Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL CIVILINĖS SAUGOS PRATYBŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1295
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 9 straipsnio 10 punktu, 12 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 14 straipsnio 8 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 111 „Dėl Civilinės saugos treniruočių ir pratybų rengimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-300);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1413 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 111 „Dėl Civilinės saugos treniruočių ir pratybų rengimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 108-4834);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 983 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 111 „Dėl Civilinės saugos treniruočių ir pratybų rengimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4666);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1383 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 111 „Dėl Civilinės saugos treniruočių ir pratybų rengimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 150-5477);
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 884 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 111 „Dėl Civilinės saugos treniruočių ir pratybų rengimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 94-3787).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295
CIVILINĖS SAUGOS PRATYBŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato civilinės saugos pratybų (toliau – pratybos) tipus, lygius, planavimą, organizavimą ir vertinimą.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) vartojamas sąvokas.
3. Aprašas taikomas ministerijoms ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą ir (arba) kuriuose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos).
II. PRATYBŲ TIPAI IR LYGIAI
4. Pratybų tipai yra:
4.1. stalo pratybos – detalus pratybų aprašyme pateikto įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos (toliau – pratybų situacija) valdymo aptarimas, kuriame dalyvaujantys civilinės saugos sistemos subjektų atstovai tarpusavyje tikslina, tobulina ir derina reagavimo ir padarinių šalinimo veiksmus;
4.2. funkcinės pratybos – civilinės saugos sistemos subjektų pratybos, skirtos atskiroms funkcijoms ar procedūroms, numatytoms šiems subjektams civilinės saugos srityje, įvertinti, tobulinti ir mokytis jas vykdyti;
5. Pratybos pagal jose dalyvaujančius subjektus ir modeliuojamos ekstremaliosios situacijos mastą skirstomos į:
5.1. tarptautinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą reaguoti į tarptautinio masto ekstremaliąsias situacijas;
5.2. valstybinio lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
5.3. savivaldybės lygio – pratybos, kurios organizuojamos siekiant patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją;
III. PRATYBŲ PLANAVIMAS, Organizavimas ir vertinimas
6. Pratybos organizuojamos vadovaujantis:
6.1. tarptautinio lygio pratybos – Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Jungtinių Tautų organizacijos arba kitų tarptautinių organizacijų pratybų planais arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu;
6.2. valstybinio lygio pratybos – vidaus reikalų ministro kas treji metai tvirtinamu valstybinio lygio civilinės saugos pratybų planu, kurį rengia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) pagal pateiktus ministerijų ir kitų institucijų pasiūlymus;
6.3. savivaldybės lygio pratybos – savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planais;
7. Pratybas organizuoja:
7.1. tarptautinio lygio pratybas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kartu su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis;
7.2. valstybinio lygio pratybas – Aprašo 3 punkte nurodytos ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo;
8. Pratybos organizuojamos vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinėmis rekomendacijomis.
9. Pratybos organizuojamos šiuo periodiškumu:
9.1. valstybinio lygio:
9.1.2. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės pratybos;
9.2. savivaldybės lygio:
9.2.2. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai, išskyrus tuos metus, kai rengiamos kompleksinės pratybos;
10. Pratybas organizuojančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai pratybas organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktorius nustato pratybų tipą, pavadinimą, tikslus, dalyvius, paskiria pratybų vadovą, pratybų rengimo grupę ir numato pratybų vertintojus.
11. Pratybų dalyviai yra civilinės saugos sistemos subjektai, turintys reaguoti į numatytą pratybų situaciją.
12. Pratybų vadovas vadovauja pasirengimui pratyboms, pratybų eigai, vertinimui ir ataskaitos rengimui.
13. Pratybų rengimo grupė, vadovaudamasi pratybas organizuojančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai pratybas organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu, rengia pratyboms organizuoti, vykdyti ir vertinti reikalingus dokumentus ir priemones. Pratybų metu ji koordinuoja pratybų eigą, teikia reikiamą informaciją pratybų vadovui ir dalyviams, o pasibaigus pratyboms parengia pratybų ataskaitą. Pratybų rengimo grupės nariais gali būti pratybas organizuojančios institucijos specialistai ir (arba) pratybose dalyvaujančių institucijų atstovai.
14. Pratybų vadovas ir pratybų vertintojai vertina pratybų dalyvių pasirengimą reaguoti ir valdyti pratybų situaciją, galimybes ir gebėjimus pasiekti numatytus pratybų tikslus. Pratybų vertintojais gali būti įvairių ekstremaliųjų situacijų valdymo sričių specialistai iš institucijos, organizuojančios pratybas, ir (arba) iš kitų civilinės saugos sistemos subjektų. Pratybų vertintojų ir pratybų vadovo išvados, pasiūlymai ir rekomendacijos įtraukiami į pratybų ataskaitą.
15. Pratybų ataskaitoje aprašoma pratybų eiga, įvertinami pratybų rezultatai, pratybų dalyvių parengtis ir gebėjimai veikti ekstremaliosios situacijos metu, pateikiamas pratybų vertinimas, rekomendacijos ir pasiūlymai dėl pratybų dalyvių parengties ekstremaliosioms situacijoms tobulinimo. Pratybų vadovas per 10 darbo dienų po pratybų pateikia pratybų ataskaitą pratybas organizavusios institucijos vadovui, o šis tvirtina pratybų ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ataskaitos patvirtinimo pateikia ją pratybų dalyviams ir:
15.1. tarptautinio lygio pratybų ataskaitą – pratybas inicijavusioms organizacijoms, Vidaus reikalų ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai;
15.2. valstybinio lygio pratybų ataskaitą – Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;