LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS LIKVIDUOTOS STAKLIŲ GAMYKLOS AKCINĖS BENDROVĖS „ŽALGIRIS“ PRIVATIZAVIMO, VEIKLOS IR LIKVIDAVIMO APLINKYBĖMS IŠTIRTI IŠVADŲ
2004 m. lapkričio 9 d. Nr. IX-2556
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. IX-2556
priedėlis
SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS LIKVIDUOTOS STAKLIŲ GAMYKLOS AKCINĖS BENDROVĖS „ŽALGIRIS“ PRIVATIZAVIMO, VEIKLOS IR LIKVIDAVIMO APLINKYBĖMS IŠTIRTI IŠVADOS
Seimo laikinoji komisija likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ privatizavimo, veiklos ir likvidavimo aplinkybėms ištirti (toliau – Komisija) buvo sudaryta Seimo 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. IX-2432. Komisiją sudaro 9 Seimo nariai: Dailis Alfonsas Barakauskas, Sigita Burbienė, Vasilij Fiodorov, Algirdas Kunčinas, Virginijus Martišauskas, Artūras Melianas, Algirdas Sysas, Eduardas Šablinskas, Valerij Tretjakov. Komisijos pirmininku paskirtas Vasilij Fiodorov, Komisijos pirmininko pavaduotoja – Sigita Burbienė. Komisija dirbo, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu ir Komisijos 2004 m. rugsėjo 6 d. posėdyje patvirtintu Komisijos darbo reglamentu.
Komisija, siekdama atsakyti į Seimo nutarime pateiktus klausimus, kreipėsi į Ūkio ministeriją ir valstybės įmonę Valstybės turto fondą, prašydama pateikti visus dokumentus, susijusius su akcinės bendrovės „Žalgiris“ privatizavimu, bei informaciją, reikalingą atsakyti į Komisijos pateiktus klausimus. Be to, buvo kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją, Socialinio draudimo fondo valdybą, Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, Generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, Valstybinį patentų biurą su prašymais pateikti informaciją tiriamais klausimais. Gauta informacija buvo išnagrinėta 2004 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 14 d. Komisijos posėdžiuose. Viename iš Komisijos posėdžių informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas, buvęs Lietuvos valstybinės privatizavimo agentūros direktorius Vytis Atkočiūnas, taip pat buvo išklausyti buvusių likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ darbuotojų atstovai.
Seimo laikinoji komisija likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ privatizavimo, veiklos ir likvidavimo aplinkybėms ištirti, vykdydama jai Seimo pavestus uždavinius, nustatė:
1. Dėl atsakymų į buvusių likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ darbuotojų klausimus, pateiktus paklausime-prašyme.
Dėl darbo užmokesčio nemokėjimo staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ darbuotojams. Atsakydama į buvusių AB „Žalgiris“ darbuotojų pateiktą klausimą, „pagal kokį Lietuvos Respublikos įstatymą, kokius teismo sprendimus nuo 1995 m. spalio mėn. darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis“, Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra ir negali būti nuostatų, numatančių galimybes nemokėti darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbą principas; jis detalizuotas atitinkamuose įstatymuose. Darbo užmokesčio mokėjimą garantuoja Darbo kodeksas, pakeitęs Darbo apmokėjimo įstatymą, galiojusį iki 2002 m. gruodžio 31 d. Jeigu darbdavys laiku arba visiškai nemoka darbo užmokesčio, įstatymai numato darbuotojams tam tikras garantijas. Pagal Komisijai pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) informaciją, paaiškėjus, kad AB „Žalgiris“ pavėluotai mokamas darbo užmokestis ir neatsiskaitoma su atleistais iš darbo darbuotojais, už darbo įstatymų pažeidimus bendrovės direktoriui buvo skiriamos baudos ir taikomos kitokios sankcijos. Pavyzdžiui, 1997 m. birželio 19 d. VDI Vilniaus skyriuje gavus ir patikrinus 135 darbuotojų skunde išdėstytus faktus, bendrovės direktoriui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 414 straipsnio 1 dalį buvo skirta 500 litų bauda. 1998 m., reaguojant į VDI Vilniaus skyriuje gautus darbuotojų, nurodžiusių, kad darbdavys, atleidęs juos iš darbo, iki galo su jais neatsiskaito, prašymus, generaliniam direktoriui J. Sivickiui ir l. e. direktoriaus pareigas L. Buzui buvo įteikti 4 VDI reikalavimai, įpareigojantys darbdavį visiškai atsiskaityti su darbuotojais. Šie reikalavimai buvo įvykdyti. 1998 m. lapkričio 19 d. bendrovės generaliniam direktoriui A. Paškauskui už Darbo apmokėjimo įstatymo pažeidimus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 414 straipsnio 1 dalį ir išsiųstas Vilniaus m. 4-ajam apylinkės teismui. 1996 m. sausio 6 d. šio teismo nutarimu A. Paškauskui buvo skirta 1000 Lt bauda. 1999 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo nutarimą, o administracinę bylą A. Paškauskui nutraukė.
Dėl akcinės bendrovės „Žalgiris“ valstybei priklausančių akcijų pardavimo. Pradinę AB „Žalgiris“ valstybei priklausančių akcijų paketo minimalią 250 000 Lt pardavimo kainą nustatė Privatizavimo komisija (1997 m. spalio 6 d. protokolas Nr. 56). Tokią faktiškai simbolinę kainą lėmė tuo metu buvusi sunki AB „Žalgiris“ finansinė padėtis – buvo parduodama beveik bankrutavusi įmonė, kurios skolos 1998 m. sausio 1 d. siekė 15,990 mln. Lt. Valstybinės privatizavimo agentūros direktorius V. Atkočiūnas ir Ūkio ministerija 1998 m. balandžio 6 d. pasirašė su firma Euro Acquisitions LLC generaliniu direktoriumi T. Lavrenovu pirkimo-pardavimo sutartį dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Žalgiris“ 2 562 170 paprastųjų vardinių akcijų paketo pardavimo už 250 000 Lt. Privatizavimo komisija patvirtino tiesioginių derybų dėl AB „Žalgiris“ valstybei priklausančių akcijų pardavimo rezultatus (1998 m. balandžio 6 d. Privatizavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 75). Valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau –Turto fondas) generalinis direktorius S. Vaitkevičius ir Ūkio ministerija 1998 m. gegužės 12 d. pasirašė su Euro Acquisitions LLC generaliniu direktoriumi T. Lavrenovu akcijų perdavimo aktą.
Atsakydama į buvusių AB „Žalgiris“ darbuotojų klausimą dėl kontrolinio akcijų paketo padovanojimo buvusio ūkio ministro V. Babiliaus giminaičiui T. Lavrenovui, Komisija pažymi, kad neaptikta duomenų, patvirtinančių dovanojimo faktą. Pagal Turto fondo 1998 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 032, adresuotame Vilniaus m. 4-ajam apylinkės teismui, pateiktą informaciją pirkėjas (firma Euro Acquisitions LLC) už akcijas sumokėjo ir 1998 m. gegužės 12 d. akcijų priėmimo-perdavimo aktu AB „Žalgiris“ priklausančios akcijos perduotos šios firmos nuosavybėn. Komisijos prašymu Turto fondas pateikė 1998 m. sausio 19 d. ir 1998 m. gegužės 12 d. mokėjimo pavedimų kopijas, kurios patvirtino, kad firma Euro Acquisitions LLC sumokėjo už AB „Žalgiris“ valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Vidaus reikalų ministerija, į kurią Komisija kreipėsi dėl buvusio ūkio ministro V. Babiliaus ir firmos Euro Acquisitions LLC savininko T. Lavrenovo žmonų giminystės ryšių, nerado duomenų, įrodančių minėtų asmenų giminystę.
Dėl pajamų mokesčio išskaičiavimo iš 2000 m. gruodžio mėnesį AB „Žalgiris“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio ir jo grąžinimo 2001 m. gruodžio mėnesį.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė Komisijai informaciją, įrodančią, kad, vadovaujantis Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti nuostatais (patvirtintais 1997 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 902), bankrutavusios AB „Žalgiris“ įmonės darbuotojams 2000 m. gruodžio mėnesį buvo skirta ir iš minėto fondo išmokėta 1 103 045 Lt finansinės paramos. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatomis, nuo darbuotojams išmokėtų finansinės paramos sumų buvo apskaičiuotas ir į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 2000 m. gruodžio 14 d. pervestas fizinių asmenų pajamų mokestis – 140 653 Lt. Pagal minėtus nuostatus, mokant iš Fondo darbuotojams, kartu iš Fondo vykdomos įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą ir atitinkamai sumažinamas pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) kaip kreditoriaus reikalavimas. VSDF 2000 m. gruodžio mėnesį buvo pervesta 263 034 Lt. Nurodoma, kad šios lėšos nei bendrovei, nei jos darbuotojams nebuvo grąžintos. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2002 m. bendrovėje atlikusi 1999–2002 m. laikotarpio mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą, fizinių asmenų pajamų mokesčio pažeidimų nenustatė. Garantinio fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracija pateikė Komisijai informaciją, paaiškindama, kad AB „Žalgiris“ bankroto byla buvo iškelta 1999 m. birželio 28 d., t. y. iki Garantinio fondo įstatymo įsigaliojimo dienos, ir iš Garantinio fondo darbuotojams iš dalies atlygintas įsiskolinimas, susidaręs tik dėl neišmokėto darbo užmokesčio (ne daugiau kaip 3 minimalios mėnesinės algos, t. y. 1290 Lt), atskaičius sumą, kuri buvo išmokėta bankroto proceso metu. Įmonės darbuotojams 2001 metais iš Garantinio fondo buvo skirta 150 000 Lt.
Dėl padarytos žalos AB „Žalgiris“. AB „Žalgiris“ privatizavimas buvo nesėkmingas: pirkėjas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, sutarties vykdymo kontrolė nepadėjo išvengti nepageidaujamų rezultatų, dėl kurių Vilniaus apygardos teismas AB „Žalgiris“ iškėlė bankroto bylą, 2003 m. buvo baigtas bendrovės likvidavimo procesas, o 2004 m. sausio 26 d. teismas priėmė sprendimą išregistruoti AB „Žalgiris“ dėl bankroto. Pagal VSDF valdybos pateiktus duomenis, baigus AB „Žalgiris“ bankroto procesą, liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai, atitinkantys 20 453 559 Lt sumą; iš jų: darbuotojams – 6 127 400 Lt, VSDF biudžetui – 9 422 199 Lt. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2004 m. vasario 26 d. išregistravo dėl bankroto likviduotą AB „Žalgiris“ iš Juridinių asmenų registro. Išregistravus bendrovę, jos 9 422 199 Lt skola VSDF biudžetui buvo pripažinta beviltiška ir nurašyta. Komisija nenustatė, kad žala AB „Žalgiris“ buvo padaryta dėl teisės aktų, reglamentuojančių įmonių privatizavimą, pažeidimų. Komisijos nuomone, asmenis, susijusius su nesėkmingu AB „Žalgiris“ privatizavimu, lėmusių neigiamus padarinius, gali nustatyti tik teismas.
2. Dėl valstybės institucijų veiksmų ir priimtų sprendimų parduodant likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ valstybei priklausančias akcijas firmai Euro Acquisitions LLC.
Komisija, nagrinėdama klausimus, susijusius su valstybės institucijų veiksmais ir priimtais sprendimais parduodant AB „Žalgiris“ valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, rėmėsi Ūkio ministerijos, Turto fondo ir buvusio Valstybinės privatizavimo agentūros direktoriaus V. Atkočiūno informacija. AB „Žalgiris“ privatizavimo programą patvirtino Privatizavimo komisija 1997 m. spalio 6 d. (Privatizavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 56). Programa buvo sudaryta numatant parduoti valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas viešojo konkurso būdu ir įgyvendinama pagal tuo metu galiojusį Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą. Komisija atkreipė dėmesį, kad, paskelbus AB „Žalgiris“ viešąjį privatizavimo konkursą, Viešojo konkurso komisijai dokumentus pateikė vienintelis potencialus pirkėjas. Pagal pateiktą informaciją šios įmonės privatizavimo programa buvo skelbiama keletą kartų, kadangi dėl sunkios AB „Žalgiris“ finansinės padėties vis neatsirasdavo pirkėjų. Vienintelis pirkėjas, pateikęs paraišką dalyvauti viešajame konkurse, buvo JAV Delavero valstijoje įregistruota firma Euro Acquisitions LLC. Ši firma buvo sudariusi sutartį su AB „Žalgiris“ dėl gamybos atnaujinimo ir jau investavusi į įmonę 260 000 JAV dolerių. Užtikrindama savo įsipareigojimus, firma Euro Acquisitions LLC numatė visą šią sumą perduoti valstybės naudai. Po 5 tiesioginių derybų posėdžių, kuriuose derėtasi dėl pirkėjo pasiūlymų pagerinti privatizavimo sąlygas, buvo pasiekti atitinkami susitarimai. Jie, Komisijos nuomone, buvo naudingi pirkėjui ir nenaudingi AB „Žalgiris“. Privatizavimo komisija 1998 m. balandžio 6 d. posėdyje (protokolas Nr. 75) patvirtino tiesioginių derybų dėl AB „Žalgiris“ valstybei priklausančių akcijų pardavimo rezultatus. Sutartį pasirašė pardavėjas – Lietuvos valstybinės privatizavimo agentūros direktorius V. Atkočiūnas ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (nenurodyta pasirašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė) – ir pirkėjas – firmos Euro Acquisitions LLC generalinis direktorius T. Lavrenovas.
3. Dėl valstybės pareigūnų, kurie priėmė, dalyvavo ir darė įtaką priimant minėtus sprendimus, ir požymių, kad šių pareigūnų veiksmai prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams bei pareigūno duotai priesaikai, ir dėl žalos bendrovės darbuotojams.
Remdamasi anksčiau išvardytų valstybės institucijų pateikta informacija, Komisija nenustatė, kad valstybės pareigūnai darė įtaką priimant sprendimus – privatizuojant AB „Žalgiris“. Komisija susipažino su Generalinės prokuratūros pateikta informacija apie ikiteisminio tyrimo eigą baudžiamosiose bylose, susijusiose su staklių gamyklos AB „Žalgiris“ privatizavimu ir likvidavimu, bei apie šios gamyklos techninių ir technologinių dokumentų dingimo aplinkybių tyrimo rezultatus. 1999 m. sausio 18 d. Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo nutartimi iškelta baudžiamoji byla Nr. 15-1053-99 pagal Baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 2 dalį dėl AB „Žalgiris“ areštuoto turto – 300 000 Lt vertės Liejimo cecho įrengimų, kuriuos saugoti pasirašytinai įsipareigojo AB „Žalgiris“ direktorius J. B. Savickij, išeikvojimo. Tyrimo metu buvo iškeltos ir prie šios baudžiamosios bylos prijungtos dar kelios bylos, susijusios su AB „Žalgiris“ privatizavimu ir likvidavimu (dėl Antstolių kontoros prie Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo antstolės I. Sivickienės netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, padariusio didelę žalą AB „Žalgiris“ darbuotojams ir kreditoriams; dėl AB „Žalgiris“ valdybos pirmininko T. Lavrenovo savavaldžiavimo trukdant UAB „Valeksa“ atstovui vykdyti AB „Žalgiris“ bankroto procedūrą; dėl AB „Žalgiris“ priklausančių 210 vnt. staklių bei gamybos įrengimų neteisėto perdavimo įmonei Euro Acquisitions LLC, padariusio AB „Žalgiris“ 2 799 088,80 Lt žalą; dėl AB „Žalgiris“ priklausančių frezavimo staklių neteisėto išvežimo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo šioje bendrovėje; dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB „Žalgirio staklės“, dėl AB „Žalgiris“ priklausančių frezavimo staklių išvežimo). Pagal Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją, patikrinus per Interpolo Lietuvos nacionalinį biurą JAV kompanijos Euro Acquisitions LLC įregistravimą, nustatyta, kad tokia kompanija neegzistuoja. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Z. Burokas pranešė Komisijai, kad, remiantis turimais duomenis, galima svarstyti klausimą dėl AB „Žalgiris“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kad yra panaikintas anksčiau priimtas nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą dėl AB „Žalgiris“ techninių ir technologinių dokumentų buvimo vietos nustatymo.
4. Dėl likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ privatizavimo sandorio padarinių bendrovei.
Pagal 1998 m. balandžio 6 d. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Žalgiris“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas (firma Euro Acquisitions LLC) įsipareigojo iki 1999 m. sausio 1 d. padidinti ir iki įsipareigojimų įvykdymo išlaikyti įmonėje 320 darbo vietų, užtikrinti minimalų gamybos mastą, perimti ir vykdyti visas įmonės prievoles, per 1998 metus investuoti į gamybą ne mažiau kaip 2 mln. Lt, nuo sutarties įsigaliojimo dienos mokėti einamąsias įmokas ir prireikus skirti įmonės skoloms sumažinti ne mažiau kaip 2 mln. Lt, teikti Ūkio ministerijai informaciją apie visų įsipareigojimų, numatytų sutarties 6 straipsnyje, vykdymą (prie šios informacijos pridėti dokumentus apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, pažymas apie darbuotojų skaičių, padarytas investicijas ir visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus pirmaisiais metais po privatizavimo objekto perdavimo dokumentų pasirašymo kartą per 3 mėnesius, o po metų – pusmečio ir metų, kol pirkėjas įvykdys visus prisiimtus įsipareigojimus, ir suteikti galimybę Ūkio ministerijai patikrinti visus įmonės dokumentus, patvirtinančius pirkėjo įsipareigojimų vykdymą. Pirkimo-pardavimo sutarties 8 straipsnyje nustatyta šalių atsakomybė ir sutarties nutraukimo sąlygos. Pardavus kontrolinį akcijų paketą firmai Euro Acquisitions LLC, paaiškėjo, kad pirkėjas nevykdė įsipareigojimų.
Informacijoje, kurią 1999 m. balandžio 14 d. Ūkio ministerija pateikė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, nurodoma, kad 1998 m. į gamybą buvo investuota apie 700 000 Lt, darbuotojų skaičius, nors buvo numatyta sutartyje, ne padidėjo, o sumažėjo 15 proc., AB „Žalgiris“ skola kreditoriams tuo metu sudarė apie 16 mln. Lt, iš jų: 8 mln. Lt – Sodrai, 4 mln. Lt – valstybės biudžetui ir apie 4 mln. Lt – darbuotojų atlyginimams mokėti. 1999 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos ieškinį, savo nutartimi iškėlė AB „Žalgiris“ bankroto bylą, kurioje asmenys, pareiškę finansinius reikalavimus minėtai bendrovei, buvo įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą. Tuo metu, kai buvo iškelta bankroto byla, bendrovėje dirbo 197 darbuotojai, o bankroto proceso metu – apie 18 darbuotojų. 2003 m. birželio 30 d. visi AB „Žalgiris“ darbuotojai buvo atleisti. 2000 m. liepos 14 d. bankrutuojančios AB „Žalgiris“ kreditorių susirinkime nuspręsta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą siekiant pripažinti AB „Žalgiris“ bankrutavusia, paskelbti likviduojama dėl bankroto ir taikyti likvidavimo procedūrą. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 11 d. sprendimu buvo patvirtinti AB „Žalgiris“ kreditorių patikslinti finansiniai reikalavimai, patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininkas, leista įkeisti AB „Žalgiris“ turtą už suteikiamą grąžintiną finansinę paramą iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. Be to, šiuo sprendimu teismas paskelbė AB „Žalgiris“ likviduojama dėl bankroto. Šis sprendimas nebuvo skųstas ir įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 26 d. nutartimi AB „Žalgiris“ išregistruota iš įmonių rejestro dėl bankroto.
Komisija, apibendrindama surinktą informaciją, susijusią su AB „Žalgiris“ privatizavimu, jos veikla pardavus kontrolinį akcijų paketą firmai Euro Acquisitions LLC bei įmonės likvidavimu, pažymi, kad dėl nesėkmingo įmonės privatizavimo buvo prarastos darbo vietos, liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai, susiję su darbuotojais ir VSDF biudžetu.
5. Dėl pagrindinių likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ kreditorių – Sodros ir valstybinės mokesčių inspekcijos – bei pirkėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą kontroliavusios Ūkio ministerijos veiksmų ir su jais susijusios žalos bendrovei.
Pagal Komisijai pateiktą VSDF informaciją, 1999 m. gruodžio 3 d. teismui patvirtinus AB „Žalgiris“ kreditorių sąrašą ir jų kreditinius reikalavimus, AB „Žalgiris“ įsiskolinimai VSDF biudžetui sudarė 9 438 561 Lt. 2000 m. rugsėjo 11 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 9 683 619 Lt. 2000 m. lapkričio 21 d. AB „Žalgiris“ iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti buvo gavusi 1 103 045 Lt, iš jų VSDF biudžetui buvo pervesta 263 034 Lt. Kaip jau buvo nurodyta, išregistravus bendrovę, jos 9 422 199 Lt skola VSDF biudžetui buvo pripažinta beviltiška ir nurašyta. Komisija susipažino su valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija apie tai, kad 2000 m. gruodžio mėn. nuo darbuotojams išmokėtų finansinės paramos sumų buvo apskaičiuotas ir į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 2000 m. gruodžio 14 d. pervestas fizinių asmenų pajamų mokestis – 140 653 Lt.
Komisija, remdamasi Generalinės prokuratūros pateikta informacija apie JAV kompanijos Euro Acquisitions LLC įregistravimo patikrinimo rezultatus, pažymi, kad Viešojo konkurso komisija, kuriai buvo pateikti potencialaus AB „Žalgiris“ akcijų pirkėjo dokumentai, nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų minėtos firmos egzistavimu.
Staklių gamyklos AB „Žalgiris“ pirkimo-pardavimo sutartyje Lietuvos valstybinė privatizavimo agentūra nurodyta kaip pardavėjas, o Euro Acquisitions LLC – kaip pirkėjas. AB „Žalgiris“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6 straipsnio 15 punkte buvo numatyta galimybė Ūkio ministerijai patikrinti visus įmonės dokumentus, patvirtinančius pirkėjo įsipareigojimų vykdymą. Remiantis AB „Žalgiris“ pirkimo-pardavimo sutarties 8 straipsnio 23 punktu, sankcijas dėl įsipareigojimų nevykdymo turėjo taikyti pardavėjas. Kai Valstybinės privatizavimo agentūros (bendrovės pardavėjo) teises ir pareigas perėmė Turto fondas, Ūkio ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės 1998 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 728, 1999 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Turto fondą, prašydama perimti bendrovės privatizavimo dokumentus. Turto fondas pranešė Komisijai, kad Ūkio ministerija AB „Žalgiris“ privatizavimo dokumentus turėjo perduoti iki 1998 m. rugpjūčio 1 d., o faktiškai dėl minėtų dokumentų perdavimo ji kreipėsi į Turto fondą jau po to, kai AB „Žalgiris“ tapo nemokia.
Pagal Ūkio ministerijos pateiktą informaciją ji keletą kartų kreipėsi į Turto fondą, pranešdama apie sunkią AB „Žalgiris“ finansinę būklę, gresiantį nemokumą, pirkėjo įsipareigojimų nevykdymą ir siūlydama priimti atitinkamus sprendimus dėl sankcijų taikymo. Savo ruožtu Turto fondas informavo Komisiją, kad jis, atsižvelgdamas į informaciją apie blogėjančią AB „Žalgiris“ ekonominę ir finansinę padėtį, dėl galimų sankcijų taikymo pirkėjui ne vieną kartą (1998 m. gruodžio 11 d., 1999 m. kovo 10 d. raštai) kreipėsi į Ūkio ministeriją su prašymu pateikti informaciją apie pirkėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir pateikti išvadas šiuo klausimu. Ūkio ministerija 1999 m. balandžio 20 d. ir 1999 m. balandžio 26 d. raštais pranešė Turto fondui, kad pirkėjas nevykdo įsipareigojimų, tačiau dokumentais to nepagrindė, t. y. tam, kad būtų parengtas ieškinio pareiškimas teismui, nepateikė dokumentų, gautų iš pirkėjo. Turto fondas dar kartą kreipėsi į Ūkio ministeriją dėl minėtos informacijos pateikimo, tačiau Ūkio ministerija jokios papildomos informacijos nepateikė.
Komisijos nuomone, prielaidas situacijai, kai nebuvo suderintų dviejų institucijų – Ūkio ministerijos ir Turto fondo – veiksmų sprendžiant problemas, susijusias su pirkėjo įsipareigojimų vykdymo kontrole ir sankcijų taikymu, sudarė AB „Žalgiris“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas. Nors minėtoje sutartyje nurodomas pardavėjas – Lietuvos valstybinė privatizavimo agentūra, tačiau pasirašant sutartį kaip pardavėjas yra nurodyti tiek Lietuvos valstybinės privatizavimo agentūros direktorius V. Atkočiūnas, tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
Turto fondas pateikė informaciją, kad jis, savo pastangomis 1999 m. birželio 14 d. iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavęs AB „Žalgiris“ mokesčių ir kitų įstatymuose numatytų įmokų į valstybės biudžetą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo medžiagą, 1999 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pateikė ieškinį dėl 250 000 Lt dydžio baudos kaip sankcijos už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą priteisimo iš pirkėjo.
Komisija, susipažinusi su Turto fondo generalinio direktoriaus S. Vaitkevičiaus 1999 m. sausio 12 d. raštu (adresuotu firmos Euro Acquisitions LLC generaliniam direktoriui T. Lavrenovui), kuriame teigiama, kad „Valstybės turto fondas nėra suinteresuotas imtis griežtų sankcijų ar nutraukti šį sandorį pirkėjui iš dalies neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų“, ir ūkio viceministro A. Bartulio 1999 m. balandžio 14 d. raštu (adresuotu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei B. Visokavičienei), kuriame nurodoma, kad Ūkio ministerija, atsižvelgdama į AB „Žalgiris“ susidariusią padėtį ir į tai, kad pirkėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nagrinėja pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo galimybes, atkreipia dėmesį, kad nei Ūkio ministerija, nei Turto fondas nepateikė Komisijai argumentų, kodėl, nesant sudarytos dvišalės tarptautinės Lietuvos Respublikos ir JAV sutarties dėl teismų sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, buvo pasirinkta privatizavimo sutartyje numatyta galimybė reikalauti pardavimo kainai lygios baudos ir nebuvo pasinaudota kita privatizavimo sutarties 8 straipsnio 22 punkte numatyta galimybe nutraukti sutartį.
Komisija, susipažinusi su Turto fondo pateiktais dokumentais, susijusiais su AB „Žalgiris“ privatizavimu, pažymi, kad iš Viešojo konkurso komisijai pateiktų duomenų neaišku dėl vienintelio pirkėjo – firmos Euro Acquisitions LLC finansinių garantijų, kurioms esant būtų pagrįstos pirkėjo galimybės įsipareigoti investuoti į gamybą ne mažiau kaip 2 mln. Lt. Kaip žinoma, pirkėjas neįvykdė šio sutartyje numatyto įsipareigojimo. Be to, Ūkio ministerija neatkreipė dėmesio į tai, kad jau praėjus 5 mėnesiams po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo tuo pačiu adresu kaip ir AB „Žalgiris“ 1998 m. rugsėjo 10 d. buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio staklės“. Komisijos nuomone, tai leidžia daryti prielaidą, kad pirkėjas nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų.
Komisija kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydama pateikti Komisijai informaciją apie tai, ar buvo kontroliuojama staklių gamyklos AB „Žalgiris“ likvidatorių, vykdžiusių bendrovės bankroto procedūrą, veikla. Komisijos nuomone, keičiantis bendrovės likvidatoriams, praktiškai nebuvo atliekama jos turto inventorizacija bei perdavimas. Tą patvirtino Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos pateiktas tik vienas dokumentas – 2001 m. kovo 16 d. likvidacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 kopija, kuri įrodo, kad, pradėjus AB „Žalgiris“ likvidavimo procedūrą, buvo atlikta bendrovės turto inventorizacija. Minėtas departamentas nepateikė Komisijai informacijos, patvirtintos atitinkamais dokumentais, apie AB „Žalgiris“ turto perdavimą, kai likvidatorių – UAB „Valeksa“ keitė likvidatorius – fizinis asmuo Kęstutis Jaskelevičius, kai likvidatorių – fizinį asmenį Kęstutį Jaskelevičių keitė likvidatorius – UAB „Sėnoja“ ir kai likvidatorių – UAB „Sėnoja“ keitė likvidatorius – UAB „Stinkoma“. Tai, kad Ūkio ministerija neužtikrino reikiamos kontrolės perduodant AB „Žalgiris“ turtą, kai keitėsi likvidatoriai, liudija Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos 1999 m. balandžio mėn. pateikta informacija Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Šiame rašte teigiama, kad tiriant skundus nustatyta, jog dalis teismo antstolių areštuoto turto prarasta (parduota, paslėpta), todėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio mėn. nutartimi yra iškelta baudžiamoji byla dėl areštuoto turto praradimo AB „Žalgiris“.
Komisija, apibendrinusi surinktą ir išnagrinėtą informaciją, susijusią su AB „Žalgiris“ privatizavimu, veikla ir likvidavimu, pateikia šias išvadas:
1. AB „Žalgiris“ privatizavimas, vykdytas 1998 metais vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, reglamentuojančiais valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą – buvo nesėkmingas: kadangi valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Žalgiris“ akcijų pirkėjas firma Euro Acquisitions LLC nevykdė pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, didėjo įmonės skolos, teismo sprendimu įmonė buvo likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš įmonių registro.
2. Nesėkmingo AB „Žalgiris“ privatizavimo padariniai buvo prarastos darbo vietos, nepatenkinti kreditorių reikalavimai, susiję su darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, valstybine mokesčių inspekcija ir kitais kreditoriais.
3. Likviduotos staklių gamyklos AB „Žalgiris“ privatizavimo sandorio nesėkmes lėmusios aplinkybės susijusios su tuo, kad:
1) Viešojo konkurso komisija veikė neatsakingai vykdant akcijų pardavimą viešojo konkurso būdu – nebuvo imtasi veiksmų, kurie leistų įsitikinti, ar egzistuoja firma Euro Acquisitions LLC ir kokios vienintelio potencialaus pirkėjo finansinės garantijos;