LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL MĖSOS ir MĖSOS produktų MĖGINIŲ PAĖMIMO LABORATORINIAM TYRIMUI NURODYMŲ PATVIRTINIMO
2008 m. sausio 31 d. Nr. B1-85
Vilnius
Vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OJ 2006 L 363, p. 1), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OJ 2006 L 100, p. 3), 2005 m. lapkričio 15 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2005 L 338, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2007, iš dalies keičiančiu reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2007 L 322, p. 12), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų skyriaus priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2004, Nr. 22-667), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-976 „Dėl Valstybinės maisto kontrolės principų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-217), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 „Dėl Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5746) ir siekdamas užtikrinti vienodą mėginių ėmimo tvarką:
2. Pavedu:
2.1. įsakymą pagal kompetenciją vykdyti apskričių, miestų ir rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms;
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu
Nr. B1-85
MĖSOS ir MĖSOS produktų MĖGINIŲ PAĖMIMO LABORATORINIAM TYRIMUI NURODYMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėsos ir mėsos produktų mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų (toliau – Nurodymai) tikslas – pateikti bendruosius mėsos ir mėsos produktų mėginių paėmimo jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams reikalavimus.
2. Nurodymai skirti apskričių, miestų ir rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų (toliau – teritorinės VMVT) pareigūnams, atliekantiems valstybinę maisto kontrolę maisto tvarkymo subjektuose.
3. Mėsos ir mėsos produktų mėginių ėmimas ir paruošimas mikrobiologiniams tyrimams turi būti atliekamas laikantis 2005 m. lapkričio 15 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2005 L 338, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2007, iš dalies keičiančiu reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2007 L 322, p. 12), reikalavimų.
4. Nurodymuose vartojamos sąvokos:
Jungtinis mėginys – bendras visų taškinių mėginių, paimtų iš partijos ar partijos dalies, mėginys.
Mėginio etiketė – lapelis, kuriame nurodyta: produkto pavadinimas, pagaminimo data arba tinkamumo vartoti terminas (jeigu reikia), mėginių ėmimo data, gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo pavadinimas ir adresas, partijos (-ų), iš kurios (-ių) paimti mėginiai, numeris (-iai) ir dydis (-iai), mėginio kiekis (masė arba tūris).
Mėsos produktai – mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai, mėsos konservai.
Maisto tvarkymo subjektas (toliau – subjektas) – fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdo maisto tvarkymą. Juridinio asmens, tvarkančio maistą, struktūrinis padalinys prilyginamas atskiram maisto tvarkymo subjektui.
II. MĖGINIŲ ĖMIMAS
5. Valstybiniai mėginiai imami pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 patvirtintus Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymus (Žin., 2007, Nr. 139-5746).
6. Mėginių ėmimo priemonės turi būti pagamintos iš medžiagų, atsparių dezinfekavimui ir sterilizavimui, nesukeliančių mėginio pokyčių, galinčių turėti įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams.
7. Mėginių ėmimo priemonės ir tara turi atitikti 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4), ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-371 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (Žin., 2006, Nr. 58-2069) reikalavimus.
9. Kiekviena mėginių ėmimo procedūra įforminama mėginių paėmimo tirti aktu, patvirtintu 2006 m. vasario 15 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-132 „Dėl mėginių paėmimo tirti akto“.
10. Kiekviena į laboratoriją siunčiama tara su mėginiu (-iais) turi būti užplombuota. Mėginių paėmimo tirti akte nurodomas mėginio plombos numeris ir / ar mėginio tapatumo nustatymo numeris, esantis ant specialios mėginiui skirtos pakuotės ar taros, su pritvirtinta mėginio etikete.
11. Imant mėginius mikrobiologiniams tyrimams, nurodoma, kokia buvo mėsos ar mėsos produkto ar aplinkos temperatūra mėginio paėmimo metu.
12. Mėginio tara po mėginių paėmimo užplombuojama tokiu būdu, kad taros atidarymas, nesugadinant taros, etiketės ar plombos, būtų neįmanomas.
13. Mėginio tara gali būti neplombuojama, jei mėginio tapatumo nustatymas užtikrinamas specialiu tapatumo numeriu.
14. Mėginių transportavimo iš patikrinimo atlikimo vietos į laboratoriją metu turi būti užtikrinamos atitinkamos sąlygos, kad nepakistų mėginių būklė, t. y. mėginiai privalo būti transportuojami tinkamoje temperatūroje, turi būti apsaugoti nuo pašalinių kvapų, tiesioginės saulės spindulių ir kitų nepageidaujamų faktorių.
15. Mėsos ar mėsos produktų mėginių skaičius, paėmimo planas ir metodai gali būti numatomi specialiuosiuose teisės aktuose arba, jiems nesant, gali būti nustatomi, kitaip suderinami tarp suinteresuotų šalių.
16. Jei reikia atlikti skirtingų rūšių tyrimus (juslinius, cheminius, mikrobiologinius), kiekvienai tyrimų rūšiai imami atskiri mėsos ir mėsos produktų mėginiai.
17. Siekiant kuo tiksliau įvertinti mėsą ar mėsos produktus, mėginiai atrenkami nuo 10 procentų partijos kiekio. Nuo atitinkamai atrinkto mėsos ar mėsos produktų kiekio imami mėginiai jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams laikantis šių reikalavimų:
17.1. jeigu nepakuotų mėsos gabalų ir vienetinių mėsos produktų ar supakuotos mėsos ir mėsos produktų pakuočių masė yra didesnė kaip 2 kilogramai, visoms tyrimo rūšims iš viso imami 2 mėsos ar mėsos produktų vienetai. Imant mėginius kelioms tyrimo rūšims, pirmiausia nuo kiekvieno atrinkto mėsos ar mėsos produkto vieneto imami mėginiai mikrobiologiniams tyrimams;
18. Taškiniai mėginiai imami iš pagal 17.1 arba 17.2 punktą atrinktų mėsos ar mėsos produktų vienetų:
18.1. jusliniams tyrimams imami 2 taškiniai mėginiai po 400–500 gramų iš dviejų skirtingų mėsos ar mėsos produktų vienetų, atpjaunant juos skersai produkto ne arčiau kaip 5 cm nuo krašto, ir sudaromas vienas 800–1000 gramų jungtinis mėginys. Smulkių supakuotų ar nesupakuotų (iki 150 gramų masės) mėsos gabalų ar mėsos produktų 400–500 gramų jungtinis mėginys sudaromas mažiausiai iš 3 taškinių mėginių. Mėsos gabalai ar mėsos produktai atrenkami nepažeidžiant jų paviršiaus, apvalkalo ar pakuotės;
18.2. cheminiams tyrimams imami 2 taškiniai mėginiai po 200–250 gramų iš dviejų skirtingų mėsos ar mėsos produktų vienetų, atpjaunant juos skersai produkto ne arčiau kaip 5 centimetrai nuo krašto, ir sudaromas vienas 400–500 gramų jungtinis mėginys. Smulkių supakuotų ar nesupakuotų (iki 150 gramų masės) mėsos gabalų ar mėsos produktų 400–500 gramų jungtinis mėginys sudaromas mažiausiai iš 3 taškinių mėginių. Mėsos gabalai ar mėsos produktai atrenkami nepažeidžiant jų paviršiaus, apvalkalo ar pakuotės;