LIETUVOS RESPUBLIKOS

INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

Į S T A T Y M A S

1995 m. liepos 5 d. Nr. I-1018

Vilnius

I SKIRSNIS. BENDROJI DALIS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja investicinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir veiklos ypatumus, investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą, akcininkų teises bei pareigas ir teisių apsaugos priemones. Šis įstatymas taip pat nustato investicinių akcinių bendrovių, įsteigtų iki jo įsigaliojimo dienos ir veikiančių valstybiniam turtui privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, reorganizavimo į investicines bendroves tvarką.

2. Investicinėms bendrovėms taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenumato šis įstatymas.

2 straipsnis. Vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

depozitoriumas – bankas, banko dukterinė įmonė ar finansų maklerio įmonė, šio įstatymo IV skirsnyje nustatyta tvarka sauganti investicinės bendrovės pinigines lėšas ir vertybinius popierius bei aptarnaujanti operacijas su vertybiniais popieriais ir pinigais;

kontroliuojama įmonė – įmonė, kurios akcijų, suteikiančių daugiau kaip 30 procentų bendro balsų skaičiaus, turi investicinė bendrovė;

investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, kurios veiklos pobūdis ar turto sudėtis atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus kriterijus. Investicinės bendrovės gali veikti kaip investiciniai fondai, uždarieji investiciniai fondai ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės;

investicinė akcinė bendrovė – akcinė bendrovė, įsteigta valstybiniam turtui privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

emitentas – fizinis ar juridinis asmuo, savo vardu leidžiantis vertybinius popierius;

investicijų portfelis – investicinės bendrovės turimų investicijų rinkinys;

diversifikuotas investicijų portfelis – investicijų portfelis, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) investuota ne daugiau kaip 5 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, išskyrus valstybės (vietos savivaldybės) išleistus ar garantuotus vertybinius popierius, į kuriuos gali būti investuota iki 35 procentų nuosavų (grynųjų) aktyvų;

2) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento akcijų;

3) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento kredito vertybinių popierių, išskyrus valstybės (vietos savivaldybės) išleistus ar garantuotus vertybinius popierius;

investuotojas – asmuo, savo vardu ir savo lėšomis įsigijęs ar įsigyjantis vertybinių popierių;

įstatinis kapitalas – įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas akcinės bendrovės kapitalas, kuris yra lygus išleistų akcijų skaičiaus ir akcijų nominalios vertės sandaugai;

nuosavas kapitalas – investicinio fondo akcininkų kapitalas, kuris nėra registruojamas ir jo dydis keičiasi dėl akcijų išpirkimo ir jų anuliavimo bei naujų akcijų išleidimo;

nuosavi (grynieji) aktyvai – investicinės bendrovės turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas;

asmenys, susiję su investicine bendrove:

1) asmenys, turintys daugiau kaip 5 procentus investicinės bendrovės akcijų;

2) įmonės ar kitos organizacijos, kurių daugiau kaip 10 procentų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) turi investicinė bendrovė;

3) investicinės bendrovės ir su ja susijusių įmonių ar organizacijų vadovai;

vadovai – įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, administracijos vadovas ir jo pavaduotojai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti asmenys, įgalioti jos vardu sudaryti sandorius;

valdymo įmonė – įmonė, kuriai pagal turto valdymo sutartį yra perduotas investicinės bendrovės turto valdymas ir vadovavimas jos einamajai veiklai.

3 straipsnis. Investicinės bendrovės samprata

1. Investicinė bendrovė yra akcinė bendrovė (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas išimtis), kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų lėšas viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:

1) pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų, yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius ir(ar) prekyba vertybiniais popieriais;

2) daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.

2. Kiekviena įmonė, atitinkanti šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktų kriterijus, turi būti reorganizuota į investicinę bendrovę šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus.

3. Investicinėmis bendrovėmis nėra laikoma ir šis įstatymas netaikomas:

1) bankams, draudimo bendrovėms, finansų maklerio įmonėms, taip pat kitoms operacijas su vertybiniais popieriais atliekančioms finansinėms institucijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ar teisės aktai;

2) akcinėms bendrovėms, turinčioms ne daugiau kaip 100 akcininkų (savininkų), kurios neplatino ir neplatina savo vertybinių popierių viešai;

3) akcinėms bendrovėms, kurios peržengia šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytą ribą laikinai, jeigu jos šią ribą viršijančius vertybinius popierius parduos ne vėliau kaip per 3 mėnesius;

4) įmonėms, kurių įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 250 tūkstančių litų.

4 straipsnis. Investicinių bendrovių klasifikacija

1. Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:

1) investiciniai fondai;

2) uždarieji investiciniai fondai;

3) kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.

2. Investicinė bendrovė yra laikoma investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų.

3. Investicinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

4. Investicinė bendrovė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

5. Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali būti įsteigta tik reorganizavus investicinę akcinę bendrovę, taip pat kitos rūšies įmonę (išskyrus investicinį fondą ir uždarąjį investicinį fondą) pagal 3 straipsnio antrosios dalies nuostatas.

II SKIRSNIS. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5 straipsnis. Investicinių bendrovių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

1. Investicinė bendrovė gali užsiimti savo veikla tik gavusi Vertybinių popierių komisijos leidimą. Vertybinių popierių komisija per 30 dienų nuo paraiškos leidimui investicinės bendrovės veiklai gauti įteikimo privalo išnagrinėti leidimo išdavimo klausimą. Jei leidimas neišduodamas, tai investicinės bendrovės steigėjams ar kitiems atstovams turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas.

2. Investicinės bendrovės pavadinime turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš pirmųjų raidžių: „investicinis fondas“ ar „IF“, „uždarasis investicinis fondas“ ar „UIF“, „kontroliuojančioji investicinė bendrovė“ ar „KIB“. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ ar jų santrumpa „AB“ yra neprivalomi. Investicinės bendrovės pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

3. Leidimas investicinės bendrovės veiklai gali būti išduotas naujai steigiamam investiciniam fondui ar uždarajam investiciniam fondui arba jau veikiančiai įmonei, kuri reorganizuojama į investicinę bendrovę.

4. Naujai steigiamos investicinės bendrovės pirmosios emisijos akcijas gali įsigyti tik jos steigėjai. Šios akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki investicinės bendrovės įregistravimo įmonių rejestre.

5. Leidimui gauti investicinė bendrovė (kai bendrovė steigiama – jos steigėjai) pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką, kurioje turi būti nurodyta:

1) investicinės bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;

2) investicinės bendrovės įregistruoto (steigimosi atveju – sukaupto) įstatinio (nuosavo) kapitalo dydis;

3) informacija apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą užsiimti investicinės bendrovės veikla (kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai);

4) duomenys apie pasirinktą valdymo įmonę ir depozitoriumą.

6. Prie paraiškos leidimui gauti turi būti pridėta investicinės bendrovės steigimo sutartis, įstatai, pažyma apie investicinės bendrovės akcijų apmokėjimą, taip pat sutartis su valdymo įmone ir depozitoriumu, jeigu pagal šį įstatymą tokios sutartys turi būti sudarytos.

7. Investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;

4) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, investicinio fondo pradinis nuosavas kapitalas;

5) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijų skaičius ir jų nominali vertė, investicinio fondo numatomas išleisti didžiausias akcijų skaičius;

6) akcijų suteikiamos teisės;

7) valdymo organų formavimo tvarka;

8) visuotinio susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo bei balsavimo jame tvarka;

9) stebėtojų tarybos ir valdybos, jeigu ji sudaroma, kompetencija;

10) pajamų paskirstymo politika;

11) nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo ir investicinio fondo akcijų išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;

12) išlaidų struktūra ir jų padengimo principai;

13) pranešimų akcininkams paskelbimo tvarka, prospektų, metinių ir pusmetinių ataskaitų pateikimo ir paskelbimo akcininkams tvarka;

14) likvidavimo tvarka.

Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

8. Investicinės bendrovės įstatai negali būti pakeisti ar papildyti, o depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti be Vertybinių popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas duotu, jeigu Vertybinių popierių komisija per 15 dienų po atitinkamo prašymo gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl ko įstatai, valdymo įmonė ar depozitoriumas negali būti pakeisti. Ginčus dėl sutikimo pakeisti ir papildyti įstatus, pakeisti valdymo įmonę ar depozitoriumą sprendžia teismas.

9. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti leidimą investicinės bendrovės veiklai, jeigu:

1) pateikti ne visi šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje dalyse nurodyti dokumentai;

2) leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų;

3) leidimui gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos;

4) ne visos investicinės bendrovės akcijos yra apmokėtos arba naujai steigiamos investicinės bendrovės steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios emisijos akcijų;

5) investicinės bendrovės vadovai ar steigėjai nėra pakankamai geros reputacijos asmenys (yra nesąžiningumo ar finansinės drausmės dažnų pažeidimų įrodymų, turi nuobaudų dėl nusižengimų naudojantis tarnybine padėtimi, administracinių nuobaudų už vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, bausti už tyčinį bankrotą, teisti už tyčinius nusikaltimus).

10. Jeigu naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės investicijų portfelio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ne mažiau kaip du investicinės bendrovės vadovai ar kiti administracijos darbuotojai privalo turėti finansų maklerio ar kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų pasikeitimus turi būti per 10 dienų pranešta Vertybinių popierių komisijai. 11. Investicinės bendrovės registruojamos Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, jei jos turi Vertybinių popierių komisijos leidimą investicinės bendrovės veiklai.

12. Uždarasis investicinis fondas gali būti reorganizuojamas tik į investicinį fondą. Investicinį fondą reorganizuoti į uždarąjį investicinį fondą ar kontroliuojančiąją investicinę bendrovę yra draudžiama. Investicinei bendrovei reorganizuoti turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas. Investicinę bendrovę reorganizuojant skaidymo būdu, kiekvienas jos akcininkas turi gauti tokią pat dalį kiekvienos naujai steigiamos investicinės bendrovės akcijų, kokią jis turėjo reorganizuojamoje bendrovėje. Investicinės bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo pagrindu negali būti jos turto dalies, kurią sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytos ribos.

13. Vertybinių popierių komisija gali panaikinti investicinei bendrovei išduotą leidimą veiklai, jeigu investicinė bendrovė:

1) yra likviduojama;

2) leidimą gavo pateikusi klaidingą ar melagingą informaciją, suklastotus dokumentus, taip pat nuslėpusi faktus, dėl kurių leidimas neturėjo būti išduodamas ;

3) daugiau nebevykdo leidimo išdavimo sąlygų arba nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

4) nevykdo šio įstatymo 6 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) 12 mėnesių nesinaudoja suteiktu leidimu arba tokį laikotarpį neužsiima savo veikla;

6) neužtikrina jai patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams;

7) aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines ataskaitas.

Leidimas investicinei bendrovei taip pat gali būti panaikintas, jeigu atsiranda nors viena iš sąlygų, nurodytų šio straipsnio devintosios dalies 5 punkte.

14. Investicinė bendrovė turi teisę samdyti nepriklausomą auditorių jos veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio tryliktosios dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus leidimo investicinės bendrovės veiklai panaikinimo pagrindus. Nepriklausomo auditoriaus išvada Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikta per 2 mėnesius nuo pareikalavimo atlikti auditą, jeigu Komisija nenustato kitokio termino. Klausimas dėl leidimo investicinės bendrovės veiklai panaikinimo gali būti svarstomas be nepriklausomo audito išvadų, jeigu investicinė bendrovė per nustatytą terminą Vertybinių popierių komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė atlikti nepriklausomą auditą ar nepateikė jokios informacijos apie tai, kad bus atliekamas nepriklausomas auditas.

15. Jei investicinei bendrovei išduotas leidimas buvo panaikintas, ši bendrovė turi būti likviduojama. Likviduojama investicinė bendrovė turi būti perregistruota ir prie jos pavadinimo pridėtas žodis „likviduojama“. Informacija apie investicinės bendrovės likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai suinteresuotam trečiajam asmeniui ir Vertybinių popierių komisijai. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas (vertybiniai popieriai ir kitas kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas) turi būti parduodamas konkurso būdu (varžytynėse, aukcionuose) ar per vertybinių popierių biržą. Gauti už jį pinigai kartu su kitomis likviduojamos bendrovės piniginėmis lėšomis, įvykdžius visas jos prievoles, padalijamos akcininkams proporcingai jų turimų šios bendrovės akcijų skaičiui. Likviduojama investicinė bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu.

16. Ginčus dėl leidimo investicinės bendrovės veiklai išdavimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas.

6 straipsnis. Kapitalas

1. Investicinio fondo nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas litų. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o jų nuosavi (grynieji) aktyvai negali būti mažesni už įstatinį kapitalą. Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pranešta apie tai, kad:

1) investicinio fondo nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1 milijonas litų;

2) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už įstatinį kapitalą.

2. Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų investicinės bendrovės įstatinio (nuosavo) kapitalo.

3. Didinant investicinės bendrovės įstatinį (nuosavą) kapitalą, akcininkai neturi pirmumo teisės pasirašyti naujos emisijos akcijų.

4. Uždarasis investicinis fondas ir kontroliuojančioji investicinė bendrovė neturi teisės mažinti įstatinio kapitalo, išskyrus mažinimą dėl patirtų nuostolių.

5. Investicinio fondo ar uždarojo investicinio fondo skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, tai investicinis fondas ar uždarasis investicinis fondas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.

7 straipsnis. Akcijos

1. Investicinės bendrovės visos akcijos gali būti tik paprastosios, suteikiančios vienodas teises jų savininkams. Kiekviena akcija suteikia jos turėtojui vieną balsą visuose akcininkų susirinkimuose ir teisę lygiais pagrindais su kitomis akcijomis gauti dividendus bei atitinkamą dalį investicinės bendrovės turto, kai ji likviduojama.

2. Investicinės bendrovės akcijos gali būti apmokėtos piniginiais arba turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali būti darbai ir paslaugos, intelektualus ir kitas nematerialus turtas. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio kapitalo ar jo padidinimo įregistravimo. Investicinis fondas neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. Už investicinio fondo akcijas turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sandorio sudarymo. Jei asmuo per šį terminą neatsiskaitė už investicinio fondo akcijas, laikoma, kad jų pirkimo sandoris neįvyko.

3. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijos gali būti įtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus pagal Vertybinių popierių komisijos ir biržos patvirtintas taisykles. Investicinio fondo akcijos negali būti perkamos ir parduodamos vertybinių popierių biržoje.

4. Jeigu akcininkas pareikalauja, investicinis fondas privalo įstatuose nustatyta tvarka išpirkti iš jo savo akcijas, atsiskaitydamas už jas pinigais. Atsiskaityti galima ir kitu turtu, jei tai numatyta investicinio fondo įstatuose. Akcijos išpirkimo kaina yra apskaičiuojama pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintą investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės nustatymo metodiką ir turi būti lygi šiai akcijai tenkančios investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės daliai.

5. Investicinis fondas privalo viešai skelbti savo akcijų pardavimo ir išpirkimo kainas kiekvieną kartą, kai jos išleidžiamos ar išperkamos, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Vertybinių popierių komisija gali sumažinti skelbimų dažnumą iki vieno karto per mėnesį, jeigu toks sumažinimas nepadarys žalos investicinio fondo akcininkams ir kitiems investuotojams.

6. Investicinis fondas, remdamasis savo įstatuose numatytomis procedūromis ar kitomis taisyklėmis, gali laikinai (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per ūkinius metus) sustabdyti savo akcijų išpirkimą, jeigu:

1) toks sustabdymas atliekamas norint apsaugoti savo akcininkų interesus nuo galimo investicinio fondo nemokumo, taip pat akcijų išpirkimo kainos kritimo, susidariusio dėl nepalankios vertybinių popierių rinkos konjunktūros ir su tuo susijusio investicinio fondo turimo investicijų portfelio vertės sumažėjimo;

2) nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei 6 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas dydis;

3) to pareikalauja Vertybinių popierių komisija.

7. Akcijų išpirkimo sustabdymo atveju investicinis fondas privalo per 5 dienas pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių komisijai ir viešai apie tai paskelbti per visuomenės informavimo priemones (respublikinius laikraščius, radiją ir televiziją) tokiu būdu ir laiku, kad investicinio fondo akcininkai ir potencialūs investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti apie šį įvykį.

8 straipsnis. Valdymas

1. Investicinio fondo turto valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei, veikiančiai pagal šio įstatymo III skirsnio nuostatas. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turto ar jo dalies (investicijų portfelio) valdymas gali būti perduotas valdymo įmonei. Šiais atvejais investicinės bendrovės valdyba ir administracija gali būti nesudaromos. Jei turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, tai investicinėje bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba.

2. Teisę dalyvauti investicinio fondo visuotiniame (akcininkų) susirinkime turi asmenys, su kuriais akcijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki susirinkimo. Investicinio fondo visuotiniame (akcininkų) susirinkime kvorumas nustatomas pagal išleistų ir nesupirktų akcijų skaičių, buvusį prieš 10 darbo dienų iki susirinkimo.

9 straipsnis. Turtas

1. Investicinės bendrovės turtą gali sudaryti tik:

1) piniginės lėšos;

2) vertybiniai popieriai;

3) kitas kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas tiesioginei investicinės bendrovės veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės turto vertės.

2. Vertybiniai popieriai, kuriuos investicinė bendrovė gali įsigyti, yra:

1) vertybiniai popieriai, įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančių vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;

2) vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose pripažintose, reguliuojamose, nuolat veikiančiose ir viešose vertybinių popierių rinkose Lietuvoje;

3) naujai išleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti prašymą dėl priėmimo į oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą ar į prekybos sąrašą kitos pripažintos, reguliuojamos, nuolat veikiančios ir viešos vertybinių popierių rinkos Lietuvoje ir yra garantijos, kad išleidžiami vertybiniai popieriai bus įrašyti į šiuos sąrašus per vienerius metus nuo išleidimo;

4) bankų išleisti depozitų sertifikatai;

5) valstybės (vietos savivaldybės) išleisti ar garantuoti vertybiniai popieriai;

6) kiti Vertybinių popierių komisijos pripažinti likvidžiais vertybiniai popieriai.

3. Investicinė bendrovė gali įsigyti ir kitų, šio straipsnio antrojoje dalyje nepaminėtų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, tai investicinė bendrovė ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.

10 straipsnis. Investicinių bendrovių veiklos ypatumai

1. Investiciniam fondui ir uždarajam investiciniam fondui yra draudžiama:

1) suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius ar nekilnojamąjį turtą;

2) imti paskolas, išskyrus atvejus, kai paskola imama kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, būtinam jo veiklai įsigyti;

3) įsigyti ir turėti vertybinius popierius, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui nustatyti reikalavimai;

4) leisti obligacijas;

5) steigti filialus ar kitus savarankiškus struktūrinius padalinius.

2. Jei investicinis fondas ar uždarasis investicinis fondas pažeidžia diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamus vertybinius popierius ar dėl kitų nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, jis privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį vertybinių popierių, dėl kurių buvo pažeisti šioje dalyje numatyti apribojimai.

3. Kontroliuojančiajai investicinei bendrovei yra draudžiama:

1) investuoti daugiau kaip 25 procentus nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno emitento išleistus vertybinius popierius;

2) imti iš kontroliuojamų įmonių kreditus ar gauti jų garantijas;

3) be visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti visą ar dalį bet kurio emitento akcijų paketo, kurio bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės, jeigu dėl tokio sandorio kontroliuojančioji investicinė bendrovė prarastų ar galėtų prarasti:

emitento visuotiniame (akcininkų) susirinkime kvalifikuotą (2/3 balsų) ar paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto teisę (1/3 balsų), skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;

visuotinio (akcininkų) susirinkimo sušaukimo iniciatyvos bei kitas teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/10 emitento įstatinio kapitalo;

darbotvarkės papildymo ar kandidatūrų į stebėtojų tarybos ar valdybos narius iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/20 emitento įstatinio kapitalo;

4) be visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, jeigu tokių kontroliuojančiosios investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų paskolų bendra suma sudarytų daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.

4. Uždarajam investiciniam fondui ir kontroliuojančiajai investicinei bendrovei draudžiama bet kokiu būdu supirkti savo akcijas ar priimti jas kaip įkaitą.

5. Jei emitento vertybiniais popieriais yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje, tai investicinei bendrovei yra draudžiama:

1) perkant emitento vertybinius popierius – viršyti didžiausią kainą, kuri yra nustatyta vertybinių popierių biržoje sandorio sudarymo dieną;

2) parduoti emitento vertybinius popierius pigiau, negu vertybinių popierių biržoje sandorio sudarymo dieną nustatyta šių vertybinių popierių mažiausia kaina.

6. Investicinei bendrovei draudžiama tarpininkauti vertybinių popierių rinkoje, kai parduodami vertybiniai popieriai, kurių savininkė ji nėra.

11 straipsnis.    Informacija, kurią investicinė bendrovė turi pateikti savo akcininkams, visuomenei bei priežiūros institucijoms

1. Investicinė bendrovė privalo sudaryti:

1) prospektą;

2) kiekvienų ūkinių metų ataskaitas;

3) pusmečių ataskaitas už pirmuosius šešis ūkinių metų mėnesius.

2. Metų ir pusmečių ataskaitos turi būti paskelbtos laikantis šių terminų:

1) metų ataskaita – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinių ūkinių metų pabaigos;

2) pusmečio ataskaita – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

3. Investicinės bendrovės įstatai turi sudaryti neatskiriamą prospekto dalį ir pateikiami jo prieduose.

4. Investicinė bendrovė savo prospektą ir jo pataisas, taip pat metų ir pusmečių ataskaitas privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai pagal šios komisijos nustatytus jų turinio, pateikimo tvarkos ir terminų reikalavimus.

5. Finansinė atskaitomybė, pateikta metų ataskaitoje, turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, turinčio teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti auditą. Auditoriaus išvados turi būti pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus išvadose taip pat turi būti nurodyti visi šio įstatymo ir kitų investicinių bendrovių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

6. Prospektas, paskutinės paskelbtos metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos visiems investicinės bendrovės akcijas pasirašantiems asmenims prieš akcijų pasirašymo sutarties sudarymą. Be to, metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos visuomenei tam tikrose, prospekte nurodytose vietose.

7. Investicinė bendrovė, valdymo įmonė, su kuria sudaryta turto valdymo sutartis, ir depozitoriumas privalo tvarkyti sandorių ir kitų bendrovės operacijų apskaitą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Visi su investicinės bendrovės veikla susiję dokumentai turi būti prieinami Vertybinių popierių komisijos inspekcijai.

8. Jeigu Vertybinių popierių komisija pareikalauja, bet ne dažniau kaip kartą per metus, investicinė bendrovė per 3 mėnesius privalo jai pateikti nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje būtų pateiktos išvados apie tai, kaip investicinė bendrovė vykdo šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių reikalavimus. Toks investicinės bendrovės auditas vertybinių popierių komisijos lėšomis gali būti atliekamas ir dažniau.

9. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės kartu su metų ataskaita privalo kiekvienais ūkiniais metais sudaryti ir paskelbti papildomą ataskaitą apie veiklą įmonių grupės, kurią sudaro kontroliuojančioji investicinė bendrovė ir jos kontroliuojamos įmonės.

10. Apibūdindama šio straipsnio devintojoje dalyje nurodytos įmonių grupės finansinę būklę, kontroliuojančioji investicinė bendrovė ataskaitoje turi pateikti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytą metodiką parengtą konsoliduotą buhalterinį balansą, konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą bei atitinkamų sąskaitų paaiškinimus. Pagal konsoliduoto buhalterinio balanso duomenis negali būti sprendžiama, ar įmonė atitinka 3 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

11. Įmonės, kurios pagal šio straipsnio devintosios dalies nuostatas sudaro įmonių grupę, privalo pateikti investicinėms bendrovėms visą informaciją, būtiną konsoliduotoms ataskaitoms sudaryti.

12. Konsoliduotose ataskaitose turi būti teisingai ir sąžiningai atskleista informacija apie konsoliduotos įmonių grupės, kaip visumos, turtą ir įsipareigojimus, pelną bei nuostolius. Ataskaitoje apie įmonių grupės valdymą turi būti atskleista informacija apie šios grupės, kaip visumos, valdymo struktūrą, įvykusius ir numatomus pokyčius bei svarbiausius įvykius per ataskaitinį laikotarpį.

III SKIRSNIS. VALDYMO ĮMONĖS

12 straipsnis. Valdymo įmonės samprata

1. Valdymo įmone gali būti akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą užsiimti investicinių bendrovių investicijų portfelio valdymu. Šių leidimų išdavimo bei jų panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.

2. Ginčus dėl leidimo išdavimo ar jų panaikinimo sprendžia teismas.

3. Valdymo įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 100 tūkstančių litų. Jeigu įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų, valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją.

4. Ne mažiau kaip du valdymo įmonės vadovai privalo turėti finansų maklerio ar kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Valdymo įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai duomenis apie visus vadovus (vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai), taip pat ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti apie jų pasikeitimus.

5. Valdymo įmonė neturi teisės sudaryti jokių kitų sandorių su investicine bendrove, išskyrus turto valdymo sutartį.

13 straipsnis. Turto valdymo sutartis

1. Investicinės bendrovės ir valdymo įmonės sutartyje (turto valdymo sutartyje) turi būti numatyta:

1) sutarties objektas;

2) šalių teisės ir pareigos;

3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;

4) atlyginimo valdymo įmonei dydis, jo mokėjimo būdai ir tvarka;

5) investicinės bendrovės išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka;

6) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;

7) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka;

8) sutarties galiojimo terminas.

Turto valdymo sutartyje gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.

2. Turto valdymo sutartį turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis (akcininkų) susirinkimas. Ji gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Turto valdymo sutartis visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimu, priimtu paprasta balsų dauguma, gali būti nutraukta anksčiau laiko.

3. Atlyginimas valdymo įmonei už investicinės bendrovės turto valdymą negali viršyti nė vieno iš šių dydžių:

1) 2 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vidutinės metinės vertės;

2) 20 procentų investicinės bendrovės metinio grynojo pelno.

Dalis šio atlyginimo gali būti išmokama investicinės bendrovės akcijomis, jeigu tai yra numatyta turto valdymo sutartyje.

14 straipsnis. Atsakomybė už nuostolių (žalos) atlyginimą

Valdymo įmonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už nuostolių (žalos), padarytų dėl jos kaltės, investicinei bendrovei ar jos akcininkams atlyginimą. Turto valdymo sutarties nutraukimas anksčiau laiko neatleidžia valdymo įmonės nuo investicinei bendrovei padarytų nuostolių (žalos) atlyginimo.

IV SKIRSNIS. DEPOZITORIUMAI

15 straipsnis.       Investicinės bendrovės prievolė perduoti saugoti savo turtą depozitoriumui

Investicinės bendrovės turtas, kurį sudaro piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai, turi būti perduotas saugoti vienam depozitoriumui. Jeigu investicinės bendrovės pasirinktas vertybinių popierių depozitoriumas neturi teisės priimti saugoti piniginių lėšų (priimti piniginių depozitų), ji gali perduoti saugoti savo pinigines lėšas kitai institucijai, turinčiai tokią teisę. Investicinė bendrovė negali turėti daugiau kaip vieno vertybinių popierių ar piniginių lėšų depozitoriumo.

16 straipsnis. Teisės užsiimti depozitoriumo veikla įgijimas

1. Depozitoriumu gali būti bankas, taip pat finansų maklerio įmonė ar banko dukterinė įmonė, kurios turi Vertybinių popierių komisijos leidimą užsiimti depozitoriumo veikla. Leidimai yra dviejų rūšių:

1) tik vertybinių popierių depozitoriumo veiklai;

2) vertybinių popierių ir piniginių lėšų depozitoriumo veiklai.

2. Leidimų finansų maklerio įmonėms ir bankų dukterinėms įmonėms užsiimti depozitoriumo veikla išdavimo bei jų panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.

3. Depozitoriumo įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 5 milijonai litų, jeigu jis veikia kaip piniginių lėšų ir vertybinių popierių depozitoriumas, ir 1 milijonas litų, jeigu jis veikia tik kaip vertybinių popierių depozitoriumas. Jeigu depozitoriumo įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų arba jo nuosavi aktyvai pasidaro mažesni už įstatinį kapitalą, jis privalo apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją.

17 straipsnis. Depozitoriumo veikla ir jos priežiūra

1. Depozitoriumas privalo atskirti nuo savo turto ir atskirai identifikuoti perduotą jam saugoti kiekvienos investicinės bendrovės turtą. Depozitoriumo kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo į jame saugomą investicinės bendrovės turtą.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti depozitoriumo veiklos kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus metiniam ir kitokiam auditui.

3. Vykdydamas investicinės bendrovės ar valdymo įmonės (jeigu tokia yra) nurodymus, depozitoriumas privalo užtikrinti, kad:

1) investicinio fondo akcijų pardavimo ir išpirkimo kaina būtų skaičiuojama pagal šio įstatymo ir jo įstatų reikalavimus;

2) investicinė bendrovė ar jos vardu veikiantys asmenys, parduodami, išleisdami, supirkdami, išpirkdami ir panaikindami bendrovės akcijas, laikytųsi šio įstatymo ir bendrovės įstatų reikalavimų;

3) pajamos, gaunamos iš sandorių su investicinės bendrovės turtu, laiku patektų į jos sąskaitą;

4) investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos Lietuvos Respublikos įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose ir jos įstatuose nustatyta tvarka.

4. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už nuostolių (žalos), padarytų dėl jo kaltės, investicinei bendrovei ar jos akcininkams atlyginimą. Depozitoriumas negali būti atleistas nuo savo prievolių vykdymo dėl to, kad visą ar dalį jam patikėto turto jis perdavė trečiajai šaliai.

5. Depozitoriumas privalo sudaryti su investicine bendrove sutartį, kurioje būtų numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir įkainiai.

18 straipsnis. Depozitoriumų nepriklausomybė nuo investicinių bendrovių

1. Nė viena įmonė negali veikti kaip investicinė bendrovė (ar valdymo įmonė) ir depozitoriumas kartu.

2. Investicinė bendrovė ar valdymo įmonė ir depozitoriumas savo funkcijas privalo atlikti nepriklausomai.

3. Depozitoriumo, kuriame investicinė bendrovė saugo savo vertybinius popierius ar pinigus, akcininkais ar vadovais negali būti su šia investicine bendrove susiję asmenys.

V SKIRSNIS. INVESTITORIŲ INTERESŲ APSAUGA

19 straipsnis. Pareiga veikti akcininkų interesų labui

1. Investicinė bendrovė, valdymo įmonė ir depozitoriumas privalo savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų akcininkų turtinių teisių bei interesų.

2. Investicinė bendrovė, valdymo įmonė bei depozitoriumas, taip pat su jais susiję asmenys negali sudaryti jokio sandorio dėl investicinės bendrovės ar jos turto, kuris pakenktų investicinei bendrovei ar jos akcininkų teisėms ir interesams. Investicinės bendrovės vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas neatsako už žalą, kuri buvo padaryta investicinei bendrovei norint sumažinti nuostolius, susijusius su jos investicijų portfelio vertės sumažėjimu dėl jį sudarančių vertybinių popierių kurso kritimo.

3. Nustačius, kad vadovas sudarė sandorį, iš kurio jis gauna naudą investicinės bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, taip pat jei vadovas neteisėtais veiksmais padaro jiems nuostolių (materialinės žalos), investicinės bendrovės akcininkai turi teisę per teismą reikalauti, kad jis perduotų investicinei bendrovei šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio sandorio patirtus nuostolius (žalą).

4. Jei kontroliuojančioji investicinė bendrovė dėl neteisėtų savo veiksmų gauna naudos kontroliuojamos įmonės ar jos akcininkų sąskaita ar padaro jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar jos akcininkai turi teisę per teismą reikalauti atlyginti tokiu būdu padarytus jiems nuostolius (žalą).

20 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės

1. Įgyvendindama šį įstatymą, Vertybinių popierių komisija turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę tikrinti, kontroliuoti ar atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip investicinės bendrovės, valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų ir taisyklių. Atlikdami šias funkcijas, Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali be leidimo įeiti į aukščiau išvardytų įmonių patalpas, tikrinti, laikinai paimti dokumentus (palikdami jų apyrašą) ar juos kopijuoti, taip pat raštu pateikti klausimus arba žodžiu apklausti šių įmonių vadovus ar bet kuriuos kitus jiems pavaldžius asmenis.

3. Vertybinių popierių komisijos nurodymai investicinėms bendrovėms, turto valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir kitų teisės pažeidimų pašalinimo yra privalomi.

4. Vertybinių popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti investicinių bendrovių komercines paslaptis, kurias jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne pagal paskirtį arba kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

21 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

1. Investicinės bendrovės, valdymo įmonės, depozitoriumai ir jų vadovai už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę:

1) taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas investicinių bendrovių, valdymo įmonių ir depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;

2) valdymo įmonėms ar depozitoriumams, kurie savo neteisėta veikla padarė nuostolių (žalos) investicinėms bendrovėms ar jų akcininkams, skirti piniginę baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų.

Šių sankcijų taikymas neatleidžia asmenų nuo prievolės atlyginti dėl jų kaltės investicinių bendrovių, jų akcininkų ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius (žalą), taip pat nuo atsakomybės pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

3. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo gali būti apskundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl šio straipsnio antrosios dalies 2 punkte numatytų sankcijų taikymo gali būti per vieną mėnesį apskundžiami teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių komisijos nurodymų ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo kitaip.

4. Piniginės baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą investicinei bendrovei, valdymo įmonei, depozitoriumui ar jų vadovams gavimo dienos. Piniginės baudos iš valdymo įmonių ar depozitoriumų pajamų išieškomos ne ginčo tvarka.

VI SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Šio įstatymo taikymas veikiančioms investicinėms akcinėms bendrovėms

1. Investicinės akcinės bendrovės, įsteigtos valstybinio turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, privalo iki 1996 m. gegužės 1 d. atitinkamai pakeisti savo įstatus ir persiregistruoti pagal šio įstatymo reikalavimus. Jeigu investicinė akcinė bendrovė neįvykdo šio reikalavimo, ji turi būti likviduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 5 straipsnio penkioliktojoje dalyje nustatytus investicinės bendrovės likvidavimo principus. Investicinės akcinės bendrovės visuotiniam (akcininkų) susirinkimui, kuriame bus svarstomas jos reorganizavimo klausimas, turi būti pateikta auditoriaus išvada apie šios bendrovės finansinę būklę.

2. Investicinės akcinės bendrovės gali būti reorganizuojamos į investicines bendroves pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Investicinių akcinių bendrovių reorganizavimui taip pat taikomos šio įstatymo 5 straipsnio dvyliktosios dalies nuostatos. Investicinės akcinės bendrovės perregistravimui į investicinę bendrovę reorganizavimo projektą parengti nėra privaloma.

3. Per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos investicinių akcinių bendrovių išleistos privilegijuotosios akcijos turi būti konvertuotos į paprastąsias akcijas, o jų suteikiamos privilegijos panaikintos. Taip pat turi būti panaikintos steigėjų privilegijos, jeigu jos buvo numatytos investicinių akcinių bendrovių įstatuose. Su tuo susijusios įstatų pataisos gali būti registruojamos nešaukiant visuotinių susirinkimų.

4. Per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos investicinės akcinės bendrovės turi perduoti saugoti savo pinigines lėšas ir turimus vertybinius popierius pasirinktam depozitoriumui. Sutarties su depozitoriumu nuorašas turi būti pateiktas Vertybinių popierių komisijai.

5. Jeigu investicinės akcinės bendrovės turtas po jos reorganizavimo į atitinkamos rūšies investicinę bendrovę turės būti perduotas valdyti valdymo įmonei, sutartis su pasirinkta valdymo įmone turi būti patvirtinta visuotiniame (akcininkų) susirinkime iki šios bendrovės perregistravimo dienos.

6. Investicinės akcinės bendrovės nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki jų perregistravimo į investicines bendroves turi parengti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytą informaciją. Šiai informacijai audito išvadų nereikia.

7. Šio įstatymo 5 straipsnio dešimtosios dalies pirmojo sakinio nuostatos įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 dienos. Iki šio termino tais atvejais, kai investicinės bendrovės turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ne mažiau kaip vienas investicinės bendrovės valdybos narys ar administracijos darbuotojas privalo turėti finansų maklerio ar kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą.

8. Jeigu investicinė akcinė bendrovė buvo reorganizuota į investicinį fondą, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jos perregistravimo turi būti paskelbtas pranešimas apie investicinio fondo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertę bei savo akcijų išpirkimo kainą. Tokiu būdu reorganizuoti investiciniai fondai savo akcijų išpirkimą turi įgyvendinti etapais:

1) akcijų išpirkimas gali būti pradėtas ne anksčiau kaip po trečio šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų duomenų viešo paskelbimo;

2) iki 1996 m. liepos 1 d. turi būti patenkinama ne mažiau kaip 1/2 visų paraiškų iš akcininkų išpirkti jų turimas akcijas;

3) nuo 1997 m. sausio 1 d. investicinių fondų akcijos turi būti išperkamos šio įstatymo nustatyta tvarka be papildomų apribojimų.

9. Jeigu investicinės akcinės bendrovės, kuri reorganizuojama į investicinį fondą, akcijomis buvo prekiaujama vertybinių popierių biržoje, prekyba šiomis akcijomis turi būti nutraukta nuo investicinės akcinės bendrovės perregistravimo dienos.

10. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos steigti naujas investicines akcines bendroves yra draudžiama.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________