išduodami leidimai mėgėjiškai žūklei neišnuomotinuose vandens telkiniuose, Miškų ūkio ministerija – nacionalinių parkų vandens telkiniuose, miestų (rajonų) valdybos – jų teritorijose esančiuose visuose kituose valstybinio fondo vandens telkiniuose. Ši tvarka sistemingai turi būti skelbiama didžiausiuose Lietuvos bei rajonų laikraščiuose.

6. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentui, miestų (rajonų) valdyboms bei nacionalinių parkų valdyboms per 2 mėnesius patikrinti, ar jų sudarytos vandens telkinių nuomos žūklei sutartys atitinka įstatymus bei kitus teisės aktus, ir nustačius jų pažeidimus, reikalauti, kad sutartys būtų nutrauktos prieš laiką.

Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija ir miestų (rajonų) savivaldybės koordinuoja šį darbą.

7. Laikinai sustabdyti naujų vandens telkinių nuomos žūklei sutarčių pasirašymą, iki Aplinkos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija patvirtins nuomotinų vandens telkinių tvarkymo programas, tačiau ne ilgiau kaip iki 1995 m. birželio 1 dienos.

8. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 377 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės vandens telkiniuose“ (Žin. 1993, Nr. 19-478).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                               BRONIUS BRADAUSKAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 172

 

VANDENS TELKINIŲ NAUDOJIMO VERSLINEI IR MĖGĖJIŠKAI ŽŪKLEI

NUOSTATAI

 

1. Prie vandens telkinių, kuriems taikomi šie nuostatai, priskiriami visi Lietuvos Respublikos vidaus vandens telkiniai, teritoriniai vandenys ir ekonominė zona Baltijos jūroje, kuriuose gaudomos arba gali būti gaudomos versliniu arba mėgėjišku būdu žuvys bei kiti vandens gyvūnai arba kurie turi reikšmę žuvų išteklių reprodukcijai.

2. Vandens telkiniuose žūklaujama laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių nuostatų, Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų Žūklės taisyklių bei kitų žūklę reguliuojančių teisės aktų.

3. Vandens telkiniai gali priklausyti valstybiniam arba privačiam fondui.

4. Valstybinio fondo vandens telkinius (išskyrus neišnuomotinus ir nacionalinių parkų vandens telkinius) žūklei nuomoja miestų (rajonų) valdybos. Miestų (rajonų) valdybos rūpinasi joms pavestų nuomoti vandens telkinių būkle, atsižvelgdamos į žuvivaisai ir apsaugai skirtus asignavimus, ir skiria atsakingus už vandens telkinių žuvų išteklių tvarkymą bei apsaugą pareigūnus.

Nacionalinių parkų vandens telkinius (išskyrus neišnuomotinuosius) žūklei nuomoja nacionalinių parkų valdybos, suderinusios šį klausimą su rajonų valdybomis ir valstybinėmis tarnybomis, kurių reguliavimo sričiai priskirtas nacionalinis parkas. Parko vandens telkiniuose esančių žuvų išteklių būkle rūpinasi nacionalinio parko valdyba, atsižvelgdama į žuvivaisai ir apsaugai skirtus asignavimus.

5. Aplinkos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija parengia nuomojamų ir neišnuomotinų vandens telkinių tvarkymo programas 5 metams (pradedant nuo 1995 metų vasario mėnesio), kuriomis miestų (rajonų) valdybos bei nacionalinių parkų valdybos vadovaujasi sudarydamos vandens telkinių nuomos žūklei sutartis bei pradėdamos organizuoti verslinę ir mėgėjišką žūklę neišnuomotuose vandens telkiniuose. Programų rengimo darbai gali būti užsakomi iš Aplinkos apsaugos ministerijai skirtų Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų, taip pat miestų (rajonų) savivaldybių ir vandens telkinių nuomininkų lėšų.

6. Miestų (rajonų) valdybos bei nacionalinių parkų valdybos pagal žvejų pateiktas ataskaitas privalo tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą pagal rūšis ir kasmet iki vasario 1 dienos pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų ataskaitą.

7. Neišnuomotinus vandens telkinius (išskyrus nacionalinių parkų vandens telkinius) tvarko ir jų žuvų išteklių būkle rūpinasi Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į žuvivaisai skirtus asignavimus.

8. Privataus fondo vandens telkinių žuvų išteklius pagal įstatymus bei žūklės taisyklių reikalavimus tvarko ir už juos atsako šių telkinių savininkai.

9. Valstybinio fondo vandens telkiniai verslinei arba mėgėjiškai žūklei nuomojami uždaro ir atviro konkursų tvarka. Konkurso nuostatus patvirtina vandens telkinių nuomotojai.

Pirmenybė išsinuomoti vandens telkinį ne konkurso tvarka suteikiama paskutiniajam jo nuomininkui, vykdžiusiam nuomos sutarties sąlygas ir pasiūliusiam didesnę už nustatytąja konkurse pradinę kainą bei sutikusiam vykdyti kitas konkurso sąlygas.

Jeigu galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitokia pirmumo teisė, uždarame konkurse turi teisę dalyvauti rajono, kuriame yra vandens telkinys, gyventojai, kurių žemė, esanti privačioje nuosavybėje, arba kurią jie turi teisę susigrąžinti, ribojasi su išnuomojamu vandens telkiniu, rajono gyventojai, gyvenantys toje apylinkėje, rajono gyventojai, gyvenantys apylinkėse, kurios ribojasi su išnuomojamu vandens telkiniu, buvę šių vandens telkinių savininkai, taip pat nacionalinio parko nuolatiniai gyventojai (jeigu vandens telkinys yra nacionaliniame parke).

Neįvykus uždaram konkursui, rengiamas atviras konkursas.

Vandens telkinių nuomos konkursus skelbia ir rengia atitinkamai miestų (rajonų) valdybos arba nacionalinių parkų valdybos kartu su miestų (rajonų) valdybomis. Apie konkursą paskelbiama didžiausiuose Lietuvos ir vietiniuose (rajono, kuriame yra vandens telkinys) laikraščiuose ne vėliau kaip prieš 15 parų iki jo surengimo dienos. Laikoma, jog konkursas įvykęs, jeigu jame dalyvavo bent vienas juridinis ar fizinis asmuo, kuris pasiūlė didesnę negu konkurse nustatytoji pradinė kaina.

Tas pats vandens telkinys nuomojamas tik verslinei arba tik mėgėjiškai žūklei. Išimtys gali būti daromos tik vandens telkinio nuomininkui sutikus.

Vandens telkinys negali būti išnuomojamas dalimis keliems nuomininkams.

10. Vandens telkinių nuomos žūklei sutartys sudaromos su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Vandens telkinių nuomos verslinei žūklei sutartys sudaromos su fiziniais ir juridiniais asmenimis, turinčiais teisę verstis šia veikla. Vandens telkinių nuomos sutartys sudaromos pagal tipines sutarčių formas ne trumpiau kaip 10 metų. Sutartys įsigalioja jas nustatytąja tvarka įregistravus.

Nuomininkai turi įregistruoti sutartis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų sudarymo.

Apie sudarytas vandens telkinių nuomos sutartis miestų (rajonų) valdybos bei nacionalinių parkų valdybos privalo per 10 dienų raštu pranešti Aplinkos apsaugos ministerijai.

Grąžintini privatinėn nuosavybėn valstybinio fondo vandens telkiniai išnuomojami, iki bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į juos atstatymo. Apie tai įrašoma vandens telkinių nuomos sutartyje.

11. Neišnuomotinuose vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama žvejoti, verslinė ir mėgėjiška žūklė organizuojama pagal Aplinkos apsaugos ministerijos leidimus, laikantis šios ministerijos patvirtintų žvejybos taisyklių ir nustatytųjų limitų bei leidimų ir limitų sąlygų. Limitai naudotojams skiriami Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta konkurso tvarka. Apie naudotojams skirtus limitus ir leidimus verslinei žūklei pranešama miestų (rajonų) valdyboms ir nacionalinių parkų valdyboms. Leidimus mėgėjiškai žūklei nacionalinių parkų teritorijoje esančiuose neišnuomotinuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos ministerija ir nacionalinio parko valdyba.

12. Verslinei žūklei išnuomotuose vandens telkiniuose verslinės žūklės įrankiais žvejojama pagal Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytus limitus, laikantis žvejybos taisyklių bei kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų. Žvejoti šiuose telkiniuose galima pradėti tik po to, kai nuomininkai suderina su Aplinkos apsaugos ministerija, miesto (rajono) valdyba ir nacionalinio parko valdyba konkrečias žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemones, parengtas pagal vandens telkinių tyrimų bei kitus duomenis ir mokslines rekomendacijas.

Mėgėjiškai žūklei išnuomotuose vandens telkiniuose pradėti verslinę žūklę jų nuomininkams gali būti leidžiama Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

13. Miestų (rajonų) valdybos, nacionalinių parkų valdybos neišnuomotuose vandens telkiniuose verslinę žūklę gali pradėti tik po to, kai Aplinkos apsaugos ministerija patvirtina šių telkinių tvarkymo programas, nustato limitus ir skiria juos naudotojams konkurso būdu, suteikdamos pirmenybę rajono arba atitinkamo nacionalinio parko gyventojams. Pagal šiuos limitus miestų (rajonų) valdybos išduoda leidimus žvejoti šioms valdyboms priskirtuose vandens telkiniuose, o Aplinkos apsaugos ministerija išduoda leidimus žvejoti nacionalinių parkų vandens telkiniuose. Ne konkurso būdu gauti limitus ir leidimus verslinei žūklei neišnuomotuose ir neišnuomotinuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose turi teisę šių parkų valdybos, jeigu jos verčiasi šia žūkle arba ją organizuoja.

Leidimus mėgėjiškai žūklei neišnuomotuose vandens telkiniuose atitinkamai išduoda miestų (rajonų) valdybos ir nacionalinių parkų valdybos.

14. Visi vandens telkinių nuomininkai privalo apie žuvų įveisimo ir verslinės žūklės laiką informuoti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka šios ministerijos rajonų agentūras arba kitas tarnybas, miestų (rajonų) valdybas, nacionalinių parkų valdybas arba pateikti joms verslinės žūklės grafikus. Laikoma, jog vandens telkinių nuomininkai ir žuvų išteklių naudotojai šiurkščiai pažeidžia žvejybos taisykles, jeigu jie neinformuoja nurodytųjų institucijų apie žuvų įveisimo laiką arba pakartotinai (antrą kartą, nepraėjus metams po pirmojo pažeidimo) neinformuoja apie verslinės žūklės laiką.

15. Už vandens telkinius, išnuomotus verslinei arba mėgėjiškai žūklei, imamas nuomos mokestis. Už verslinę žūklę Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir neišnuomotuose bei neišnuomotinuose žūklei vidaus vandens telkiniuose imamas mokestis (už žuvų išteklių naudojimą), o už leidimus mėgėjiškai žūklei neišnuomotuose bei neišnuomotinuose vandens telkiniuose imamas žyminis mokestis.

16. Išduodant žūklės leidimus, žuvų išteklių naudotojams nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintus metodinius nurodymus.

17. Valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei. Leidimų kainas, išskyrus šio punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytus atvejus, nustato nuomininkai, bet ne daugiau kaip 20 litų metams, 6 litus mėnesiui ir 2 litus parai.

Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne daugiau kaip už 3 kilometrų nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai mėgėjiškai žūklei šiame telkinyje turi būti išduodami nemokamai.

Vietiniams kaimo gyventojams, gyvenantiems ne daugiau kaip už 1 kilometro nuo išnuomoto vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems daugiau kaip už 3 kilometrų nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai mėgėjiškai žūklei šiuose telkiniuose išduodami su 50 procentų nuolaida (ši nuostata netaikoma nuomininko įveistų žuvų žvejybai), tačiau lengvatinio leidimo metams kaina neturi būti didesnė kaip 10 litų.

Leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles.

18. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija mėgėjišką žūklę organizuoja tik jai išnuomotuose vandens telkiniuose. Draugija, susitarusi su naudotojais, platina žūklės leidimus, supažindina su mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėmis, kitais gamtosaugos reikalavimais, tvarko pagal draugijos platinamus leidimus mėgėjiškos žūklės įrankiais sugautų žuvų apskaitą.

19. Užsienio valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys žvejoja Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, šiuose nuostatuose, žūklės taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

20. Aplinkos apsaugos ministerija turi teisę sustabdyti ar apriboti verslinę ir mėgėjišką žūklę, kai žvejojantys juridiniai ir fiziniai asmenys nesilaiko aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, limitų ir leidimų sąlygų.

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 172

priedas

 

NEIŠNUOMOTINI (VALSTYBINĖS REIKŠMĖS) VANDENS TELKINIAI

 

Santrumpų reikšmės

 

BD – botaninio draustinio vandens telkinys, BZD – botaninio- zoologinio draustinio vandens telkinys, ID – ichtiologinio draustinio vandens telkinys, INP – istorinio nacionalinio parko vandens telkinys, NP – nacionalinio parko vandens telkinys, OD – ornitologinio draustinio vandens telkinys, RP – regioninio parko vandens telkinys, ŽĮ – valstybinės žuvivaisos įmonės (centro, veislyno) vandens telkinys, VŽ – vandens telkinys, kuriame gali būti leidžiama nuolatinė specializuota verslinė žūklė, RK – vandens telkinys, skirtas Raudonosios knygos žuvų gyvenamųjų vietų, migracijos kelių, nerštaviečių apsaugai, galimai introdukcijai, BK – vandens telkinys, skirtas Berno konvencijos vandens gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti, PT – pasienyje esantis vandens telkinys.

 

Ežerai, vandens talpyklos

 

Inventorizacijos Nr.

Vandens telkinio pavadinimas

Vandens telkinio plotas (ha)

Priskyrimo pagrindas, pastabos

Akmenės rajonas

4-1

Kamanų

6,2

Kamanų rezervatas

Alytaus rajonas

56-63

Didžiulis (Daugų)

912,7

BK, VŽ

55-12

Giluitis

234,5

RK

61-40

Obelija

573,4

RP, BK, VŽ

55-45

Žuvintas

981,8

Žuvinto rezervatas

 

Simno valstybinės žuvivaisos įmonės telkiniai

113,3

ŽĮ, BK

Ignalinos rajonas

32-89

Alksnaitis (Alksnykštis)

62,9

NP, BK, VŽ

31-186

Alksnaitis (Alksnas)

88,9

NP, BK, VŽ

31-168

Almajas

104,5

NP, BK, VŽ

33-12

Apvardai

543,7

PT, BK, VŽ

32-90

Asalnai

263,5

NP, BK, VŽ

32-194

Asalnykštis

16,8

NP, BK

32-86

Asėkas

47,1

NP, ŽĮ, BK

32-84

Baltys

51,7

NP, ŽĮ, BK

32-79

Baluošas

438,2

NP, BK, VŽ

32-82

Baluošykštis

11,3

NP, BK

32-97

Dringis

717,8

NP, BK, VŽ

32-100

Dringykštis

37

NP, BK, VŽ

33-7

Drūkšiai

728

PT, BK, VŽ

45-2

Erzvėtas

206,4

BK, VŽ

32-80

Joskutis

38,5

NP, ŽĮ, BK, VŽ

43-111

Juodenis

9,4

ŽĮ, BK, VŽ

31-185

Linkmenas

75,7

NP, BK, VŽ

32-91

Lūšiai

390,9

NP, BK, VŽ

44-29

Merkmenys

43

ŽĮ, BK, VŽ

31-164

Pakasas

146,8

NP, BK, VŽ

32-104

Palaukinis

13,5

ŽĮ, BK, VŽ

32-173

Parsvėtas

87,4

BK, VŽ

32-81

Srovė (Srovinaitis)

31,9

NP, BK

44-1

Šakarvai

77,1

NP, BK, VŽ

31-184

Ūkojas

190,3

NP, BK, VŽ

 

Ignalinos valstybinės žuvivaisos įmonės telkiniai

29,6

ŽĮ, BK

Kaišiadorių rajonas

50-69

Liminas

12,3

ŽĮ, BK

50-70

Statkūniškės

7,9

ŽĮ, BK

 

Kauno marios

1380,2

RP, BK, VŽ

 

Kaišiadorių HAE aukštutinis baseinas

303

RP, BK

 

Laukystos žuvų veislyno talpykla ir tvenkiniai

119,8

ŽĮ

Kauno rajonas ir miestas

 

Kauno marios (miestas)

450,4

RP, BK, VŽ

 

Kauno marios (rajonas)

3658,3

RP, BK, VŽ

 

Raudondvario tvenkiniai

3,6

ŽĮ

Lazdijų rajonas

61-12

Dusia

2334

RP, RK, BK, VŽ

61-39

Metelys

1289,5

RP, RK, BK, VŽ

61-156

Vilkas

89,2

BD, BK

Marijampolės rajonas

55-5

Amalvas

193,8

BZD, BK

54-40

Žaltytis

289,3

OD, BK

Molėtų rajonas

43-36

Aisetas

251

RP, BK, VŽ

43-86

Alnis

104,4

RP, BK

42-109

Asveja (Dubingių)

443,9

RP, RK, BK, VŽ

43-118

Baltieji Lakajai

703,8

RP, BK, VŽ

43-174

Juodieji Lakajai

392,6

RP, BK, VŽ

43-214

Galuonai

591,5

BK, VŽ

43-215

Išnarai

326,4

RP, VŽ, BK

43-173

Kertuojai

545,7

RP, BK, VŽ

43-172

Urkis

60,8

OD

Plungės rajonas

2-5

Platelių

1199,6

NP, RK

2-16

Skyplaičių

7

NP, BK

2-9

Žiedelis

10,1

NP, BK

Prienų rajonas

 

Kauno marios

911,1

RP, BK, VŽ

55-18

Prienlaukio

48,2

ŽĮ, BK, VŽ

Rokiškio rajonas

20-76

Sartai

1134,7

RP, BK. VŽ

20-118

Vazajis

77,7

BK

Šilutės rajonas

36-14

Merguva Nemuno deltos regioninio parko visi vandens telkiniai

44,8

RP, BK RP, RK, BK

 

Polderių telkiniai, į kuriuos atplaukia Kuršių marių ir Nemuno žuvys

 

BK, VŽ

 

Rusnės žuvivaisos įmonės telkiniai

132,45

ŽĮ

Širvintų rajonas

42-90

Alys

140,3

BD, VŽ

Švenčionių rajonas

43-225

Aldikis

19,7

BK

43-109

Asveja (Dubingių)

539,6

RP, RK, BK, VŽ

43-278

Baluošas

250,8

RP, BK, VŽ

43-138

Kanys (Konis)

10

RP, BZD

43-163

Kerotis

32,2

RP, BZD

44-25

Kretuonas

862,5

OD, BK, VŽ

43-227

Lakajas

73,9

BK, VŽ

43-160

Liedaitis

27,3

RP, BZD

43-161

Liedis

65,5

RP, BZD

43-303

Mažalotė

11,7

ŽĮ, BK

44-34

Miškinis

50,7

ŽĮ, BK, VŽ

44-143

Peršokšnai (Peršakšniai)

209,6

RP, BK

44-2

Žeimenys

433

NP, BK, VŽ

 

Žeimenos žuvivaisos įmonės telkiniai

286,4

ŽĮ

Tauragės rajonas

 

Viešvilės rezervato vandens telkiniai

24,7

 

 

Tauragės tvenkinys prie Jūros upės

9

RK

Telšių rajonas

13-35

Biržulis

505,1

OD

13-34

Stervas

137,1

OD

Trakų rajonas

57-122

Akmena

270,4

ĮNP, BK, VŽ

57-93

Drabužaitis

26,6

RP, BK

57-90

Drabužis

53,4

RP, BK

57-185

Ežeriukas

9,8

BK

57-184

Ilgutis

17

BD

57-123

Galvė

361,1

ĮNP, BK, VŽ

57-94

Juodžiukas

7

RP, BK

57-138

Luka

87,7

ĮNP, BK

57-139

Lukna

30,1

BK

57-126

Plomėnų

18,2

ĮNP, OD

7-124

Skaistis

285,5

ĮNP, BK, VŽ

57-166

Spengla

39,5

BK

57-91

Spindžiukas

10,6

RP, BK, RK

57-92

Spindžius

106,7

RP, RK

57-89

Šamukas

8,5

RP, RK, BK

57-33

Škilietų I

5

RP, BK

57-32

Škilietų II

3

RP, BK

50-130

Šulninkų

25,8

ĮNP, BK

57-127

Totoriškių

76

ĮNP, BK, VŽ

57-80

Verniejus

107,2

RP, RK

 

Bagdanonių vandens talpykla

97,5

RP, BK

Utenos rajonas

43-36

Aisetas

149,6

BK, VŽ

31-140

Tauragnas

503,7

NP, BK, VŽ

20-128

Paštys

68

BK, VŽ

31-150

Utenas

202,5

NP, BK, VŽ

32-64

Utenykštis

86,4

NP, BK

Varėnos rajonas

62-39

Gilšė

10,6

NP, BK

62-98

Grūda

90,7

PT, VŽ

63-22

Lynas (Lynežeris)

18,5

NP, BK

 

Krūminių tvenkinys

61,4

ID, BK

 

Čepkelių rezervato vandens telkiniai

40,3

 

Vilkaviškio rajonas

53-30

Vištyčio

39,8

Rp, BK, VŽ

Vilniaus rajonas ir miestas

51-14

Karvys

58,7

BK

51-13

Kazimieriškių

33

ŽĮ, BK

51-2

Musia

36,4

ŽĮ, BK

52-25

Pravalas

20,8

BD

51-3

Širvys

85,1

ŽĮ, BK

43-320

Viranglis

27,1

RP, BK

 

Anovilio žuvivaisos įmonės vandens telkiniai ir tvenkiniai

61,9

ŽĮ, BK

 

Vokės žuvivaisos įmonės tvenkiniai

8,8

ŽĮ, BK

 

Turniškių 4 tvenkiniai

6

ŽĮ, BK

Zarasų rajonas

33-7

Drūkšiai

3498,6

PT, BK, VŽ

20-76

Sartai

215,4

RP, BK, VŽ

32-45

Šventas

425,9

BD, BK

 

Pastaba. Upės, jungiančios sąraše nurodytus vandens telkinius, taip pat upių, ištekančių iš sąraše nurodytų ežerų ir vandens talpyklų, 300 metrų ilgio ištakų ruožai priklauso neišnuomotiniems vandens telkiniams.

 

Upės

 

Upės pavadinimas

Vyresnioji upė, krantas

Ilgis (km)

Priskyrimo pagrindas, pastabos

Agluona

Šešuvis, dešinysis

32

RK, BK

Aisė su intakais

Veiviržas, dešinysis

25,7

ID, RK

Aitra

Jūra, kairysis

38,4

RK

Akmena su intakais

Jūra, kairysis

76,3

ID, RP, RK

Alantas

Minija, kairysis

45,5

RK

Ančia

Šešuvis, dešinysis

85,9

RK

Apaščia

Nemunėlis, kairysis

89

RP, BK

Ašva su intakais

Veiviržas, kairysis

53,4

ID, RK

Avirė su intakais

Nemunas, kairysis

11,6

ID, RK

Balčia

Šešuvis, dešinysis

19

RK

Bartuva su intakais

Baltijos jūra

59,8

ID, RK

Beržupis su intakais

Merkys, kairysis

6,2

ID, BK

Bilsinyčia

Nemunas, kairysis

9,8

ID, BK

Blendžiava su intakais

Salantas, kairysis

29,7

ID, RK

Bražuolė

Neris, kairysis

25,3

RP, RK, BK

Cirvija

Merkys, dešinysis

14,4

BK

Derežna su intakais

Merkys, kairysis

13,3

ID, BK

Derežnyčia

Merkys, kairysis

10,5

BK

Didžioji Sruoja su intakais

Minija, dešinysis

7,3

ID, BK

Dirsteika

Veiviržas, dešinysis

11,7

RK

Dysna

Dauguva, kairysis

37,7

BK

Dubysa (nuo žiočių iki Klumpės malūno užtvankos)

Nemunas, dešinysis

14,9

ID, RP, RK

Duobupis

Merkys, dešinysis

15,1

BK

Egluona-Agluona

Minija, kairysis

20,1

RK

Ežeruona

Jūra, dešinysis

37

RK

Gauja

Nemunas, dešinysis

36,8

BK

Giluvė

Jūra, kairysis

12,5

RK

Grabuosta su intakais

Siesartis, kairysis

13,4

ID, BK

Graumena

Šalpė, kairysis

44,3

RK

Graužupis

Merkys, dešinysis

11

BK

Grūda su intakais

Merkys, kairysis

56,5

NP, BK

Jūra

Nemunas, dešinysis

204,5

ID, RP, RK

Jusinė

Žeimena, dešinysis

20,8

RK

Kapupis su intakais

Sausdravas, dešinysis

4,6

ID, BK

Karklė su intakais

Nemunas, dešinysis

9,8

ID, BK

Karkluoja

Alantas, dešinysis

26,9

RK

Lakaja su intakais

Žeimena, dešinysis

29,3

ID, RP, RK

Lomena

Neris, kairysis

37

RK

Lukna

Minija, kairysis

12

RK

Lukna-Medrynia

Merkys, dešinysis

20,3

BK

Luoba su intakais

Bartuva, dešinysis

53

ID, BK

Maltupis

Šalčia, kairysis

10,4

BK

Mera su intakais

Žeimena, kairysis

54,2

ID, RK

Merkys

Nemunas, dešinysis

190,4

ID, NP, BK

Minija

Atmata, dešinysis

219,3

ID, RK

Mišupė

Minija, dešinysis

23,8

RK

Musė

Neris, dešinysis

64,6

RK

Nedingis

Merkys, dešinysis

22,3

BK

Nemunas

Baltijos jūra

488,8

NP, RP, RK, BK, VŽ, PT

Neris

Nemunas, dešinysis

256,2

RP, RK, BK, VŽ, PT

Pala

Minija, kairysis

18,9

RK

Pasgrinda

Verseka, kairysis

7,2

ID, BK

Peršokšna-Dumblė su intakais

Lakaja, kairysis

26,7

ID, RP, RK

Ratnyčia su intakais

Nemunas, dešinysis

17,4

ID, BK

Salantas su intakais

Minija, dešinysis

47,4

ID, RK

Samė su intakais

Verknė, dešinysis

3,1

ID, BK

Saria su intakais

Žeimena, kairysis

27,3

ID, RK

Sausdravas su intakais

Minija, dešinysis

24,4

ID, RK

Siesartis

Šventoji, kairysis

63,7

BK

Skinija

Minija, kairysis

21,9

RK

Skirda

Žeimena, kairysis

13,7

RK

Skroblus

Merkys, kairysis

17,1

NP, BK

Spengla

Merkys, dešinysis

20,5

BK

Spernia-Bambena

Dovinės atkarpa tarp Dusios ir Žuvinto

16,3

BK

Strėva

Nemunas, dešinysis

76

RP, BK

Strūzda

Verknė, kairysis

7,5

ID, BK

Šalčia

Merkys, kairysis

76,6

BK

Šalpė su intakais

Veiviržas, kairysis

48,1

ID, RK

Šaltuona

Šešuvis, kairysis

73,6

RK

Šatė-Šata su intakais

Luoba, kairysis

35,7

ID, BK

Šešuvis su intakais

Jūra, kairysis

107,5

ID, RK

Šilupis su intakais

Sausdravas, dešinysis

3,6

ID, RK

Širvinta

Šventoji, kairysis

106,4

BK

Šyša

Atmata, dešinysis

63,7

RK

Šlūžmė su intakais

Upita, kairysis

16,9

ID, RK

Šunija

Jūra, kairysis

34,3

RP, RK

Šustis

Šyša, dešinysis

40,8

RK

Šušvė

Nevėžis, dešinysis

127,4

BK

Šventoji

Neris, dešinysis

254,1

ID, RP, RK

Šventoji

Baltijos jūra

78,2

RK

Šventupis

Dabikinė, kairysis

20,3

RK

Švėtė

Mūša, kairysis

52,1

RP, BK

Švėkšnelė

Ašva, dešinysis

13,6

RK

Tatula

Mūša, dešinysis

63,6

RP, BK

Trumpė

Žvelsa, dešinysis

29,8

RK

Trumpė

Balčė, kairysis

4,3

RK

Uosupis

Ūla-Pelesa, dešinysis

22

BK

Upyna su intakais

Šešuvis, dešinysis

30

ID, RK

Upita su intakais

Veiviržas, kairysis

16,5

ID, RK

Ūla-Pelesa

Merkys, kairysis

64,8

NP, BK

Veiviržas

Minija, kairysis

82,3

ID, RK

Verknė

Nemunas, dešinysis

71,3

RP, ID, BK

Verseka-Gornostaika su intakais

Merkys, kairysis

39

ID, BK

Vilnia

Neris, kairysis

76,9

RP, RK, BK

Virinta su intakais

Šventoji, dešinysis

55,3

ID, RP, BK

Visinčia

Šalčia, dešinysis

56,5

BK

Vokė

Neris, kairysis

44,2

RK, BK

Žeimena

Neris, dešinysis

107

ID, NP, RK

Žvelesys

Ašva, kairysis

18,5

RK

Žvelsa

Minija, kairysis

48,3

RK

 

Jūriniai vandenys

 

Vandens telkinio pavadinimas

Priskyrimo pagrindas

Baltijos jūros teritoriniai vandenys ir ekonominė zona

BK, VŽ

Kuršių marios

BK, VŽ

 

Pastaba. Valstybinės reikšmės vandens telkiniai, dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, prie neišnuomotinų vandens telkinių kategorijos priskiriami pasibaigus galioti sutartims.

______________