Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2008–2009 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. liepos 9 d. Nr. 691
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3022) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti ir koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos programos vykdymą.
3. Nustatyti, kad Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2008–2009 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš atitinkamoms ministerijoms, atsakingoms už programos įgyvendinimą, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete bendrųjų asignavimų.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė,
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas Vilija Blinkevičiūtė
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 691
VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2008–2009 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa (toliau vadinama – ši programa) nustato valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos tikslą ir uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, apimtį ir vykdytojus.
2. Ši programa parengta vadovaujantis:
2.1. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu (Žin., 2002, Nr. 72-3022);
2.2. Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842);
2.3. Lietuvos nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų planu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574);
2.4. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB, patvirtinančiu Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 173);
II. APLINKOS ANALIZĖ
3. Visuomenės sveikatos stebėsena – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas. Didžiumą visuomenės sveikatos stebėsenos darbų atlieka Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios visuomenės sveikatos, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos:
3.1. Privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazėje SVEIDRA kaupiami duomenys apie gyventojų sergamumą, registruojamą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos sveikatos informacijos centras, pradėjęs naudotis šia duomenų baze, gerokai pertvarkė statistikos duomenų rinkimo sistemą – sumažino sveikatos priežiūros įstaigų atsiskaitomybę, pagerino statistikos duomenų kokybę. Remiantis SVEIDROS duomenimis, teikiama informacija apie ligų paplitimą, naujus ligų atvejus, labiau detalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai. Duomenų bazė leidžia atlikti kompleksinę įvairių sveikatos priežiūros veiklos sričių analizę.
3.2. Visos diagnozuotos užkrečiamosios ligos ir aptikti šių ligų sukėlėjai registruojami užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui teikiamas metinis pranešimas apie užkrečiamųjų ligų protrūkius.
3.3. Duomenis apie stacionarinį ir ambulatorinį sergamumą ir psichikos ligas renka Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuriame įdiegtos kompiuterinės psichiatrijos ir narkologinės apskaitos kortelių statistinės programos.
4. Valstybės visuomenės sveikatos stebėseną atlieka ir kitos institucijos:
4.1. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal Europos Komisijos Statistikos tarnybos ir tarptautinių organizacijų metodologinius principus renka, apdoroja, analizuoja ir skelbia duomenis apie šalies ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius, o 2005 metais atliko gyventojų sveikatos tyrimą juos apklausdamas. Sveikatos priežiūros finansavimui analizuoti kuriama nacionalinė sveikatos sąskaitos sistema. Nuo 2004 metų pradėtos skaičiuoti sveikatos priežiūros išlaidos, duomenys pateikiami tarptautinėms organizacijoms ir šalies vartotojams.
4.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai tvarko apdraustiesiems asmenims išduotų nedarbingumo pažymėjimų apskaitą.
4.3. Duomenis apie asmens neįgalumą kaupia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
4.5. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau vadinama – PSO) koordinuojamą Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programą (CINDI) atliekami kartotiniai programos eksperimentinių rajonų gyventojų sveikatos tikrinimai – nustatomas lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių dažnis populiacijoje. Kas dveji metai registruojami Lietuvos žmonių gyvensenos pokyčiai pagal tarptautinį projektą (Finbalt Health Monitor). Kas ketveri metai atliekami Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimai – dalyvaujama tarptautiniame moksleivių sveikatos (HBSC) tyrime. Tai atlieka Kauno medicinos universitetas. Būtina užtikrinti šių tyrimų tęstinumą ir didinti tyrimų rezultatų prieinamumą.
5. Sukurtas Valstybinis visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondas, kurį tvarko Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybiniame visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fonde kaupiami duomenys apie visuomenės sveikatos stebėsenos objektus: demografinę, socialinę ekonominę, sveikatos būklę, gyvenseną, aplinką, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, sveikatos priežiūros išlaidas ir finansavimą.
6. Siekiama užtikrinti sistemingą gyventojų sveikatos informacijos teikimą valstybės institucijoms, sveikatos priežiūros įstaigoms ir visuomenei, taip pat tarptautinėms organizacijoms – ji skleidžiama įvairiai: publikacijomis, interneto svetainėje www.lsic.lt, kompiuterizuotoje sveikatos rodiklių sistemoje („Sveikatos rodiklių sistema“). Lietuvos sveikatos statistikos duomenys teikiami PSO Europos regioniniam biurui Kopenhagoje ir Europos Komisijos statistikos tarnybai (Eurostatui). Leidiniai platinami sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, mokslo ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Daugėja registruojamų objektų, būtina detaliau vertinti situaciją, taigi reikia tobulinti informacijos teikimo priemones, kad būtų užtikrinta geresnė duomenų sklaida ir prieinamumas.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
7. Šios programos tikslas – atlikti ir tobulinti valstybės visuomenės sveikatos stebėseną, skirtą sveikatos politikai formuoti, Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimui stebėti ir vertinti.
8. Šios programos uždaviniai:
8.3. plėtoti Valstybinį visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondą, informacijos sklaidą ir keitimąsi duomenimis;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
9. Įgyvendinus šią programą, bus užtikrintas esamos valstybės visuomenės sveikatos stebėjimo sistemos tęstinumas ir plėtra, surinkti duomenys ir rodikliai Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimui vertinti, Lietuvos sveikatos duomenis bus galima palyginti su kitų valstybių duomenimis, informacija apie visuomenės sveikatą bus prieinama visuomenei, o patikimi sveikatos duomenys laiku teikiami sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms.
10. Siekiami rezultatai:
10.3. ne mažiau kaip 3 procentais išplėstas Valstybinis visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondas;
V. programos vertinimo Kriterijai
11. Šios programos vertinimo kriterijai:
11.3. kiek procentų Valstybinio visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondo išplėsta duomenimis ar rodikliais;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
13. Visuomenės sveikatos stebėsenos objektai: demografinė, socialinė ekonominė ir sveikatos būklė, gyvensena, aplinka, sveikatos priežiūros ištekliai, sveikatos priežiūros įstaigų veikla, sveikatos priežiūros išlaidos ir sveikatos priežiūros finansavimas.
14. Šios programos įgyvendinimo priemonių planas pateiktas 1 priede, o privalomus stebėti valstybinės visuomenės sveikatos stebėsenos objektus apibūdinantys duomenys ar rodikliai, duomenų šaltiniai, duomenų valdytojai ir teikėjai, duomenų Valstybiniam visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondui teikimo tvarka pateikti šios programos 2 priede.
Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2008–2009 metų programos
1 priedas
VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2008–2009 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
Lėšų poreikis, tūkst. litų |
1. Užtikrinti valstybės visuomenės sveikatos stebėjimo sistemos tęstinumą |
1.1. Surinkti duomenis ir rodiklius apie demografinę, socialinę ekonominę, sveikatos būklę, gyvenseną, sveikatos priežiūros išteklius ir įstaigų veiklą, sveikatos priežiūros išlaidas ir sveikatos priežiūros finansavimą |
Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2008 metų IV ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis |
|
1.2. Surinkti duomenis apie fizinę aplinką ir su ja susijusius sveikatos rodiklius |
Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė darbo inspekcija |
2008 metų IV ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis |
|
|
2. Plėtoti visuomenės sveikatos duomenų rinkimo sistemas |
2.1. Parengti gimimų medicininių įrašų informacinės sistemos specifikacijos projektą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
110 |
2.2. Sukurti ūmių koronarinių būklių stebėjimo sistemą |
Sveikatos apsaugos ministerija, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos |
2008 metų IV ketvirtis |
|
|
2.3. Plėtoti aplinkos veiksnių ir sveikatos duomenų rinkimo sistemą – aplinkos rodiklių sąrašą papildyti vaikų aplinkos ir sveikatos rodikliais, sukurti aplinkos ir sveikatos informacijos kaupimui, analizei ir sklaidai reikalingą duomenų bazę |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
90 |
|
2.4. Atlikti išplėstinę žmonių apsinuodijimų epidemiologinę analizę |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis
|
30 |
|
|
2.5. Parengti ir patvirtinti operacinius reikalavimus ir sukurti algoritmus užkrečiamosioms ligoms ir ligoms, sukeliamoms cheminio, radiologinio ar masinio naikinimo ginklų agentų, identifikuoti rengiant ligų ir epidemiologinės analizės informacinę sistemą krašto apsaugos sistemoje |
Krašto apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
600 |
2.6. Sukurti apmokėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis laikino nedarbingumo nukentėjus eismo įvykiuose dienų skaičiaus rinkimo ir teikimo sistemą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2008 metų IV ketvirtis |
|
|
3. Plėtoti Valstybinį visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondą, informacijos sklaidą ir keitimąsi duomenimis |
3.1. Išanalizuoti naujų rodiklių kaupimo Valstybiniame visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fonde poreikį ir prireikus pakeisti sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. V-837 „Dėl visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 174-6465) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
|
3.2. Parengti ir išleisti 2 metodinius leidinius, susijusius su visuomenės sveikatos stebėsena |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas |
2009 metų IV ketvirtis |
40 |
|
3.3. Parengti ir išleisti naują leidinį apie Lietuvos gyventojų sergamumą pagal savivaldybes, remiantis privalomojo sveikatos draudimo duomenų baze SVEIDRA |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
20 |
|
3.4. Kasmet papildyti kompiuterizuotą sveikatos rodiklių sistemą „Vaikų ir jaunimo sveikata“ atitinkamų metų duomenimis ir skelbti ją interneto svetainėje www.lsic.lt |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis |
|
|
4. Analizuoti ir vertinti gyventojų sveikatą ir ją lemiančių veiksnių kitimo tendencijas |
4.1. Vertinti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių dažnį – atlikti pavienių Lietuvos regionų gyventojų sveikatos tyrimus |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas |
2008 metų IV ketvirtis |
|
4.2. Analizuoti subjektyvios sveikatos ir gyvensenos įpročių pokyčius ir išleisti leidinį „Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2008 m.“ |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas |
2008 metų IV ketvirtis 2009 metų I ketvirtis |
40 10 |
|
4.3. Išanalizuoti, kaip gyvensena veikia moksleivių sveikatą, nustatyti jos pokyčius nuo 1994 metų, palyginti tarptautiniu požiūriu, parengti monografiją ir leidinį visuomenei |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas |
2009 metų IV ketvirtis |
20 |
|
4.4. Ištirti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą ir pateikti duomenis Pasaulio sveikatos organizacijos informacinei sistemai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
80 |
|
4.5. Atlikti bandomąjį aplinkos veiksnių poveikio Lietuvos gyventojams tyrimą pagal aplinkos ir sveikatos klausimyną; remiantis tyrimo rezultatais, parengti patikslintą aplinkos ir sveikatos klausimyną, pritaikytą nuolatinei aplinkos ir sveikatos būklės stebėsenai atlikti |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
90 |
|
4.6. Išanalizuoti duomenis apie aplinkos ir sveikatos būklę ir jos pokyčius Lietuvoje, parengti ataskaitą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
35 |
|
4.7. Parengti ir išleisti leidinį „Sveikata ir aplinka“ |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
30 |
|
4.8. Parengti ir išleisti informacinį metodinį leidinį „Apsinuodijimų epidemiologija ir prevencija Lietuvoje“ |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
30 |
|
5. Gerinti duomenų palyginamumą tarptautiniu mastu – palaipsniui integruoti nacionalinę visuomenės sveikatos stebėsenos sistemą į Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos stebėsenos sistemas |
5.1. Dalyvauti vykdant Europos Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) įgyvendinančius projektus |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
30 |
5.2. Dalyvauti Europos Komisijos darbo grupių veikloje įgyvendinant Europos Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
|
|
|
Preliminarus lėšų poreikis |
2008 metais – 40 tūkst. litų 2009 metais – 1 215 tūkst. litų |
|
|
Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2008–2009 metų programos
2 priedas
Privalomi stebėti ValstybĖS visuomenės sveikatos stebėsenOS objektus apibūdinantys duomenys
IR rodikliai, duomenų ŠALTINIAI, DUOMENŲ valdytojai iR teikėjai, duomenų VALSTYBINIAM VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS FONDUI teikimo TVARKA
Duomenų grupė |
Duomenys ir rodikliai |
Duomenų šaltinis ir rinkimo metodas |
Duomenų valdytojai ir teikėjai |
Duomenų teikimo tvarka (periodiškumas, terminai, būdas) |
I. DEMOGRAFINĖ būklė |
|
|
|
|
1. Gyventojai |
gyventojų skaičius pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą |
demografinės statistikos duomenys |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) |
metų, kitų metų birželis; el. paštu |
2. Gimstamumas |
gimusieji pagal lytį, gyvenamąją vietą, gimstamumo rodikliai pagal motinos amžių |
Gyventojų registro duomenys (ištisinis tyrimas) |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų rugpjūtis; el. paštu |
3. Mirtingumas |
mirtingumas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą, priežastis, standartizuoti mirtingumo rodikliai, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė |
Gyventojų registro duomenys, asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicininiai mirties liudijimai (ištisinis tyrimas) |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų rugpjūtis; el. paštu |
II. SOCIALINĖ EKONOMINĖ BŪKLĖ |
|
|
|
|
4. Gyventojų užimtumas |
gyventojų užimtumo tyrimo duomenys |
atrankinis gyventojų užimtumo tyrimas |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų birželis; el. paštu |
5. Namų ūkių būklė |
namų ūkių gyvenimo lygis, skurdo rodikliai pagal namų ūkių sudėtį ir gyvenamąją vietą (miestas, kaimas) |
atrankinis namų ūkių pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų gruodis (išankstinė informacija); el. paštu |
III. SVEIKATOS BŪKLĖ |
|
|
|
|
6. Sergamumas, užregistruotas ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose |
sergamumas, ligotumas, vaikų ir suaugusiųjų sergamumas ir ligotumas pagal ligas ir ligų grupes, amžių, lytį, gyvenamąją vietą |
privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazė SVEIDRA |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
7. Stacionarinis sergamumas |
stacionarinis sergamumas ir mirtingumas pagal ligų grupes ir tam tikras ligas pagal lytį, gyvenamąją vietą ir amžių |
privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazė SVEIDRA |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
8. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis |
susirgimų užkrečiamosiomis ligomis skaičius pagal savivaldybes |
ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
mėnesio, iki kito mėnesio 20 d., metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
9. Profilaktinis skiepijimas |
skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų apimtis pagal savivaldybes |
ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
10. Sergamumas tuberkulioze |
sergamumas ir ligotumas tuberkulioze pagal savivaldybes |
ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
11. Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis |
sergančiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis skaičius pagal savivaldybes |
ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
12. ŽIV nešiojimas ir ŽIV liga |
ŽIV nešiotojų ir sergančiųjų ŽIV skaičius pagal savivaldybes, lytį, amžių |
ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
nuolat; el. paštu |
13. Sergamumas onkologinėmis ligomis |
sergamumas ir ligotumas onkologinėmis ligomis, mirtingumas nuo onkologinių ligų pagal amžių ir lokalizaciją |
ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas |
metų (išankstiniai duomenys – kitų metų I ketvirtis), rodikliai – kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
14. Sergamumas psichikos ligomis |
sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis |
ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
15. Nelaimingi atsitikimai darbe, nukentėjusieji eismo įvykiuose ir profesinės ligos |
nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, visų ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius |
Valstybinės darbo inspekcijos duomenys (ištisinis tyrimas) |
Valstybinė darbo inspekcija |
metų, kitų metų birželis; el. paštu |
profesinių ligų atvejai |
Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro duomenys (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
|
per eismo įvykius žuvusių ir sužeistų asmenų, iš jų vaikų, skaičius pagal teritorijos administracinius vienetus |
Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenys (ištisinis tyrimas) |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
metų, kitų metų birželis; el. paštu |
|
16. Motinos ir naujagimio sveikatos duomenys |
specifiniai motinos socialiniai duomenys, sveikatos būklė, rizikos veiksniai, akušerinė patologija, gimdymo eiga, naujagimio sveikatos būklė |
stacionarų gimdymo skyrių Lietuvoje įrašai (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų III ketvirtis; el. paštu |
17. Laikinas nedarbingumas |
apmokėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis laikino nedarbingumo dienų skaičius |
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys (ištisinis tyrimas) |
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
18. Neįgalumo ir darbingumo lygis |
pirminis darbingumo lygis pagal ligas, funkcinius sutrikimus, amžių, neįgalumo lygis pagal ligas, amžių, funkcinius sutrikimus, pakartotinis darbingumo lygis pagal darbingumo lygio procentus, neįgalumo lygis pagal neįgalumo sunkumą |
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenys (ištisinis tyrimas) |
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
IV. GYVENSENA |
|
|
|
|
19. Subjektyvi sveikata |
subjektyvus sveikatos būklės vertinimas |
atrankinis tyrimas, atspindintis nacionalinį lygį (apklausa paštu) |
Kauno medicinos universitetas |
kas dveji metai, 2009 metų I ketvirtis; el. paštu |
20. Moksleivių gyvensena ir sveikata |
subjektyvus sveikatos būklės ir laimingumo vertinimas, rodikliai, apibūdinantys mitybos, rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo, fizinio aktyvumo ir kitus elgesio įpročius |
atrankinis 11–15 metų moksleivių tyrimas, atspindintis nacionalinį lygį, taikoma tarptautinio HBSC tyrimo metodika |
Kauno medicinos universitetas |
kas ketveri metai, 2008 metų IV ketvirtis; el. paštu |
21. Moksleivių mokymosi ir sveikatinimo sąlygos mokyklose |
mokyklų medicinos punktų, valgyklų, sporto salių ir aikštelių būklė, sveikatinimo priemonių įgyvendinimas mokyklose |
atrankinis tyrimas, atspindintis nacionalinį lygį, anoniminė mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa |
Kauno medicinos universitetas |
kas ketveri metai, 2008 metų IV ketvirtis; el. paštu |
22. Lėtinių ligų rizikos veiksniai |
rizikos veiksnių paplitimas |
atrankinis tyrimas (gyventojų sveikatos tikrinimas) |
Kauno medicinos universitetas |
kas penkeri metai, 2008 metų I ketvirtis; el. paštu |
23. Gyvensena |
rodikliai, apibūdinantys mitybos, rūkymo, alkoholio vartojimo ir fizinio aktyvumo įpročius |
atrankinis tyrimas, atspindintis nacionalinį lygį (apklausa paštu) |
Kauno medicinos universitetas |
kas dveji metai, 2009 metų I ketvirtis; el. paštu |
24. Alkoholio ir tabako vartojimas |
absoliutaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus, tabako suvartojimas vienam gyventojui per metus |
atrankiniai prekybos ir maitinimo įmonių, nelegalaus ir kontrabandinio alkoholio suvartojimo metų tyrimai |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų birželis; el. paštu |
V. APLINKA |
|
|
|
|
25. Oro kokybė |
NO2, SO2, kietųjų dalelių LOJ emisijos iš stacionarių taršos šaltinių pagal savivaldybes |
duomenys renkami naudojant statistinių ataskaitų formas |
Aplinkos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
užterštumo KD10, NO2, SO2, O3 normų viršijimo atvejai pagrindiniuose šalies miestuose |
miestų oro kokybės stebėsena |
Aplinkos ministerija |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
|
vidutinis kelių transporto sunaudojamų degalų kiekis pagal degalų rūšį, tenkantis vienam gyventojui per metus |
duomenys renkami naudojant statistinių ataskaitų formas |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų II ketvirtis; el.paštu |
|
26. Stratosferos ozono sluoksnis |
UV spinduliavimas |
stratosferos ozono stebėsena |
Aplinkos ministerija |
metų, kitų metų I ketvirtis; el. paštu |
27. Jonizuojančioji spinduliuotė |
vidutinės Lietuvos gyventojų dozės ir jų pasiskirstymas pagal apšvitos šaltinius |
Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro duomenys, atrankinis tyrimas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
28. Vandens kokybė |
geriamojo vandens mėginių (įskaitant ir šachtinius šulinius) saugos ir kokybės rodikliai |
geriamojo vandens mėginių tyrimai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
maudyklų mėginiai, viršijantys nustatytąsias mikrobiologinių parametrų normas |
atrankiniai maudyklų tyrimai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
mėnesio, tų pačių metų II–III ketvirčiai; el. paštu |
|
gyventojų, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai, skaičius |
duomenys renkami naudojant statistinių ataskaitų formas |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų II ketvirtis; el.paštu |
|
stebimos ir nuolat kontroliuojamos maudyklos |
atrankiniai maudyklų tyrimai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el.paštu |
|
29. Maisto kokybė |
per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių skaičius per metus |
užkrečiamųjų ligų registravimo sistema |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el.paštu |
per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių skaičius per metus |
užkrečiamųjų ligų registravimo sistema |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el.paštu |
|
30. Gyventojų ekspozicija |
gyventojų ekspozicija švinu |
atrankinis gyventojų tyrimas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
kas dveji metai |
VI. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠTEKLIAI |
|
|
|
|
31. Sveikatos priežiūros įstaigos, ligoninės lovos, personalas |
sveikatos priežiūros įstaigų ir personalo skaičius pagal tipus, specialybes ir etatus |
visos sveikatos sistemos įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
32. Sveikatos priežiūros specialistų rengimas |
baigusiųjų medicinos studijas skaičius pagal studijų programas ir mokyklų tipus |
ištisinis aukštųjų mokyklų tyrimas |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų balandis; el. paštu |
VII. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLA |
|
|
|
|
33. Stacionarų veikla |
hospitalizuotų ligonių skaičius, vidutinis gulėjimo laikas, lovos apyvarta, lovos funkcionavimas, mirštamumas pagal ligų klases ir įstaigų tipus, tyrimų skaičius vienam stacionaro ligoniui |
stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
34. Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla |
apsilankymų skaičius pagal specialybes, tyrimų skaičius 100 apsilankymų |
ambulatorines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas), privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazė SVEIDRA |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, kitų metų II ketvirtis; el. paštu |
35. Sergamumas hospitalinėmis infekcijomis |
hospitalinių infekcijų paplitimas |
stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, paplitimo tyrimas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
kas dveji metai, 2008 metų I ketvirtis; el. paštu |
VIII. SVEIKATOS PRIEŽIŪRos IŠLAIDOS IR FINANSAVIMAS |
|
|
||
36. Sveikatos priežiūros išlaidos |
bendrasis vidaus produktas |
suvestiniai įvairių statistinių ir administracinių šaltinių duomenys |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų lapkritis (išankstiniai duomenys); el. paštu |
valdžios sektoriaus sveikatos priežiūros išlaidos |
suvestiniai įvairių statistinių ir administracinių šaltinių duomenys |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų lapkritis (išankstiniai duomenys); el. paštu |
|
namų ūkių sveikatos priežiūros išlaidos |
atrankinis namų ūkių biudžetų tyrimas |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų birželis; el. paštu |
|
37. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos |
Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų struktūra pagal sveikatos priežiūros funkcijas |
suvestiniai ekonominių ataskaitų duomenys |
Sveikatos apsaugos ministerija |
metų, ketvirčio |
38. Sveikatos sąskaitos |
sveikatos priežiūros išlaidos pagal funkcijas, teikėjus, finansavimo šaltinius |
suvestiniai įvairių statistinių ir administracinių šaltinių duomenys |
Statistikos departamentas |
metų, kitų metų gruodis (išankstiniai duomenys); el. paštu |