LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKININKO ŪKIO VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO SUPAPRASTINTĄJA APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2005 m. gegužės 11 d. Nr. 3D-266
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2001, Nr. 92-3215) 6.46 punktu ir siekdama sudaryti ūkininkams palankesnes sąlygas ūkio veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti,
tvirtinu Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijas (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2005 m. gegužės 11 d.
įsakymu Nr. 3D-266
ŪKININKO ŪKIO VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO SUPAPRASTINTĄJA APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų (toliau – rekomendacijų) tikslas – padėti ūkininkams suprasti ūkininko ūkio veiklos apskaitos tvarkymo taikant supaprastintąją apskaitos sistemą principus, ūkyje įvykusių ūkinių operacijų registravimą rekomenduojamuose apskaitos registruose bei finansinės atskaitomybės sudarymą.
2. Šiomis rekomendacijomis gali vadovautis ūkininkai, pretenduojantys gauti ES struktūrinių fondų ir kitą investicinę paramą, taip pat parama neketinantys naudotis ūkininkai.
3. Supaprastintosios apskaitos sistemos esmę sudaro tai, kad visi duomenys joje registruojami paprastuoju įrašu, tai yra, nenaudojant buhalterinių sąskaitų ir nedarant dvejybinio įrašo.
4. Supaprastintoje apskaitos sistemoje taikomas pinigų principas reiškia, kad pinigų įplaukos ūkininko ūkyje registruojamos tik tada, kai pinigai gauti, o pinigų išlaidos tada, kai pinigai jau sumokėti.
5. Buhalterinė apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie susiję su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojamai pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio atlikimo dieną.
6. Finansiniai metai trunka 12 mėnesių ir paprastai sutampa su kalendoriniais metais. Kai ūkininkas savo ūkinę veiklą pradeda, nutraukia ar keičia, šis laikotarpis gali būti kitas, bet ne ilgesnis kaip 18 mėn. Ne vėliau kaip per 4 mėn. po finansinių metų pabaigos parengiamas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir pinigų srautų ataskaita.
7. Šiose rekomendacijose vartojamos sąvokos:
Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas (įrodymas), patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, leidžiančius nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatybę.
Apskaitos registras (toliau – registras) – suvestinė, kurioje apskaitos dokumentų pagrindu daromi įrašai apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius ir apibendrinami jų duomenys.
Ataskaitinis laikotarpis – ūkio pasirinktas laikotarpis, kuriam pasibaigus apskaičiuojami ūkio veiklos rezultatai.
Biologinis turtas – augalai ir gyvūnai.
Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo pinigine išraiška sistema, siekiant gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.
Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas.
Finansinė atskaitomybė – finansinės ataskaitos, kuriose pateikiami suvestiniai apskaitos rodikliai apie ūkio turtą, kapitalą bei skolas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ūkio veiklos rezultatai per šį laikotarpį.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) – ilgalaikio turto vertės sumažėjimas dėl jo naudojimo ir kitų veiksnių poveikio.
Kapitalas – ūkininkui ir jo partneriams priklausanti turto suma, nustatoma kaip skirtumas tarp bendros ūkio turto vertės ir jo skolų.
Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurių padidėja ūkio kapitalas, išskyrus papildomus ūkininko ir jo partnerių įnašus.
Paprastasis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai nedaromas dvejybinis įrašas.
Pardavimo vietos išlaidos – mokėjimai tarpininkams, vertintojams, prekybos agentams, rinkliavos ir panašios išlaidos.
Piniginės įplaukos – iš ūkio veiklos gauti pinigai.
Piniginės išlaidos – ūkinei veiklai išleisti pinigai.
Sąnaudos – tam tikram tikslui sunaudoti ištekliai, įvertinti pinigais.
Skolos ūkiui – iš skolininkų gautini pinigai ar kitas turtas.
Supaprastintoji apskaitos sistema – apskaita, tvarkoma darant paprastąjį įrašą.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios ūkininko ūkis keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausiai pajamų ir kurią ūkininkas laiko pagrindine.
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurios teikia ekonominę naudą ir kurios turi patikimai išmatuojamą piniginę vertę.
Ūkio skolos – turtinės prievolės, kurias ūkis turi įvykdyti per tam tikrą laikotarpį.
Ūkinė operacija – ūkininko ūkio veikla, keičianti turto ir (arba) kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.
Ūkinis įvykis – nuo ūkininko ūkio nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.
II. ŪKINIŲ OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS
8. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ar jai pasibaigus. Apskaitos dokumentuose turi būti įrašyti šie privalomieji rekvizitai:
8.2. ūkininko vardas, pavardė, asmens kodas, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris arba paso (asmens tapatybės kortelės) numeris ir gyvenamoji vieta;
8.5. ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, matavimo vnt.
9. Kai ūkininkas parduoda savo ūkyje išaugintą produkciją ar gyvulius žemės ūkio produkcijos supirkimo įmonėms, PVM sąskaitas–faktūras arba sąskaitas–faktūras už ūkininkų tiekiamą žemės ūkio produkciją išrašo šios įmonės.
10. Parduodamas savo produkciją ar suteikdamas paslaugas nespecializuotoms žemės ūkio produkcijos supirkimo įmonėms, kitiems ūkininkams, privatiems asmenims, ūkininkas apskaitos dokumentus surašo pats. Priklausomai nuo to, ar ūkininkas yra PVM mokėtojas, ar ne, jis surašys PVM sąskaitą-faktūrą, sąskaitą-faktūrą arba kitą laisvos formos produkcijos pardavimo dokumentą.
11. Parduodami savo užaugintą produkciją turguje, ūkininkai gali sudaryti Produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraštį (1 priedas) arba kitą laisvos formos dokumentą. Esant didelėms pardavimo apimtims, vieną žiniaraščio lapą reikėtų skirti vienai produkcijos rūšiai, pvz., pienui. Tuomet ūkininkas turės sukaupęs duomenis ne tik apie turguje per mėnesį parduotus kiekius, bet ir apie gautas pajamas pagal produkcijos rūšis. Jei pardavimo apimtys nedidelės ir ūkininkas nepageidauja sukaupti informacijos apie parduotą kiekį ir pajamas pagal produkcijos rūšis, jis gali viename žiniaraštyje registruoti visą per mėnesį parduotą produkciją. Žiniaraštis skirtas mėnesiui, tačiau įrašai jame turi būti atliekami tą dieną, kai produkcija buvo parduota.
12. Ūkininkai, užsiregistravę kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio gavėjais, parduodami produkciją pirkėjams ne PVM mokėtojams surašo laisvos formos dokumentą, pateikdami jame privalomuosius apskaitos dokumentų rekvizitus bei šiuos papildomus rekvizitus: vieta, kurioje ūkininkas verčiasi žemės ūkio veikla ir/ar miškininkyste, ūkio identifikavimo kodas arba ūkininko asmens kodas, ūkininko PVM kompensacinio tarifo procentas ir suma litais, žemės ūkio produkciją perkančio juridinio asmens pavadinimas, jo kodas, buveinė arba fizinio asmens vardas ir pavardė, nuolatinė gyvenamoji vieta bei asmens kodas. Kai ūkininkas kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio gavėjas parduoda produkciją arba teikia paslaugas įmonei PVM mokėtojai, pirkimo dokumentą surašo pirkėjas.
13. Gavus grynuosius pinigus už parduotą produkciją, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, išnuomotą žemę, pastatus, mašinas ir kitą turtą, paėmus grynuosius pinigus iš sąskaitos banke ir kitais grynųjų pinigų gavimo atvejais, kai ūkininkas neturi kitų įmonių ar asmenų išrašytų pinigų gavimą pateisinančių dokumentų, surašomas Pinigų priėmimo kvitas arba Kasos pajamų orderis.
14. Apmokėjimą už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais liudija kasos aparatų kvitai, kasos pajamų orderių kvitai, o atsiskaitymus su tiekėjais ir paslaugų teikėjais negrynaisiais pinigais – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais dokumentai.
15. Grynųjų pinigų išmokėjimui gali būti naudojamas Kasos išlaidų orderis arba Pinigų išmokėjimo kvitas, kurie surašomi tuomet, kai ūkininkas neturi kitų įmonių ar asmenų išrašytų dokumentų, pateisinančių ūkio išlaidas.
16. Atsiskaitant negrynaisiais pinigais dažniausiai naudojami mokėjimo nurodymai arba debeto mokėjimo nurodymai.
17. Įvairių materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gauti PVM sąskaitų–faktūrų arba sąskaitų–faktūrų egzemplioriai arba jų surašyti laisvos formos dokumentai.
18. Žemės mokesčių bei turto draudimo įmokų sumokėjimą pagrindžia: mokėjimo nurodymai, banko mokėjimo kvitai.
19. Prekių įsigijimas iš asmenų, turinčių verslo liudijimus pagrindžiamas Prekių pirkimo (pardavimo) kvitu, kurį išrašo prekių pardavėjai/.
20. Ūkininkas ir jo partneriai žemę ir kitą turtą, numatomą naudoti ūkio reikmėms, perduoda ūkiui. Jeigu ūkininko partneriai jungtinės veiklos sutartyje numato, kokį turtą jie perduoda ūkiui, ši sutartis laikoma turto perdavimą pagrindžiančiu dokumentu. Tuo atveju, kai minėtoje sutartyje surašomas ne visas ūkiui perduotas turtas arba turtas perduodamas vėliau, toks turto perdavimas turi būti pagrįstas Turto perdavimo ūkininko ūkiui aktu (2 priedas). Šį aktą rekomenduojama surašyti ir tada, kai ūkiui turtą perduoda ne ūkininko partneris. Perduodant turtą dokumente rekomenduojama nurodyti turto pavadinimą, jo apibūdinimą, vertę. Turto vertė nustatoma pagal turimus jo įsigijimo dokumentus arba pagal tuo metu galiojančią rinkos vertę.
21. Pradedant tvarkyti apskaitą ūkininko ūkyje ir kiekvieną kartą sudarant balansą, būtina suregistruoti visą ūkyje turimą turtą, ūkio skolas ir skolas ūkiui, t. y. atlikti inventorizaciją. Inventorizacijos duomenims įforminti rekomenduojamas Inventorizacijos aprašas (3 priedas). Jame nurodomas vertybių pavadinimai, inventorizacijos metu rastas vertybių kiekis, kaina ir vertė. Ilgalaikis turtas inventorizacijos metu įkainojamas įsigijimo savikaina arba perkainota verte, pirktų medžiagų likučiai – įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Ūkyje pagaminta produkcija, auginami gyvuliai ir pasėliai įkainojami tikrąja verte atėmus pardavimo vietos išlaidas. Rudeninis arimas įkainojamas faktine arimo darbams atlikti padarytų išlaidų suma. Nebaigta statyba įkainojama statybos darbams atlikti padarytų išlaidų suma arba perkainota verte.
22. Nustatant tikrąją turto vertę, būtina atsižvelgti į jo buvimo vietą ir būklę. Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos tikrąją vertę lengviau nustatyti grupuojant šį turtą pagal reikšmingus požymius, pvz., gyvulius pagal amžių ar svorį, o produkciją – pagal kokybę. Tikroji vertė turi atitikti dabartines aktyviosios rinkos kainas, kurios yra patikimas tikrosios vertės nustatymo pagrindas. Jeigu aktyviosios rinkos nėra, tikroji vertė nustatoma pagal paskutinių sandorių kainą arba pagal panašaus turto rinkos kainą. Kai aptartais būdais sunku nustatyti biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos tikrąją vertę, jiems įkainoti gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintos normatyvinės kainos.
III. APSKAITOS REGISTRAI
Piniginių įplaukų ir piniginių išlaidų registravimas ir kaupimas
23. Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104 – 2989) registruojami duomenys apie pinigų judėjimą ūkininko ūkyje. Detalesnei turto, skolų ūkiui, ūkio skolų apskaitai rekomenduojami šiose rekomendacijose pateikti ir aptarti žiniaraščiai, tačiau ūkininkas informaciją gali kaupti ir kitokiuose registruose.
24. Ūkininkų ūkiuose didžiausią įplaukų dalį paprastai sudaro pardavimo įplaukos iš tipinės ūkio veiklos, t. y. gauti pinigai už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Be pardavimo įplaukų, ūkiuose pasitaiko ir kitokių piniginių įplaukų: palūkanos, gautos už banke laikomus pinigus, dividendai, gauti už turimas kitų įmonių (pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių) akcijas, gautos baudos iš pirkėjų, tiekėjų ir kt. Piniginėms įplaukoms priklauso ne visi ūkyje iš kitur gauti pinigai, o tik gauti iš ūkinės veiklos. Pavyzdžiui, piniginėms įplaukoms nepriklauso ūkininko gautos banko paskolos, gauta parama ir kt.
25. Ūkininko ūkiuose didžiausią piniginių išlaidų dalį sudaro pinigų išlaidos gamybai: medžiagoms (sėklai, trąšoms, pašarams ir kt.) įsigyti, gyvuliams pirkti, sumokėtos lėšos už elektros energiją, agroserviso, transporto ir kitas paslaugas, išmokėtas darbo užmokestis samdomiems darbuotojams, sumokėtos ūkininko jo šeimos narių, partnerių ir samdomų darbuotojų socialinio bei sveikatos draudimo įmokos, sumokėti žemės bei kiti mokesčiai, apmokėtos turto nuomos bei draudimo išlaidos ir kt. Gali pasitaikyti ir kitokių piniginių ūkio išlaidų, tokių, kurios nepriskiriamos ūkininko ūkio ūkinei veiklai, pvz., palūkanos už gautas paskolas, sumokėtos baudos ir pan.
26. Skaičiuojant ūkininko ūkio ūkinės veiklos finansinį rezultatą pinigų principu, ūkio piniginėms išlaidoms nepriskiriami pinigai, išleisti ilgalaikiam turtui įsigyti: technikai pirkti, statiniams statyti, akcijoms pirkti, melioracijai vykdyti. Nepriskiriami piniginėms išlaidoms ir kai kurie kiti mokėjimai, pvz., grąžintos paskolos, išleisti pinigai labdarai, asmeniniams poreikiams ir pan.
27. Piniginės įplaukos registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai gaunami pinigai, po piniginės išlaidos registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai pinigai išleidžiami.
28. Ūkininko ūkyje gautų ūkinės veiklos įplaukų ir patirtų piniginių išlaidų apskaitai rekomenduojamas specialus Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraštis (4 priedas). Šis žiniaraštis skirtas finansiniams metams. Atskirose žiniaraščio skiltyse pateikiami kiekvieno mėnesio, taip pat pirmojo ketvirčio, pirmojo pusmečio, trijų ketvirčių ir visų metų duomenys. Jeigu ūkyje per mėnesį susidaro palyginti daug įplaukų ir išlaidų operacijų, t. y. pasitaiko nemažai pinigų gavimo ir išleidimo atvejų, žiniaraščio skiltys gali būti panaudotos trumpesnių nei mėnuo laikotarpių piniginių įplaukų ir piniginių išlaidų apskaitai.
29. Piniginių įplaukų duomenys žiniaraštyje surašomi iš Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo kasos ir banko pajamų skilčių arba tiesiogiai iš pinigų gavimo dokumentų.
30. Įplaukos surašomos atskirose Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščio eilutėse pagal pagrindines ūkio šakas:
30.1. Įplaukų iš augalininkystės eilutėje surašomi gauti pinigai už parduotus javus, linus, bulves, cukrinius runkelius, daržoves bei jų sėklas, vaisius ir uogas, gėles, grybus (išsiaugintus bei surinktus miške) ir kitus iš augalų gautus produktus.
30.2. Įplaukų iš gyvulininkystės eilutėje pateikiama informacija apie pinigus, gautus už parduotus mėsinius bei veislinius gyvulius ir paukščius, pieną, kiaušinius, medų ir kitus produktus.
30.3. Įplaukų iš miško rodiklis apima gautus pinigus už parduotą statųjį mišką, padarinę miško medžiagą, malkas, sakus ir kt.
30.4. Įplaukas iš vidaus vandenų sudaro pinigai, gauti už šiuose vandenyse (pavyzdžiui, tvenkiniuose) sugautą ir parduotą žuvį ir kitą produkciją (pavyzdžiui, mailių).
30.5. Įplaukoms iš savo žemės ūkio produkcijos perdirbimo priklauso gauti pinigai už mėsą bei jos produktus, pagamintus iš savo ūkyje išaugintų gyvulių, už pieno produktus, gautus iš ūkyje primelžto pieno, už grūdų, išaugintų ūkyje, perdirbimo produktus, už duoną, iškeptą iš savo gamybos miltų, už aliejų, išspaustą iš savo ūkyje išaugintos žaliavos ir pan.
30.6. Įplaukoms iš paslaugų žemės ūkiui priskiriami pinigai, gauti už kitiems asmenims atliktus darbus (nesteigiant įmonės), susijusius su žemės ūkio veiklos vykdymu (žemės dirbimas, dirvos tręšimas, augalų apsauga, derliaus nuėmimas ir kt.). Šių įplaukų sumas galima detalizuoti atskirose žiniaraščio eilutėse (pavyzdžiui, įplaukos iš augalininkystės paslaugų, įplaukos iš kitų paslaugų ar kitaip).
30.7. Įplaukų iš ne žemės ūkio veiklos rodiklis apima gautus pinigus už parduotus ūkio gaminius, gautus iš veiklos, nepriskiriamos augalininkystei, gyvulininkystei, žuvininkystei (vidaus vandenyse), išaugintų produktų perdirbimui, taip pat už paslaugas, nesusijusias su žemės ūkiu. Tai, pavyzdžiui, įplaukos už parduotus maisto produktus bei pašarus, pagamintus iš nusipirktos žaliavos, už įvairius medienos dirbinius, mezginius, audinius ir pan. Atskirose žiniaraščio eilutėse įrašytinos tokių įplaukų rūšys.
31. Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraštyje išlaidos surašomos pagal jų rūšis:
31.1. Į išlaidas elektros energijai, vandeniui ir dujoms reikia įskaityti tiktai tas, kurios susijusios su ūkio veikla. Todėl iš bendrų sumokėtų už elektrą, vandenį ir dujas sumų reikia atimti atitinkamas išlaidas, tenkančias ūkininko šeimos asmeninėms reikmėms tenkinti (gyvenamųjų patalpų apšvietimo, vandens ir dujų, suvartotų buityje, ir pan.).
31.2. Į išlaidas kurui bei tepalams, atsarginėms dalims, mažaverčiams daiktams pirkti, gamybinėms paslaugoms apmokėti ir kitas materialines išlaidas neįskaitomos ūkininkui ar jo partneriams priklausančių automobilių, naudojamų ūkio veiklai, eksploatavimo išlaidos. Šios išlaidos Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraštyje pateikiamos atskirai, dviejose eilutėse. Vienoje registruojamos visos minėtų automobilių eksploatavimo išlaidos. Kitoje eilutėje su minuso ženklu (arba raudona spalva) įrašoma šių išlaidų suma, proporcinga šių automobilių naudojimui asmeninėms ūkininko ir jo partnerių reikmėms. Ši suma apskaičiuojama pagal transporto priemonių panaudojimo asmeninėms reikmėms dalį. Ji nustatoma apytiksliai, atsižvelgiant į asmeniniais reikalais nuvažiuotų kilometrų skaičių. Į ūkio veiklos išlaidas gali būti įtraukta iki 50 proc. išlaidų padarytų lengvojo automobilio kurui, tepalams ir kitoms su juo susijusioms prekėms pirkti.
31.3. Bendras lengvojo transporto išlaikymo išlaidas galima detalizuoti pagal sudėtines dalis (kuras bei tepalai, atsarginės dalys, padangos ir kt.) žiniaraščio pabaigoje esančiose laisvose eilutėse.
31.4. Į išlaidas gamybinėms paslaugoms apmokėti įskaitomos kitoms įmonėms bei ūkininkams sumokėtos sumos už žemės įdirbimą, dirvos tręšimą, derliaus nuėmimą, technikos remontą, veterinarines ir kitas paslaugas.
31.5. Išlaidas atlyginimams sudaro samdomiems darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, iš darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio išskaičiuotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos. Išlaidas socialiniam bei sveikatos draudimui sudaro ūkininko bei ūkininko partnerių ir samdomų darbuotojų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokamos ūkininko lėšomis.
32. Duomenys apie išlaidas imami iš Pinigų, pirkimų ir pardavimų žurnalo „Kasos“ bei „Banko“ išlaidų skilčių arba tiesiogiai iš pinigų išleidimo dokumentų (kasos išlaidų orderių, mokėjimo nurodymų, samdomų asmenų darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių ir kt.). Bendra piniginių išlaidų suma Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraštyje sutikrinama su Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo duomenimis.
Ilgalaikio turto apskaita
33. Ūkininko ūkio ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris teikia ūkininko ūkiui naudos ilgiau nei vienerius metus, o jo vertė yra ne mažesnė už ūkininko nusistatytą minimalią ilgalaikio turto vertę. Pasirinkdamas vertę, nuo kurios ūkio turtas bus laikomas ilgalaikiu, ūkininkas gali surašyti laisvos formos pažymą. Ilgalaikis turtas apskaitoje skirstomas į grupes pagal jo pobūdį ir paskirtį. Ilgalaikio turto minimali vertė gali būti pasirenkama pagal nusistatytas turto grupes.
34. Ūkininko ūkio ilgalaikiam turtui registruoti skirtas Ilgalaikio turto žiniaraštis (5 priedas). Jis skirtas nematerialiojo, materialiojo ir finansinio turto apskaitai pagal kiekvieną turto objektą.
35. Ilgalaikis materialusis turtas – materialų pavidalą turintis turtas, kuris teikia ūkiui naudos ilgiau nei vienerius metus, pvz., žemė, pastatai, transporto priemonės, įrengimai ir pan.
36. Ilgalaikis nematerialusis turtas – materialaus pavidalo neturintis ilgiau nei vienerius metus naudojamas turtas. Tokį turtą sudaro verslo liudijimai, licencijos, kompiuterinės programos, teisės naudotis mokslinių tyrimų rezultatais.
37. Ilgalaikis finansinis turtas – ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ūkio įsigyti valstybės ir įmonių vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, pajai) ir kitos ilgalaikės finansinės investicijos.
38. Pradedant pildyti Ilgalaikio turto žiniaraštį, pirmiausia atskirose eilutėse įrašomi metų pradžioje turimo turto objektai. Kiekvienam ilgalaikio materialiojo turto objektui turi būti suteiktas inventoriaus numeris, kuris įrašomas šalia pavadinimo. Surašius kiekvienos grupės turtą metų pradžioje, paliekamos kelios laisvos eilutės įrašyti per metus įsigytam turtui.
39. Atskiroje skiltyje įrašoma turto pagaminimo arba įsigijimo data. Ji gali nesutapti su naudojimo pradžios data, kurią irgi svarbu nurodyti, nes nenaudojamo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Kiekvieno turto objekto eilutėje nurodoma jo įsigijimo arba perkainotoji vertė metų pradžioje ir per ataskaitinius metus įsigyto turto vertė. Įsigijus (pasigaminus) ilgalaikį turtą jis registruojamas Ilgalaikio turto žiniaraštyje faktine jo įsigijimo savikaina arba jo pagaminimui padarytų išlaidų suma.
40. Ilgalaikiam materialiajam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, o ilgalaikiam nematerialiajam turtui – amortizacija. Nusidėvėjimo sumai per metus apskaičiuoti reikia nustatyti objekto likvidacinę vertę, tai yra atsargų ir medžiagų, kurias numatoma gauti likvidavus turtą, vertę. Likvidacinė vertė turi būti ne mažesnė nei 1 Lt.
41. Ūkininkams rekomenduojamas tiesinis nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodas. Jo taikymas pagrįstas prielaida, kad turtas dėvisi tolygiai per visą jo naudojimo laiką. Numatomas naudojimo laikas (metai) įrašomas atskiroje Ilgalaikio turto žiniaraščio skiltyje. Nuo to priklauso metinė nusidėvėjimo suma. Norint apskaičiuoti turto nusidėvėjimo sumą per metus, iš jo įsigijimo (perkainotos) vertės atimama likvidacinė vertė ir gauta suma dalijama iš numatomų naudoti metų skaičiaus.
42. Ataskaitiniais metais įsigyto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma pradedama skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po to, kai turtas pradėtas naudoti. Pirmaisiais naudojimo metais nusidėvėjimo suma sužinoma, apskaičiavus nusidėvėjimą per mėnesį ir gautą sumą padauginus iš turto naudojimo tais metais mėnesių.
43. Jei turtas ataskaitiniais metais buvo nurašytas, atskiroje Ilgalaikio turto žiniaraščio skiltyje pažymima jo nurašymo data. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio, einančio po to, kai turtas nurašytas arba tuomet, kai turtas tampa visiškai nudėvėtas.
44. Metų pabaigoje apskaičiuojama turimo turto likutinė vertė: iš įsigijimo (perkainotos) vertės atimama nusidėvėjimo (amortizacijos) suma metų pradžioje ir per metus apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma. Jei ataskaitinių metų pabaigoje turtas buvo perkainotas arba buvo atlikta jo rekonstrukcija ar remontas, prie apskaičiuotos likutinės vertės pridedama dėl perkainojimo padidėjusi vertė (arba atimama sumažėjusi vertė) ir rekonstrukcijos ar remonto išlaidų suma.
45. Iš Ilgalaikio turto žiniaraščio duomenų apskaičiuojama ilgalaikio nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir ilgalaikio finansinio turto ir viso ilgalaikio turto bendroji vertė, nusidėvėjimo suma metų pradžioje, per metus įsigyto, nurašyto turto vertė, apskaičiuoto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma per metus, metų pabaigoje turimo turto įsigijimo (perkainota) ir likutinė vertė. Šie rodikliai naudojami balansui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaryti.
46. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų dotacijų (subsidijų) lėšomis įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma mažinamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, todėl Ilgalaikio turto žiniaraštyje reikia apskaičiuoti subsidijuotosios ilgalaikio turto dalies nusidėvėjimą bei ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumą be subsidijuotosios ilgalaikio turto dalies nusidėvėjimo. Pastaroji suma bus naudojama, skaičiuojant ūkininko ūkio finansinį rezultatą – pelną arba nuostolius.
Trumpalaikio turto apskaita
47. Atsargos – tai trumpalaikis ūkininko ūkio turtas, įgytas tiesiogiai produkcijos gamybai (sėklos, trąšos, chemikalai, kuras ir t. t.), taip pat ūkyje pagaminta (grūdai, šakniavaisiai, kiaušiniai, pienas ir kt.) bei nebaigta gaminti (rudeninis arimas) produkcija. Informaciją apie turimas atsargas ūkininkas sužinos atlikus inventorizaciją.
48. Medžiagos ir produkcija ūkininko ūkyje gali būti apskaitomi taikant nuolat apskaitomų arba periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Jų apskaitai rekomenduojamas Medžiagų ir produkcijos žiniaraštis (6 priedas), kuriame registruojamos visos medžiagų ir produkcijos gavimo ir išleidimo operacijos, jas sugrupuojant pagal gavimo ir išleidimo kryptis.
49. Ūkininkams, apskaitą tvarkantiems supaprastintąja apskaitos sistema ir vadovaujantis šiomis rekomendacijomis, rekomenduojamas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kuomet medžiagų ir produkcijos likučiai finansinių metų pabaigoje nustatomi inventorizavimo būdu. Pirktų medžiagų likučiai įkainojami įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Ūkininko ūkyje pagamintos produkcijos likučiai įkainojama grynąja galimo realizavimo verte.
50. Atsargų likučio faktinę įsigijimo vertę ūkininkams rekomenduojama nustatyti FIFO būdu. Taikant šį būdą daroma prielaida, kad pirmiausia sunaudojamos anksčiausiai įsigytos atsargos, todėl anksčiausiai sunaudotų atsargų įkainojimas turi atitikti anksčiausiai įsigytų atsargų įkainojimą.
Gyvulių apskaita
52. Gyvulių apskaitai pagal gyvulių amžiaus ir lyties grupes tvarkyti rekomenduojamas Gyvulių žiniaraštis (7 priedas). Likutis laikotarpio pradžioje šiame žiniaraštyje įrašomas iš praeito ataskaitinio laikotarpio Gyvulių žiniaraščio likučio laikotarpio pabaigoje eilutės.
53. Tvarkant apskaitą supaprastintąja sistema, rekomenduojama gyvulius apskaityti taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, kuomet Gyvulių žiniaraštyje užregistruojami likučiai laikotarpio pradžioje. Per ataskaitinį laikotarpį žiniaraštyje kaupiama informacija natūriniais matais apie gyvulių suvartojimą asmeninėms ir ūkio reikmėms. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šie duomenys įkainojami tikrąja verte atėmus pardavimo vietos išlaidas. Taikant šį būdą, kiekvienos gyvulių grupės likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatomas inventorizavimo būdu ir įkainojamas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas.
Atsiskaitymų apskaita
54. Atsiskaitymų už PVM apskaitai rekomenduojamas Atsiskaitymų už PVM žiniaraštis (8 priedas), kuriame įrašai daromi mėnesio pabaigoje. Iš Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo perkeliami duomenys apie per mėnesį pirktų ir parduotų prekių vertę bei joms priskaičiuotą PVM, atsiskaitymus su valstybės iždu ir iždo atsiskaitymus su ūkiu. Apie šio žiniaraščio reikalingumą sprendžia pats ūkininkas.
55. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų apskaitą rekomenduojama tvarkyti Atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraštyje (9 priedas). Jis pildomas kartą per mėnesį. Apie šio žiniaraščio reikalingumą taip pat sprendžia pats ūkininkas.
56. Samdomų asmenų socialinio ir sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos ir į Atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraštį įrašomos remiantis Samdomų asmenų darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščio (10 priedas) 16 skilties duomenimis.
57. Ūkininko ir jo partnerių socialinio ir sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos ir tiesiogiai įrašomos į Atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraštį (7–9 skiltys). Susumavus visas apskaičiuotas įmokas, bendra suma įrašoma Atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščio 10 skiltyje.
58. Įrašai apie socialinio ir sveikatos draudimo įmokų sumokėjimą daromi remiantis kvitų duomenimis (mokant grynaisiais pinigais) arba mokėjimo nurodymų duomenimis (mokant iš sąskaitos banke).
59. Kiekvieno mėnesio pabaigoje Atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščio 10 skiltyje įrašomas likutis, kuris apskaičiuojamas prie likučio, buvusio mėnesio pradžioje, pridedant apskaičiuotą už einamąjį mėnesį įmokų sumą (10 skiltis) ir atimant sumokėtą sumą (18 skiltis).
61. Atsiskaitymų su pirkėjais apskaitą rekomenduojama tvarkyti pagal kiekvieną pirkėją. Atsiskaitymų žiniaraštyje įrašai apie pirkėjų skolos susidarymą daromi remiantis pirkimo operacijas pagrindžiančiais dokumentais, skolų apmokėjimas registruojamas pagal mokėjimo dokumentus.
62. Kitų ilgalaikių ir trumpalaikių skolų ūkiui atsiradimas Atsiskaitymų žiniaraštyje fiksuojamas remiantis atitinkamais skolą patvirtinančiais dokumentais, skolos grąžinimas – banko išrašais ar kitais pinigų sumokėjimą pateisinančiais dokumentais.
63. Ilgalaikių ir trumpalaikių ūkio skolų apskaitą Atsiskaitymų žiniaraštyje rekomenduojama tvarkyti pagal kreditorius. Skolų atsiradimas pateikiamas skolų susidarymo dalyje remiantis sutartimis, banko išrašais, o apmokėjimas – remiantis mokėjimo nurodymais ar kitais pinigų sumokėjimą pateisinančiais dokumentais.
64. Atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais apskaitą rekomenduojama tvarkyti pagal kiekvieną tiekėją. Ūkio skola tiekėjams fiksuojama remiantis iš tiekėjų ir rangovų gautomis PVM sąskaitomis–faktūromis, sąskaitomis–faktūromis ar kitais laisvos formos dokumentais, skolos apmokėjimas – remiantis mokėjimo nurodymais ar kitais pinigų sumokėjimą pateisinančiais dokumentais.
65. Ūkio skolų likučiai mėnesio pabaigoje apskaičiuojami prie kiekvienos skolos likučio mėnesio pradžioje pridedant apskaičiuotą skolą per mėnesį ir atimant per mėnesį sumokėtą sumą.
IV. Ūkininko ūkio finansinė atskaitomybė
Finansinio rezultato apskaičiavimas
67. Norint nustatyti ūkio veiklos rezultatą, reikia apskaičiuoti pelną arba nuostolį. Pelnas gaunamas tuomet, kai ūkio veiklos pajamos viršija sąnaudas. Jei sąnaudos viršija pajamas, gaunamas nuostolis.
68. Ūkininko ūkio veiklos finansinis rezultatas apskaičiuojamas Pelno (nuostolių) ataskaitoje (apskaitą tvarkant supaprastintąja apskaitos sistema) (12 priedas). Tvarkant ūkininko ūkio veiklos apskaitą supaprastintąja sistema, pinigų principu sukauptos piniginės įplaukos ir piniginės išlaidos šioje ataskaitoje perskaičiuojamos į pajamas ir sąnaudas pajamoms uždirbti.
Piniginės įplaukos ± Pirkėjų skolų pokytis ± kitų skolų ūkiui pokytis
+ ūkininko asmeninėms reikmėms sunaudota produkcija
70. Pirkėjų skolų ir kitų skolų pokytis įrašomas iš Atsiskaitymų žiniaraščio. Jeigu per ataskaitinį laikotarpį, tai yra palyginus laikotarpio pradžios skolas su laikotarpio pabaigos skolomis, pirkėjų skolos ir kitos skolos ūkiui padidėjo, skaičiuojant ūkininko ūkio veiklos pajamas jos pridedamos prie piniginių įplaukų. Jeigu per ataskaitinį laikotarpį pirkėjų skolos ir kitos skolos ūkiui sumažėjo, skaičiuojant ūkininko ūkio veiklos pajamas jos atimamos iš piniginių įplaukų. Skaičiuojant pirkėjų skolų ir kitų skolų pokytį reikia eliminuoti tas skolas, kurios nesusiję su ūkininko ūkio veikla, pvz., skolas už parduotą ilgalaikį turtą, suteiktas paskolas ir kt.
Piniginės išlaidos
± skolų tiekėjams pokytis
± kitų ūkio skolų pokytis
± atsargų likučių vertės pokytis
± gyvulių ir kitų gyvūnų likučių vertės pokytis
± pasėlių likučių vertės pokytis
+ ilgalaikio turto nusidėvėjimas
- per ataskaitinį laikotarpį panaudota dotacijų, susijusių su turtu, dalis
72. Skolų tiekėjams ir kitų ūkio skolų likučių padidėjimas yra pridedamas prie piniginių išlaidų, o skolų tiekėjams ir kitų ūkio skolų likučių sumažėjimas yra atimamas iš piniginių išlaidų. Šių skolų pokytis įrašomas iš Atsiskaitymų žiniaraščio. Skolų tiekėjams ir kitų skolų pokytis skaičiuojamas tik tų skolų, kurios susiję su ūkio veikla. Pavyzdžiui, skaičiuojant šį pokytį, reikia eliminuoti skolon įsigyto ilgalaikio turto vertę (be PVM), skolas už ilgalaikio turto rekonstrukciją (remontą), pagerinančius jo naudingąsias savybes (be PVM), banko paskolas ir pan.
73. Atsargų likučių vertės sumažėjimas yra pridedamas prie piniginių išlaidų, o atsargų likučių vertės padidėjimas yra atimamas iš piniginių išlaidų. Atsargų likučių vertės pokyčiai apskaičiuojami iš atsargų vertės, nurodytos balanse ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atėmus atsargų vertę, nurodytą balanse ataskaitinio laikotarpio pradžioje.
74. Gyvulių ir kitų gyvūnų likučių vertės sumažėjimas yra pridedamas prie piniginių išlaidų, o jų likučių vertės padidėjimas yra atimamas iš piniginių išlaidų. Gyvulių ir kitų gyvūnų likučių vertės pokyčiai apskaičiuojami iš gyvulių ir kitų gyvūnų vertės, nurodytos balanse ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atėmus gyvulių ir kitų gyvūnų vertę, nurodytą balanse ataskaitinio laikotarpio pradžioje.
75. Pasėlių likučių vertės sumažėjimas yra pridedamas prie piniginių išlaidų, o jų likučių vertės padidėjimas yra atimamas iš piniginių išlaidų. Pasėlių likučių vertės pokyčiai apskaičiuojami iš pasėlių vertės, nurodytos balanse ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atėmus pasėlių vertę, nurodytą balanse ataskaitinio laikotarpio pradžioje.
76. Per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma pridedama prie piniginių išlaidų, nes didina sąnaudas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra nepiniginės sąnaudos. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma įrašoma iš Ilgalaikio turto žiniaraščio. Įrašoma nusidėvėjimo (amortizacijos) suma be subsidijuotos ilgalaikio turto dalies nusidėvėjimo.
77. Dotacijų, susijusių su pajamomis, straipsnyje pateikiama per ataskaitinį laikotarpį gauta tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma. Dotacijų, susijusių su turtu, sumomis, panaudotomis per ataskaitinį laikotarpį, mažinamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, todėl jų suma įrašoma atskiroje eilutėje.
78. Ūkininkas gali gauti pelną arba nuostolį iš finansinės ar investicinės veiklos. Finansinės veiklos pajamas ūkininkas gali uždirbti gavęs palūkanas už ūkininko ūkio vardu banke laikomus indėlius, gavęs delspinigius iš pirkėjų ar paslaugų vartotojų už laiku nesumokėtas jų skolas ir pan. Finansinės veiklos sąnaudos – ūkininko ūkio sumokėtos baudos ir delspinigiai, palūkanos ir pan. Ūkininkui pardavus nereikalingą ilgalaikį materialųjį turtą brangiau nei jo likutinė vertė, jis uždirbs pelną, kuris įrašomas investicinės veiklos pajamų eilutėje, o pardavus pigiau nei jo likutinė vertė – patirs nuostolį, kuris įrašomas investicinės veiklos sąnaudų eilutėje.
79. Prie ūkio veiklos pelno (nuostolių) pridėjus dotacijų, susijusių su pajamomis sumą, pridėjus (atėmus) finansinės ir investicinės ūkininko ūkio veiklos pelną (nuostolius), apskaičiuojamas ūkininko ūkio veiklos finansinis rezultatas – grynasis pelnas (nuostoliai).
Ūkininko ūkio balansas
80. Ūkininko ūkio balansas (toliau – balansas) (13 priedas) – lentelės formos finansinė ataskaita, kurioje surašytos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkininko ūkyje turimo turto, ūkio kapitalo ir skolų sumos.
81. Balanso „Ilgalaikio turto“ straipsniuose, kurie užpildomi pagal Ilgalaikio turto žiniaraščio duomenis, nurodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.
82. Nematerialusis turtas nurodomas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą amortizaciją ir turto vertės sumažėjimą.
83. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, bei daugiamečiai sodiniai balanse pateikiami likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą.
85. Balanso straipsnyje „Gyvuliai ir kiti gyvūnai“ įrašoma gyvūnų tikroji vertė, atėmus pardavimo vietos išlaidas. Šie duomenys įrašomi pagal Inventorizacijos aprašo duomenis.
87. Balanso trumpalaikio turto straipsniuose pateikiamos atsargos (žaliavos, nebaigta gamyba (išskyrus pasėlius), pagaminta produkcija ir kt.), per vienerius metus gautinos sumos, trumpalaikis finansinis turtas ir pinigai.
88. Pirktų medžiagų likučiai, sudarant finansinę atskaitomybę, įkainojami jų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
89. Ūkininko ūkyje pagamintos produkcijos likučiai, sudarant finansinę atskaitomybę, įkainojami grynąja galimo realizavimo verte.
90. Išankstiniai apmokėjimai įrašomi pagal Atsiskaitymų žiniaraščio (skolos ūkininko ūkiui) arba Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo duomenis.
91. Balanso straipsnyje „Per vienerius metus gautinos sumos“ įrašomos visos trumpalaikės skolos ūkininko ūkiui (išskyrus išankstinius mokėjimus): pirkėjų skolos, gautinas PVM, samdomiems asmenims ar ūkininko partneriams išduoti avansai ir kt. Gautinos sumos pateikiamos atėmus abejotinų skolų sumas. Šio straipsnio rodikliai užpildomi pagal Atsiskaitymų žiniaraščio (skolos ūkininko ūkiui, Atsiskaitymų už socialinį draudimą žiniaraščio, Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo (gautinas PVM) likučių duomenis.
92. Balanso straipsnis „Kitas trumpalaikis turtas“ užpildomas pagal trumpalaikių investicijų sutarčių duomenis. Trumpalaikių investicijų duomenys gali būti sukaupti Atsiskaitymų žiniaraštyje.
93. Straipsnyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ įrašoma visa ūkininko ūkio turimų pinigų nacionaline valiuta ir užsienio valiuta (perskaičiuota į nacionalinę) suma pagal Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo pinigų kasoje ir pinigų banke likučių duomenis.
94. Visas turtas apskaičiuojamas sudedant ilgalaikio turto, biologinio turto ir trumpalaikio turto straipsnių sumas.
95. Ūkininko ūkyje kapitalo suma parodo ūkininko ir jo partnerių nuosavo kapitalo sumą. Pirmą kartą sudarant finansinę ūkininko ūkio atskaitomybę, ūkininko ūkio kapitalas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp bendros ūkio turto vertės ir ūkio skolų.
96. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikio turto perkainojimo ir pelno (nuostolio) suma didinamas arba mažinamas ūkininko ūkio kapitalas. Kapitalo suma įrašoma iš Kapitalo apskaičiavimo žiniaraščio (14 priedas).
97. Ūkininko ūkio kapitalo likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje įrašomas iš praeito ataskaitinio laikotarpio Kapitalo apskaičiavimo žiniaraščio eilutės „Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“ arba balanso straipsnio „Kapitalas“. Pelno (nuostolių) sumos įrašomos iš Pelno (nuostolių) ataskaitos. Ilgalaikio turto perkainojimo rezultatas apskaičiuojamas pagal Ilgalaikio turto žiniaraščio duomenis. Informacija apie pinigų išmokėjimą ūkininko ir/ar jo partnerių reikmėms įrašoma iš Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo. Ūkininko ūkyje pagamintos produkcijos ir išaugintų gyvulių sunaudojimas asmeninėms reikmėms įrašomas pagal faktinius natūrinius duomenis, per ataskaitinius metus sukauptus Medžiagų ir produkcijos žiniaraštyje ir įkainotus tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas. Ūkininko ūkio kapitalo likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas aritmetiniu būdu sumuojant Kapitalo apskaičiavimo žiniaraštyje pateiktus duomenis.
98. Balanso straipsnyje „Dotacijos, subsidijos“ pateikiama nepanaudota gautų arba gautinų dotacijų ir subsidijų suma. Dotacijų ir jų panaudojimo apskaita gali būti tvarkoma Atsiskaitymų žiniaraštyje.
99. Balanso straipsnyje „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ pateikiamos visos ūkininko ūkio ilgalaikės skolos, o balanso straipsnyje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ įrašoma visa ūkininko ūkio trumpalaikių skolų suma pagal Atsiskaitymų žiniaraščio (ūkininko ūkio skolos), Samdomų asmenų darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščio, Atsiskaitymų už socialinį draudimą žiniaraščio, Atsiskaitymų už PVM žiniaraščio likučių duomenis.
Pinigų srautų ataskaita
101. Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos ūkininko ūkio ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.
102. Pinigų srautų ataskaita gali būti rengiama netiesioginiu ir tiesioginiu būdu. Šie ataskaitos rengimo būdai skiriasi tik pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimu. Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos vienodai pateikiami tiek rengiant ataskaitą tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdais.
103. Pagrindinės veiklos pinigų srautų pateikimas netiesioginiu būdu:
103.1. Pinigų srautų ataskaitoje sudaromoje netiesioginiu būdu (15 priedas), skaičiuojant pagrindinės veiklos pinigų srautus, koreguojama grynojo pelno arba nuostolio suma, apskaičiuota Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Koregavimo tikslas – parodyti ryšį tarp kaupimo principu apskaičiuoto finansinio rezultato ir pinigų iš pagrindinės veiklos pokyčio.
103.2. Grynojo pelno arba nuostolio suma pirmiausiai koreguojama nepiniginių išlaidų – ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma. Ši suma įrašoma iš Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutės „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“.
103.3. Po vienerių metų gautinų sumų pokytis įrašomas palyginus balanso straipsnio „Po vienerių metų gautinos sumos“ duomenis finansinių ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. Po vienerių metų gautinų sumų sumažėjimas pridedamas, nes rodo gautas pinigines įplaukas, o padidėjimas atimamas. Šie duomenys gali būti apskaičiuojami ir pagal Atsiskaitymų žiniaraščio duomenis.
103.4. Per ataskaitinį laikotarpį atsargoms pirkti išleistų pinigų suma neatsispindi grynojo pelno (nuostolio) sumoje. Todėl šią sumą reikia koreguoti atsargų, gyvulių ir kitų gyvūnų bei pasėlių vertės pokyčio suma: šių turto grupių vertei padidėjus per ataskaitinį laikotarpį, padidėjimo suma atimama iš grynojo pelno (nuostolio) sumos; šių turto grupių vertei per ataskaitinį laikotarpį sumažėjus, atitinkama suma pridedama prie grynojo pelno (nuostolio) sumos. Pokytis apskaičiuojamas, lyginant balanso straipsnių „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ bei „Biologinis turtas“ (išskyrus daugiamečius sodinius) rodiklius finansinių metų pabaigoje su analogiškais rodikliais praėjusių finansinių metų pabaigoje.
103.5. Pirkėjų skolų pokytis įrašomas palyginus balanso straipsnio „Pirkėjų įsiskolinimas“ duomenis finansinių metų ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. Šių skolų sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas. Skolų ūkiui pokytis gali būti apskaičiuojamas ir pagal Atsiskaitymų žiniaraščio duomenis.
103.6. Kitų gautinų sumų ir sumokėtų išankstinių apmokėjimų bei kito trumpalaikio turto pokyčiai įrašomi, palyginus analogiškų pavadinimų balanso straipsnių sumas finansinių metų ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. Šių straipsnių sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas. Į kitas gautinas sumas įskaitomos ir skolos ūkiui pagal nebaigtas vykdyti sutartis.
103.7. Skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų pokytis pateikiamas viename Pinigų srautų ataskaitos straipsnyje. Jų pokytis apskaičiuojamas pagal balanso straipsnių „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ ir „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ bei „Gauti išankstiniai apmokėjimai“ pakitimus finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. Šių skolų padidėjimas pridedamas, o sumažėjimas atimamas.
103.8. Grynojo pelno ar nuostolių suma Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodo finansinį rezultatą iš visos, o ne tik pagrindinės ūkininko ūkio veiklos, todėl teisingam pinigų srautų iš pagrindinės veiklos apskaičiavimui reikia atimti finansinės ir investicinės veiklos pelno sumą arba pridėti nuostolių sumą. Duomenys šiam koregavimui randami Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse „Finansinė veikla“ ir „Investicinė veikla“.
103.9. Ilgalaikio turto perleidimo operacijos priskiriamos investicinei veiklai, todėl šių operacijų rezultatai turi būti eliminuojami iš ūkininko ūkio pagrindinės veiklos pinigų srautų. Duomenys randami Pelno (nuostolių) ataskaitoje.
103.10. Duomenys apie ūkininko asmeninėms reikmėms sunaudotą produkciją, gyvulius, paukščius ir žvėrelius perkeliami iš Pelno (nuostolių) ataskaitos.
104. Pagrindinės veiklos pinigų srautų pateikimas tiesioginiu būdu:
104.1. Pinigų srautų ataskaitoje sudaromoje tiesioginiu būdu (16 priedas), pagrindinės veiklos pinigų srautai pateikiami iš Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščio.
104.2. Rengiant Pinigų srautų ataskaitą tiesioginiu būdu nurodoma, kiek pinigų gauta iš pirkėjų, iš kitų skolininkų, iš iždo PVM, kiek sumokėta tiekėjams už žaliavas ir medžiagas, sumokėta į iždą PVM, sumokėta darbo užmokesčio, dirbančiųjų socialiniam ir sveikatos draudimui bei kiti pinigų gavimai ir mokėjimai.
105. Investicinės veiklos pinigų srautų pateikimas:
105.1. Investicinės veiklos pinigų srautai Pinigų srautų ataskaitoje pateikiami atskirai, nes jie parodo pinigų sumas, per ataskaitinį laikotarpį išleistas įsigyti ištekliams, kurie uždirbs pajamas (tuo pačiu ir pinigus) ateityje, taip pat pinigų įplaukas, perleidžiant tokius išteklius.
105.2. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimo straipsnyje parodoma pinigų suma, sumokėta už pirktą ilgalaikį turtą arba jo rekonstrukciją (remontą), kuris didina ilgalaikio turto vertę.
105.3. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) pardavimo straipsnyje parodoma pinigų suma, gauta pardavus minėtą turtą, jei jį įsigyjant nebuvo numatyta, kad turtas skirtas parduoti.
105.4. Ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo operacijas reikia registruoti be PVM, kadangi į valstybės iždą pervedamas tik susidaręs šio mokesčio skirtumas. Gauta iš iždo arba sumokėta į iždą suma nurodoma Pinigų srautų ataskaitos pinigų srautų iš ūkininko ūkio pagrindinės veiklos dalyje: rengiant ataskaitą netiesioginiu būdu „Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimo/sumažėjimo eilutėje“, o rengiant ataskaitą tiesioginiu būdu – eilutėje „Sumokėta tiekėjams (su PVM)“.
105.5. Įsigijus ne pardavimui skirtų akcijų, pajų, sumokėtoji pinigų suma nurodoma eilutėje „Ilgalaikių investicijų įsigijimas“.
105.6. Investicijų pardavimas – tai pinigų įplaukos, pardavus ne pardavimui įsigytus kitų įmonių nuosavybės dokumentus (akcijas, pajus).
105.7. Gauti dividendai ir palūkanos – pinigų sumos, gautos už turimas kitų įmonių akcijas ir pajus bei už ūkininko ūkio sąskaitose banke laikomus pinigus.
105.8. Pinigų srautų ataskaitos straipsniai užpildomi iš Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo bei Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščio.
106. Finansinės veiklos pinigų srautų pateikimas:
106.1. Finansinės veiklos pinigų srautai parodo pinigų įplaukas ir išmokas, susijusias su kitais finansavimo šaltiniais: ūkininko ir / arba jo partnerių įnešimai, gauti kreditai ir pan.
106.2. Ataskaitos straipsniai užpildomi iš Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo bei Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščio.
106.3. Pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui“ teigiama arba neigiama suma pateikiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir jų ekvivalentų likučiui.
106.4. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš finansinės veiklos.
106.5. Pinigų padidėjimas arba sumažėjimas per laikotarpį – tai bendra suma pinigų padidėjimo (+) ar sumažėjimo (-) iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.
106.7. Pinigų ir jų ekvivalentų likutis laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje – tai pinigų likučiai Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale atitinkamai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Pinigų likučių sumos turi sutapti su balanso pinigų straipsnių informacija.
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
1 priedas
Ūkininko ___________________________________ ūkis
Nr.
(data)
PRODUKCIJOS PARDAVIMO RINKOJE ŽINIARAŠTIS
Data |
Parduotos produkcijos pavadinimas |
Mato vienetas |
Kiekis |
Kaina Lt |
Suma Lt |
Turgaus rinkliava |
Turgavietė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkininkas
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
2 priedas
TURTO PERDAVIMO ŪKININKO ŪKIUI AKTAS
__________________Nr.
(data)
Ūkininkas (arba jo partneris)___________________ asmens kodas__________________________
pasas (asmens tapatybės kortelė)________________ išduotas_______________________________
išdavimo data________________ ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr.________________
perduoda naudoti ūkininko____________________ ūkyje šį turtą:
Perduodamo turto pavadinimas |
Charakteristika |
Vertė |
Papildomos sąlygos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
Ūkininkas
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
3 priedas
Ūkininko _____________________________________________ ūkis
INVENTORIZACIJOS APRAŠAS
__________________Nr.
(data)
Eil. Nr. |
Vertybių pavadinimai |
Mato vienetas |
Inventorizuota |
||
Kiekis |
Kaina |
Suma Lt |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
Iš viso suma žodžiais _________________________________________________________
Ūkininkas _____________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos
tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
4 priedas
PINIGINIŲ ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ ŽINIARAŠTIS
__________________Nr. _________
(data)
Rodikliai |
Mėnesiai ar kiti laikotarpiai |
|||||
|
|
|
|
Iš viso |
||
ĮPLAUKOS |
|
|
|
|
|
|
1. Iš augalininkystės |
|
|
|
|
|
|
2. Iš gyvulininkystės |
|
|
|
|
|
|
3. Iš miško |
|
|
|
|
|
|
4. Iš vidaus vandenų |
|
|
|
|
|
|
5. Iš savos ž. ū. produkcijos perdirbimo |
|
|
|
|
|
|
6. Iš paslaugų žemės ūkiui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7. Iš ne žemės ūkio veiklos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso piniginių įplaukų |
|
|
|
|
|
|
IŠLAIDOS |
|
|
|
|
|
|
1. Sėklai ir sodmenims pirkti |
|
|
|
|
|
|
2. Trąšoms ir kalkėms pirkti |
|
|
|
|
|
|
3. Augalų apsaugos priemonėms pirkti |
|
|
|
|
|
|
4. Pašarams pirkti |
|
|
|
|
|
|
5. Gyvuliams pirkti |
|
|
|
|
|
|
6. Gyvulių gydymo priemonėms pirkti |
|
|
|
|
|
|
7. Kurui ir tepalams pirkti |
|
|
|
|
|
|
8. Elektros energijai, vandeniui ir dujoms pirkti |
|
|
|
|
|
|
9. Atsarginėms dalims pirkti |
|
|
|
|
|
|
10. Mažaverčiams daiktams pirkti |
|
|
|
|
|
|
11. Gamybinėms paslaugoms apmokėti |
|
|
|
|
|
|
12. Lengvajam transportui išlaikyti |
iš viso |
|
|
|
|
|
minus asmen. reikmėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
13. Kitos materialinės išlaidos |
|
|
|
|
|
|
14. Atlyginimams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
15. Soc. draudimui |
|
|
|
|
|
|
16. Sveikatos draudimui |
|
|
|
|
|
|
17. Žemės ir kito turto nuomai |
|
|
|
|
|
|
19. Žemės ir kitiems mokesčiams |
|
|
|
|
|
|
19. Turto draudimui |
|
|
|
|
|
|
20. Kitos ūkio išlaidos |
|
|
|
|
|
|
Iš viso piniginių išlaidų |
|
|
|
|
|
|
Įplaukų ir išlaidų skirtumas |
|
|
|
|
|
|
Ūkininko ir jo narių įnašai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pinigų išmokėjimas ūkininkui ir jo partneriams |
|
|
|
|
|
|
Ūkininkas
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
5 priedas
Ūkininko __________________________________________________ ūkis
ILGALAIKIO TURTO ŽINIARAŠTIS
__________________Nr.
(data)
Turto grupė, pavadinimas, inventorinis Nr. |
Įsigijimo/pagaminimo data, dokum. Nr. |
Naudojimo pradžios data |
Įsigijimo/perkainota vertė metų pradžioje ir per metus įsigyto turto vertė |
Likvidacinė vertė |
Nusidėvėjimo suma metų pradžioje |
Numatomas naudojimo laikas (metai) |
Metinė nusidėvėjimo suma |
Nurašymo data |
Vertės pasikeitimas dėl rekonstrukc.(+)/ perkain.(-) |
Likutinė vertė metų pabaigoje |
Įsigijimo/perkainota vertė metų pabaigoje |
Nusidėvėjimo suma metų pabaigoje |
Ilgalaikis materialusis turtas |
||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Likutis 12 31 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ilgalaikis materialusis turtas |
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Likutis 12 31 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ilgalaikis finansinis turtas |
||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Likutis 12 31 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
Likutis 12 31 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkininkas ___________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
6 priedas
MEDŽIAGŲ IR PRODUKCIJOS ŽINIARAŠTIS
___________________ Nr.
(data)
Medžiagų, produkcijos pavadinimas ___________________________ Matavimo vienetas________________________________________
Data |
Dokumento Nr. |
Iš kur gauta |
Kur sunaudota |
Likutis |
||||||||||||
|
|
Iš viso gauta |
|
|
Iš viso sunaudota |
Kiekis |
Suma |
|||||||||
Kiekis |
Suma |
Kiekis |
Suma |
Kiekis |
Suma |
Kiekis |
Suma |
Kiekis |
Suma |
Kiekis |
Suma |
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
Likučio įkainojimo koregavimas |
|
|||||||||||||||
Likučio perkainojimas/įkainojimas |
|
Ūkininkas _________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
7 priedas
Ūkininko ______________________________ ūkis
GYVULIŲ ŽINIARAŠTIS
_______________ Nr.
(data)
Gyvulių grupė |
|
|
||||||||||
|
|
|
|
|||||||||
Skaičius |
Svoris |
Vertė |
Skaičius |
Svoris |
Vertė |
Skaičius |
Svoris |
Vertė |
Skaičius |
Svoris |
Vertė |
|
Likutis laikotarpio pradžioje: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Gavimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nurašymai: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Likutis laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Likučio įkainojimo koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Likučio per-kainojimas (įkainojimas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkininkas ___________________ ______________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
8 priedas
Ūkininko __________________________________ ūkis
ATSISKAITYMŲ UŽ PVM ŽINIARAŠTIS
______________Nr.
(data)
Data |
Pirkimai |
Pardavimai |
Priklauso mokėti į iždą Lt |
Priklauso grąžinti iš iždo Lt |
Sumokėta / gauta |
Skola Lt |
|||||||
Apmokestinamoji vertė Lt |
PVM suma Lt |
Apmokestinamoji vertė Lt |
PVM |
Data |
Dokumento Nr. |
Sumokėta į iždą Lt |
Gauta iš iždo Lt |
Ūkiui Lt |
Iždui Lt |
||||
Tarifas |
Suma Lt |
||||||||||||
1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
8. |
9. |
10. |
11. |
12. |
13. |
14. |
Lik. ….. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lik. ….. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkininkas
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
9 priedas
Ūkininko ________________________________ ūkis
ATSISKAITYMŲ UŽ SOCIALINIO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKAS ŽINIARAŠTIS
______________Nr.
(data)
Data |
Dokumento Nr. |
Apskaičiuota įmokų, Lt |
Sumokėta įmokų Lt |
||||||||||||
Iš darbdavio lėšų |
Iš darbuotojo 3 proc. DU |
Ūkininko ir jo partnerių |
Likutis ir apskaičiuota per mėn. |
Iš darbdavio lėšų |
Iš darbuotojo 3 proc. DU |
Ūkininko ir jo partnerių |
Iš viso sumokėta |
||||||||
31 proc. DU |
|
50 proc. BP |
15 proc. deklaruojamų pajamų |
3,5 arba 1,5 proc. MMA |
|
28 proc. DU |
3 proc. DU |
50 proc. baz. pensijos |
15 proc. deklaruojamų pajamų |
3,5 arba 1,5 proc. MMA |
|
||||
1. |
2. |
3. |
4. |
6. |
7. |
8. |
9. |
10. |
11. |
12. |
14. |
15. |
16. |
17. |
18. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkininkas __________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
10 priedas
Ūkininko ūkis
SAMDOMŲ ASMENŲ DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMO ŽINIARAŠTIS
_______________Nr.
(data)
Data |
Vardas, pavardė |
Dirbta dienų/valandų |
Apskaičiuota |
Išskaičiuota |
Išmokama suma |
Parašas |
Socialinio draudimo įmoka, kurią moka darbdavys |
|||||||||
uždarbis |
atostogos |
ligos pašalpa |
iš viso |
gyventojų pajamų mokestis |
socialinio draudimo įmokos |
pagal vykdomąjį raštą |
|
iš viso |
uždarbio suma |
įmokos suma |
||||||
iš ūkio lėšų |
iš VSD lėšų |
|||||||||||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso išmokama:___________________________________________________
Ūkininkas _________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
11 priedas
Ūkininko ______________________________ ūkis
ATSISKAITYMŲ ŽINIARAŠTIS
Nr.
(data)
Skolininkas, skolintojas ______________________
Skolos atsiradimo data |
Dokumento Nr. |
Įrašo turinys |
Skola ūkininkui |
Ūkininko skola |
Apmokėjimo |
Už-delsta atsiskaityti dienų |
|
data |
suma |
||||||
1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
8. |
|
|
Likutis 200__ 01 01 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkininkas
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
12 priedas
Ūkininko ______________________________ ūkis
(vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. __________
Adresas __________________________
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (Lt)
(apskaitą tvarkant supaprastintąja apskaitos sistema)
__________________
(data)
Rodikliai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
1. piniginės įplaukos |
|
|
2. Pirkėjų skolų padidėjimas(+) |
|
|
3. Pirkėjų skolų sumažėjimas (-) |
|
|
4. Kitų skolų ūkiui padidėjimas(+) |
|
|
5. Kitų skolų ūkiui sumažėjimas (-) |
|
|
6. Asmeninėms reikmėms suvartota produkcija(+) |
|
|
7. Ūkio veiklos pajamos (1...6 eil.) |
|
|
8. Piniginės išlaidos |
|
|
9. Skolų tiekėjams padidėjimas (+) |
|
|
10. Skolų tiekėjams sumažėjimas (-) |
|
|
11. Kitų ūkio skolų padidėjimas (+) |
|
|
12. Kitų ūkio skolų sumažėjimas (-) |
|
|
13. Atsargų likučių vertės sumažėjimas (+) |
|
|
14. Atsargų likučių vertės padidėjimas (-) |
|
|
15. Gyvulių ir kitų gyvūnų likučių vertės sumažėjimas (+) |
|
|
16. Gyvulių ir kitų gyvūnų likučių vertės padidėjimas (-) |
|
|
17. Pasėlių likučių vertės sumažėjimas (+) |
|
|
18. Pasėlių likučių vertės padidėjimas (-) |
|
|
19. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) (+) |
|
|
20. Dotacijų, susijusių su turtu, panaudotoji dalis (-) |
|
|
21. Ūkio veiklos sąnaudos (8...20 eil.) |
|
|
22. Ūkio veiklos pelnas (nuostoliai) (7 eil. – 21 eil.) |
|
|
23. Dotacijos, susijusios su pajamomis (+) |
|
|
24. FinansinĖ veikla (25 eil. – 26 eil.) |
|
|
25. Finansinės veiklos pajamos (+) |
|
|
26. Finansinės veiklos sąnaudos (-) |
|
|
27. InvesticinĖ veikla (28 eil. – 29 eil.) |
|
|
28. Investicinės veiklos pajamos(+) |
|
|
29. Investicinės veiklos sąnaudos (-) |
|
|
30. Grynasis pelnas (nuostoliai) (22 eil.+ 23 eil.+ (-)24 eil. + (-)27 eil.) |
|
|
Ūkininkas ______________________________________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
13 priedas
Ūkininko _____________________________ ūkis
(vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. __________
Adresas _________________________
BALANSAS
__________________
(data)
|
TURTAS |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
A. |
ILGALAIKIS TURTAS |
|
|
I. |
NEMATERIALUSIS TURTAS |
|
|
II. |
MATERIALUSIS TURTAS |
|
|
II.1. |
Žemė |
|
|
II.2. |
Pastatai ir statiniai |
|
|
II.3. |
Mašinos ir įrengimai |
|
|
II.4. |
Transporto priemonės |
|
|
II.5. |
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai |
|
|
II.6. |
Nebaigta statyba |
|
|
II.7. |
Kitas materialusis turtas |
|
|
III. |
FINANSINIS TURTAS |
|
|
G. |
BIOLOGINIS TURTAS |
|
|
I. |
Daugiamečiai sodiniai |
|
|
II. |
Gyvuliai ir kiti gyvūnai |
|
|
III. |
Pasėliai |
|
|
B. |
TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
I. |
ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARYS |
|
|
I.1. |
Atsargos |
|
|
I.1.1. |
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai |
|
|
I.1.2. |
Nebaigta gamyba (išskyrus pasėlius) |
|
|
I.1.3. |
Pagaminta produkcija |
|
|
I.1.3.1. |
Žemės ūkio produkcija |
|
|
I.1.3.2. |
Kita produkcija |
|
|
I.1.4. |
Pirktos prekės, skirtos perparduoti |
|
|
I.2. |
Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
II. |
PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |
|
|
II.1. |
Pirkėjų skolos |
|
|
II.2. |
Kitos gautinos sumos |
|
|
III. |
KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
III.1. |
Trumpalaikės investicijos ir terminuoti indėliai |
|
|
III.2. |
Kitas trumpalaikis turtas |
|
|
IV. |
PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI |
|
|
|
TURTAS IŠ VISO: |
|
|
|
KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
C. |
KAPITALAS |
|
|
D. |
DOTACIJOS, SUBSIDIJOS |
|
|
E. |
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
I. |
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
I.1. |
Finansinės skolos |
|
|
I.2. |
Skolos tiekėjams |
|
|
I.3. |
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
|
|
I.4. |
Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
II. |
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
II.1. |
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |
|
|
II.2. |
Finansinės skolos |
|
|
II.3. |
Skolos tiekėjams |
|
|
II.4. |
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
|
|
II.5. |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
|
|
II.6. |
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO: |
|
|
Ūkininkas _________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
14 priedas
Ūkininko _____________________________ ūkis
(vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. __________
Adresas _______________________
KAPITALO APSKAIČIAVIMO ŽINIARAŠTIS (Lt)
____________
(data)
1. Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
|
2. Pelnas (+) |
|
3. Nuostoliai (-) |
|
4. Ilgalaikio turto perkainojimo rezultatas (±) |
|
5. Ūkininko ir / ar jo partnerių pinigų įnešimas (+) |
|
6. Pinigų išmokėjimas ūkininkui ir (ar) jo partneriams (-) |
|
7. Ūkininko ūkyje pagamintos produkcijos ir išaugintų gyvulių sunaudojimas asmeninėms reikmėms (-) |
|
8. Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
|
|
Ūkininkas _____________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
15 priedas
Ūkininko _____________________________ ūkis
(vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. __________
Adresas _______________________
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (Lt)
(netiesioginiu būdu)
__________________
(data)
Eil. Nr. |
Straipsniai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
I. |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
I.1. |
Grynasis pelnas (+) (nuostoliai) (-) |
|
|
I.2. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) (+) |
|
|
I.3. |
Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) (-) sumažėjimas (+) |
|
|
I.4. |
Atsargų (padidėjimas)(-) sumažėjimas (+) |
|
|
I.5. |
Gyvulių ir kitų gyvūnų likučių (padidėjimas) (-) sumažėjimas (+) |
|
|
I.6. |
Pasėlių likučių (padidėjimas) (-) sumažėjimas (+) |
|
|
I.7. |
Pirkėjų įsiskolinimo (padidėjimas) (-) sumažėjimas (+) |
|
|
I.8. |
Kitų gautinų sumų ir sumokėtų išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) (-) sumažėjimas (+) |
|
|
I.9. |
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
I.10. |
Skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (+) (sumažėjimas) (-) |
|
|
I.11. |
Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (+) (sumažėjimas) (-) |
|
|
I.12. |
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas |
|
|
I.13. |
Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo rezultato eliminavimas |
|
|
I.14. |
Ūkininko asmeninėms reikmėms sunaudota produkcija, gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai (-) |
|
|
|
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
II. |
Investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
II.1. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas (-) |
|
|
II.2. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas (+) |
|
|
II.3. |
Ilgalaikių investicijų įsigijimas (-) |
|
|
II.4. |
Ilgalaikių investicijų perleidimas (+) |
|
|
II.5. |
Gauti dividendai, palūkanos (+) |
|
|
II.6. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (+) |
|
|
II.7. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai (-) |
|
|
|
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
III. |
Finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
III.1. |
Ūkininko ir jo partnerių įnašai (+) |
|
|
III.2. |
Pinigų išmokėjimas ūkininkui ir jo partneriams (-) |
|
|
III.3. |
Paskolų gavimas (+) |
|
|
III.4. |
Paskolų grąžinimas (-) |
|
|
III. 5. |
Sumokėtos palūkanos (-) |
|
|
III.6. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (+) |
|
|
III.7. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai (-) |
|
|
|
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
IV. |
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui |
|
|
|
|
||
V. |
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
VI. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
|
|
VII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
|
|
Ūkininkas _____________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos tvarkymo
supaprastintąja apskaitos sistema
rekomendacijų
16 priedas
Ūkininko _____________________________ ūkis
(vardas, pavardė)
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. __________
Adresas _______________________
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (Lt)
(tiesioginiu būdu)
__________________
(data)
Eil. Nr. |
Straipsniai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
I. |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
I.1. |
Pinigų įplaukos iš klientų (+) |
|
|
I.2. |
Kitos įplaukos (+) |
|
|
I.3. |
Sumokėta tiekėjams (su PVM) (-) |
|
|
I.4. |
Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais (-) |
|
|
I.5. |
Sumokėti į biudžetą mokesčiai (-) |
|
|
I.6. |
Kitos išmokos (-) |
|
|
|
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
II. |
Investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
II.1. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas (-) |
|
|
II.2. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas (+) |
|
|
II.3. |
Ilgalaikių investicijų įsigijimas (-) |
|
|
II.4. |
Ilgalaikių investicijų perleidimas (+) |
|
|
II.5. |
Gauti dividendai, palūkanos (+) |
|
|
II.6. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (+) |
|
|
II.7. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai (-) |
|
|
|
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
III. |
Finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
III.1. |
Ūkininko ir jo partnerių įnašai (+) |
|
|
II.2. |
Pinigų išmokėjimas ūkininkui ir jo partneriams (-) |
|
|
III.3. |
Paskolų gavimas (+) |
|
|
III.4. |
Paskolų grąžinimas (-) |
|
|
III.5. |
Sumokėtos palūkanos (-) |
|
|
III.6. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (+) |
|
|
III.7. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai (-) |
|
|
|
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
IV. |
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui |
|
|
|
|
||
V. |
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
VI. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
|
|
VII |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
|
|
Ūkininkas __________________
(parašas) (vardas, pavardė)