STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 20 d. Nr. 1-01-162
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-2741 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 152-6860) 2.1 punktu,
3. Pripažįstu netekusiu galios Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1-94 „Dėl vykdomų studijų programų vertinimo eigos aprašo ir metodinių nurodymų patvirtinimo“.
4. Nustatau, kad studijų programos, dėl kurių išorinio vertinimo kreiptasi iki šio įsakymo įsigaliojimo, baigiamos vertinti pagal Vykdomų studijų programų vertinimo eigos aprašą ir metodinius nurodymus, patvirtintus Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1-94 „Dėl vykdomų studijų programų vertinimo eigos aprašo ir metodinių nurodymų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Studijų kokybės vertinimo centro
direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d.
įsakymu Nr. 1-01-162
VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ VERTINIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vykdomų studijų programų vertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) atliekamo išorinio vykdomų studijų programų vertinimo (toliau – vertinimas) dalyvius, eigą, vertinimo sritis ir kriterijus, bendruosius reikalavimus studijų programų savianalizės suvestinės (toliau – savianalizės suvestinė) rengimui, vykdomos studijų programos analizės atlikimą, ekspertų grupės, atliekančios vertinimą, darbo organizavimo tvarką, etikos principus bei apeliacijų dėl vertinimo nagrinėjimo tvarką.
2. Metodika parengta įgyvendinant Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1652 „Dėl studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4083) (toliau vadinama – Vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas), nuostatas, vadovaujantis Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, kitais studijų programų vykdymą ir vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
3. Metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. Socialiniai dalininkai – asmenys, asmenų grupės ar organizacijos, suinteresuoti institucijos veikla, galintys jai daryti įtaką ir prisiimančios už tai socialinę atsakomybę (institucijos administracinis ir akademinis personalas, studentai, jų tėvai, absolventai, darbdaviai, profesinių asociacijų atstovai, valstybinės institucijos, profesinių sąjungų atstovai ir pan.).
I. VERTINIMO PROCESO DALYVIAI
4. Vertinimo proceso pagrindiniai dalyviai yra:
4.3. kiti vertinimo dalyviai, kuriuos vertinimui atlikti pasitelkia Centras:
6. Vertinimo procese išskiriami šie etapai:
7. Vertinimo procese pagrindiniai yra savianalizės, vizito, vertinimo išvadų parengimo ir viešo paskelbimo (išvadų rengimas, išvadų svarstymas ir paskelbimas) bei paskesnės veiklos etapai.
8. Vertinimo planavimo etapo pagrindiniai dalyviai yra Centras ir aukštoji mokykla. Šiame etape ekspertų grupė nedalyvauja.
9. Savianalizės etapo pagrindinis dalyvis yra aukštoji mokykla. Centras šiame procese dalyvauja tik kaip patarėjas, teikiantis rekomendacijas dėl savianalizės atlikimo ir savianalizės suvestinės pateikimo vertinimui. Šiam etapui įtaką gali daryti ekspertų grupė, teikdama siūlymus Metodikos tobulinimui.
10. Pasirengimo vertinimui etape pagrindiniai dalyviai yra Centras ir jo sudaryta ekspertų grupė. Aukštoji mokykla šiame etape gali argumentuotai siūlyti pakeisti numatomos ekspertų grupės narį (-ius).
11. Ekspertų grupės vizito į aukštąją mokyklą etape Centro paskirtas vertinimo koordinatorius dalyvauja suderinant vizito datą ir užtikrinant, kad vizitas įvyktų pagal numatytą darbotvarkę.
12. Vertinimo išvadų rengimo etape pagrindinis dalyvis yra ekspertų grupė. Aukštoji mokykla šiame etape gali dalyvauti teikdama pastabas dėl faktinių klaidų ekspertų grupės parengtų vertinimo išvadų projekte. Centro vaidmuo šiame etape – užtikrinti, kad pagal Centro užduotį ekspertų grupės parengtas vertinimo išvadų projektas būtų pateiktas aukštajai mokyklai, o jos pastabos dėl faktinių klaidų (jei yra) vertinimo išvadų projekte – ekspertų grupei nustatytais terminais.
13. Išvadų svarstymui Centras pasitelkia Studijų vertinimo komisiją. Šios komisijos posėdyje vertinimo išvadas turi pristatyti ekspertų grupės vadovas ar, vadovui negalint, kitas ekspertų grupės narys. Aukštosios mokyklos atstovai šiame etape gali dalyvauti pagal poreikį.
II. VERTINIMO EIGA
15. Aukštoji mokykla, pageidaujanti, kad programos vertinimą atliktų Centras, apie tai informuoja Centrą likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki programos akreditavimo termino pabaigos elektroniniu paštu adresu kokybe@skvc.lt. Centras viešai skelbia numatomų vertinti studijų programų sąrašą, savianalizės suvestinių pateikimo terminus ir vertinimo pobūdį, nurodydamas, kurių programų vertinimą atliks lietuvių ekspertų grupės, o kurių – tarptautinės.
17. Aukštoji mokykla atsako už tai, kad būtų tinkamai ir laiku atlikta savianalizė ir parengta savianalizės suvestinė.
18. Aukštoji mokykla atlieka savianalizę nusistatyta tvarka. Atliktos savianalizės suvestinė turi atitikti šioje Metodikoje nustatytus reikalavimus.
19. Rekomenduojami savianalizės atlikimo etapai:
19.1. sudaryti ir aukštosios mokyklos vadovo įsakymu paskirti savianalizės atlikimo ir savianalizės suvestinės rengimo grupę (toliau vadinama – savianalizės grupė), kuri atliks programos arba kelių vienos krypties programų vidinį vertinimą (savianalizę);
20. Į savianalizės grupę turėtų įeiti aktyvūs, patyrę, kompetentingi administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, kiti socialiniai dalininkai. Rekomenduojama sudaryti ne didesnę nei septynių asmenų savianalizės grupę. Jei aukštojoje mokykloje atliekamos kelių vienos krypties programų savianalizės, jų atlikimui gali būti sukurti pogrupiai. Pogrupių veiklą turėtų koordinuoti atsakingas asmuo iš savianalizės grupės.
21. Savianalizės grupei atlikus savianalizę, jos rezultatai aptariami su aukštosios mokyklos ar jos padalinio bendruomene. Pageidautina, kad aptariant savianalizės rezultatus dalyvautų kuo daugiau su programa susijusių asmenų, būtina įtraukti studentus.
22. Atsižvelgusi į aptarimo metu išsakytus pastebėjimus, savianalizės grupė parengia savianalizės suvestinę.
23. Aukštoji mokykla Centrui pateikia prašymą vertinti programą (-as) bei savianalizės suvestinę (-es) likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki programos akreditavimo termino pabaigos.
25. Centras turi teisę atsisakyti atlikti programos vertinimą:
25.1. jei aukštoji mokykla pateikė prašymą vertinti programą neinformavusi Centro apie pageidaujamą vertinimą Metodikos 15 punkte nustatyta tvarka ir terminais;
26. Aukštoji mokykla, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki ekspertų grupės vizito, gali pateikti informaciją apie esminius pasikeitimus programoje, įvykusius po savianalizės suvestinės pateikimo Centrui.
27. Centras įvertina, ar aukštosios mokyklos pateikta savianalizės suvestinė parengta pagal Metodikoje nustatytus reikalavimus, ir per 20 dienų nuo savianalizės suvestinės gavimo dienos informuoja aukštąją mokyklą apie reikalingas pataisas.
28. Gavusi informaciją apie neatitikimus, aukštoji mokykla, ne vėliau kaip per 20 dienų Centrui pateikia pataisytą savianalizės suvestinę.
30. Ekspertų atranka atliekama vadovaujantis Ekspertų atrankos aprašu, patvirtintu Centro direktoriaus įsakymu (toliau vadinama – Ekspertų atrankos aprašas).
31. Centras aukštąją mokyklą apie ekspertų grupės sudėtį informuoja faksu arba elektroniniu paštu. Aukštoji mokykla per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą ekspertų grupės sudėtį išsiuntimo dienos gali argumentuotai siūlyti pakeisti numatomos ekspertų grupės narį (-ius).
32. Centras organizuoja ekspertų pasitarimą, kurio metu padeda ekspertų grupei išsiaiškinti vertinimo tikslus ir uždavinius, aiškina Metodiką bei supažindina su vertinimą reglamentuojančiais kitais teisės aktais.
33. Centras ekspertams pateikia savianalizės suvestinę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki vizito į aukštąją mokyklą.
34. Ekspertai, išnagrinėję savianalizės suvestinėje pateiktą informaciją, parengia pirmines išvadas, nustato vertinimo sritis ir klausimus, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį vizito metu. Centras sudaro vizito darbotvarkę ir ją suderina su ekspertų grupe ir aukštąja mokykla. Aukštoji mokykla viešai skelbia ekspertų grupės vizito datą ir darbotvarkę.
36. Vizito metu vyksta susitikimai su aukštosios mokyklos, jos padalinio administracija, programos savianalizės rengėjais, programos dėstytojais, studentais, absolventais ir jų darbdaviais. Vizito metu ekspertai apžiūri programos įgyvendinimui skirtą materialiąją bazę, susipažįsta su studentų kursiniais, baigiamaisiais darbais, egzaminų medžiaga ir kitais dokumentais.
37. Aukštoji mokykla pagal galimybes sudaro sąlygas visiems pageidaujantiems bendruomenės nariams susitikti su ekspertų grupe.
38. Aukštoji mokykla vizito metu turi užtikrinti susitikimams ir ekspertų grupės darbui tinkamas patalpas bei įrangą.
39. Vienas aukštosios mokyklos bendruomenės narys to paties vizito metu gali dalyvauti tik viename susitikime su ekspertų grupe, išskyrus 42 punkte nurodytą atvejį.
40. Susitikimuose su absolventais ir darbdaviais negali dalyvauti toje aukštojoje mokykloje studijuojantys ir (ar) dirbantys asmenys.
41. Vertinimą atliekant tarptautinei ekspertų grupei, paprastai susitikimai vyksta anglų kalba. Esant poreikiui, aukštoji mokykla turi užtikrinti vertėjo paslaugas. Susitikimuose su studentais, absolventais ir darbdaviais vertimo paslaugų neturėtų teikti aukštosios mokyklos, kurios studijų programa vertinama, darbuotojas.
42. Vizito pabaigoje ekspertų grupė aptaria vizito rezultatus grupėje ir žodžiu supažindina aukštosios mokyklos bendruomenę su pirminiais pastebėjimais.
43. Ekspertų grupė parengia išvadų projektą ir pateikia jį Centrui per 1 mėnesį nuo vizito į aukštąją mokyklą pabaigos.
44. Centras išvadų projektą elektroniniu paštu išsiunčia aukštajai mokyklai, kuri per 14 dienų nuo išvadų projekto išsiuntimo dienos gali pateikti pastabas dėl išvadų projekte, aukštosios mokyklos nuomone, esančių faktinių klaidų.
45. Centras persiunčia aukštosios mokyklos pastabas dėl išvadų projekte, aukštosios mokyklos nuomone, esančių faktinių klaidų programą vertinusiai ekspertų grupei.
46. Ekspertai, atsižvelgę į aukštosios mokyklos pastabas dėl išvadų projekte, aukštosios mokyklos nuomone, esančių faktinių klaidų, per 14 dienų parengia ir pateikia galutines programos vertinimo išvadas Centrui.
47. Vertinimo išvados nagrinėjamos Studijų vertinimo komisijoje. Į Studijų vertinimo komisijos posėdį kviečiamas ekspertų grupės, vertinusios programą, vadovas arba kitas narys, taip pat savianalizės grupės nariai ar kiti aukštosios mokyklos atstovai pagal poreikį.
48. Jeigu į posėdį kviečiami savianalizės grupės nariai ar kiti aukštosios mokyklos atstovai, jiems išsiunčiami numatomi svarstyti dokumentai.
49. Išnagrinėjusi vertinimo išvadas ir išklausiusi posėdžio dalyvių argumentus, Studijų vertinimo komisija priima vieną iš siūlymų, numatytų Studijų vertinimo komisijos nuostatuose.
50. Vadovaudamasis ekspertų išvadomis, atsižvelgdamas į Studijų vertinimo komisijos siūlymą, Centras Vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka priima sprendimą dėl programos įvertinimo. Kartu su sprendimu Centras aukštajai mokyklai elektroniniu paštu ar faksu bei paštu pateikia vertinimo išvadas ar jų kopiją.
52. Už paskesnę veiklą įvertinus programą paprastai atsako aukštoji mokykla, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.
53. Aukštoji mokykla numato priemones savianalizės ir vertinimo metu nustatytoms silpnybėms šalinti, programai tobulinti. Šias priemones aukštoji mokykla skelbia savo akademinei bendruomenei.
54. Aukštoji mokykla gali kreiptis į Centrą prašydama įvertinti įgyvendinamą (ar ketinamą įgyvendinti) veiklos planą studijų kokybei gerinti.
III. VERTINIMO SRITYS IR KRITERIJAI
56. Programos vertinimas pagrįstas 6 sričių analize: programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai, programos sandara, personalas, materialieji ištekliai, studijų eiga ir jos vertinimas, programos vadyba.
57. Kiekviena vertinimo sritis išanalizuojama pagal nustatytus vertinimo kriterijus – požymius, kuriais remiantis nustatoma programos kokybė.
58. Programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus:
58.2. programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai pagrįsti akademiniais ir (ar) profesiniais reikalavimais, visuomenės ir darbo rinkos poreikiais;
58.3. programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai atitinka studijų rūšį, pakopą ir kvalifikacijų lygį;
59. Programos sandaros sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus:
60. Personalo sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus:
60.5. aukštoji mokykla užtikrina (sudaro) sąlygas dėstytojų profesiniam tobulėjimui reikalingam programos vykdymui;
61. Materialiųjų išteklių sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus:
62. Studijų eigos ir jos vertinimo sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus:
62.2. studijų proceso organizavimas užtikrina tinkamą programos įgyvendinimą ir studijų rezultatų pasiekimą;
62.6. studentų pasiekimų vertinimo sistema yra aiški, vieša ir tinkama studijų rezultatams įvertinti;
63. Programos vadybos sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus:
63.2. periodiškai renkami ir analizuojami duomenys bei kita informacija apie programos įgyvendinimą;
63.3. programos vidinio ir išorinio vertinimo rezultatai veiksmingai panaudojami tobulinant programą;
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI SAVIANALIZĖS SUVESTINĖS RENGIMUI
64. Aukštoji mokykla atlieka savianalizę nusistatyta tvarka, atsižvelgdama į programos vertinimo tikslus.
65. Savianalizės suvestinė turi atskleisti aukštosios mokyklos gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti savo veiklą bei numatyti jos tobulinimo perspektyvą.
66. Savianalizės suvestinėje pateikiami teiginiai turi būti pagrindžiami kiekybiniais ir kokybiniais įrodymais.
67. Savianalizės suvestinėje turėtų būti tikslingai pateikta vertinimui reikalinga informacija, vengiant pernelyg didelės savianalizės suvestinės apimties. Rekomenduojama ne didesnė nei 30 puslapių savianalizės suvestinės apimtis, neįskaitant priedų.
68. Savianalizės metu atliekamas įsivertinimas pagal kiekvieną iš Metodikoje nustatytų kriterijų. Jeigu kuris nors kriterijus analizuojamai programai netaikytinas, tai turi būti nurodoma savianalizės suvestinėje.
69. Atitiktis Metodikoje nustatytiems kriterijams analizuojama visos programos kokybės kontekste – aptariant, ar programa atitinka konkretų kriterijų, nagrinėjamas ir kriterijumi apibrėžto aspekto poveikis programai.
70. Analizuojant sritį, taip pat apžvelgiami ir išnagrinėjami toje srityje įvykę pokyčiai, kuriuos paskatino paskutinis programos vertinimas.
71. Kiekvienos srities analizės pabaigoje apibendrintai nurodomos programos stipriosios ir silpnosios pusės toje srityje bei numatomi srities tobulinimo veiksmai.
72. Jei vertinimą atlieka tarptautinė ekspertų grupė, savianalizės suvestinė pateikiama anglų kalba.
73. Aukštoji mokykla kartu su prašymu vertinti programą pateikia Centrui: 1 spausdintą savianalizės suvestinės egzempliorių lietuvių ir (ar) anglų kalba (tuo atveju, jei savianalizės suvestinę reikia pateikti anglų kalba) ir elektroninę versiją (įrašytą į kompiuterinę laikmeną ar atsiųstą elektroniniu paštu adresu kokybe@skvc.lt).
74. Savianalizės suvestinėje pateikiami paskutinių 5 mokslo metų duomenys. Jei programa vykdoma trumpiau, pateikiami viso programos vykdymo laikotarpio duomenys.
75. Savianalizės suvestinė pateikiama kiekvienai programai atskirai (išskyrus priedus). Jeigu tos pačios krypties programa vykdoma aukštosios mokyklos padalinyje, esančiame kitame mieste, visada parengiama atskira tame padalinyje vykdomos programos savianalizės suvestinė. Jeigu programa turi specializacijas, jos aprašomos vienoje savianalizės suvestinėje, tačiau kiekviena specializacija išnagrinėjama atskirai.
76. Jeigu programa yra vykdoma nuolatine ir ištęstine studijų formomis, atskirai analizuojamas programos vykdymas kiekviena studijų forma. Išanalizavus vieną programos studijų formą, kita forma analizuojama nekartojant to, kas yra bendra, o pateikiamos tik nuorodos į savianalizės suvestinės punktus, kuriuose esanti informacija taikytina ir kita studijų forma vykdomai analizuojamai programai.
77. Visas savianalizės suvestinės tekstas logiškai skaidomas į pastraipas, kurios numeruojamos ištisai (išskyrus priedus).
78. Jeigu analizuojama programa yra jungtinė (t.y. programa buvo parengta ir yra vykdoma kartu su kita (-omis) aukštąja (-osiomis) mokykla (-omis), tokios savianalizės suvestinėje turi būti aiškiai atskiriama, kuri programos dalis yra įgyvendinama kiekvienoje iš programą vykdančių aukštųjų mokyklų. Taip pat nurodoma, kokie ištekliai (žmonių ir materialieji) tai programos daliai yra pasitelkiami kiekvienoje iš programą vykdančių aukštųjų mokyklų.
79. Aukštosios mokyklos tos pačios krypties programų savianalizės suvestinių elektroninės versijos yra pateikiamos vienoje laikmenoje arba siunčiamos Centrui elektroniniu paštu. Savianalizės suvestinės bendrosios dalies tekstas turi būti pateiktas DOC arba PDF formato dokumente. Savianalizės suvestinė su priedais yra pateikiama suarchyvuota WinZip ar WinRar formatu. Segtuvo pavadinime įrašomas aukštosios mokyklos pavadinimas (santrumpa), programos pavadinimas (jei ilgesnis kaip trys žodžiai – rekomenduojama sutrumpinti) lietuvių arba anglų kalba, jei vertinimą atlieka tarptautinė ekspertų grupė. Segtuvų pavadinimuose nenaudojamos lietuviškos raidės. Kiekvienas savianalizės suvestinės priedas yra pateikiamas atskirame dokumente. Atskiruose dokumentuose pateikti priedai grupuojami į vieną segtuvą.
80. Pirmajame antraštiniame puslapyje nurodomas savianalizę atlikusios aukštosios mokyklos pavadinimas, ženklas, studijų kryptis, savianalizės suvestinės parengimo metai ir programos pavadinimas. Apatinėje puslapio dalyje rašomas aukštosios mokyklos vadovo bei savianalizės grupės vadovo parašo rekvizitas: pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
81. Pirmojo antraštinio puslapio apačioje nurodoma vietovė, kurioje savianalizės suvestinė parengta, jos parengimo metai ir mėnuo.
82. Antrajame antraštiniame puslapyje rašomas analizuojamos programos pavadinimas, valstybinis kodas, nurodoma studijų rūšis (koleginės, universitetinės), pakopa (pirmoji, antroji) arba tipas (jei teikiama vientisųjų studijų programa), studijų forma (nuolatinė, ištęstinė) ir trukmė metais, programos apimtis kreditais, suteikiama kvalifikacija bei programos įregistravimo data. Gali būti pateikiami ir papildomi duomenys apie programą: programos vykdymo pradžia, programos vykdymo kalba ar ypatumai.
83. Antrojo antraštinio puslapio apačioje pateikiami duomenys apie savianalizės suvestinę rengusius asmenis: pedagoginį vardą, mokslo laipsnį, vardą, pavardę, pareigas aukštojoje mokykloje, telefonus (darbo, mobilųjį) ir elektroninio pašto adresą, kurie bus reikalingi organizuojant ekspertų vizitą į aukštąją mokyklą arba aiškinantis su savianalizės suvestine susijusius klausimus.
85. Savianalizės suvestinės įžangoje turėtų būti:
85.1. glaustai aprašyta programą realizuojanti aukštosios mokyklos struktūra – padaliniai, jų valdymas ir tarpusavio ryšiai, šios struktūros tinkamumas ir trūkumai;
85.2. savianalizės grupės sudėtis, nurodant kiekvieno grupės nario darbo apimtį ir atsakomybę bei grupės darbo tvarkaraštis;
86. Savianalizės suvestinės programos analizės dalyje išskiriamos šešios vertinamosios sritys, kurios įsivertinamos pagal šioje Metodikoje nustatytus kriterijus.
87. Prie programos savianalizės suvestinės privaloma pateikti šiuos priedus:
88. Pirmajame savianalizės suvestinės priede pateikiami programos dalykų ir (ar) modulių aprašai. Aprašai gali būti pateikiami aukštosios mokyklos nustatyta forma, tačiau juose turi būti pateikiama ši informacija: dalyko (modulio) pavadinimas (lietuvių ir anglų kalbomis), kodas, apimtis kreditais ir valandomis, anotacija, numatomi studijų rezultatai ir jų vertinimo kriterijai, turinys, naudojama literatūra ir kt. Jei programą vertina tarptautinė ekspertų grupė, programos dalykų (modulių) aprašai rengiami anglų kalba. Jei aukštoji mokykla apie programą yra parengusi informacinį leidinį, kuriame pateikiama šiame punkte nurodyta informacija apie dalykus (modulius), galima pateikti jo ištraukas, atskirai neteikiant dalykų (modulių) aprašų.
89. Antrajame savianalizės suvestinės priede pateikiami duomenys apie akademinį personalą: programoje dėstančių dėstytojų vardai, pavardės, gimimo metai, šių dėstytojų dėstomi dalykai, taip pat nurodoma jų mokslinė (meninė), pedagoginė, praktinio darbo patirtis metais.
90. Trečiajame savianalizės suvestinės priede laisva forma pateikiami dėstytojų veiklos aprašymai. Dėstytojo veiklos aprašyme turi būti ši informacija: dėstytojo vardas ir pavardė, įgytas išsilavinimas, darbovietės (nurodant pareigas ir darbo pobūdį), reikšmingiausi moksliniai (meniniai), metodiniai darbai, parengti per paskutinius 5 metus (ne daugiau kaip 5 darbai), užsienio kalbų mokėjimo lygis. Dėstytojų veiklos aprašymai programos aprašo priede pateikiami abėcėlės tvarka (pagal pavardes). Jei teikiama jungtinė programa, pateikiami kiekvienos iš aukštųjų mokyklų partnerių dėstytojų, dėstysiančių programoje, gyvenimo aprašymai. Bendrojo lavinimo dalykus dėstančių dėstytojų veiklos aprašymų pateikti nereikia.
II. STUDIJŲ PROGRAMOS ANALIZĖ
93. Programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programos poreikis, tikslai ir studijų rezultatai yra pagrįsti ir tinkami.
94. Analizuojant programos tikslus ir numatomus studijų rezultatus, pateikiami ir išnagrinėjami programos tikslai ir studijų rezultatai.
95. Analizuojant programos tikslus ir numatomus studijų rezultatus taip pat rekomenduojama nurodyti ir išnagrinėti:
95.1. šaltinius (informaciniai leidiniai, interneto puslapis ir kt.), kuriuose skelbiami programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai, kitus informavimo būdus;
95.3. studijų rezultatų atitiktį teisiniams ar kitiems dokumentams, nustatantiems akademinius ar profesinius reikalavimus ar rekomendacijas rengiamų specialistų kvalifikacijai;
95.4. profesinės veiklos pasaulio tyrimų rezultatus, pagrindžiančius numatomų studijų rezultatų aktualumą;
95.5. profesinės veiklos sritis, kurioms rengiami specialistai pagal analizuojamą programą ir jų sąsajas su programos studijų rezultatais;
96. Programos sandaros srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar studijų planas ir turinys yra tinkamai sudaryti.
97. Analizuojant programos sandarą, nurodoma ir išnagrinėjama:
97.1. studijų planas (teikiantys savianalizės suvestinę iki 2011 m. rugsėjo 1 d. turi pateikti ir numatomą programos studijų planą, kuris bus vykdomas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Jame dalykų (modulių) apimtis turi būti nurodyta kreditais (pagal studijų kredito sampratą, įsigaliosiančią nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.));
97.3. programos sudarymo logika (programos studijų rezultatų ir dalykų ir (ar) modulių studijų rezultatų bei studijų metodų sąsajos);
98. Personalo srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programoje dirbantis personalas yra tinkamas ir pakankamas sėkmingam programos vykdymui.
99. Analizuojant personalą, nurodoma ir išnagrinėjama:
99.1. dėstytojų sąrašas, nurodant turimą pedagoginį ir (ar) mokslinį laipsnį (jei tokie yra), pedagoginio darbo patirtį, mokslinių interesų kryptis, praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje ir dėstomus dalykus;
99.3. duomenys apie dėstytojų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, projektuose, mokslo (meno) veikloje tiesiogiai susijusioje su analizuojama programa;
100. Analizuojant personalą, taip pat rekomenduojama nurodyti ir išnagrinėti:
100.3. duomenis apie dėstytojų dalyvavimą mokslinėse konferencijose, stažuotėse, seminaruose, mainų programose ir pan.;
100.5. duomenis apie dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą (kvalifikaciją tobulinusių dėstytojų skaičiai ir tobulinimosi sritys);
101. Materialiųjų išteklių srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programoje naudojami materialieji ištekliai yra tinkami ir pakankami sėkmingam programos vykdymui.
102. Analizuojant materialiuosius išteklius, nurodoma ir išnagrinėjama:
103. Analizuojant materialiuosius išteklius taip pat rekomenduojama nurodyti ir (ar) išnagrinėti informaciją apie materialiųjų ir metodinių išteklių atnaujinimą.
104. Studijų eigos ir jos vertinimo srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar studentų priėmimas ir atranka, studentų pasiekimų vertinimas vertinami tinkamai, ar veiksmingai organizuojamos studijos ir teikiama parama studentams, ar absolventai įsidarbina sėkmingai ir tikslingai.
105. Analizuojant studijų eigą ir jos vertinimą turi būti nurodomi ir išnagrinėjami:
106. Analizuojant studijų eigą ir jos vertinimą taip pat rekomenduojama nurodyti ir išnagrinėti:
106.1. duomenis apie priėmimo į programą rezultatus:
106.2. duomenis apie studijuojančių studentų studijų pažangą (egzaminų rezultatus) siejant su priėmimo į studijas rezultatais ir studijas nebaigusių studentų skaičiumi („nubyrėjimu“);
106.6. studentų, dalyvaujančių judumo programose, skaičius (nurodant programos studentų, išvykusių dalinių studijų į kitas aukštąsias mokyklas ir atvykusių į akademinį padalinį iš kitų aukštųjų mokyklų pagal mainų programas, skaičius);
106.7. duomenis apie absolventų skaičius ir specialistų poreikį (esamą ir (ar) numatomą) nurodant specialistų poreikio duomenų šaltinius;
106.9. duomenis apie programą baigusius absolventus, jų įsidarbinimą apskritai ir įsidarbinimą pagal įgytą specialybę (išsilavinimą) (įskaitant įsidarbinusius iki studijų baigimo);
107. Programos vadybos srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programa administruojama tinkamai, ar veiksmingai ir skaidriai atliekamas vidinis programos kokybės užtikrinimas.
108. Analizuojant programos vadybą turi būti nurodyti ir išnagrinėti:
109. Analizuojant programos vadybą, rekomenduojama nurodyti ir išnagrinėti:
109.4. duomenis apie per pastaruosius 5 metus vykdytą informacijos rinkimą ir analizę. Jei programa vykdoma trumpiau, pateikiami viso programos vykdymo laikotarpio duomenys;
109.5. duomenis apie socialinių dalininkų įtraukimą į programos vertinimo ir tobulinimo procesus ir jų įtaka programos tobulinimui;
109.6. programos į(si)vertinimo procesų ir rezultatų, programos tobulinimo eigos viešinimo aukštosios mokyklos (fakulteto) bendruomenei, kitiems socialiniams dalininkams būdus ir jų veiksmingumą;
I. EKSPERTŲ GRUPĖS DARBAS
110. Bendruosius ekspertų grupės sudarymo ir darbo organizavimo principus nustato ši Metodika bei Ekspertų atrankos aprašas.
111. Sudarydamas ekspertų grupę, Centras vadovaujasi nešališkumo, skaidrumo, objektyvumo, protingumo principais.
112. Visi vertinti pakviesti ekspertai užpildo ir pasirašo Eksperto interesų deklaraciją ir pasižadėjimą neviešinti vertinimo metu gautos informacijos.
113. Ekspertų grupės nariai privalo laikytis šių etikos principų: objektyvumo, nešališkumo, pagarbos vertinimo dalyviams, konfidencialumo ir bendradarbiavimo.
114. Objektyvumo principas. Ekspertas sąžiningai siekia vertinimo tikslų ir objektyviai atlieka programų vertinimą. Ekspertas, išreikšdamas savo nuomonę, formuluodamas išvadas ir priimdamas sprendimus, remiasi faktais, tikslia informacija, taip pat savo kompetencija.
115. Nešališkumo principas. Ekspertas vertinimo metu veikia nepriklausomai, neatstovauja jokios institucijos, nereiškia jokių interesų, kliaujasi savo kompetencija.
116. Pagarbos vertinimo dalyviams principas. Vertinimo metu ekspertas elgiasi profesionaliai, mandagiai, nepiktnaudžiauja eksperto padėtimi, nenaudoja finansinio, psichologinio ar kitokio spaudimo. Vertinimo dalyvius ekspertas priima kaip gebančius atsakyti už savo veiklą, todėl ekspertas įvardija vertinamos programos stiprybes ir silpnybes, tačiau vengia patarimų, nurodančių, eksperto nuomone, geriausius sprendimo būdus.
117. Konfidencialumo principas. Visa su vertinimu susijusi informacija (posėdžiuose nagrinėjami klausimai bei kitų vertinimo dalyvių išsakomos nuomonės, savianalizės suvestinė bei papildomi vertinimui pateikti dokumentai) yra naudojama tik vertinimo tikslams ir negali būti viešinama.
118. Bendradarbiavimo principas. Dirbdamas grupėje ekspertas siekia bendrų tikslų su kitais grupės nariais, laiku atlieka jam grupėje priskirtas užduotis. Bendraudamas su aukštąja mokykla ekspertas stengiasi pagelbėti aukštajai mokyklai kelti kokybės kultūrą ir siekia abipusio supratimo.
119. Ekspertų grupės darbą organizuoja ekspertų grupės vadovas. Jis pirmininkauja ekspertų grupės posėdžiams, numato ekspertų grupės narių veiklos funkcijas, atsako už visos grupės darbą. Per vizitą į aukštąją mokyklą ekspertų grupės vadovas pirmininkauja arba skiria pirmininkaujantįjį susitikimams su tikslinėmis grupėmis.
120. Centras ekspertų grupei pateikia savianalizės suvestinę. Ekspertų grupė supažindinama su Metodika, svarbiausiais teisės aktais, reglamentuojančiais studijas bei vertinimą.
121. Nagrinėdami savianalizės suvestinę, ekspertai vadovaujasi šioje Metodikoje apibrėžtais vertinimo kriterijais ir kitais vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Ekspertų grupė, išnagrinėjusi savianalizės suvestinėje pateiktą informaciją, parengia pirmines išvadas, nustato sritis ir klausimus, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį vizito metu.
122. Ekspertų grupės vizitą į aukštąją mokyklą organizuoja Centro paskirtas vertinimo koordinatorius. Jis derina vizito darbotvarkę su auštąja mokykla ir ekspertų grupe.
123. Ekspertų grupė vizito metu susitinka su tikslinėmis grupėmis. Paprastai vizito metu susitikimai vyksta su aukštosios mokyklos ar jos padalinio administracija, programos savianalizės rengėjais, programos dėstytojais, studentais, absolventais ir jų darbdaviais. Taip pat vizito metu ekspertai susipažįsta su programos įgyvendinimui skirta materialiąja baze, studentų kursiniais, baigiamaisiais darbais, egzaminų medžiaga ir kitais dokumentais.
124. Vizito metu siekiama surinkti daugiau informacijos apie programą ir taip atlikti išsamesnį, objektyvesnį programos vertinimą.
II. PROGRAMOS VERTINIMAS
126. Ekspertų grupė įvertina programą, remdamasi šioje Metodikoje reglamentuotomis sritimis ir jų vertinimo kriterijais.
127. Įvertinę kiekvieną vertinimo sritį pagal nurodytus vertinimo kriterijus, ekspertai nurodo kiekvienos iš jų stiprybes ir silpnybes. Taip pat įvertina aukštosios mokyklos pastangas gerinti programos kokybę.
128. Vertindami programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų sritį, ekspertai nustato, ar programos poreikis, tikslai ir studijų rezultatai yra pagrįsti ir tinkami.
129. Vertindami programos sandaros sritį, ekspertai nustato, ar studijų planas ir turinys yra tinkamai sudaryti.
130. Vertindami personalo sritį, ekspertai nustato, ar programoje dirbantis personalas yra tinkamas ir pakankamas sėkmingam programos vykdymui.
131. Vertindami materialiųjų išteklių sritį, ekspertai nustato, ar programoje naudojami materialieji ištekliai yra tinkami ir pakankami sėkmingam programos vykdymui.
132. Vertindami studijų eigos ir jos vertinimo sritį, ekspertai nustato, ar studentų priėmimas ir atranka, studentų pasiekimų vertinimas atliekamas tinkamai, ar veiksmingai organizuojamos studijos ir teikiama parama studentams, ar absolventai įsidarbina sėkmingai ir tikslingai.
133. Vertindami programos vadybos sritį, ekspertai nustato, ar programa administruojama tinkamai, ar veiksmingai ir skaidriai atliekamas vidinis programos kokybės užtikrinimas.
V. APELIACIJŲ NAGRINĖJIMAS
135. Aukštoji mokykla, nesutikdama su Centro priimtu sprendimu dėl vertinimo, per 20 dienų nuo sprendimo išsiuntimo dienos gali pateikti argumentuotą apeliaciją Centrui.
136. Aukštosios mokyklos apeliacija išnagrinėjama Studijų programų apeliacinėje komisijoje (toliau vadinama – Apeliacinė komisija), veikiančioje pagal Studijų programų apeliacinės komisijos nuostatus, patvirtintus Centro direktoriaus įsakymu, per 60 dienų nuo apeliacijos gavimo dienos. Apie Apeliacinės komisijos priimtą sprendimą Centras aukštąją mokyklą informuoja raštu.