Bulvinių cistas sudarančių nematodų
fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos
priemonių taikymo tvarkos
priedas
GLOBODERA ROSTOCHIENSIS IR GLOBODERA PALLIDA
NUSTATYMO METODAI
Bulviniai cistas sudarantys nematodai Globodera pallida ir Globodera rostochiensis įrašyti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 315 „Dėl karantininių organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir 1998 12 28 įsakymo Nr. 321 pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2000, Nr. 102-3244) patvirtintą karantininių organizmų sąrašą.
TYRIMŲ METODAI
Tyrimų metodai yra dviejų tipų:
bulvių kero iškėlimas ir tyrimas laukuose;
dirvožemio pavyzdžių paėmimas ir jų tyrimas laboratorijoje.
BULVIŲ KERO IŠKĖLIMAS IR TYRIMAS LAUKUOSE
Nuo kiekvieno augalo šaknų paimto dirvožemio pavyzdys turi sudaryti ne mažiau kaip 2 l dirvožemio. Pirminis rūšies nustatymas atliekamas lauke pagal Globodera cistų spalvą, o galutinis tyrimas – laboratorijoje. Užkrėtimo tankumas bei paplitimas taip pat gali būti nustatyti lauke. Atliekant šį tyrimą metodo veiksmingumas priklauso nuo dirvožemio rūšies ir oro sąlygų. Tačiau tyrimo negalima atlikti esant drėgnam dirvožemiui ir kai vienas iš pagrindinių dirvožemio komponentų yra molis.
Kai ant augalo šaknų susiformuoja cistos, bulvių keras atsargiai, nenukratant dirvožemio nuo šaknų, iškeliamas ant žemės paviršiaus. Prikibęs dirvožemis atsargiai nupurtomas nuo šaknų, o šaknų sistema, jei reikia, detaliai apžiūrima didinimo lupa. Šaknelių dalys su cistomis siunčiamos į laboratoriją tyrimui. Patikrinimas turi būti atliekamas, kol pastebimas užkrėtimas ar kol ištiriama 20 augalų iš skirtingų ploto vietų (1 ha). Papildomas dėmesys turi būti skiriamas silpnai išsivysčiusiems bulvių kerams, nederlingoms, kalvotoms vietovėms ir laukų pakraščiams.
DIRVOŽEMIO PAVYZDŽIŲ PAĖMIMAS IR JŲ TYRIMAS
LABORATORIJOJE
Santykinai žemo lygio populiacijai nustatyti iš lauko laboratoriniam tyrimui turi būti paimtas reikiamas dirvožemio pavyzdžių skaičius. Siekiant užtikrinti pavyzdžių paskirstymo heterogeniškumą, pavyzdžiui sudaryti mėginiai iš lauko turi būti imami iš vienodai mažų plotelių (sustojant kas 5-6 žingsnius).
DIRVOŽEMIO PAVYZDŽIŲ PAĖMIMAS LAUKE
Tikrinimo procedūrai (Southey, 1986) dirvožemis imamas iš ne mažiau kaip 5 cm gylio pusiau cilindriniu dirvožemio paėmimo grąžtu. Vieną grąžtu paimtą mėginį sudaro 4-5 ml dirvožemio. Vienam pavyzdžiui sudaryti imama 100 mėginių. Mėginiai imami sustojant kas kelis (5-6) žingsnius einant lauku pagal 1 schemą.
1 schema. Mėginių ėmimo lauke tvarka.
Visi mėginiai surenkami į polietileno maišelį taip, kad kiekvieną pavyzdį sudarytų po maždaug 400 – 500 g. Iš vieno hektaro imami 4 pavyzdžiai, o bulvių sėklininkystės ūkiuose ir ūkiuose, kuriuose auginama dauginimui skirta sodinamoji medžiaga, – 8 pavyzdžiai (pagal sutankintą schemą kas 2-3 žingsniai) ir tiriami laboratorijoje.
DIRVOŽEMIO PAVYZDŽIŲ APDOROJIMAS LABORATORIJOJE
Cistoms išskirti iš dirvožemio pavyzdžio laboratorijoje dažniausiai tyrimui naudojami šie metodai:
flotacijos:
- kolbos ir popierinės juostelės;
- Fenwick’o prietaiso;
eliutriacijos (išplovimo);
centrifugavimo.
FLOTACIJOS METODAI
Metodų esmė ta, kad, išdžiovintą dirvožemį sumaišius su vandeniu, nematodo cistos, esančios inde, atsiskirs nuo dirvožemio dalelių ir išplauks į paviršių. Vandens paviršiuje esančias cistas galima surinkti nuo paviršiaus tiesiogiai arba filtravimo metu.
1. KOLBOS IR POPIERINĖS JUOSTELĖS METODAI
Šie metodai yra paprasti ir sėkmingai taikomi kiekybiniam mažos mineralizacijos dirvožemio tyrimui. Pavyzdžiui, iš importuotų augalų paimtam dirvožemiui ištirti. Išdžiovinus ir išplovus dirvožemį, išrenkamos cistos.
Kolbos metodas. m akutėmis sunkios organinės medžiagos su cistomis nuplaunamos ant filtrinio popieriaus. Palaukiama, kol per filtrinį popierių nusifiltruos vanduo, ir turinys, likęs ant filtrinio popieriaus analizuojamas binokuliariniu mikroskopu (×~ 18).m dydžio akutėmis. Pilant kolba lėtai sukama, kad nusiplautų visos organinės medžiagos nuo kolbos kraštų ir patektų ant filtrų. Nuo sieto su 250 Dirvožemio pavyzdys supilamas į kūgio formos 1 l talpos kolbą ir įpilama maždaug 500 ml vandens. Tam, kad dirvožemis būtų visiškai sudrėkęs, kolba kelis kartus stipriai sukratoma. Stipria vandens srove kolba pripilama beveik iki viršaus, kad dirvožemio dalelės gerai susimaišytų. Kai suspensija nusistovi, vandens paviršiuje plūduriuojanti organinė medžiaga (kartu su cistomis) pro kolbos kaklelį atsargiai pilama per du filtrus: pirmas – viršutinis, kurio akučių dydis 840 mm, ir antras – apatinis su 250
Popierinės juostelės metodas. Filtrinio popieriaus juostelė įdedama į 2 l talpos plastikinės kolbos vidų ir prispaudžiama prie kaklelio vidinės sienelės. Kolba prie pagrindo turi uždarą nutekėjimo angą. Dirvožemio pavyzdys suberiamas į kolbą, įpilama vandens, kad gerai apsemtų dirvožemį ir suspensija atsargiai išmaišoma. Tada vandens dar pilama tol kol nuosėdos ir cistos lieka ant filtrinio popieriaus. Popieriaus juostelė gali būti iš karto analizuojama binokuliariniu mikroskopu.
2. FENWICK’O PRIETAISO METODAS
Fenwick’o prietaiso, pagaminto iš žalvario, nerūdijančio plieno ar aliuminio, metodui imami išdžiovinti 300 g dirvožemio pavyzdžiai. Prietaiso viršutinės siaurėjančios dalies išorėje yra nuožulnus padėklas, kuris surenka tekantį vandenį su organinėmis medžiagomis bei nematodų cistomis ir nukreipia jas į nutekėjimo angą ant sietų (2 schema). Prietaiso viduje yra nuolaidus padėklas su žemiausiame taške esančiu nuotėkio kamščiu. Į piltuvėlį su 1 mm sietu supilamas dirvožemis. Iš viršaus įpilamas vanduo. Organinė medžiaga iškyla į paviršių ir padėklu nuteka ant dviejų filtrų – viršutinio ir apatinio, kurių filtrų akučių dydis yra atitinkamai 840 ir 250 mm. Dauguma cistų iš dirvožemio yra išskiriamos šiame etape. Tada viršuje esantis piltuvėlis nuimamas, o dirvožemis, esantis ant prietaiso padėklo, išplaunamas greitai tekančiu vandeniu. Kad nuosėdos ir cistos būtų išplautos, vamzdelis įstatomas giliai į aparato vidų. Tai trunka maždaug 1 min. Cistos surenkamos nuo 250 mm akučių sieto.
2 schema. Vertikali Fenwick’o prietaiso schema.
ELIUTRIACIJOS (IŠPLOVIMO) METODAS
Dirvožemio dalelės sumaišomos su vandeniu. Kai sunkesnės dalelės nusėda, į paviršių išplaukusi organinė medžiaga kartu su cistomis išplaunama ir nukreipiama nuotėkio briauna ar vamzdeliu ant sietų. Šiuo metodu gali būti išplaunami cistas sudarantys ir laisvai gyvenantys kirmėliniai nematodai. Dirvožemio prieš tyrimą džiovinti nereikia. Procedūra atliekama žvaigždiniu plovimo prietaisu.
Žvaigždinis plovimo prietaisas (Winfield et al., 1987) sudarytas iš 50 cm ilgio ir 15 cm skersmens skaidraus akrilinio vamzdžio, kuris žemuoju galu įstatytas į dvi stipriai pritvirtintas koncentrines polivinilchlorido rankoves (3 schema). Vanduo per vidinį vamzdelį patenka į išorinę kišenę ir dėl griovelio sandaros (vidinės kišenės bei akrilinio vamzdelio įstrižų angų) priverčiamas suktis. Vamzdelio viršuje yra nutekamasis latakas, nukreipiantis srovę ant sieto, kurio dydis panašus į Fenwick’o aparate esančius sietus (akučių dydis 840 ir 250 mm). Dirvožemis (iki 1 kg) supilamas į žvaigždinį plovimo prietaisą. Kad dirvožemis tolygiai išsimaišytų, vanduo (2,6-3,3 bar slėgiu) greitai pilamas tol, kol pasiekia kraštą. Tada vandens srovė trumpam sustabdoma. Po to vėl pilama, kad vandens sukimasis palaipsniui didėtų iki maždaug 10 l/min. Sukama dešimt minučių.
Į paviršių išplaukia nedidelės dirvožemio dalelės, kurios pereina per abu sietus; didelės dirvožemio dalelės, kurios pasilieka ant sieto, esančio viršuje; cistos ir panašaus dydžio organinės medžiagos, kurios surenkamos ant apatinio sieto.
3 schema. Žvaigždinio plovimo prietaiso pagrindo pjūvis.
CENTRIFUGAVIMO METODAS
Tai pusiau automatinis metodas. Šis metodas taikomas dirvožemio pavyzdžiams išplauti naudojant Schuiling’o centrifugą. Išdžiovintas 200 ml dirvožemio pavyzdys supilamas į permatomą, iki pusės pripildytą vandeniu, cilindrą. Centrifuga cilindre esantį turinį išsuka su keičiamu mentelių maišytuvu 450 – 500 apsisukimų per minutę. Cistos bei panašaus dydžio plaukiojančios dalelės nukreipiamos į centrą per vielos tinklelio cilindrą (su 1,5 mm angom). Vielos tinklelio cilindras yra virš tokio pat skersmens vamzdelio, einančio žemyn į išleidimo angą. Sukimo metu automatiškai į cilindrą papildomai pripilama daugiau vandens. Stipriai išsukta suspensija išleidžiama su dirvožemio dalelėmis ir cistomis per tam skirtą angą ant sieto su 0,2 mm angomis. Nuo sieto cistos nuplaunamos ant filtrinio popieriaus ir analizuojamos binokuliariniu mikroskopu. Po kiekvieno pavyzdžio plovimo aparatas išsiplauna automatiškai.