LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI PLANO IR JO ĮGYVENDINIMO 2006–2007 M. PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 28 d. Nr. V-145
Vilnius
Siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos pasirengimą galimam raupų viruso, kaip biologinio agento, panaudojimui:
1. Tvirtinu pridedamus:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro
2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-145
PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasirengimo raupų grėsmei plane numatytos bendros priemonės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios būtų taikomos prieš ir po raupų viruso tyčinio panaudojimo prieš asmenis bei nustačius raupų atvejus Lietuvoje.
2. Šiame plane vartojamos sąvokos:
A grupės sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję artimą sąlytį (sąlyčio pobūdis „veidas į veidą“ 2 metrų atstumu) su sergančiuoju raupais – šeimos nariai, asmenys, gyvenantys tose pačiose patalpose, kartu dirbantys, slaugantys, teikę medicininę ar kitokią pagalbą ir t. t. Šiai grupei taip pat priklauso asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti.
Antriniai sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su A grupės sąlytį turėjusiais asmenimis jų privalomo stebėjimo laikotarpiu.
B grupės sąlytį turėję asmenys – visi kiti sąlytį turėję asmenys, nepriskirti A grupei, t. y. asmenys, kurie buvo toje pačioje aplinkoje kaip ir sergantysis raupais, bet neturėjo su juo artimo sąlyčio (sąlyčio pobūdis „veidas į veidą“ 2 metrų atstumu) arba buvo patalpose su ta pačia oro kondicionavimo sistema.
Didelės rizikos grupės – asmenys, kurie atlieka sergančiojo raupais stebėjimą ir valdymą (asmens sveikatos priežiūros įstaigų, laboratorijų darbuotojai, kariai, policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnai).
Nulinė pranešimų sistema – registracijos sistema, kai nenustačius susirgimų, užkrečiamųjų ligų valstybės registrui pranešamas nulinis („0“) atvejų skaičius.
Pirminiai sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su sergančiuoju raupais užkrečiamuoju laikotarpiu arba asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti. Šie asmenys skirstomi į A ir B grupes, atsižvelgiant į riziką susirgti raupais. Rizika susirgti vertinama, atsižvelgiant į sąlyčio pobūdį (artumą) ir trukmę.
Sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys – pirminiai sąlytį turėję asmenys ir antriniai sąlytį turėję asmenys.
Žiedinė vakcinacijos strategija – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau vadinama – PSO) parengta strategija, kurios pagrindinis principas – ankstyvas atvejų nustatymas ir izoliavimas, aktyvus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas ir jų vakcinacija, stebėjimas ir izoliavimas, nustačius pirmuosius ligos simptomus.
3. Raupų grėsmė vertinama pagal grėsmės lygius, kurie apibrėžiami pagal situaciją valstybėje ir už jos ribų. Jei susiklosčiusi situacija atitinka tam tikro grėsmės lygio kriterijus, naudojamos atitinkamo lygio specifinės priemonės. Situaciją dėl raupų grėsmės Lietuvoje vertina ir grėsmės lygį nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Grėsmės lygiai ir jų apibūdinimas:
4.1. 0 lygis – žinomų raupų atvejų nėra. Tai situacija, kai nėra pranešta, įtariama ar patvirtinta nei vieno raupų atvejo pasaulyje;
4.2. 1 lygis – padidėjusi raupų grėsmė pasaulyje, t. y. nustačius tikėtiną raupų atvejį. Kitas padidėjusios grėsmės požymis -informacija apie tai, kad raupų virusas aptiktas ne PSO nustatytose raupų viruso saugojimo vietose ir tikėtina, kad virusas gali būti panaudotas kaip biologinis ginklas. Šis grėsmės lygis gali būti nustatomas atsižvelgus į nacionalinių institucijų ir tarptautinių organizacijų siūlymus ar rekomendacijas taikyti sustiprintą priežiūrą dėl raupų;
4.3. 2 lygis – vienas patvirtintas raupų atvejis trečiose valstybėse. Šiame lygyje yra rizika, kad valstybėje gali atsirasti asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju raupais. Rizika priklauso nuo asmenų, per nustatytą laiko periodą atvykstančių iš nesaugių raupų sukėlėjo atžvilgiu teritorijų, skaičiaus. Būtina atsižvelgti į ryšius su gretimomis valstybėmis, kadangi jose gali būti daug sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų;
4.4. 3 lygis – vienas tikėtinas arba patvirtintas raupų atvejis Lietuvoje arba gretimoje valstybėje. Tai sudaro didelę riziką, kad bet kur valstybės viduje gali greitai atsirasti sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų;
4.5. 4 lygis – raupų plitimas valstybės viduje, t. y. vietinių raupų atvejų atsiradimas. Tai rodo, kad šis atvejis pakankamai ilgai buvo nepastebėtas ir/ar nediagnozuotas ir raupų sukėlėjas išplito;
4.6. 5 lygis – nekontroliuojamas raupų plitimas valstybės viduje. Atsiranda atvejai, kurie nebuvo išaiškinti ir/ar gali atsirasti tarpusavyje nesusijusių atvejų keliose valstybės vietovėse. Šis lygis įvardijamas, kai nustatomas raupų viruso plitimas ir atsakomosiomis priemonėmis nepavyksta kontroliuoti epidemijos.
5. Pasirengimo raupų grėsmei metu ir nustačius nors vieną tikėtiną ar patvirtintą raupų atvejį pasaulyje Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų valdymo centras (toliau vadinama – SAM ESVC) kviečia neeilinius posėdžius, vertina susidariusią situaciją, teikia pasiūlymus dėl raupų grėsmės lygio nustatymo, vykdo koordinuojančias ir organizacines funkcijas bei yra atsakingas už:
5.1. Raupų valdymo, Raupų diagnostikos ir Raupų atsako grupių identifikavimą, skiepijimą, mokymą ir koordinavimą;
5.2. skiepijimo nuo raupų, nustačius įvairius grėsmės lygius, koordinavimą ir organizavimo tvarkos nustatymą;
5.3. nepageidaujamų reakcijų į skiepus nuo raupų (povakcininių komplikacijų) priežiūros organizavimo tvarkos nustatymą;
5.4. sveikatos apsaugos sistemos, ekstremalių situacijų valdymo tarnybų, laboratorijų ir kitų tarnybų darbuotojų, kurie bus skiepijami, nustačius įvairiuos grėsmės lygius, identifikavimą;
5.6. gydytojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų, kurie, nustačius raupų atvejus, dirbs asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose bus gydomi ir slaugomi raupų atvejai, identifikavimą. Jie turi būti numatyti kaip potencialiai skiepytini asmenys, jei grėsmės lygis didėja;
6. Nustačius nors vieną galimą, tikėtiną ar patvirtintą raupų atvejį Lietuvoje ir siekiant perspėti raupų išplitimą SAM ESVC:
6.1. įvertina susidariusią situaciją ir priima sprendimus dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos organizavimo;
6.2. sveikatos apsaugos ministro pavedimu rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą ir sprendimo projektą dėl karantino paskelbimo ir atšaukimo, jo dydžio, ribų, trukmės bei režimo tvirtinimo (visoje Lietuvos teritorijoje ar keliose apskrityse);
6.3. teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir kitų institucijų veiksmus taikant karantino ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą;
7. Raupų valdymo grupės sudaromos apskrities lygiu ir yra atsakingos už apskrities pasirengimą galimiems raupų atvejams, Raupų diagnostikos ir Raupų atsako grupių sudarymą, o nustačius raupus Lietuvoje vykdys koordinuojančias ir organizacines funkcijas vietose. Raupų valdymo grupės sudėtyje turi būti apskrities gydytojas, apskrities vyriausiasis epidemiologas, visuomenės sveikatos centro apskrityje atstovas.
8. Raupų diagnostikos grupės sudaromos apskrities/savivaldybės lygiu. Jos bus iškviečiamos atvykti į vietą, įtarus raupus. Į šių grupių sudėtį turėtų įeiti specialistai iš nacionalinio ir apskrities lygio, kad prireikus būtų galima greičiau suteikti konsultacinę pagalbą ir vykdyti reikiamas prevencijos priemones. Didėjant raupų grėsmės lygiui, turi didėti Raupų diagnostikos grupių skaičius, į kurias įtraukti specialistai priskiriami pirmiesiems reaguotojams ir turi būti paskiepyti nuo raupų, nustačius 1-ą arba 2-ą raupų grėsmės lygį. Raupų diagnostikos grupės sudėtyje turi būti gydytojas infektologas, gydytojas epidemiologas, gydytojas mikrobiologas.
9. Raupų atsako grupės sudaromos savivaldybės lygiu. Šios grupės dirbs vietose, nustačius raupus. Didėjant raupų grėsmės lygiui, turi didėti ir Raupų atsako grupių skaičius. Raupų atsako grupės nariai priskiriami pirmiesiems reaguotojams ir turi būti paskiepyti nuo raupų, nustačius 1-ą arba 2-ą raupų grėsmės lygį. Kiekvienos Raupų atsako grupės sudėtyje turi būti gydytojas epidemiologas, gydytojas infektologas, vaikų ligų gydytojas arba šeimos gydytojas, 2 slaugytojai.
10. Raupų valdymo grupės, Raupų diagnostikos grupės, Raupų atsako grupės tipinius veiklos nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
11. Raupų valdymo grupės, Raupų diagnostikos grupės, Raupų atsako grupės vardinę sudėtį tvirtina:
12. Apskrities ir savivaldybės pasirengimo raupams planuose turi būti numatyti specialistai, kurie dirbs konkrečioje teritorijoje.
13. Atsiradus raupų atvejams ir jiems išplitus iki epidemijos lygio, ankstyvas ligos nustatymas, infekuotų asmenų izoliavimas, sąlytį turėjusių asmenų priežiūra, tiksliai pasirinkta vakcinacijos strategija būtų pagrindinės efektyvios kontrolės programos sudedamosios dalys. Turi būti parengtos rekomendacijos dėl skiepijimo nuo raupų, gydymo, izoliavimo po ekspozicijos, epidemiologinės priežiūros, infekcijos kontrolės ligoninėse, priežiūros namuose, aplinkos nukenksminimo.
II. VEIKSMAI PAGAL RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIUS
14. Veiksmai esant 0-iam grėsmės lygiui, kai žinomų raupų atvejų nėra.
14.1. Nuolatinė epidemiologinė priežiūra.
14.1.2. Nors raupai pasaulyje yra likviduoti, tačiau iškilus bioterorizmo ir galimo raupų viruso tyčinio panaudojimo grėsmei bei siekiant užtikrinti efektyvią raupų epidemiologinę priežiūrą, būtina įvertinti, sustiprinti ir adaptuoti Lietuvoje esamą užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės sistemą raupų atžvilgiu:
14.1.2.1. peržiūrėti ir papildyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, medicininę-karantininę kontrolę, ekstremalių situacijų valdymą, informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus;
14.2. Pasiruošiamieji veiksmai.
14.2.1. Parengiami ir/ar peržiūrimi SAM ESVC, Raupų valdymo grupių, Raupų diagnostikos grupių, Raupų atsako grupių nuostatai ir vardiniai sąrašai.
14.2.2. Raupų atvejų hospitalizavimo tvarka.
14.2.2.1. Kiekvienoje teritorijoje (apskrityje/savivaldybėje) numatomos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose bus hospitalizuoti raupais sergantys asmenys. Šiose įstaigose turi būti atskirtos stebėjimo ir gydymo palatos, numatytas personalas (sudarytas vardinis sąrašas), kuris dirbs, gydys ir slaugys sergančiuosius raupais. Šis personalas aprūpinamas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir, nustačius atitinkamą grėsmės lygį, paskiepijamas nuo raupų.
14.2.2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti nustatyta tvarka, kaip elgtis esant 1 ar 2 raupų atvejams, bei tvarka, esant dideliam raupų atvejų skaičiui ligoninėje.
14.2.2.3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalas supažindinamas su raupų infekcijos kontrolės priemonėmis.
14.2.2.4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis, sąrašas ir jose esančių palatų skaičius pateikiamas SAM ESVC.
14.2.2.5. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis numato, kaip ir kokias asmens sveikatos priežiūros įstaigas per 24 val. būtų galima perprofiliuoti, jei būtų daug sergančiųjų raupais. Apie perprofiliavimo galimybes informuojamas Ekstremalių sveikatai situacijų centras.
14.2.3. Raupų atvejų diagnostika ir gydymas.
14.2.3.1. Kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti Raupų diagnostikos ir gydymo metodika.
14.2.4. Sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų priežiūra.
14.2.4.1. Parengiama sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų išaiškinimo, izoliavimo ir priežiūros tvarka. 14.2.4.2. Kiekvienoje apskrityje/savivaldybėje numatomos patalpos, kuriose bus izoliuojami sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys. Numatoma izoliatorių veiklos, aprūpinimo, apsaugos tvarka.
14.2.5. Vakcinacijos strategija esant 0-iam grėsmės lygiui.
14.2.5.1. Raupų vakcina – tai gyva efektyvi vakcina, kuri sukuria specifinį imunitetą prieš raupus. Sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų skiepijimas sumažina sunkių raupų formų išsivystymo galimybę.
14.2.5.2. Skiepijimo procedūra vertinama kaip sėkminga, jei po 3 dienų susiformuoja papulė. Paskiepijus raupų vakcina, vystosi tipinis atsakas į raupų vakciną:
14.2.5.3. Nors raupų vakcina yra saugi, tačiau po skiepijimo gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos į skiepus (povakcininės komplikacijos). Nustatyta, kad po skiepijimo 1 iš milijono pirmą kartą paskiepytų asmenų gali mirti, dažniausiai dėl povakcininių komplikacijų (povakcininių raupų, povakcininio encefalito, sunkios vakcininės egzemos).
14.2.5.4. Išskiriamos rizikos grupės, kurioms priklausantiems asmenims yra didesnė tikimybė, kad pasireikš nepageidaujamos reakcijos į skiepus raupų vakcina (asmenys, kuriems kada nors buvo nustatyta egzema arba kitos atopinio dermatito formos; asmenys, kuriems dėl įvairių priežasčių susilpnėjusi imuninė sistema (t. y. ŽIV nešiotojai, sergantys AIDS, leukemija, limfoma, gydomi imunosupresiniais vaistais ir kt.); jaunesni nei 1 metų amžiaus vaikai).
14.2.5.5. Nors viruso plitimo rizika sąlytį su paskiepytaisiais turėjusiems asmenims maža, tačiau turi būti numatyta sąlytį su paskiepytuoju nuo raupų turėjusių asmenų apsauga.
14.2.5.6. Viena iš pagrindinių raupų protrūkio valdymo priemonių yra žiedinė vakcinacija, kuri apima sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų ir su šiais asmenimis artimą sąlytį turėjusių asmenų skiepijimą nuo raupų.
14.2.5.7. Numatoma raupų vakcinacijos strategija, apsirūpinimo raupų vakcina, raupų imunoglobulinu, skiepijimo priemonėmis tvarka, taip pat jų laikymo ir tiekimo tvarka. Suplanuojamos priemonės ir veiksmai, kurie vykdomi pavojaus lygiui didėjant, parengiami reikalingi dokumentai ir kita reikalinga informacija.
14.2.5.8. Numatoma prioritetinė vakcinos tiekimo sistema tuo atveju, kai reikia skiepyti įvairias rizikos grupes (sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, greito reagavimo tarnybų darbuotojai, sąlytį su raupų atveju turėję asmenys).
14.2.5.9. Skiepijimas nuo raupų turi būti atliekamas asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose (skiepų kabinetuose), kurios identifikuojamos esant 0-iam grėsmės lygiui. Identifikuoti skiepų kabinetai turi būti parengti, kad prireikus galėtų nedelsiant pradėti darbą. Pasirengimas raupų vakcinos paskirstymui ir skiepijimui atliekamas esant 0-iam grėsmės lygiui.
14.2.6. Kiekvienos apskrities/savivaldybės institucijos, kurios dalyvauja praleidžiant asmenis ir transporto priemones per valstybės sieną, užkrėstos teritorijos apsaugoje, taip pat kurios užtikrina viešąją tvarką, turi būti supažindintos su teisės aktų nustatyta tvarka, kuri galios, jei bus nustatytas raupų atvejų plitimas.
14.2.7. Atsakingos apskrities/savivaldybės institucijos parengia arba peržiūri savo pasirengimo raupų grėsmei planus, kurie parengiami kaip Teritorijos medicininės-karantininės apsaugos plano priedas. Pasirengimo raupų grėsmei planuose turi būti numatyta:
14.2.7.5. asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir palatos, kuriose būtų hospitalizuojami raupais sergantieji asmenys;
14.2.7.7. patalpos raupais sergantiems asmenims ir sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusiems asmenims izoliuoti, izoliatorių priežiūros tvarka;
14.2.8. Vykdomas SAM ESVC, Raupų valdymo grupių, Raupų diagnostikos grupių, Raupų atsako grupių, asmens ir visuomenės sveikatos specialistų teorinis ir praktinis mokymas raupų priežiūros ir kontrolės klausimais.
14.2.9. Visuomenės ugdymas.
14.2.9.1. Žiniasklaidos priemonėmis visuomenė informuojama apie galimus bioterorizmo atvejus, supažindinama su prevencijos priemonėmis.
14.2.9.2. Informacinė medžiaga apie raupus ir jų prevencijos priemones pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos (http://www.sam.lt) ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (http:// www.wspt.lt) internetiniuose puslapiuose.
15. Veiksmai esant 1-am grėsmės lygiui, kai nustatyta padidėjusi raupų grėsmė pasaulyje.
15.1. Sekama PSO ir Europos Komisijos pateikta informacija bei vykdomi jų nurodymai ir rekomendacijos.
15.2. Sustiprinama epidemiologinė priežiūra.
15.2.1. Medicininė-karantininė kontrolė.
15.2.1.1. Vykdoma sustiprinta keliautojų, ypač atvykstančių iš valstybių, iš kurių pranešama apie padidėjusią raupų grėsmę, priežiūra pasienio kontrolės punktuose. Apie valstybes, kuriose yra padidėjusi raupų grėsmė, informuojamos pasienio kontrolės punktuose tikrinimą atliekančios institucijos. Apie asmenis, atvykusius iš padidėjusios rizikos regiono, tikrinimą atliekančios institucijos informuoja medicininio karantino posto darbuotojus.
15.2.1.2. Platinama informacinė medžiaga apie raupus keliautojams bei tikrinimą atliekančioms institucijoms. Medicininio karantino posto darbuotojai atsakingi už tai, kad asmenys, vykstantys į valstybes, iš kurių pranešama apie padidėjusią raupų grėsmę, būtų informuoti apie situaciją prieš išvykdami.
15.2.2. Pasirengimo raupų grėsmei planų peržiūrėjimas ir koregavimas.
15.2.2.1. Nacionaliniu lygiu svarbu peržiūrėti ir užtikrinti SAM ESVC, Raupų valdymo grupių, Raupų diagnostikos grupių, Raupų atsako grupių sudėtį.
15.2.2.2. Apskrityse/savivaldybėse būtina peržiūrėti pasirengimo raupų grėsmei planus, Raupų valdymo grupės, Raupų atsako grupės, Raupų diagnostikos grupės, medicinos personalo, atsakingo už raupų atvejų priežiūrą, sudėtį, aptarti informacijos teikimo, raupais sergančių asmenų ir tiriamosios medžiagos transportavimo, sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų izoliavimo, karantino skelbimo klausimus.
15.2.3. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų specialistų mokymas esant 1 raupų grėsmės lygiui.
15.2.3.1. Vykdomas asmens ir visuomenės sveikatos bei kitų specialistų mokymas savivaldybės, apskrities ir nacionaliniu lygiu. Organizuojami pasitarimai ir praktiniai seminarai SAM ESVC, Raupų valdymo grupių, Raupų diagnostikos grupių, Raupų atsako grupių nariams.
15.2.4. Vakcinacijos vykdymas esant 1-am grėsmės lygiui.
15.2.4.1. Didėjant raupų grėsmės lygiui, SAM ESVC gali priimti sprendimą nustatyta tvarka pradėti skiepyti nuo raupų.
15.2.4.2. SAM ESVC nustato prioritetinius skiepijamųjų kontingentus ir skiepijimo apimtis. Siūlomi skiepijamųjų kontingentai:
15.2.6. Informacijos teikimas asmens ir visuomenės sveikatos specialistams ir visuomenei.
15.2.6.1. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, gavęs papildomą informaciją apie raupų situaciją pasaulyje, ją pateikia suinteresuotoms institucijoms.
16. Veiksmai esant 2-am grėsmės lygiui, kai nustatytas vienas patvirtintas raupų atvejis trečiose valstybėse.
16.1. Gavus informaciją apie pirmą patvirtintą raupų atvejį už valstybės ribų, apie tai informuojamos pasienio kontrolės punktuose tikrinimą atliekančios ir kitos suinteresuotos institucijos ir specialistai.
16.2. Tęsiamas sustiprintos epidemiologinės priežiūros priemonių vykdymas, numatytas esant 1-am grėsmės lygiui. Asmenų, atvykstančių iš valstybės, kurioje patvirtintas raupų atvejis, medicininis-karantininis tikrinimas pasienio kontrolės punkte atliekamas prieš kitus tikrinimus. Didėjant raupų atvejų skaičiui kitose valstybėse, SAM ESVC sprendžia klausimą dėl asmenų iš šių valstybių atvykimo į Lietuvos Respubliką apribojimo.
16.3. Vakcinacijos vykdymas esant 2-am raupų grėsmės lygiui.
16.3.1. SAM ESVC priima sprendimą dėl skiepijimo nuo raupų pradėjimo arba skiepijimo apimčių išplėtimo.
16.3.2. SAM ESVC nustato prioritetinius skiepijamųjų kontingentus ir skiepijimo apimtis. Siūlomi skiepijamųjų kontingentai:
16.3.2.7. visuomenės sveikatos centrų apskrityse darbuotojai, atsakingi už užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, kurie gali dirbti su sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusiais asmenimis;
16.3.2.11. pasienio kontrolės punktuose tikrinimą atliekančių tarnybų ir kitų institucijų, kurios dalyvauja ekstremalių situacijų valdyme, darbuotojai;
16.3.2.12. kitų sričių, pavyzdžiui, dujų, vandens, elektros, degalų tiekimo, telekomunikacijų, maisto, transporto ir pan. sričių darbuotojai;
16.4. Organizuojama sindrominė priežiūra. SAM ESVC ar jo įgaliota institucija nurodo asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams atkreipti dėmesį į ligų, kurios pasireiškia bėrimais ir karščiavimu, diferencinę diagnostiką.
16.5. Organizuojami asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistų bei tarnybų, dalyvaujančių ekstremalių situacijų valdyme, darbuotojų pasitarimai ir mokymas.
17. Veiksmai esant 3-iam grėsmės lygiui, kai nustatytas vienas tikėtinas arba patvirtintas raupų atvejis Lietuvoje arba gretimoje valstybėje.
17.1. Raupų atvejo valdymas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, raupais sergančio asmens namuose, medicininio- karantininio patikrinimo metu ir/ar įtarus raupų atvejį, jam įvertinti kviečiama Raupų diagnostikos grupė. Įtariamas raupais sergantis asmuo izoliuojamas. Jei po specialistų apžiūros ir įvertinimo įtarimas pasitvirtina, atvejis laikomas galimu raupų atveju. Raupų diagnostikos grupė informuoja Raupų valdymo grupę ir artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje pagal pasirengimo raupų grėsmei planą numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis. Iškviečiama Raupų atsako grupė, organizuojamas raupų atvejo hospitalizavimas ir izoliavimas, paimami bandiniai laboratoriniams tyrimams. Klinikinė medžiaga transportuojama į Lietuvos AIDS centro virusologijos laboratoriją.
17.2. Nustatant raupų atvejus taikomas Europos Komisijos paskelbtas raupų atvejo apibrėžimas.
17.2.1. Klinikinis raupų atvejo apibūdinimas.
17.2.1.1. Susirgimas, kuriam būdingas staigus temperatūros pakilimas virš 38°C, lydimas išbėrimo pūslelėmis arba kietomis pustulėmis vyraujant išcentriniam išsidėstymui toje pačioje ligos išsivystymo stadijoje ir nesant kitos aiškios priežasties.
17.2.2. Laboratoriniai raupų diagnozės kriterijai:
17.2.2.2. raupų viruso nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje DNR grandininės polimerazės reakcija (toliau vadinama – PGR);
17.2.3. Raupų atvejo nustatymo klasifikavimas:
17.2.3.1. galimas:
17.2.3.2. tikėtinas: klinikinį raupų apibūdinimą atitinkantis atvejis, kai EM arba PGR nustatomas raupų virusas arba epidemiologinis ryšys su galimais arba patvirtintais atvejais;
17.2.3.3. patvirtintas: pradiniu atveju – klinikinį raupų apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais EM ir PGR tyrimais, po to nustatoma seka;
17.3. Raupų laboratorinė diagnostika.
17.3.1. Pirma raupų diagnozė Europoje patvirtinama Europos Sąjungos šalių narių nustatytose laboratorijose.
17.3.2. Pirmo galimo raupų atvejo laboratorinė diagnozė turi būti ypač specifiška. Siekiant atmesti bet kuriuos klaidingus (teigiamus ar neigiamus) testų rezultatus, reikalingas rezultatų patvirtinimas.
17.3.4. rekomenduojama, kad antras rezultatas iš nepriklausomo mėginio būtų atliekamas kitoje paskirtoje laboratorijoje;
17.5. Gavus informaciją apie galimą, tikėtiną, patvirtintą raupų atvejį Lietuvoje aktyvuojamas SAM ESVC, kuris koordinuoja visus tolimesnius veiksmus.
17.6. Raupų valdymo grupė, gavusi informaciją apie galimą raupų atvejį, pradeda savo veiklą pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus nuostatus.
17.7. Raupų diagnostikos grupė iškviečiama patvirtinti arba atmesti įtariamą raupų atvejį, paimti bandinius laboratorinei diagnostikai, organizuoti jų pervežimą į Lietuvos AIDS centro virusologijos laboratoriją.
17.9. Raupų atvejo transportavimas, izoliavimas, hospitalizavimas.
17.9.1. Raupais sergantis asmuo inkubacinio periodo metu nėra pavojingas aplinkiniams. Užkrečiamasis laikotarpis prasideda pasireiškus karščiavimui ir galimybė užkrėsti kitus didėja atsiradus bėrimui per pirmąsias 7-10 dienas nuo bėrimo atsiradimo. Susidarius šašui galimybė užsikrėsti sumažėja.
17.9.2. Po Raupų diagnostikos grupės įvertinimo raupais sergantis asmuo turi būti pervežamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas tam tikslui skirtu sanitariniu transportu. Raupais sergančio asmens pervežimą organizuoja Raupų atsako grupė. Po kiekvieno tokio asmens pervežimo privaloma nukenksminti transporto priemones. Šiuos darbus organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje asmuo hospitalizuotas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
17.9.3. Nustačius pirmą raupų atvejį, visi asmenys, kuriems įtariami raupai, nedelsiant turi būti izoliuojami, o jų šeimos nariai ir kiti artimą sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys turi būti vakcinuojami ir stebimi. Pirmieji raupais užsikrėtę asmenys turėtų būti transportuojami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, numatytas esant 0-iam grėsmės lygiui ir hospitalizuojami specialiose palatose. Įtariami sergant raupais asmenys turi būti hospitalizuojami ir izoliuojami, tiriami ir gydomi privalomai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
17.9.4. Nuo raupų paskiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, gydantys ir slaugantys raupais sergantįjį, naudoja įprastas asmenines apsaugines priemones: pirštines, chalatą, kaukę. Nuo raupų nepaskiepyti darbuotojai naudoja asmenines apsaugines priemones, reikalingas dirbant su IV pavojingumo grupės užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.
17.10. Vakcinacijos vykdymas esant 3-iam raupų grėsmės lygiui.
17.10.1. Jei nustatomas tikėtinas raupų atvejis, darbui parengiami numatytų sveikatos priežiūros įstaigų skiepų kabinetai ir raupų vakcinos tiekimo sistema.
17.10.2. Patvirtinus raupų atvejį Lietuvoje, sveikatos priežiūros įstaigų skiepų kabinetai, kuriuose bus skiepijama nuo raupų, turi būti parengti darbui, t. y. paruošti sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims skiepyti. Papildomai skiepijami asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, laboratorijų, tikrinimą atliekančių ir kitų ekstremalių situacijų valdymo tarnybų darbuotojai, Raupų valdymo grupių, Raupų diagnostikos grupių, Raupų atsako grupių nariai. Skiepijamųjų kontingentai pagal grėsmės lygius turi būti numatyti esant 0-iam grėsmės lygiui.
17.10.3. Izoliavus raupais sergantįjį asmenį, vertinama visų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimo būklė: jei skiepytas ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. – neskiepijama, jei skiepytas anksčiau kaip prieš 3 metus – atliekama revakcinacija, jei neskiepytas – nedelsiant skiepijamas.
17.11. Sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų išaiškinimas, izoliavimas, stebėjimas, skiepijimas.
17.11.1. Tikslinė vakcinacija ir sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų sekimas turi apsaugoti nuo viruso plitimo. Atsiradus raupų atvejams, viruso išplitimo galimybė priklauso nuo ankstyvo atvejo išaiškinimo ir sąlytį su
sergančiuoju raupais turėjusių asmenų skiepijimo. Pagal PSO rekomendacijas raupų protrūkiams kontroliuoti būtų naudojama žiedinės vakcinacijos strategija.
17.11.2. Sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų išaiškinimo, izoliavimo ir priežiūros tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
17.11.3. Įtarus/nustačius raupus, Raupų atsako grupės išaiškina sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusius asmenis, siekdamos užtikrinti, kad vakcinacija ir tinkamos priežiūros priemonės būtų panaudotos didžiausią riziką užsikrėsti turėjusiems asmenims.
17.11.4. Rekomenduojama, kad sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusiais asmenimis būtų vadinami asmenys, buvę tuose pačiuose namuose, kaip ir išaiškintas raupų atvejis, arba turėję tiesioginį sąlytį su karščiuojančiu asmeniu. Aiškinantis sąlytį turėjusius asmenis, laikoma, kad užkrečiamas laikotarpis yra 24 val. iki karščiavimo pradžios.
17.11.5. Asmenys, turėję sąlytį su sergančiuoju raupais, privalomai ar būtinai izoliuojami teisės aktų nustatyta tvarka specialiai šiam tikslui numatytose patalpose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba šių asmenų namuose. Izoliavimą skiria, jo vietą bei terminus nustato Raupų valdymo grupė apskrityje.
17.11.6. Sąlytį turėjusių asmenų vakcinacija ir medicininis stebėjimas turi būti pradėti nedelsiant. Sąlytį turėjusių asmenų stebėjimas apima kūno temperatūros matavimą ir užrašymą kasdien, bet kokių kitų simptomų pasireiškimo stebėjimą. Informacija perduodama telefonu, šiam tikslui turi būti įkurta telefono linija (sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų telefono numeris). Visa sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų pateikta informacija (telefonu arba asmeniškai) turi būti užrašoma.
17.11.7. A grupės sąlytį turėję asmenys išaiškinami apklausiant sergančiuosius apie šeimos narius, giminaičius, artimus draugus, bendradarbius, kitus asmenis. A grupės asmenys turi būti vakcinuojami kaip įmanoma skubiau ir nustatyta tvarka sekami dėl raupų simptomų pasireiškimo ne trumpiau kaip 18 d. po sąlyčio su raupais sergančiuoju asmeniu. A grupės sąlytį turėjusieji asmenys turi būti informuojami, kaip dažnai matuoti kūno temperatūrą ir užrašyti duomenis apie galimus simptomus, nurodomas telefono numeris, kuriuo jie praneša apie savo sveikatos būklę.
17.11.8. B grupės sąlytį turėję asmenys nestebimi, tačiau turi būti informuojami apie telefono numerį, kuriuo jie praneša apie savo sveikatos būklę, atsiradus bet kokiems neaiškumams ar pasireiškus ligos simptomams. B grupės sąlytį turėję asmenys turi gauti aprašymus, kaip turi atrodyti skiepijimo vieta ir nustatytu laiku atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, atliekančią skiepijimą nuo raupų, įvertinti skiepijimo vietą.
17.11.9. Antriniai sąlytį turėję asmenys turi gauti aprašymus, kaip turi atrodyti skiepijimo vieta, ir nustatytu laiku atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, atliekančią skiepijimą nuo raupų, įvertinti skiepijimo vietą. Jei susirgimas raupais patvirtinamas A grupės sąlytį turėjusiam asmeniui, antrinis sąlytį turėjęs asmuo tampa A grupės sąlytį turėjusiu asmeniu.
17.11.10. Sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų vakcinacija.
17.11.10.1. Kadangi sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų vakcinacija turi būti atliekama kaip galima greičiau po sąlyčio su užkratu (ne vėliau kaip per 96 val. po sąlyčio), būtinas greitas sąlytį turėjusių asmenų nustatymas ir išaiškinimas. Prieš skiepijant sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys turi būti patikrinami dėl raupų simptomų.
17.11.10.2. Jei raupų diagnozė, kaip tikėtino ar galimo atvejo, atmetama, jau nustatyti sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys neturėtų būti skiepijami.
17.11.10.3. Skiepijant A grupės sąlytį turėjusius asmenis skiepų kontraindikacijų nėra. Skiepijant sąlytį turėjusius asmenis, skiepijantis asmuo gali kreiptis į kompetentingą specialistą dėl skiepijimo taktikos. Jei A grupės sąlytį turėjusiam skiepijamajam asmeniui nustatyta sunki odos liga arba imunosupresinė būklė, jam gali būti skiriamas ir raupų imunoglobulinas, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų į skiepus (povakcininių komplikacijų). Sąlytį turėję asmenys informuojami, kad jiems būtina nurodytu laiku atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, skiepijančią nuo raupų, įvertinti skiepijimo vietą.
17.11.10.4. B grupės sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas nuo raupų turi būti atliekamas, įvertinus skiepijimo riziką, lyginant su užsikrėtimo raupais rizika.
17.11.10.5. Antriniai sąlytį turėję asmenys turi būti skiepijami, įvertinus skiepijimo riziką, lyginant su užsikrėtimo raupais rizika. Jei šie asmenys turi skiepų kontraindikacijų, jie privalo vengti sąlyčio su paskiepytu A grupės sąlytį turėjusiu asmeniu, kol skiepijimo vieta neužgijusi.
17.11.10.6. Neskiepyti pirminiai sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys – asmenys, kurie atsisakė skiepytis arba kuriems nepasireiškė atsakas į vakciną, arba kurie skiepyti praėjus daugiau nei 3 paroms po sąlyčio.
17.11.10.7. Pirminiai sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys, kuriems nepasireiškė atsakas į vakciną, po 3 dienų turi būti revakcinuoti.
17.11.10.8. Sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusiems asmenims, kurie paskiepyti 3-8 dieną po sąlyčio, gali būti skiriamas raupų imunoglobulinas.
17.11.10.9. Skiepijimo taktika po įvykio (nustačius raupų atvejį) priklauso nuo protrūkio pobūdžio:
17.11.10.9.1. jei protrūkis lokalizuotas – taikoma žiedinė vakcinacijos strategija:
17.11.10.9.1.1. pirmas žiedas – asmenys, turėję artimą sąlytį su sergančiuoju raupais („veidas į veidą“ mažiau nei 2 metrų atstumu), ir šeimos nariai. Vakcinacija šiems asmenims sumažina sunkių ligos formų riziką. Sąlytį turėjusių asmenų sekimas (karščiavimo ir kitų ligos simptomų) vykdomas ne trumpiau kaip 18 dienų. Pirmo žiedo sąlytį turėjusiems asmenims skiepijimui kontraindikacijų nėra;
17.12. Karantinas.
17.12.1. Karantino ir užkrėstų teritorijų skelbimas, atšaukimas ir priežiūra vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.
17.12.2. Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti raupų plitimą.
17.12.3. Teritorijų karantino skelbimo ir jo atšaukimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
17.12.4. Teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas nustato visuomenės sveikatos centrai apskrityse. Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę bei režimą tvirtina:
17.12.4.1. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose apskrityse – Lietuvos Respublikos Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu;
17.12.5. Teritorijų karantino režimo priemonių įgyvendinimą turi organizuoti apskričių, kurioms priskiriamos savivaldybės, kurių teritorijose skelbiamas karantinas, viršininkai bei šių savivaldybių administracijų direktoriai.
17.12.6. Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją organizuoja teritorijų, kurioms yra taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą.
17.12.7. Informaciją apie teritorijų karantino skelbimą, teritorijų karantino dydį ir ribas, režimą, tokio skelbimo atšaukimą Sveikatos apsaugos ministerija turi per 3 valandas perduoti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, taip pat visoms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje ir per 24 valandas – PSO ir Europos Sąjungos įgaliotai institucijai.
18. Veiksmai esant 4-am grėsmės lygiui, kai nustatytas raupų plitimas valstybės viduje.
18.1. Pagrindinės strategijos, užtikrinančios protrūkio kontrolę, vykdymas: sergančiųjų raupais izoliavimas, sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas, karantinas ir sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas.
18.2. Atvejų išaiškinimas, izoliavimas, hospitalizavimas, gydymas vykdomas, kaip ir esant 3-iam grėsmės lygiui.
18.3. Kilus didesniems protrūkiams, dauguma sergančiųjų turėtų būti izoliuojami ir prižiūrimi namuose. Siekiant išvengti hospitalinių infekcijų, SAM ESVC ir Raupų valdymo grupės apskrityse turėtų numatyti galimybę skirti atskiras asmens sveikatos priežiūros įstaigas sergančiųjų raupais priežiūrai. Visi izoliuoti sąlytį turėję ir juos prižiūrintys asmenys nedelsiant turėtų būti vakcinuojami. Darbuotojai, kurie negali būti skiepijami dėl kontraindikacijų, turėtų būti išleisti atostogų.
18.4. Protrūkiui plintant, tęsiamas karantino ir užkrėstų teritorijų skelbimas, ribų išplėtimas ir priežiūros vykdymas.
18.6. Vakcinacijos vykdymas esant 4-am raupų grėsmės lygiui.
18.6.1. Kiekvienoje apskrityje turi būti numatyta sveikatos priežiūros įstaiga, atliekanti skiepijimus nuo raupų.
18.6.2. Skiepijimo vykdymas, vakcinos aprūpinimas, skiepijimo technikos aprūpinimas vykdomas nustatyta tvarka. Skiepų kontraindikacijų sąrašas gali keistis priklausomai nuo grėsmės lygio, turi būti parengtas kontraindikacijų sąrašas pagal grėsmės lygius.
18.6.3. SAM ESVC ar jo įgaliota institucija pateikia informaciją apie skiepijimą nuo raupų per žiniasklaidą.
18.6.4. Masinės vakcinacijos galimybė gali būti svarstoma, jei:
18.6.4.2. nekontroliuojamas raupų viruso plitimas dėl labai didelio ar daugkartinio biologinio ginklo panaudojimo;
18.6.5. Sprendimas vykdyti masinę vakcinaciją priimamas, atsižvelgiant į:
18.6.5.1. nepageidaujamų reakcijų į skiepus (povakcininių komplikacijų) riziką lyginant su rizika susirgti raupais;
18.6.5.2. nepageidaujamas reakcijas į skiepus (povakcinines komplikacijas), ypač generalizuotus raupus, kurie apsunkina raupų diagnostiką;
18.6.5.3. vakcinos atsargas (naudojant vakcinos atsargas masinei vakcinacijai, gali iškilti vakcinos trūkumo grėsmė protrūkių kontrolei);
19. Veiksmai esant 5-am grėsmės lygiui, kai nustatytas nekontroliuojamas raupų plitimas valstybės viduje.
19.2. Atliekama masinė vakcinacija. Masinė vakcinacija taikoma, kai kyla reali grėsmė, kad gyventojai gali susirgti raupais, nes kitos profilaktikos priemonės neužtikrina raupų plitimo ribojimo. Visuotinės imunoprofilaktikos taikymas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pasirengimo raupų grėsmei plano
1 priedas
RAUPŲ VAKCINOS SKIEPŲ KONTRAINDIKACIJOS
1. Raupų vakcinos sudėtyje yra gyvas virusas, kuris gali būti perduodamas asmenims, turintiems sąlytį su paskiepytuoju (šeimos nariai, kiti turėję artimą sąlytį asmenys). Asmenys prieš skiepijimą nuo raupų turi būti kruopščiai tikrinami dėl kontraindikacijų. Būtina įvertinti ir asmenų, turinčių artimą sąlytį su skiepijamuoju, sveikatos būklę.
2. Raupų vakcinos skiepų kontraindikacijos, kai nėra nustatyta susirgimų raupais:
2.2. asmens ir asmenų, turinčių artimą sąlytį su skiepijamuoju, imunosupresinė būklė, sąlygota:
2.2.6. ŽIV infekcijos – rutininis visų skiepijamųjų patikrinimas dėl ŽIV nerekomenduojamas. Tačiau pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama asmenims, kurie turėjo ŽIV rizikos veiksnių ar priklauso rizikos grupėms;
2.5. kada nors nustatyta egzema ar atopinis dermatitas skiepijamiesiems ir turintiems su jais sąlytį;
2.6. ūmios lėtinės, eksfoliacinės odos būklės (iki pagerėjimo ar pasveikimo) skiepijamiesiems ir turintiems sąlytį su jais. Prieš skiepijant turi būti atliekama apklausa tiek apie diagnozuotas odos ligas, tiek apie šių ligų simptomus;
3. Vertinant skiepų kontraindikacijas, asmenims turi būti pateikta:
3.1. informacijos lapas, kuriame pateiktos žinios apie raupų vakciną ir raupų vakcinos skiepų kontraindikacijas;
4. Raupų vakcinos skiepų kontraindikacijos, nustačius bent vieną raupų atvejį:
4.1. asmenims, turėjusiems sąlytį su raupų užkratu – kontraindikacijų skiepijimui raupų vakcina nėra;
Pasirengimo raupų grėsmei plano
2 priedas
NEPAGEIDAUJAMOS REAKCIJOS Į SKIEPUS RAUPŲ VAKCINA (POVAKCININĖS KOMPLIKACIJOS)
1. Įprastos reakcijos į raupų vakciną:
2. Nepageidaujamos reakcijos į skiepus raupų vakcina (povakcininės komplikacijos) (toliau – povakcininės komplikacijos) pateikiamos lentelėje.
Lentelė. Povakcininės komplikacijos.
| Nr. |
Reakcija |
Rodiklis 1 mln. paskiepytų asmenų |
| 1. |
Netyčinė kitų vietų inokuliacija |
25–529 |
| 2. |
Generalizuoti raupai |
23–242 |
| 3. |
Vakcininė egzema |
10–39 |
| 4. |
Progresuojantys raupai |
0,9–1,5 |
| 5. |
Povakcininis encefalitas |
3–12 |
| 6. |
Mirtis |
1 |
3. Skiepijant raupų vakcina galimos povakcininės komplikacijos, kurioms gydyti būtina skirti raupų imunoglobuliną. Raupų imunoglobulinas skiriamas nedelsiant, jei nustatyta netyčinė kitų vietų inokuliacija, generalizuoti raupai, progresuojantys raupai, povakcininis encefalitas, bet kokios kitos sunkios komplikacijos. Taip pat gal būti svarstomas povakcininių komplikacijų gydymas antivirusiniais vaistais.
4. Povakcininių komplikacijų priežiūra.
4.1. Skiepijant nuo raupų reikalinga:
4.2. Vertinamas nelaukiamų simptomų ar bet kokios sunkios būklės išsivystymas, jei asmeniui pasireiškia daugiau nei karščiavimas, pykinimas, limfmazgių padidėjimas ir laukiama vietinė reakcija.
4.3. Nustačius povakcininę komplikaciją, kiekvienu atveju atliekamas tyrimas, užpildomas Skiepų pašalinių reiškinių tyrimo protokolas (forma Nr. 392-1/a), konsultuojamasi su kompetentingais specialistais, nustatomas gydymo raupų imunoglobulinu ar antivirusiniais vaistais poreikis.
4.4. Vykdant skiepijimus nuo raupų, kiekvieną dieną turi būti:
4.5. Veiksmai vykdant povakcininių komplikacijų priežiūrą:
4.5.3. povakcininių komplikacijų pasiskirstymo įvertinimas (pagal vakcinos seriją, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir t. t.);
4.6. Povakcininių komplikacijų priežiūrai suformuojamas komitetas, kuriam informaciją apie povakcinines komplikacijas praneša visos skiepijimą nuo raupų atliekančios įstaigos (apie sunkias, nelauktas povakcinines komplikacijas pranešama ne vėliau kaip per 48 val., apie kitas – ne vėliau kaip per 7 dienas).
4.7. Povakcininių komplikacijų sąrašas:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro
2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-145
PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI PLANO ĮGYVENDINIMO 2006-2007 M. PRIEMONĖS
| Veiksmai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įvykdymo data |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. Teisinės bazės peržiūrėjimas ir papildymas |
Papildyti raupais Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą |
SAM Visuomenės sveikatos skyrius, VVSPT, ULPKC |
2006 m. II ketv. |
| 2. Pasiruošiamieji veiksmai |
|
|
|
| 2.1. Sudaryti Raupų valdymo, Raupų diagnostikos, Raupų atsako grupes |
Patvirtinti Raupų valdymo, Raupų diagnostikos, Raupų atsako grupių tipinius veiklos nuostatus |
ESSC, VVSPT, apskričių viršininkai ir savivaldybių administracijų direktoriai |
2006 m. II ketv. |
| Patvirtinti Raupų valdymo, Raupų diagnostikos ir Raupų atsako grupių vardinę sudėtį |
ESSC, SAM Asmens sveikatos skyrius, apskričių viršininkai ir savivaldybių administracijų direktoriai, VSC, VVSPT |
2006 m. II ketv. |
|
| 2.2. Raupų epidemiologinės priežiūros tvarka |
Parengti priešepideminių priemonių organizavimo tvarkos, nustačius raupų atvejį, projektą |
ULPKC |
2006 m. IV ketv. |
| 2.3. Raupų atvejų diagnostika ir gydymas |
Parengti raupų atvejų diagnostikos ir gydymo metodiką |
SAM Asmens sveikatos skyrius, VU ILMK, KMU ILK |
2006 m. III ketv. |
| Parengti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, nustačius skirtingus raupų grėsmės lygius, tvarkos projektą |
SAM Asmens sveikatos skyrius, ESSC, VVSPT, VU ILMK, KMU ILK |
2006 m. IV ketv. |
|
|
|
Parengti raupų klinikinės medžiagos paėmimo, transportavimo, laboratorinio ištyrimo, bandinių siuntimo į kitų šalių laboratorijas tvarką |
LAC, VU ILMK, KMU ILK |
2006 m. II ketv. |
| Sudaryti sutartis su kitų šalių laboratorijomis, atliekančiomis 4 pavojingumo grupės sukėlėjų laboratorinę diagnostiką |
LAC, SAM Visuomenės sveikatos skyrius |
2006 m. III ketv. |
|
| 2.4. Vakcinacijos strategija |
Užtikrinti raupų vakcinos, raupų imunoglobulino, skiepijimo priemonių įsigijimą pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką |
SAM Visuomenės sveikatos skyrius, ESSC |
2006-2007 m. |
| Sudaryti skiepijamųjų kontingentų sąrašus pagal raupų grėsmės lygius ir numatyti prioritetus, jei vakcinos poreikis viršija turimas atsargas |
Apskričių viršininkai ir savivaldybių administracijų direktoriai, VSC, ESSC, ULPKC |
2007 m. I ketv. |
|
| Parengti sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose bus atliekami skiepijimai nuo raupų, sąrašą ir šių įstaigų pasirengimo darbui tvarką |
SAM Asmens sveikatos skyrius, ESSC, VVSPT, ULPKC |
2007 m. I ketv. |
|
| Parengti: 1) Sutikimo skiepytis nuo raupų formą; 2) Atmintinę sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusiems asmenims; 3) Atmintinę apie skiepo vietos priežiūrą ir sąlytį su paskiepytuoju nuo raupų turėjusiems asmenims; 4) Informaciją apie raupus visuomenei; 5) Sąlytį su raupų atveju turėjusių asmenų stebėjimo/apklausos lapą |
SAM Visuomenės sveikatos skyrius, VVSPT, ULPKC |
2007 m. II ketv. |
|
| 2.5. Teritorijos apsauga ir viešosios tvarkos palaikymas |
Parengti teritorijos apsaugos nuo raupų įvežimo ir išplitimo tipinės tvarkos projektą |
ULPKC |
2007 m. II ketv. |
| 2.6. Pasirengimo raupų grėsmei planų parengimas |
Parengti ir patvirtinti teritorijų pasirengimo raupų grėsmei planus |
Apskričių viršininkai ir savivaldybių administracijų direktoriai, VSC |
2006 m. IV ketv. |
| 2.7. Raupų atsako grupių, Raupų diagnostikos grupių, asmens ir visuomenės sveikatos specialistų mokymas |
Organizuoti teorines ir praktines treniruotes, stalo pratybas dėl pasirengimo ir reagavimo į raupus administracinėse teritorijose |
SAM Visuomenės sveikatos skyrius, VVSPT, VU ILMK, KMU ILK, ESSC, ULPKC, VSC, Respublikinė infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė |
2006-2007 m. kartą per metus |
| Parengti asmens ir visuomenės sveikatos specialistų tobulinimo programą dėl pasirengimo ir reagavimo į raupus |
VU ILMK, KMU ILK |
2006 m. II ketv. |
| SAM |
– |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| VVSPT |
– |
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
| ESSC |
– |
Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
| KMU ILK |
– |
Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinika |
| VU ILMK |
– |
Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika |
| ULPKC |
– |
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras |
| LAC |
– |
Lietuvos AIDS centras |
| VSC |
– |
visuomenės sveikatos centrai apskrityse |