LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KŪDRINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DASYCNEME) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO
2012 m. balandžio 30 d. Nr. D1-382
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Aukštadvario regioninio parko kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.2. Laukstėnų miško „Žvėrinčius“ kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.3. Nemuno kilpų regioninio parko kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.4. Sartų regioninio parko kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.5. Trakų istorinio nacionalinio parko kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti atitinkamų saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimą priemonių, numatytų patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai, o regiono aplinkos apsaugos departamentams arba Aplinkos apsaugos agentūrai dalyvauti priemonių įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-382
KŪDRINIO PELĖAUSIO (Myotis dasycneme) APSAUGOS PLANAS
I. Kūdrinio pelėausio, jo populiacijos ir buveinės aprašymas
Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) apibūdinimas
1. Kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme) yra žinduolių Mammalia klasės, šikšnosparnių Chiroptera būrio, lygianosinių Vespertilionidae šeimos šikšnosparnis. Tai vidutinio dydžio šikšnosparnis. Viršutinė kūno dalis ruda, apatinė pusė šviesi, beveik balta. Kramslys yra skalpelio formos, galas smailus. Kūno ilgis 51–73 mm, dilbio ilgis 42–49 mm, kūno masė 13–20 g. Nuo kitų šalyje gyvenančių Myotis genties šikšnosparnių – vandeninio pelėausio, Branto pelėausio, ūsuotojo pelėausio ir Natererio pelėausio skiriasi dydžiu. Jis pelėausių tarpe yra pats didžiausias. Tai lengva pastebėti budinant šikšnosparnius žiemavietėse arba stebint juos vasarą, skraidančius ir besimaitinančius virš vandens paviršiaus. Skleidžiamas ultragarsas – apie 40 kHz.
Kūdrinio pelėausio buveinės aprašymas
2. Buveinės mažai ištirtos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse, kadangi tai nedažnai aptinkamas šikšnosparnis. Vasaros buveinės: miškingų vietovių pastatų stogų ir sienų ertmės, medžių uoksai, paukščių bei šikšnosparnių inkilai, esantys netoli didelių vandens telkinių. Šių potencialių vasaros buveinių (pastatų, medžių su uoksais parkuose, miškuose) yra visoje šalyje, tačiau jų tinkamumas saugiam šikšnosparnių apsistojimui netirtas. Žiemos buveinės: drėgni, erdvūs požemiai, didelių pastatų ventiliacinių angų ertmės, kur temperatūra žiemą būna apie 0,5–7,5° C šilumos, o drėgnumas artimas 100 proc. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje) kūdrinių pelėausių vasaros buveinės yra panašaus pobūdžio, kaip ir Lietuvoje. Šio šikšnosparnio žiemos buveinių Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje taip pat žinoma vos viena, kita. Fragmentiškai šikšnosparnių žiemos buveinių mikroklimatinės sąlygos šalyje yra tirtos Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje ir Kauno fortuose. Šiose žiemavietėse kartu su kūdriniais pelėausiais žiemoja ir vandeniniai pelėausiai, Branto pelėausiai, Natererio pelėausiai, retsykiais ir kitų rūšių šikšnosparniai, nevengiantys drėgnų buveinių. Žiemos buveinėse paprastai susiformuoja daugiarūšinės grupuotės, kur keleto rūšių šikšnosparniai įminga vieni šalia kitų. Tarprūšinė konkurencija dėl slėpimosi vietų nevyksta.
Kūdrinio pelėausio paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
3. Šiltuoju metų laiku yra sutinkamas prie didesnių vandens telkinių. Išsamių tyrimų nėra atlikta, bet fragmentiniai tyrimai rodo, kad paplitęs visoje šalies teritorijoje. Dauguma šikšnosparnio žinomų radaviečių viena nuo kitos yra nutolę dešimtis kilometrų. Vasaromis pastebimi pavieniai individai Alytaus, Biržų, Ignalinos, Kretingos, Lazdijų, Pasvalio, Rokiškio, Trakų, Šiaulių, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose. Žiemojantys kūdriniai pelėausiai yra aptinkami tiktai Vilniaus ir Kauno miestų žiemavietėse. Rūšies paplitimo pokyčiai šalyje mažai tirti. Vienoje didžiausių šalies žiemaviečių – Vilniaus Panerių geležinkelio tunelyje šikšnosparnių gausumo pokyčiai yra fiksuojami nuo 2000 metų. Paskutiniaisiais metais jame aptinkama apie 200 kūdrinių pelėausių. Pastebima šios žiemojančios kolonijos didėjimo tendencija. Kitose miesto žiemavietėse aptinkama iki 5–10 individų, bet ne kasmet. Kauno fortuose žiemoja 10–20 šios rūšies šikšnosparnių ir pastebima jų mažėjimo tendencija. Nors Vilniaus Panerių geležinkelio tunelyje per tyrimų laikotarpį pastebėta žiemojančios kūdrinių pelėausių grupuotės didėjimo tendencija, bendra kūdrinio pelėausio populiacijos būklė šalyje dar nėra pakankamai aiški.
Kūdrinio pelėausio paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir (ar) visame areale
4. Paplitęs Palearktikoje: nuo Olandijos ir pietinės Švedijos iki centrinio Sibiro; atskiros populiacijos aptinkamos Mandžiūrijoje. Europoje veisimosi kolonijos randamos Olandijoje, Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, Pietų Švedijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Ukrainoje, Moldovoje, Slovakijos ir Vengrijos pasienyje. Populiacijos dydis nežinomas. Visame areale kūdrinis pelėausis yra laikomas retu šikšnosparniu. Olandijoje paskutiniaisiais dešimtmečiais žiemavietėse konstatuojama jų kolonijų mažėjimo tendencija. Praeito šimtmečio pabaigoje šioje šalyje, plėtojant kūdrinių pelėausių žiedavimą, populiacija ėmė sparčiai mažėti. Dabar, nustojus juos ženklinti, gausumas pradeda didėti. Šis šikšnosparnis taip pat nedažnas Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. 1987–1995 m. Lenkijoje, atlikus apskaitą 50–je didžiausių žiemaviečių, buvo aptiktas tiktai 21 kūdrinis pelėausis. Kadangi kūdrinis pelėausis vasarą nėra itin retas prie didelių vandens telkinių, manoma, kad šių šikšnosparnių nedidelis gausumas žiemavietėse tikrosios jo populiacijos areale gausos neatspindi. Paskutinieji tyrimai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje rodo, kad ne visi kūdriniai pelėausiai žiemoja įprastinėse šikšnosparnių žiemavietėse (požemiuose). Dalis jų su kitų rūšių šikšnosparniais – dvispalviu plikšniu, vėlyvuoju šikšniu, ruduoju nakviša apsistoja šalyje ir didelių pastatų (pvz., Seimo rūmų, spaudos rūmų, kai kurių viešbučių pastatų) nišose, kur tyrėjams jie beveik neprieinami, tad ir retai fiksuojami.
Kūdrinio pelėausio veisimosi biologija
5. Poruojasi rugsėjo–kovo mėnesiais. Kolonijos, susidedančios iš keleto ar kelių dešimčių patelių, susiformuoja gegužės mėnesį. Kolonijos įsikuria gerai saulės įšildomose pastatų ertmėse, uoksuose 3–10 metrų aukštyje. Didelėse slėptuvėse paprastai įsikuria šikšnosparnių kolonijos, susidedančios iš keleto rūšių. Patinai nuo gegužės iki liepos pabaigos gyvena atskirai, pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Jaunikliai atvedami birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Veda po 1 jauniklį, bet ne visos patelės jų susilaukia kasmet. Jis nujunkomas 40–50 dienų ir netrukus tampa savarankišku. Vienintelė šalyje žinoma patelių kolonijos buveinė yra Kaltanėnuose (Aukštaitijos nacionalinis parkas). Toje pačioje buveinėje – mediniame pastate už lentelėmis apkaltų sienų ir pastogėje – be kūdrinių pelėausių, jauniklius veda vandeniniai pelėausiai, Natuzijaus šikšniukai, šikšniukai mažyliai, rudieji ausyliai, vėlyvieji šikšniai.
Kūdrinio pelėausio mityba, žiemojimas, migracija
6. Aktyviausi būna vakare ir paryčiais, maitintis skrenda apie 1 val. po saulės laidos. Maitinasi prie didelių vandens telkinių, neužaugusių vandens augalija, skraido 10–50 cm virš vandens paviršiaus gaudydami kylančius vabzdžius. Pagautą grobį suėda skrisdami. Didžiąją maisto dalį sudaro uodai ir naktiniai drugiai. Vabzdžių gaudymui intensyviau išnaudoja centrinę telkinio dalį. Mitybos konkurentai – vandeninis pelėausis, o taip pat ir kitų rūšių šikšnosparniai (šiauriniai šikšniai, rudieji nakvišos). Dienos slėptuvės nuo mitybinių teritorijų gali būti nutolę iki 10–15 km. Kūdriniai pelėausiai yra netolimi migrantai. Paprastai migruoja iki 100–150 kilometrų. Žymesnių migracinių kelių, srautų šalyje nežinoma. Žiemojančių kūdrinių pelėausių Lietuvoje aptikta tik pietrytinėje ir centrinėje dalyse, t. y. Vilniaus ir Kauno žiemavietėse.
Kūdrinio pelėausio nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas
7. Kūdrinis pelėausis įtrauktas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36–1331; 2010, Nr. 20-949), į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884), į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531). Rūšis saugoma ir tarptautiniu lygiu, t. y. įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), II ir IV priedus, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91–2126) II priedą ir Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1742) II priedą. Rūšiai saugoti išskirtos specialios saugomos teritorijos: buveinių apsaugai svarbi teritorija (toliau – BAST) Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis (LTVIN0014), kuri įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sarašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), Naujosios Fredos, Žagariškių, Milikonių ir Julijanavos teriologiniai draustiniai, įsteigti Kauno miesto tarybos 1991 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 105, o taip pat BAST: „Naujosios Fredos fortas“ (LTKAU0011), „Žagariškių fortas“ (LTKAU0009), „Rokų fortas“ (LTKAU0012), „Milikonių fortas“ (LTKAU0008) ir „Julijanavos fortas“ (LTKAU0010), įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34-1287). Šiose teritorijose gausiausiai (po 10–200 individų) šalyje kasmet aptinkama žiemojančių kūdrinių pelėausių.
II. Kūdrinio pelėausio, jo populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas
Radaviečių apsaugos būklė
8. Vienintelės žinomos kūdrinio pelėausio veisimosi radavietės (Kaltanėnai, Aukštaitijos nacionalinis parkas) būklė yra patenkinama. Kitų vasaros radaviečių – buveinių – inkilų būklė Labanoro regioniniame parke, Veisiejų regioniniame parke ir Strošiūnų šile šiuo metu yra patenkinama, bet ateityje šiuos inkilus reikėtų pakeisti ilgaamžėmis slėptuvėmis. Žiemos buveinėse: Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje, Žagariškių forte, Julijanavos forte, Naujosios Fredos forte, Rokų forte ir Milikonių forte žiemojančių šikšnosparnių apsauga bei pastatų būklė yra nepatenkinama. Žiemaviečių atsitiktiniai lankytojai trikdo šikšnosparnių įmygį. Reikalinga žiemaviečių įskridimo vietose įrengti grotuotas užtvaras, kurios leistų šikšnosparniams patekti į žiemavietes, bet apsaugotų nuo lankytojų neigiamo poveikio.
Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
9. Populiacijos dydžio vertinimas šalyje nėra atliktas. Nėra duomenų ir Europos literatūroje. Prie vandens telkinių dažniausiai aptinkami tik pavieniai individai. Pietryčių Lietuvoje iškeltuose inkiluose 2010 m. gegužės mėn. patikrinus 700 šikšnosparnių inkilų, iškeltų 15-oje saugomų teritorijų, aptikta 11 individų. Veisiejų regioniniame parke iškeltuose inkiluose aptikti 8 kūdriniai pelėausiai, Labanoro regioniniame parke – 3 ir Strošiūnų šile – 1 individas. Didžiausia kūdrinių pelėausių koncentracija vasarą iki šiol yra registruota veisimosi radavietės apylinkėse (Kaltanėnai – Aukštaitijos nacionalinis parkas). Žiemavietėse kasmet aptinkama apie 200–250 šios rūšies šikšnosparnių. Apie 95 proc. kūdrinio pelėausio šalies populiacijos žiemą susikoncentruoja Vilniaus Panerių geležinkelio tunelyje. Žiemojančių kūdrinių pelėausių Lietuvoje yra aptikta tiktai Vilniaus ir Kauno žiemavietėse. Tiek vasaros, tiek žiemos buveinių tvarkymo projektai pirmiausia turėtų būti vykdomi didžiausių ežerynų (Trakų, Aukštadvario, Sartų) teritorijose.
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
10. Grėsmės, jų aprašymas, ribojantys veiksniai ir grėsmių sumažinimo galimybės pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Grėsmių kūdriniam pėlėausiui apibendrinimas
| Grėsmės pavadinimas |
Svarba* |
Aprašymas |
Grėsmės sumažinimas |
| Suintensyvėjusi pastatų renovacija, senų pastatų nugriovimas |
Didelė grėsmė |
Pastatuose, ypač mediniuose, laikui bėgant atsiranda plyšių, ertmių, kuriuose įsikuria šikšnosparniai. Saugiose slėptuvėse per dešimtmečius susiformuoja skaitlingos šikšnosparnių veisimosi kolonijos. Po žiemojimo šikšnosparniai paprastai grįžta į tas buveines, kuriose jie yra išaugę. Nerasdami senų, įsikuria ir nesaugiose buveinėse, todėl dalis žūva. |
Standartinių ir daugiakamerinių inkilų kėlimas šikšnosparnių kolonijų pastatuose aptikimo vietovėse |
| Naujų technologijų taikymas urbanistikoje |
Nežinoma |
Paskutiniaisiais dešimtmečiais įrengiami labai sandarūs pastatai, tad beveik nelieka plyšių, pro kuriuos šikšnosparniai į juos galėtų patekti. Be to, pastatų apdailai plačiai naudojamos slidžios polimerinės dangos, apsunkinančios šikšnosparnių judėjimą, todėl tokių potencialių buveinių jie vengia. |
Specialių slėptuvių šikšnosparnių pamėgtose vietose įrengimas |
| Intensyvi miškininkystė |
Nežinoma |
Mediena ruošiama medžiams dar nepasiekus jų brandos, tad miškuose mažėja brandžių medynų, kartu ir natūralių vasaros slėptuvių. Dažniausiai miškai atsodinami medžių rūšimis, kurios atsparesnės ligoms, kenkėjams ir tai taip pat mažina potencialių slėptuvių skaičių. |
Ąžuolų, liepų, kitų lapuočių medžių platesnis naudojimas miškų atsodinimui |
| Požemių apšiltinimas, užsandarinimas, naudojimas žmogaus reikmėms |
Didelė grėsmė |
Lietuvoje tinkamų natūralių žiemaviečių šikšnosparniams – kalnų grotų nėra, o storų medžių su neperšalamais uoksais yra labai nedaug. Natūraliose slėptuvėse žiemojančių kūdrinių pelėausių šalyje dar nėra konstatuota. Šikšnosparniai žiemojimui apsistoja žmogaus statiniuose. Dažniausiai tai būna nenaudojami požemiai, kuriuose šaltuoju metų laiku (rugsėjo–balandžio mėnesiais) būna pastovi žema temperatūra bei didelis drėgnumas. Nors požemių šalyje yra, bet tinkamų šikšnosparniams žiemoti, nedaug. Paskutiniajame dešimtmetyje Lietuvoje yra suintensyvėjęs požemių privatizavimas. Pavyzdžiui, seni kariniai įtvirtinimai Vilniaus Rasų gatvėje jau įkomponuojami į gyvenamasias patalpas, užsandarinami, apšiltinami, todėl šikšnosparnių žiemojimui bus nebetinkami. Šiuose požemiuose žiemojančių kūdrinių pelėausių (iki 2010 m.) būdavo aptinkama kasmet. |
Naujų žiemaviečių įrengimas |
| Įmigusių šikšnosparnių trikdymas žiemos buveinėse |
Didelė grėsmė |
Lankymasis žiemavietėse (šviesa, garsai) trikdo šikšnosparnių įmygį. Dažnas šikšnosparnių žiemą atsibudimas išsekina jų organizmą ir kai kurie jų nesulaukia pavasario. |
Grotuotų įskridimo vietų žiemavietėse įrengimas |
| Plėšrūnai |
Nežinoma |
Kiaunės, katės, graužikai, vabzdžiaėdžiai neapsaugotose nuo jų žiemavietėse gali sunaikinti visus įmigusius šikšnosparnius. |
Papildomų priedangų (lentinių skydelių, inkilų) žiemavietėse įrengimas |
| Žiemaviečių pastatų erozija |
Didelė grėsmė |
Neretai šikšnosparniai žiemojimui būna įsikūrę neprižiūrimuose požemiuose, kuriuos vanduo, ledas bei medžių šaknys palaipsniui ardo. Erozija pastebimai ardo Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelį ir Kauno Rokų fortą – pagrindines šalies kūdrinio pelėausio žiemavietes. |
Labai ribotas dėl didelių pastatų konservavimo lėšų ir darbo sanaudų |
* Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai:
Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų.
Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20% per ateinančius 20 ar mažiau metų.
Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
11. Kūdrinių pelėausių apskaita šalyje vykdyta tiktai šaltuoju metų laiku – žiemavietėse. Kai kuriuose Kauno fortuose šikšnosparnių apskaita buvo atlikta dar 1983 ir 1984 metų žiemos mėnesiais. Gana išsamūs tyrimai Kauno fortuose buvo atlikti 1996 m. 2007 ir 2011 metais sausio mėnesio pirmosiomis dienomis ji buvo atlikta Žagariškių (I), Julijanavos (II), Naujosios Fredos (III) ir Rokų (IV) fortuose (2 lentelė). Nuo 2000 metų iki dabar, kasmet sausio mėnesiais apskaita atliekama Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje. Apskaitų metų naudojama įprastinė šikšnosparnių gausumo įvertinimo metodika (žiemojantys patalpose individai suskaičiuojami, trumpam šikšnosparnius apšvietus žibintuvėliu). Kūdriniai pelėausiai lengvai atskiriami nuo kitų rūšių šikšnosparnių, tad apskaitų rezultatai yra patikimi. Apskaitas tikslinga tęsti bei atlikti kūdrinių pelėausių paiešką kitose Vilniaus ir Kauno galimose šikšnosparnių žiemavietėse.
2 lentelė. Vykdytos inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, naudoti metodai
| Data, trukmė |
Tyrinėta teritorija |
Naudotos metodikos |
| 1983 m. žiema |
Kauno fortai |
Kūdrinio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Masing m., Buša I. 1983. On the hibernation of bats in the Baltic area. Soobshenya Pribaltijskoj komissii po izuchenyu migracii ptic. 156:102–114). |
| 1984 m. žiema |
Kauno fortai |
Kūdrinio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Masing m. 1984. Materials on the bat fauna (Chiroptera) of the South Baltic area. Loodusevaatiusi. 1:110-120). |
| 1996 m. žiema |
Kauno fortai |
Kūdrinio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Pauža d. H., Paužienė N. 1996. Distribution, status and protection of Lithuanian bats. Ekologija. 3: 44–65). |
| 2007 m. žiema |
Kauno fortai |
Kūdrinio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Masing m., Baranauskas K., Siivonen Y., Wermundsen T. 2009. Bats hibernating in Kaunas Fortress, Lithuania. Estonian Journal of Ecology. 58(3): 192–204). |
| 2010–2011 m. žiema |
Julijanavos, Milikonių, Naujosios Fredos, Rokų ir Žagariškių fortai bei Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis |
Kūdrinio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (monitoringą vykdė Kauno marių RP ir Neries RP darbuotojai). |
| 2000–2009 m. žiemos mėnesiai |
Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis |
Kūdrinio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Baranauskas K. 2007. New data on bats in the Paneriai tunnel (Vilnius, Lithuania). Acta Zoologica Lituanica. 17(3): 244–246). |
| 2007 m. vasara |
Anykščių, Asvejos, Metelių, Labanoro ir Kauno marių regioniniai parkai, Aukštaitijos, Dzūkijos nacionaliniai parkai, Rekyvos botaninis-zoologinis draustinis, Nemuno delta |
Kūdrinio pelėausio monitoringas naudojantis detektoriumi (monitoringą vykdė saugomų teritorijų darbuotojai). |
| 2010 m. vasara |
Anykščių, Asvejos, Metelių, Labanoro ir Kauno marių regioniniai parkai, Aukštaitijos, Dzūkijos nacionaliniai parkai, Rekyvos botaninis-zoologinis draustinis, Nemuno delta |
Kūdrinio pelėausio monitoringas naudojantis detektoriumi (monitoringą vykdė saugomų teritorijų darbuotojai). |
Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
12. Vykdomas Rokų (Kauno tvirtovės IV) forto gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1–334 (Žin., 2010, Nr. 49-2414), tačiau plano priemonių poveikis dar nevertintas.
III. Apsaugos plano tikslas, uždaviniai ir priemonės
14. Tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:
15. Tikslo uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Sukurti erdvių, saugių žiemaviečių tinklą šalyje |
1.1. įrengti požemines slėptuves potencialiose žiemojimo vietose – Nemuno kilpų regioniniame parke, Sartų regioniniame parke, Aukštadvario regioniniame parke, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Laukstėnų miške „Žvėrinčiuje“ (Telšių r.); 1.2. įrengti grotuotus įskridimus žiemavietėse; 1.3. įrengti šikšnosparniams saugias slėpimosi vietas žiemavietėse. |
| 2. Sukurti dirbtinių vasaros slėptuvių tinklą Lietuvoje |
įrengti standartinius ir daugiakamerinius šikšnosparnių inkilus. |
Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme)
apsaugos plano
1 priedas
AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO KŪDRINIO PELĖAUSIO (Myotis dasycneme) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Vilniaus apskritis, Trakų rajono savivaldybė
I. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Teritorija kūdrinio pelėausio žiemavietei įrengti yra Nikronių miške, Vilniaus apskrityje, Trakų rajono savivaldybėje (Aukštadvario seniūnijoje). Teritorijos centro geografinės koordinatės: X–537788; Y–6048888 (LKS-94 sistemoje). Teritorija išsidėsčiusi Aukštadvario regioninio parko rekreacinio prioriteto zonoje, kurios ribos nustatytos Aukštadvario regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m, kovo 9 d. nutarimu Nr. 258 (Žin., 2005, Nr. 34-1100), šalia kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė, 1,5 km nuo Tabaliukų gyvenvietės. Bendras teritorijos plotas 0,03 ha plote Nikronių miško 57 kvartalo 12 ir 18 sklypuose (miško pakraštyje). Teritorija neįeina į Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijas. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1 188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Aukštadvario regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas; Aukštadvario regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227); Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-189 (Žin“ 2005, Nr. 50-1672); Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 412 (Žin., 2002, Nr. 86-3711; 2008, Nr. 40-1474).
2. Teritoriją iš šiaurės ir rytų supa mišraus miško medynai. Pietinėje pusėje yra atviri dirbami plotai, kuriuos nuo pamiškės skiria lauko keliukas. Dalis pamiškės, kurioje numatoma įrengti žiemavietę, yra naudojama kaip miško ruošos sandėlys. Vakarinėje dalyje, už 165 m, yra asfaltuotas kelias (Vilnius-Prienai-Marijampolė). Miško apylinkėse šiltuoju metų laiku prie vandens telkinių yra fiksuota kūdrinių pelėausių, kitų rūšių Šikšnosparnių. Žiemojančių pavienių šikšnosparnių yra aptinkama gretimų teritorijų gyventojų daržovių rūsiuose.
II. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – sudaryti tinkamas žiemojimo sąlygas kūdriniams pelėausiams Nikronių miške.
III. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Žemiau pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, įgyvendinimo planas.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Bendras ir metinis lėšų poreikis |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Suprojektuoti žiemaviete |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
4136,93 |
| 2. Pastatyti žiemavietę |
2.1. pastatyti požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2013 |
Nr. 1 |
140321,65 |
| 3. Įruošti žiemavietėje šikšnosparniams saugias žiemojimo vietas |
3.1. įrengti požemyje dvidešimt specialių slėptuvių šikšnosparniams |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
1499,77 |
| 4. Apsaugoti žiemavietę nuo nepageidaujamų lankytojų |
4.1. įrengti grotuotą įskridimą-įėjimą į požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
3400,07 |
|
|
|
|
|
Iš viso: |
149 358,42 |
IV. KŪDRINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
V. KŪDRINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. KŪDRINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Priemonių efektyvumo įvertinimą atlieka 2013-2014 metais viešąjį konkursą laimėjusi organizacija kartu su Aukštadvario regioninio parko direkcija. Stebimi rodikliai: žiemojančių kūdrinių pelėausių gausumas ir žiemojimo sąlygų tinkamumas. Remiantis stebėsenos rezultatais, specialistų pastabomis bei pasiūlymais, suformuluojamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl tolimesnių apsaugos ir/ar tvarkymo priemonių Nikronių miške įrengtoje žiemavietėje taikymo. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Aukštadvario regioninio parko direkciją, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 1 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Aukštadvario regioninio parko direkcija teikia plano priežiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo.
Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme)
apsaugos plano
4 priedas
LAUKSTĖNŲ MIŠKO „ŽVĖRINČIAUS“ KŪDRINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DASYCNEME) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Telšių apskritis, Telšių rajono savivaldybė
I. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo ploto Nr. |
Bendras ir metinis lėšų poreikis |
Galimi finansavimo šaltiniai |
||||||
| 1. Suprojektuoti žiemavietę |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
4136,93 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
||||||
1. Teritorija yra Telšių apskrityje, Telšių rajono savivaldybėje, Degaičių seniūnijoje, Laukstėnų miško 34 kvartalo 23 sklype (1 pav.). Teritorija yra Laukstėnų kaime. Teritorijos bendras plotas skirtas žiemavietei – 0,03 ha – VĮ Telšių miškų urėdijos Ubiškės girininkijos gyvosios gamtos informacinio centro „Žvėrinčius“ teritorijoje. Teritorijos centro geografinės koordinatės: X 403102; Y 6212163 (LKS-94 sistemoje). Parinktą žiemavietei teritoriją iš rytų ir pietų supa mišraus miško medynai. Pietinėje dalyje yra miško keliukas ir muflonų aptvaras. Vakarinėje dalyje -išsidėstę lūšių, vilkų voljerai, gyvenamasis ir kitokios paskirties pastatai. Vasarą teritorijoje pastebima skraidančių šikšnosparnių, pastatuose būna įsikūrę jų veisimosi kolonijos. Teritorija nepatenka į jokias nacionalines saugomas teritorijas, funkcinio prioriteto zonas ir Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijas. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616); Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr, 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).
II. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
2. Veiksmų plano tikslas – sudaryti kūdriniams pelėausiams tinkamas žiemojimo sąlygas kūdriniams pelėausiams Laukstėnų miške.
III. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
4. Žemiau pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, įgyvendinimo planas.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo ploto Nr. |
Bendras ir metinis lėšų poreikis |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Suprojektuoti žiemavietę |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
4136,93 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 2. Pastatyti žiemavietę |
2.1. pastatyti požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2013 |
Nr. 1 |
140321,65 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 3. Įruošti žiemavietėje šikšnosparniams saugias žiemojimo vietas |
3.1. įrengti požemyje dvidešimt specialių slėptuvių šikšnosparniams |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
1499,77 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 4. Apsaugoti žiemavietę nuo nepageidaujamų lankytojų |
4.1. įrengti grotuotą įskridimą-įėjimą į požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
3400,07 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
Iš viso: |
149358,42 |
|
IV. KŪDRINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
5. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešąjį konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistams vietos patikrų metu ir atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
V. KŪDRINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. KŪDRINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
7. Priemonių efektyvumo įvertinimą atlieka 2014 metais viešąjį konkursą laimėjusi organizacija kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistais. Stebimi rodikliai: žiemojančių kūdrinių pelėausių gausumas ir žiemojimo sąlygų tinkamumas. Remiantis stebėsenos rezultatais, specialistų pastabomis bei pasiūlymais, suformuluojamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl tolimesnių apsaugos ir/ar tvarkymo priemonių Lauksnėnų miške įrengtoje žiemavietėje taikymo. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris vykdo atliktų veiksmų patikrą. Departamento atstovas ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 1 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas teikia plano priežiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo.
Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme)
apsaugos plano
2 priedas
NEMUNO KILPŲ REGIONINIO PARKO KŪDRINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DASYCNEME) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Alytaus apskritis, Alytaus rajono savivaldybė
I. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Numatomai įrengti kūdrinio pelėausio žiemavietei teritorija yra Alytaus apskrityje, Alytaus rajono savivaldybėje (Alytaus seniūnija) esančiame Punios šilo pakraštyje (Padaglėje), Teritorija išsidėsčiusi Nemuno kilpų regioninio parko koncervacinio prioriteto zonoje, kurios ribos nustatytos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m, kovo 17 d. nutarimu Nr. 244 (Žin., 1997, Nr. 26-602),. Žiemavietė bus įrengta 0,03 ha plote Punios šilo 46 kvartalo 34 sklype (miško pakraštyje). Teritorijos centro geografinės koordinatės: X 500563; Y 6041898 (LKS-94 sistemoje). Artimiausia gyvenvietė yra už 2 km (Panemunininkai). Teritorija įeina į Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – BAST) – „Punios šilas“ (LTALY0004), įtrauktą į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorija įeina į Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo botaninį-zoologinį draustinį, kurio ribos sutampa su BAST teritorija ir yra nustatytos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemoje. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d, nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171); Nemuno kilpų regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227); Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema; Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423 (Žin., 2002, Nr. 86-3722; 2011, Nr. 87-4194).
2. Teritoriją iš šiaurės ir rytų supa mišraus miško medynai. Pietvakarinėje pusėje yra atviri plotai (pievos Nemuno pakrantėje). Šalia teritorijos praeina miško keliukas. Dalis pamiškės, kurioje numatoma įrengti žiemavietę, pradeda užaugti krūmais. Vakarinėje dalyje, už 200 m, teka Nemunas. Miško apylinkėse šiltuoju metų laiku prie vandens telkinių yra fiksuota kūdrinių pelėausių, kitų rūšių šikšnosparnių. Žiemojančių pavienių šikšnosparnių yra aptinkama gretimų teritorijų gyventojų daržovių rūsiuose.
II. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
III. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Žemiau pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, įgyvendinimo planas.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo ploto Nr. |
Bendras ir metinis lėšų poreikis |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Suprojektuoti žiemavietę |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
4136,93 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 2. Pastatyti žiemavietę |
2.1. pastatyti požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2013 |
Nr. 1 |
140321,65 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 3. Įruošti žiemavietėje šikšnosparniams saugias žiemojimo vietas |
3.1. įrengti požemyje dvidešimt specialių slėptuvių šikšnosparniams |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
1499,77 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 4. Apsaugoti žiemavietę nuo nepageidaujamų lankytojų |
4.1. įrengti grotuotą įskridimą-įėjimą į požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
3400,07 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
Iš viso |
149358,42 |
|
IV. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
V. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. KŪDRINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Priemonių efektyvumo įvertinimą atlieka 2012-2014 metais viešąjį konkursą laimėjusi organizacija kartu su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Stebimi rodikliai: žiemojančių kūdrinių pelėausių gausumas ir žiemojimo sąlygų tinkamumas. Remiantis stebėsenos rezultatais, specialistų pastabomis bei pasiūlymais, suformuluojamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl tolimesnių apsaugos ir/ar tvarkymo priemonių Punios šile įrengtoje žiemavietėje taikymo. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Nemuno kilpų regioninio parko direkciją, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 10 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija teikia plano priežiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo.
Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme)
apsaugos plano
3 priedas
SARTŲ REGIONINIO PARKO KŪDRINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DASYCNEME) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Panevėžio apskritis, Rokiškio rajono savivaldybė
I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Teritorija numatomai įrengti kūdrinio pelėausio žiemavietei yra Panevėžio apskrityje, Rokiškio rajono savivaldybės Jūžintų seniūnijoje esančioje Dusetų girioje. Artimiausia gyvenvietė yra už 2 km (Kalbutiškės). Teritorijos plotas – 0,03 ha yra Dusetų girios 216 kvartalo 23 ir 24 sklypų sandūroje (miško pakraštyje). Teritorijos centro geografinės koordinatės: X 612505; Y 6185471 (LKS – 94 sistemoje). Teritorija išsidėsčiusi Sartų regioninio parko konservacinio prioriteto zonoje, Dusetų girios botaniniame-zoologiniame draustinyje, kurio ribos nustatytos Sartų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d, nutarimu Nr. 438 (Žin., 2009, Nr. 62-2467). Šikšnosparnių žiemavietės teritorija įeina į Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – BAST) „Dusetų giria“ (LTROK0007), įtrauktą į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), kurios ribos sutampa su Sartų regioninio parko Vosynos rezervato ir Dusetų girios botaninio-zoologinio draustinio ribomis. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171); Sartų regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227); Sartų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas; Sartų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 429 (Žin., 2002, Nr. 86-3728); Sartų regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-385) (Žin., 2009, Nr. 84-3555).
II. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
III. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo ploto Nr. |
Bendras ir metinis lėšų poreikis |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Suprojektuoti žiemavietę |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
4136,93 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 2. Pastatyti žiemavietę |
2.1. pastatyti požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
140321,65 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 3. Įruošti žiemavietėje Šikšnosparniams saugias žiemojimo vietas |
3.1. įrengti požemyje dvidešimt specialių slėptuvių šikšnosparniams |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
1499,77 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 4. Apsaugoti žiemavietę nuo nepageidaujamų lankytojų |
4.1. įrengti grotuotą įskridimą-įėjimą į požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
3400,07 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
IV. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
V. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Priemonių efektyvumo įvertinimą atlieka 2012-2014 metais viešąjį konkursą laimėjusi organizacija kartu su Sartų regioninio parko direkcija. Stebimi rodikliai: žiemojančių kūdrinių pelėausių gausumas ir žiemojimo sąlygų tinkamumas. Remiantis stebėsenos rezultatais, specialistų pastabomis bei pasiūlymais, suformuluojamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl tolimesnių apsaugos ir/ar tvarkymo priemonių įrengtoje žiemavietėje taikymo. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Sartų regioninio parko direkciją, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 10 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Sartų regioninio parko direkcija teikia plano priežiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo.
Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme)
apsaugos plano
5 priedas
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO KŪDRINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DASYCNEME) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Vilniaus apskritis, Trakų rajono savivaldybė
I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Numatoma įrengti kūdrinio pelėausio žiemavietei teritorija yra Užutrakio dvaro pietvakarinėje dalyje. Teritorija priklauso Trakų seniūnijai (Trakų savivaldybė, Vilniaus apskritis). Artimiausia gyvenvietė yra už 1,5 km (Užutrakis). Atstumas iki Trakų miesto yra apie 3 km. Važiuojant keliu – 8 km. Teritorija neįeina į Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijas, tačiau patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1991 metų balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1224 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ (Žin., 1991, Nr. 13-332), kurio planavimo schema patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 (Žin., 1993, Nr. 68-1287; 2011, Nr. 106-4993), teritoriją. Visa teritorija, kaip ir Užutrakio dvaras, yra valstybės nuosavybės teise valdoma žemė. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 (Žin., 2000, Nr. 30-834);, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema; Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 (Žin., 2003, Nr. 114-5184), Užutrakio dvaro sodybos kultūros paminklo G208KP muziejinės – reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendimų įgyvendinimo ilgalaikė programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 451 (Žin., 2002, Nr. 117-5283).
2. Kūdriniai pelėausiai dažniausiai renkasi erdvias žiemavietes, todėl buvusią daržovių saugyklą numatoma pratęsti pietryčių kryptimi, įrengiant prie jos maždaug tokio paties (20 m ilgio, 7,1 m pločio ir 5,1 m aukščio) dydžio požemį. Saugyklos pastatą iš šiaurės vakarų supa menkaverčiai krūmynai. Pietrytinėje pusėje (50-100 m atstumu) yra nedidelis medinis gyvenamasis namas, nebenaudojami garažai bei ūkio reikmenų sandėliavimo aikštelė. Šią teritoriją Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija priskyrė Užutrakio dvaro tvarkytinai zonai. Trakų ežeryne, Užutrakio parko teritorijoje sutinkami ne tik kūdriniai pelėausiai, bet ir kitų rūšių šikšnosparniai.
II. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – sudaryti tinkamas žiemojimo sąlygas kūdriniams pelėausiams Užutrakio dvaro sodyboje,
III. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Žemiau pateikiamas priemonių, kurioms siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, įgyvendinimo planas.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo plotas |
Bendras lėšų poreikis, LTL |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Suprojektuoti žiemavietę |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
142572,51 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 2. Pastatyti žiemavietę |
2.1. pastatyti požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2013 |
Nr. 1 |
1499,77 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 3. Įruošti žiemavietėje šikšnosparniams saugias žiemojimo vietas |
3.1. įrengti požemyje dvidešimt specialių slėptuvių šikšnosparniams |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
1499,77 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 4. Apsaugoti žiemavietę nuo nepageidaujamų lankytojų |
4.1. įrengti grotuotą įskridimą-įėjimą į požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
3400,07 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
IV. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešąjį konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
V. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Stebėseną turi atlikti 2012-2014 metais viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos specialistai. Rodikliai, kurie turi būti peržiūrimi: numatytų slėptuvių lankymo dažnumas, jų išdėstymo žiemavietėje pakeitimas – nenaudojamų slėptuvių perkėlimas į šikšnosparnių intensyviau lankomas patalpų vietas. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 1 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija teikia plano priežiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo. Remiantis stebėsenos rezultatais, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabomis ir pasiūlymais, suformuluojamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl tolimesnių apsaugos ir/ar tvarkymo priemonių teritorijoje.