LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ LAND 70-2005, LAND 71-2005 IR LAND 72-2005 PATVIRTINIMO

2005 m. gruodžio 28 d. Nr. D1-649

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 punktu,

1. Tvirtinu pridedamus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus:

1.1. LAND 70-2005 „Vandens kokybė. Biologinių ėminių ėmimo metodika. Nurodymai, kaip imti bentalės makrobestuburių mėginius“;

1.2. LAND 71-2005 „Vandens kokybė. Kiekybinių ėmiklių bentalės makrobestuburiams nuo akmeningo seklių gėlųjų vandenų dugno imti konstrukcija ir naudojimas“;

1.3. LAND 72-2005 „Vandens kokybė. Makrobestuburių mėginių ėmimas giliuose vandenyse. Nurodymai, kaip naudoti kolonizacinio tipo, kokybinius ir kiekybinius mėginių ėmiklius“.

2. Nustatau, kad šie aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, nustatyta tvarka atliekantiems aplinkos tyrimus.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-649

LAND 70-2005 „VANDENS KOKYBĖ. BIOLOGINIŲ MĖGINIŲ ĖMIMO METODIKA. NURODYMAI, KAIP IMTI BENTALĖS BESTUBURIŲ MĖGINIUS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente pateikiama metodika, apibrėžianti įrenginius ir procedūras bentalės makrobestuburių mėginių ėmimui sekliuose vandenyse (braidant, nuo kranto arba iš valties iki 1,5 m gylio) graibštu.

2. Bentalės bestuburių mėginių ėmimo metodika taikoma visiems vandens arealams upėse, upeliuose, vandens saugyklose ir ežerų pakrantėse.

3. Ji teikia kokybinius duomenis esant ar nesant bioįvairovei ir santykiniam taksonų gausumui, atsižvelgiant į mėginių atranką ir tinklelio akučių dydį.

4. Graibštas yra universaliausias dugno makrobestuburių ėmimo prietaisas ir gali būti plačiai naudojamas įvairiuose negiliuose vandenyse. Ėmimo metodai su graibštu yra skirti kokybiniams tyrimams. Graibštas neduoda absoliučių rezultatų (pvz., skirtingų rūšių individų gausumo upės dugno ploto vienetui). Tačiau visada galima pateikti keletą santykinio taksonų gausumo mėginyje indikacijų, bet rezultatus reikėtų interpretuoti atsargiai.

II. NUORODOS

5. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis standartu LST EN 27828:2000 „Vandens kokybė. Biologinių ėminių ėmimo metodika. Nurodymai, kaip išgriebti bentalės makrobestuburių pavyzdžius (ISO 7828:1985)“.

III. SĄVOKOS

6. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

6.1. Biotopas – plotas, kuriame aplinkos sąlygos yra vienodos.

6.2. Makrobestuburiai – bestuburiai, kurie įžiūrimi ir be padidinimo (>0,5 mm).

6.3. Taksonas – taksonominis vienetas, pvz., šeima.

IV. PRINCIPAS

7. Makrobestuburių mėginių ėmimui sekliame stovinčiame ar tekančiame vandenyje naudojamas lengvas graibštas.

V. MĖGINIŲ ĖMIMO EIGA

8. Mėginių ėmimo įrenginiai

Graibštą sudaro rankena ir rėmas su pritvirtintu tinkleliu, į kurį surenkami organizmai. Rankenos paprastai yra gaminamos iš metalo, medžio ar pastiprinto plastiko.

Paprastai rėmai yra įvairių formų metalinės konstrukcijos, pvz., apvalūs, trikampio ar stačiakampio formos. Tinkamiausia yra stačiakampio forma (1 pav.), kadangi plokščias rėmo kraštas gali glaudžiai priglusti prie upės dugno ir vertikalūs jo kraštai leidžia geriau vandens ploto skerspjūviui patekti į tinklą, negu trikampės formos.

Rėmas turėtų būti pakankamai platus, leidžiantis tinkamai paimti mėginius, bet ne toks platus, kad sukomplektuotas tinkliukas per daug priešintųsi vandens srovei, kuriuo būtų sunku imti mėginius stiprioje srovėje.

Šiuo metu praktiškai naudojami lengvi stačiakampiai graibštai, kurių rėmo matmenys yra šie (1 pav.):

Plotis, p – nuo 200 iki 400 mm,

Aukštis, h – nuo 200 iki 300 mm,

Viršutinio peties ilgis, s – nuo 100 iki 200 mm.

Graibšto pasirinkimą nulemia du faktoriai:

a) tinkliuko dydis ir forma;

b) tinklo medžiagos akutės dydis.

Tankios graibšto tinklo akutės padidina riziką užsikimšti organizmais ir nuosėdomis, o tai sumažina graibšto efektyvumą, kadangi vandens ir organizmų srauto tekėjimas yra didesnis aplink tinkliuką, negu į jo vidų.

Šis poveikis gali būti sumažintas tinklo ilgio (d) padidinimu (1 pav.) ar dažno jame esančio turinio išpylimu. Kita vertus, ilgas tinkliukas nereikalingas, nes gali būti nepatogus naudoti. Patartina vadovautis tinkamiausių graibšto tinklo ilgių priklausomybe nuo jų angos dydžio. Graibšto forma nėra ypač svarbi mėginių ėmimo požiūriu, bet tinkliuko forma praktiniais sumetimais gali būti: pvz., 2a) pav. parodyta du kūgio formos tinkliukai iškirpti iš 1 m pločio medžiagos, o 2b) pav. yra modelis vieno iš paprasčiausių maišo pavidalo tinklelių.

Tinklo medžiaga yra dažniausiai prisiuvama prie tvirtos drobės, kuri yra pritvirtinama prie vidinio rėmo, sumažinant tinklo medžiagos dilimą.

Vidinio ir pagrindinio rėmų sujungimo metodai, kurie palengvina tinkliuko pakeitimą praktikoje, yra neabejotinai naudingi. Tinklo medžiaga gali būti austa ar megzta, bet pastaroji, būdama stipresnė, šiuo atžvilgiu pagrįstai gali būti tinkamesnė. Sintetinis pluoštas yra tinkamesnis, kadangi yra stipresnis ir mažiau plyšta, bet jis turi būti pakankamai lankstus. Akutės dydis priklauso nuo tyrimų tikslo; rekomenduojami akučių dydžiai pateikiami 1 lentelėje.

Rekomenduojami graibšto tinkliuko akučių dydžiai

1 lentelė

Tyrimo tikslas	Maksimalus akutės dydis (mm)	Rekomenduojamas minimalus tinklo ilgis, d (mm)	Pastabos
Pagrindinis rutininis biologinis monitoringas: tyrimo duomenys, naudojant biotinius indeksus	0,5–0,75	400	Negalima sugauti daugumos bentoso mažų pradinių stadijų organizmų
Skirti priežiūrai su išsamesniu esamų taksonų sąrašu	0,5	450	Negalima sugauti daugelio vabzdžių ankstyvų vystymosi stadijų
Specialiems tyrimams, kurie reikalingi išsamiems rūšių sąrašams registruoti	0,25	550	Garantuoja pradinių vystymosi stadijų ir labai mažų organizmų, kurie turi reikšmės nustatant vandens kokybės įvertinimą, sugavimą

9. Mėginių ėmimo procedūra

Veiksniai, nulemiantys mėginių ėmimo procedūrą, yra šie:

a) ėmimo objektas – kuris gali būti išsamus rūšių sąrašas ėmimo vietoje ir/arba santykinis taksonų gausumas pasirinktame biotope;

b) vietos charakteristikos – apima gylį, srovės greitį, dugno tipą ir augmenijos išsivystymo laipsnį;

c) saugios darbo sąlygos – vandens gylis, srovės greitis ir dugno tvirtumas. Po vieną dirbti nerekomenduojama.

Mėginių ėmimas nėra tinkamas visiems vandens telkinių tipams ir yra būtina aprašyti tam tikrą mėginių ėmimo procedūrų skaičių siekiant atitikti įvairius reikalavimus.

Mėginių ėmimo pastangos turėtų atitikti tikslą ir vietą, taigi turi būti pagrindas tinkamam atstumui, plotui ar laikui.

Kai numatoma surinkti kuo daugiau rūšių, mėginių ėmimui turi būti derinami visi specifiniai metodai (9.1–9.3). Pagal šį metodą įprasta kruopščiai tirti visus grunto tipus, įskaitant tekėjimą per žolių plotelius ir kyšančias medžių šaknis.

Išskyrus gilumas ar stovintį vandenį, arba kai tinklu „šluojama“ per žolių, dumblo paviršių ar sąnašas, graibštas dedamas ant upės dugno ir mėginys imamas taip, kad gyvūnai suplauktų į tinklo angą, kuri nukreipta prieš srovę. Mėginys išimamas prieš srovę, vengiant sudrumstimo aplink ėminio plotą.

9.1. Rankinis mėginių ėmimas tekančiame sekliame vandenyje

Tinkamai laikant nuleistą graibštą, sukti ranka virš akmenų tekančiame vandenyje prieš upės srovę. Išjudinti gyvūnai vandens srovės nunešami į tinklą. Apžiūrėjus akmenis, nuimame nuo jų prisitvirtinusius ar prikibusius gyvūnus ir sudedame juos į mėginį. Sujudinus smulkias dugno nuosėdas, pakyla maži, giliau esantys organizmai. Šis procesas kartojamas keliose vietose skersai upę, apimant įvairius mikroarealus, esančius upės slenksčiuose. Tai gali būti tinkama semiant šiuos arealus proporcingai. Tinkliuke esantį mėginį lengviau išplauti, kai jo turinys švelniai sukratomas į tinklo kampą. Tada iškratome turinį, išversdami tinklą į indą su vandeniu, o prikibusius prie tinklo gyvūnus nuimame ranka ir sudedame juos į tą patį indą su mėginiu. Tarp mėginių ėmimų patartina tinklą kruopščiai išplauti.

Kitas mėginių apdorojimas yra vandens pertekliaus nupylimas, pašalinant iš mėginio šakas, akmenis, lapus ir kita, pridedant konservantų sėmėjo nuožiūra, remiantis mėginių ėmimo programos tikslais. Siekiant sumažinti mėginių tūrį, naudojamas mažas tinkliukas.

9.2. Spyrio metodas naudojamas giliame vandenyje

Kur gyvūnija skurdi, gal būt sąnašinė, yra negausi ar kur vanduo yra per gilus semti rankomis, gali būti naudojamas spyrio metodas ir to dažniausiai pakanka.

Spyrio metodas taip pat gali būti naudojamas negiliame vandenyje tarp skirtingo gylio vietų, o kur gylio įvairovės nėra, kartais leidžiama semti rankomis.

Tinklas laikomas vertikaliai upės dugnui pasroviui kojai. Substratas suardomas tvirtai pėda ar bato kulnu ir atpalaiduota medžiaga gaudoma tinklu.

Darbo metu skersai upės renkami kitokie mėginiai. Šis metodas yra panašus į mažiau prisitvirtinusių gyvūnų gaudymą.

Jei įmanoma, keletas akmenų pakeliami, apžiūrimi ir jie, ir po jais. Gyvūnai surenkami į indą su mėginiu, kaip aprašyta 9.1.

9.3. Mėginių ėmimas lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje

Mėginių ėmimui stovinčiame vandenyje netinkamiausia semti graibštu. Todėl galėtų būti naudojami sietai, griebtuvai, dragos, vamzdiniai semtuvai, kolonijiniai ar pneumatiniai dugno semtuvai.

Kai kuriuose arealuose, pavyzdžiui, kai ežerų pakrantės akmenuotos, mėginiams surinkti gali būti naudojamas rankinis – pinceto metodas (9.1), bet surinkimo našumas bus žemesnis. Geriausia procedūra yra rūpestingai vartant akmenis ir stipriai nukratant juos į tinklą, likusius (prikibusius) gyvūnus nurinkti rankomis.

Kai mėginiai imami lėtai tekančiame ar stovinčiame vandenyje, vandens judėjimo nebuvimas ar sumažėjimas reikalauja skirtingų procedūrų, lyginant su tomis, kurios naudojamos tekančiuose vandenyse, kur srovės padedami organizmai patenka į tinklą. Stovinčiame vandenyje santykinis faunos judėjimas priklauso nuo tyrėjo tinklo judinimo. Gruntas suardomas tyrėjo pėda ir išjudinta fauna gaudoma judinant tinklą vandenyje ties sujudintu plotu.

Gilesniame stovinčiame vandenyje, kur substratas susideda iš dumblo ar sąnašų, graibštą geriau traukti ar stumti nustatytame plote sluoksnio paviršiumi tam tikru atstumu.

9.4. Santykinio gausumo įvertinimas

Pastovios santykinio taksonų gausumo indikacijos mėginyje neabejotinai apibūdina substratą ir gali būti gaunamos vienu iš kokybinių metodų, aprašytų 9.1–9.3, bet rezultatus visada reikia interpretuoti atsargiai.

Semiant fiksuotame atstume ar plote, ar apibrėžtame laike (plotas turėtų būti optimalus), santykinis gausumas mėginiuose galėtų būti palyginamas su skirtingomis vandens kokybės monitoringo tikslų vietomis, jei tos vietos turi panašų substratą.

Semiant rankiniu būdu (9.1) galėtų būti skirta iki 10 min., spyrio metodu (9.2) trumpiau – iki 2 min. To paprastai pakanka su papildomu laiku, skirtu prisitvirtinusių ir prisikabinusių organizmų rinkimui pincetu. Sėmėjas turi stengtis naudoti panašius grunto suardymo ranka ar koja metodus ir panašius pakartojimus ištuštintu tinklu įvairiose vietose.

Šiuo požiūriu geriausia, kad bet kokį tyrimą atliktų vienas sėmėjas. Net įvairios sąlygos, kaip pvz., srovės greitis, gylis, temperatūra (semiant ranka) ir grunto tipas, gali paveikti ėmimo efektyvumą. Ilgas sėmimo periodas spyrio metodu (9.2) upėje su gausia bentoso fauna gali baigtis besaikiu gaudymo procesu ir tai gali turėti neigiamą poveikį vandens bendrijoms, kai atliekama dažnai toje pat vietoje.

10. Metodo įteisinimas

Graibšto metodas yra plačiai naudojamas kokybiniam dugno makrobestuburių mėginių ėmimui ir duoda atitinkamus rezultatus, kai nustatytoje vietoje naudojami pakartojimai. Tokie stebėjimai vis dėlto nėra pakankamas įrodymas, kad metodas yra efektyvus.

Kvadratiniai mėginių semtuvai yra pripažinti standartiniais plataus vartojimo semtuvais, skirtais kiekybiniam dugno makrobestuburių gausumui apskaičiuoti.

Lyginant kvadratinio mėginio rezultatus su graibšto mėginiais, kokybiniu atžvilgiu graibšto metodas yra naudingesnis.

Buvo palyginti 2 didesnių Britanijos upių ir jų intakų duomenys, gauti naudojant kvadratinių mėginių ir graibšto mėginių metodus.

Buvo nubraižytos diagramos su rūšių skaičiumi iš kelių vietų, naudojant kvadratinį ėmimo prietaisą ir graibštą toje pačioje vietoje.

Tie patys sėmėjai dalyvavo abiejų rūšių mėginių ėmime.

Tyrimai parodė nepaprastai svarbų tarpusavio ryšį (p < 0,001) tarp rūšių skaičiaus pasikartojimo, naudojant graibšto ir kiekybinio kvadratinio ėmimo prietaiso mėginius (3 pav.).

_________________

LAND 70-2005 „Vandens kokybė.

Biologinių mėginių ėmimo metodika.

Nurodymai, kaip imti bentalės bestuburių

mėginius“

priedas

1 pav. Rankinis tinkliukas

2 pav. Tinkliuko iškarpa

3 pav. Rankiniu tinkliuku ir kvadratiniu ėmikliu surinktų taksonų skaičiaus palyginimas pasirinktose upių vietose

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-649

LAND 71-2005 „VANDENS KOKYBĖ. KIEKYBINIŲ ĖMIKLIŲ BENTALĖS MAKROBESTUBURIAMS NUO AKMENINGO SEKLIŲ GĖLŲJŲ VANDENŲ DUGNO IMTI KONSTRUKCIJA IR NAUDOJIMAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame normatyviniame dokumente pateikiama informacija apie įrenginius ir procedūras, skirtas kiekybiniam dugno makrobestuburių ėmimui kvadratiniais ėmikliais vandens gylyje mažesniame, negu 500 mm, net jei aprašyti metodai tam tikromis sąlygomis leidžia imti mėginį iki 1 m vandens gylio.

2. Mėginių ėmimo procedūros taikomos visiems vandens arealams upėse, upeliuose ir vandens saugyklose, kur tikėtinas srovės greičio perteklius 0,1 m/s, bet semtuvai su modifikacijomis galėtų būti naudojami ir mažo srovės greičio vietose, tokiose, kaip tvenkiniai ar ežerai (1 priedas).

3. Ėmimas gali būti sunkus ar neįmanomas vietose, kur gruntas apima gausius akmenis ir didelius riedulius ar tankius makrofitus (pvz., įsišakniję augalai). Naudojamų ėmiklių rezultatai šiuo atveju suteikia kiekybinius duomenis apie taksonų įvairovę ir santykinį gausumą.

II. NUORODOS

4. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis standartu LST EN 28265:2000 „Vandens kokybė. Kiekybinių imtuvų bentalės makrobestuburiams nuo akmeningo seklių gėlųjų vandenų dugno išgriebti konstrukcija ir naudojimas (ISO 8265:1988)“.

III. PRINCIPAS

5. Dugno makrobestuburių mėginių ėmimui sekliuose tekančiuose vandenyse naudojamas kvadratinis ėmiklis, kuriuo atskiriama vandens telkinio dugno dalis. Grunto suardymas leidžia išlaisvinti prisitvirtinusius arba nugrimzdusius makrobestuburius ir jie srovės nunešami į tinklą.

IV. MĖGINIŲ ĖMIMO EIGA

6. Aparatai

6.1. Surberio mėginių ėmiklis

6.1.1. Mėginių ėmiklis [1a) pav.] susideda iš dviejų rėmų, atlenkiamų kartu: vienas rėmas – tinklo atrama, kitas – nustato mėginio plotą. Visas prietaisas sveria apie 2 kg, briaunos susiveria ir jį lengva nešti. Kiekvienas rėmas, taigi ir imamas plotas, paprastai yra kvadratinis 300 mm x 300 mm dydžio, apimamasis plotas ir tinklo anga yra 0,09 m² [1b) pav.]. Darbo metu dvi atramos suneria 2 rėmus stačiu kampu vienas į kitą ir du statūs trikampiai tinkliniai ar kanvos sparnai tinklo šonuose sumažina bestuburių praradimą.

Pastaba. Apimamojo ploto paviršius daugiausia yra 0,09 m², bet rėmo matmenys gali būti modifikuoti, išlaikant maždaug tokį paviršiaus plotą, kuris atitiktų mėginių ėmimo tikslą.

6.1.2. Tinklas turi būti apie 700 mm ilgio, pritvirtinant jį prie lanko angos siaura stiprios medžiagos juosta (pvz., burių drobė) [1a) pav.]. Ši juosta padidina tinklo ilgaamžiškumą ir apsaugo tinklą nuo nudilimo. Originalus tinklas buvo šiek tiek kūginis, kupolo pavidalo užpakaliniame gale, bet dabar dažnai yra naudojami maišo ir kūgio pavidalo, 1d) paveiksle parodytas tinklas su siaura burių drobės juosta aplink lanko angą, kurią pratęsia tinklas.

6.1.3. Kita ir tvirtesnė Surber ėmiklio konstrukcija pateikta 2 paveiksle, kur du rėmai – susidedantys į dėžę su atidaromu dugnu ir viršumi, tvirtais šonais, su tinklu, tvirtinamu pasroviui ir sietu kitoje dėžės pusėje, įdedamu prieš srovę. Dėžė minimaliai sumažina bestuburių praradimą, be to, priduoda ėmikliui papildomą tvirtumą ir stabilumą. Esant dideliam srovės greičiui, ėmiklį taip pat yra lengviau naudoti, negu originalą.

6.1.4. Pasirinktas tinklo akučių dydis priklauso nuo tyrimų tikslo. 1 lentelėje pateikti atitinkamų dydžių aprašymai.

6.2. Cilindrinis mėginių ėmiklis

Mėginių ėmiklis iš esmės sudarytas iš cilindro atviru galu, sukonstruoto iš apie 0,5 mm storio nerūdijančio plieno lakšto, turinčio apačioje pjūklišką briauną, kurios kiekvienas dantis yra 10 mm gylio. Viršutinis kraštas gali būti uždengtas juosta plastikiniu kraštu sėmėjui apsaugoti. Mėginių ėmiklio šonuose esančios rankenos palengvina jo stūmimą į upės dugną. Tam, kad tekėtų vanduo pro semtuvą, viename šone netoli cilindro apačios turi būti išpjaunama ovali anga. Norint priversti nešamus organizmus įeiti, šioje angoje yra įmontuotas plieninis tinklelis stambiomis apie 1 mm diametro akutėmis. Prieš šią angą išpjaunama kita anga, į kurią yra įmontuota trumpa jungtis su prikabinamu nuimamu surenkamuoju tinklu (3 pav.). Atitinkamų tinklo akučių parinkimas priklauso nuo tyrimų tipo, bet reikia vadovautis 1 lentele. Tinklas galėtų būti 500 mm gylio, pagamintas iš nailono su 50 mm stiprios kanvos juosta, kuri laiko traukiamą virvę, pririštą prie angos galo. Negili briauna uždaromos angos tolimame gale patikimai saugo pritvirtinimą.

Dažniausiai naudojami dviejų dydžių cilindrai, kurių horizontalus ploto skerspjūvis (profilis) yra 0,05 m² ir 0,1 m². Abiejų cilindrų gylis paprastai apie 450 mm (4 pav.). 0,05 m² semtuvas sveria 3 kg, o 0,1 m² – apie 4 kg. 4 paveiksle pateikta rekomenduojama schema, kaip derinti metalo lakšto išklotinę kartu su keletu konstrukcinių detalių, 0,05 m² ploto semtuvui.

7. Mėginiai ir mėginių ėmimo metodika

7.1. Ėmiklio pasirinkimas

Pasirinkimas tarp Surber mėginių ėmiklio tipo ir cilindro priklauso nuo asmens (pagrįstai pirmenybė teikiama darbo stažui) ir dominuojančių sąlygų. Cilindrinis mėginių ėmiklis turi pirmenybę sėkmingam darbui lėtai tekančiame vandenyje ar giliose vietose ir tarp augalijos, būdamas mažiau priklausomas nuo srovės greičio. Sunkiose situacijose neįmanoma efektyviai suardyti imamą plotą ranka, todėl dažnai naudinga naudoti maišytuvą su cilindru. Surber tipo semtuvas yra tinkamesnis tada, kai substratą sunku sukelti į cilindro semtuvą ar yra labai dideli akmenys upės dugne.

Darbo sauga. Nepatartina dirbti vienam vandenyje, nes yra pavojinga dėl didelio srovės greičio, gelmės ir nepastovios upės vagos.

7.2. Surber tipo mėginių ėmiklis

7.2.1. Po to, kai semtuvas bus atidarytas ir briaunos atramos užtvirtintos, pagrindinė mėginių ėmimo padėtis turėtų būti pasirinkta einant pasroviui. Ėmiklis nuleidžiamas į vandenį su atidaryta anga prieš srovę taip, kad tinklas būtų laikomas atidarytas prieš srovę. Atidarytas kvadratinis rėmas turi būti dedamas tvirtai ant dugno, apibrėžiant mėginio plotą. Ėmėjas turi stovėti už ėmiklio pėdomis apžergęs surinkimo tinklą ir judinti atramą ant viršutinės rėmo dalies, prie kurio pritvirtintas tinklas. Ši pozicija patogi ėmėjui, taip pat ir išlaikyti apatinį rėmą, spaudžiant jį į substratą.

Pastaba. Apatinės kvadratinio rėmo dalies anga gali būti greitai užpildyta žvirgždu, neleidžiant prarasti bestuburius po rėmu, kai gruntas kvadrato viduje yra sudrumstas. Pritvirtintos juostos iš neopreno (sintetinio kaučiuko) dėka, apatinis rėmas gali susispausti – susiveržti ir prisitaikyti tarp ėmiklio ir grunto. Rėmas gali būti papildomai sutvirtintas į pagrindą įmontuojant 2 mažus kaiščius kampuose, kur rėmas jungiamas [1c) pav.].

7.2.2. Gruntas ėmiklio viduje atsargiai suardomas ranka; jei vanduo labai šaltas, rekomenduojama užsimauti gumines pirštines. Dideli akmenys turi būti švariai nugrandyti ir išmesti; maži akmenys ir žvirgždas turi būti išjudinti ir apversti gylyje nuo 50 mm iki 100 mm, atsižvelgiant į substratą. Svarbu, kad būtų garantuota, jog visa išjudinta medžiaga patektų į tinklą. Lengvasvorį Surber mėginių ėmiklį yra paprasta laikyti tinkamai viena ranka.

Pastaba. Rankena rėmo laikymui pagrindo vietoje gali būti įsriegta į vidurinę žalvarinę T rėmo stovo viršūnę. Rankeną galima modifikuoti, pritaikant dėžę ėmėjui, kuris gali taip spausti apatinį kvadrato rėmą į gruntą, kuris metodiškai yra ypač naudingas, esant dideliam srovės greičiui. Arba prie žemesnių vertikalaus rėmo kampų galėtų būti prijungti du pratęsimai. Šie galėtų būti taip sulenkti, kad jų plokštuma gulėtų ant dugno, tuo būdu leisdama ėmėjui ėmiklį išlaikyti vienoje vietoje savo pėdomis.

7.2.3. Būtina, kad didelio greičio vandens srovėje (apie 0,8 m/s) su šiuo ėmikliu dirbtų du ėmėjai, vienas laikytų ėmiklį, o kitas drumstų gruntą.

7.2.4. Kai dugno nuosėdos nebestumiamos į kvadrato angą, ėmiklis iškeliamas iš vandens su atviru tinklo galu, keliant prieš srovę. Tinklas galėtų būti paniręs vandenyje, plaunant medžiagą tinklo viršūnėje, bet būtina, kad tinklo anga būtų nardinama taip, kad gyvūnėliai neišeitų iš tinklo. Tinklas turėtų būti vertikalus ir jo turinys perkeliamas į talpą, tokią, kaip vonelė, dubenėlis ar stiklinis indas, pripiltą vandens iš tiriamojo vandens telkinio. Kai kurie ėmėjai mėginį, esantį tinkliuko gale, kartu su tinkliuku įdeda į butelį. Kiti – iš anksto išrūšiuoja, kad galėtų lauke išmesti nereikalingas nuosėdas (pvz., medžių fragmentus ir akmenis) ir taip sumažinti mėginio dydį. Tada vėliau naudojamas mažas tinkliukas [1e) pav.] naudojant dekantavimo techniką, t. y. sukant butelio turinį, pilant jį į mažą tinkliuką ir kartojant šią operaciją tol, kol visa organinė medžiaga kartu su bestuburiais yra perkeliama į mažą tinkliuką. Mažas tinkliukas turėtų būti vertikalus, kad turinys galėtų tiesiai patekti į mėginio talpą. Likusi neorganinė medžiaga turi būti peržiūrima, ir nerangūs organizmai perkelti į mėginio talpą.

7.2.5. Mėginys nedelsiant turi būti užkonservuotas, norint išvengti bestuburių skaičiaus sumažėjimo jų tolimesniam vertinimui. Jei rūšiuojama po tam tikro laiko, geriausia ne daugiau vienos valandos, tada mėginys gali būti laikomas vandenyje sandariai uždarytame inde.

7.2.6. Mėginys turi būti konservuojamas, remiantis instrukcija, pateikta LST EN 5667-3. Surberio ėmiklio modifikacija pateikta 1 priede.

7.3. Cilindro tipo mėginių ėmiklis

7.3.1. Su surinkimo tinklu, tvirtai sujungtu su cilindru, prie ėmimo vietos upės dugne artėjama pasroviui, vengiant sudrumsti bandomąjį plotą. Ėmiklis padedamas ant upės dugno taip, kad tinklo priekinė pusė būtų nukreipta prieš vandens srovę. Cilindras turi būti stumiamas, jei įmanoma, į gruntą maksimaliai iki 70 mm gylio, naudojant sukamus judesius.

7.3.2. Surinkimo tinklas turi būti paruoštas, t. y. visiškai atidarytas ir turi driektis pasroviui nuo cilindro su atidaryta anga prieš srovę; tai leidžia vandeniui nekliudomai tekėti pro tinklą. Ėmėjas turi stovėti tiesiogiai pasroviui nuo ėmiklio pėdomis apžergęs surinkimo tinklą, naudojant abi pėdas ir kojas, laikant ėmiklį atitinkamoje pozicijoje. Dideli akmenys apžiūrimi semtuve, ir prikibę gyvūnėliai nustumiami į vandenį, tekantį per cilindrą. Maži akmenys ir smulkios nuosėdos atsargiai maišomos, judinant gruntą ranka maždaug 50 mm gylyje. Maišymas turi būti kartojamas tol, kol nusiplaus visi organizmai.

7.3.3. Vanduo, tekantis per cilindrą, nuneša atsikabinusius gyvūnus į tinklą, kur jie sulaikomi. Urbanizuotuose rajonuose, ypač užterštuose vandenyse, kur upės dugne pasitaiko stiklo duženų, gruntas turėtų būti atsargiai suardomas lazda. Jei gruntas ardomas rankomis, dėvimos guminės pirštinės. Po tam tikro laiko, kai išjudinta medžiaga nunešama į surinkimo tinklą, tinklas atskiriamas. Tai daroma taip, kad sugauta medžiaga būtų sukoncentruojama tinklelio gale, taip palengvinant gyvūnų perkėlimą. Tinklas turi būti vertikalus sugautų gyvūnų perkėlimui į vonelę pradinei apžiūrai ir rūšiavimui, rūpinantis, kad visi organizmai būtų išrinkti iš tinklo.

Mėginys turi būti konservuojamas, kaip nurodyta 7.2 skyriuje.

Cilindro tipo ėmiklio modifikacija pateikta 1 priede.

Rekomenduojami akučių dydžiai

1 lentelė

Tyrimo tikslas	Maksimalus akutės dydis, mm	Rekomenduojamas minimalus tinklo ilgis, mm	Pastabos
Pagrindinis/įprastinis biologinis monitoringas: tyrimo duomenys, naudojant biotinius indeksus	0,5–0,75	400	Negalima sugauti daugelio pradinių stadijų vabzdžių
Skirti priežiūrai su pilnesniu esamų taksonų sąrašu	0,5	475	Labiau tinkama gaudyti daugelio pradinių stadijų vabzdžius
Specialiems tyrimams, reikalingiems pilniems rūšių sąrašams registruoti	0,25	625	Garantuoja vabzdžių pradinių vystymosi stadijų ir labai mažų organizmų, kurie turi reikšmės vandens kokybės įvertinimui, sugavimą

______________

LAND 71-2005 „Vandens kokybė.

Kiekybinių ėmiklių bentalės

makrobestuburiams nuo akmeningo seklių

gėlųjų vandenų dugno imti konstrukcija ir

naudojimas“

1 priedas

ĖMIKLIŲ MODIFIKACIJOS

1. Modifikacijos Surberio ėmiklio pagrindu

Rekomenduojamos naudojimui tam tikros modifikacijos tose vietose, kur mėginių ėmimo efektyvumas gali būti sumažėjęs. Dėl to prarandami bestuburiai, t. y. jie nepagaunami dėl šių priežasčių:

a) ant šiurkštaus žvirgždo, skaldos (akmenų), uolienos ar riedulių: galėtų būti naudojama kaučiuko ar guminio vamzdelio gabaliukas, kad geriau laikytųsi kvadratinio rėmo pagrindo kraštas;

b) kad nebūtų prarasti maži bestuburiai iš tinkliuko: turi būti naudojamas antras tinkliukas su mažesnėmis tinklo akutėmis;

c) didelio greičio srovėje prarandami organizmai aplink tinklą, todėl kvadrato plotas turi būti iš dalies ar visiškai uždaras, pvz., vielos tinklas ar dėžė, ar įtekėjimo reguliavimas su reguliuojamu kūgio formos ėmikliu;

d) mažo greičio srovėje rezultatyvus tinklo pašalinimas: sieto priekis atskiriamas ir /ar rėmas uždaromas.

2. Modifikacijos cilindro ėmiklio pagrindu

Lėtai tekančiuose ar stovinčiuose vandenyse gali būti naudojamas paprastas cilindras be vandens pratekėjimo per jį ar įrengimų kolekcija, kai bestuburių kolekcija išlaisvinama sudrumsčiant uždarą plotą, esantį šalia atitinkamo akučių dydžio tinklo samtelio ar sieto, ar siurbiamosios pompos.

______________

LAND 71-2005 „Vandens kokybė.

Kiekybinių ėmiklių bentalės

makrobestuburiams nuo akmeningo seklių

gėlųjų vandenų dugno imti konstrukcija ir

naudojimas“

2 priedas

1 pav. Surberio tipo ėmiklis

1 pav. (tęsinys) Surberio tipo ėmiklis

2 pav. Surberio tipo ėmiklio modifikacija

3 pav. Cilindro tipo ėmiklis

4 pav. Rekomenduojamo cilindro tipo ėmiklio (plotas – 0,5 m²) schema

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-649

LAND 72-2005 „VANDENS KOKYBĖ. MAKROBESTUBURIŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS GILIUOSE VANDENYSE. NURODYMAI, KAIP NAUDOTI KOLONIZACINIO TIPO, KOKYBINIUS IR KIEKYBINIUS MĖGINIŲ ĖMIKLIUS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente pateikiami nurodymai, kaip naudoti kolonizacinio tipo mėginių ėmiklius ir kaip imti makrobestuburių mėginius, naudojant kokybinius ir kiekybinius mėginių ėmiklius giliose upėse.

2. Kolonizacinio tipo mėginių ėmikliais galima įvertinti vandens kokybę surenkant vandens kokybę parodančius makrobestuburius rūpimose vietose. Jie nerenka natūralios bestuburių faunos mėginių, kurie galėtų būti apriboti fizinių sąlygų, nesusijusių su vandens kokybe. Jie naudojami tiriant gilesnius negu 1 m lygumų upių vandenis. Jie nerekomenduojami, esant nuosėdų sankaupoms, potvyniams, aukštesniam vandens lygiui ar pritvirtinimo problemoms.

3. Gilių vandenų mėginių ėmikliai yra skirti upių, gilesnių negu 1 m, gruntui iš dumblo ir akmenų paimti. Jie netinkami, kai mėginiai imami nuo makrofitų ar akmenų, didesnių negu 15 cm, ar labai didelėje srovėje.

II. NUORODOS

4. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis standartu LST EN ISO 9391:2000 „Vandens kokybė. Makrobestuburių pavyzdžių ėmimas giliuose vandenyse. Nurodymai, kaip naudoti kolonijų, kokybinius ir kiekybinius pavyzdžių imtuvus (ISO 9391:1993)“.

III. APIBRĖŽIMAI

5. Normatyvinio dokumento tikslams tinka LST EN ISO 9391 standarto apibrėžimai.

6. Gilus vanduo – vanduo, esantis 1 m žemiau vandens telkinio paviršiaus.

IV. PRINCIPAS

7. Standartinis dirbtinis gruntas dedamas į upės gelmę ir paliekamas kelioms savaitėms.

Per šį laiką jame kolonizuoja makrobestuburiai. Tada dirbtinis gruntas iš upės išimamas kokybiniam ir kiekybiniam kolonizavimo įvertinimui.

8. Darbo sauga. Nepatartina dirbti pavieniui vandenyje, ypač kai stipri srovė, didelė gelmė, upės vaga nepastovi, valtyse. Valtys turi būti bent minimaliai aprūpintos tinkamomis gelbėjimo priemonėmis pagal valstybinius darbo saugos reikalavimus. Naudojant suslėgtą orą, turi būti tinkamai sumontuoti slėgio reguliatoriai, vamzdynas ir žarnos.

V. MĖGINIŲ ĖMIMO EIGA

9. Mėginių ėmimo įrenginiai

9.1. Standartinis kolonizavimo krepšelis

Kiekvienas krepšelis viduje susideda iš maždaug 40 vienetų biologinių filtrų medžiagos, kokia naudojama nuotekų apdorojimui, tokios, kaip šlakas, sudėtos į reto tinklo poliamido krepšelį. Nors šlako stambumas ir tipas, paviršiaus ir tūrio santykis priklausomai nuo regiono gali įvairuoti, rekomenduojama, kad šlakas būtų naudojamas minimalaus (40±5) mm dydžio, užimtų visą semtuvą ir neleistų visiškai nugrimzti ir apsinešti dumblu tam, kad būtų sumažinta bendra mėginių ėmiklio masė ir būtų išvengta visiško panardinimo ir užteršimo dumblinu gruntu.

9.2. Standartinė kolonizavimo sekcija

Kiekviena sekcija susideda iš 14 dalių plastikinių biologinių filtrų vienetų (krepšelių), cilindro pavidalu (1 pav.), kuriame yra du aukštai, kiekviename jų centrinis vienetas apsuptas šešių periferinių vienetų, poliamido virvele ar juostomis sujungtų kartu. Siekiant sumažinti gyvūnų praradimą, kol išrenkamas mėginių ėmiklis, apatinis pagrindo ketvirtadalis apgaubiamas 10 akučių centimetre tankumo poliamidiniu tinkleliu.

10. Procedūra

10.1. Vietos nustatymas

Reikia įsitikinti, kad kolonizavimo mėginių ėmikliai (9.1 ar 9.2) būtų patalpinti pagrindinėje upės tėkmėje, o ne kokiame nors užutėkyje ar stovinčio vandens plote, išskyrus atvejus, jei tos vietos turi privalumą dėl kokių nors specialių sumetimų. Ėmikliai turėtų būti pakankamai apsemti vandeniu ir minimaliai nutolę nuo kranto, vengiant netinkamos ekspozicijos sausros metu ar kai dėl upės lygio sumažėjimo ėmiklis gali užsikimšti pašalinėmis medžiagomis.

10.2. Seklumos

Imant mėginius palyginti sekliuose, apie 1 m gylio, vandenyse, standartinė kolonizavimo sekcija (9.2) turėtų būti įsmeigta į upės dugną naudojant plieninį strypą, užsifiksuojantį ėmiklio viršuje gumos kamščiu, kad neleistų sekcijai nė kiek pakilti į viršų.

10.3. Gilūs vandenys

10.3.1. Giliuose vandenyse, kur gylis didesnis negu 1 m ir kur būtina pritvirtinti standartinę kolonizavimo sekciją prie upės dugno, svarbu, kad mėginių ėmiklis laikytųsi ant upės dugno. Tai lengva padaryti naudojant svorį, prie ėmiklio sintetinio pluošto virve pririšta statybine plyta, kuri vertikaliai prakišama per ėmiklio centrą. Jei naudojama sintetinio pluošto virvė, ją reikia tvirtai pririšti prie kranto, tinkamai paslėpti virš aukščiausio galimo vandens lygio.

10.3.2. Sąnašų vietose pasvaras ėmiklio apačioje skverbiasi į dumblo paviršių tol, kol kolonizavimo mėginių ėmiklis atsiremia į grunto paviršių. Jei ėmiklis gali įsiskverbti pernelyg daug, tai jo pagrindas prieš panardinimą tvirtinamas, pavyzdžiui, prie storos lentos.

10.4. Panardinimo trukmė

Norint gauti gerus vandens kokybės rezultatus, rekomenduojama, kad kolonizavimo mėginių ėmikliai būtų palikti upės vietose keturioms savaitėms. Jei ši panardinimo trukmė neįmanoma, rekomenduojama skirtingose vietose nustatyti tyrimo būdu optimalią kolonizavimo trukmę.

10.5. Pakartojimai

Nors yra skirtas ribotas laikas tinkamiems įprastiniams priežiūros darbams, rekomenduojama iš kiekvienos ėmimo vietos paimti ne mažiau kaip 3 pakartojimus su taksonų skaičiumi, duomenis sujungiant analizavimui ir interpretavimui.

10.6. Išrinkimas

10.6.1. Po panardinimo periodo mėginių ėmikliai atsargiai, kad nebūtų prarasta organizmų, ištraukiami iš upės. Tai daroma naudojant rankinį tinkliuką ir tučtuojau dedant jį pasroviui nuo mėginių ėmiklio ir judinant tinklą po mėginių ėmikliu, kai ėmiklis yra pakeltas nuo upės dugno. Gilesniuose vandenyse standartinės kolonizavimo sekcijos apačioje esantis tinklas, keliant ėmiklį iš upės dugno, neleidžia prarasti organizmų. Praktikoje turi būti surastas toks naudojimo būdas, kad tinklas būtų padėtas prieš keliamą iš upės mėginių ėmiklį. Visas mėginių ėmiklis (be pasvorio), kartu su gyvūnais rankiniame tinkliuke, įdedamas į kieto plastiko indą su trupučiu vandens ir uždarytas vežamas į laboratoriją.

10.6.2. Jei dėl kokių nors priežasčių negrįžtama į laboratoriją, mėginių ėmiklis su jo turiniu turi būti konservuojamas, kol bus pervežtas (ISO 5667-3).

10.7. Rūšiavimas laboratorijoje

10.7.1. Mėginio ir indo turiniai turi būti įdėti į sietą, kurio akučių dydis 4 mm, ir plaunami per smulkų tinklą, kurio akutės dydis 250 μm, o tai garantuoja, kad visi gyvūnai pasišalins iš mėginio ir bus sugauti. (B priedas). Geriausia tai atlikti apverstą kolonizavimo mėginių ėmiklį dedant į sietą ir plaunant sekcijos turinį vandeniu.

10.7.2. Makrobestuburius, kurie rezga tinklus ar siūlus (Hydropsyche sp., Simulium sp.) ar stato gleivėtas kameras (Corophium curvispinum, Chironomidae), geriausia atskirti purškiant sekciją vandens čiurkšle. Medžiagą reikia apžiūrėti ir prikibę bestuburiai, kurių čiurkšlė nenuplauna, turi būti surenkami pincetu. Lervos su nameliais (ypač Limnephilidae, Phryganeidae ir Leptoceridae), moliuskai (ypač Lymnaeidae, Physidae, Viviparidae, Hydrobiidae ir Ancylidae) ir Odonata, kurie dažnai patenka į sekciją, paprastai atskiriami mechaniškai juos purtant ar pagaunant. Sunkiausia nuimti prisitvirtinusias sraiges, bet dedant sekciją į atskiestą formalino tirpalą [apie 0,4 tūrio % (V/V) formaldehido] ar šiltą vandenį, prisikabinę gyvūnai greitai nuimami jų nepažeidžiant. Plokščiosios kirmėlės, kurios yra lengvai pažeidžiamos, kai mėginiai imami spyrio metodu (Land 70-2005), paprastai yra randamos kolonizavimo mėginių ėmikliuose ir renkant jos turi būti išrinktos pirmiausia.

VI. MĖGINIŲ IŠ GILAUS VANDENS ĖMIKLIAI

11. Principas

Kokybiniai ir kiekybiniai makrobestuburių mėginiai giliose upėse paprastai imami iš valties.

12. Mėginių ėmimo įranga

12.1. Mėginių ėmimo įrenginių rūšys

12.1.1. Rekomenduojami tokie mėginių ėmikliai: gamtininko draga (vidutinio ar didelio dydžio), Birge-Ekmano ėmiklis su lazda, pasunkintas Ponaro ėmiklis ir FBA pneumatinis mėginių ėmiklis. Kiekvieno ėmiklio naudojimo ribos pateiktos 1 priede.

12.1.2. Šių mėginių ėmiklių aprašymai:

a) Gamtininko draga (2 pav.) turi tvirtą stačiakampį rėmą (mažo varianto tipas – 46 cm x 19 cm, svoris apie 9 kg; didelio varianto – 61 cm x 20 cm, svoris apie 15 kg), prie kurio pritvirtintas apie 35 cm ilgio surinkimo tinklelis. Tinklelio akutės dydis gali įvairuoti priklausomai nuo tyrimų tikslo (2 priedas).

b) Birge-Ekmano ėmiklis pritvirtintas prie lazdos (paprastai 15 cm x 15 cm x 15 cm, jo apimamasis plotas 225 cm) su dviem spyruokliuojančiais griebtuvais, kurie atidaromi ranka valdomu atidarymo mechanizmu. Dvi atlenkiamos plokštelės dėžės viršuje, sumažina smūgio bangą, kai ėmiklis nuleidžiamas į upės dugną, ir leidžia vandeniui laisvai pratekėti per dėžę, taip pat sumažina medžiagos praradimą, iškeliant ėmiklį. Lazda leidžia tinkamiau kontroliuoti įsiskverbimą negu kabinant ėmiklį ant virvės, bet tai gali būti naudojama, kai vandens gylis mažesnis nei 3 m. Iš dumblo paimto mėginio forma maždaug kubinė, iš žvirgždo – puscilindro formos, todėl ėmiklis ypač tinka surinkti organizmams iš žvirgždo, kurio paviršiuje yra jų gyvenamosios buveinės. [taip pat, c): Ponaro ėmiklis];

c) Pasunkintas Ponaro ėmiklis (paprastai jo apimamasis plotas yra 560 cm², svoris apie 23 kg) turi 2 didelius griebtuvus, kurie užsidaro žirklių veikimo principu, susijungiant sverto pečiams (4 pav.). Kai ėmiklis nuleidžiamas ant upės dugno, skersiniai peties laikikliai ir griebtuvai automatiškai atsipalaiduoja. Kai ėmiklis keliamas į viršų, griebtuvai užsidaro. Paimtas mėginys iš dumblo yra puscilindro formos, iš žvirgždo – lėkštutės pavidalo. Todėl ėmiklis tinka organizmų surinkimui iš žvirgždo paviršiaus, kuriame yra jų gyvenamosios buveinės;

d) FBA pneumatinis mėginių ėmiklis (paprastai apimamasis jo plotas yra 415 cm², svoris apie 14 kg) ėmimui turi vamzdį ar kėliklį, paprastai 10 cm diametro, kurio ilgis gali būti keičiamas pridedant pailginimo vamzdžius (5 pav.). Oras per žarną iš suslėgto oro baliono paduodamas į vamzdžio pagrindą. Keltuvo viršuje esantis nuožulnus vamzdis nukreipia vandenį ir mėginį į tinklą, tuo tarpu oras išeina pro kitą galą. Mėginio ėmimo plotas uždaromas nerūdijančio plieno cilindru, kurio atviri galai leidžia nenutrūkstamai pumpuoti vandenį. Mėginių ėmimo cilindras ir kėliklis gali būti pakelti į viršų nuo išorinio cilindro, kuriame jie įtaisyti, pagrindo, ir tokioje būsenoje jie gali būti užtvirtinti griebtuvais, kurie atpalaiduojami svirtimi, esančia arti mėginių ėmiklio viršutinės dalies. Oru varomas vibratorius yra prijungtas prie cilindro ir oras tiekiamas per žarną. Šis oras, eidamas pro cilindrą, padeda išjudinti medžiagą, esančią cilindro viduje, padidina medžiagos ištraukimą leidžiant oro srovę, ir gali padidinti cilindro įsiskverbimą į substratą. Panaudotas oras iš vibratoriaus grįžta į paviršių papildyti jo tiekimą į kėliklį. Oro srauto matuoklis paprastai yra įjungtas į galutinę oro linijos sekciją, todėl, kad jos matuoja bendrą srautą, patenkantį į kėliklį. Oro srauto matuoklis yra esminė sąlyga, kad oras būtų naudojamas efektyviai ir kad būtų galima keisti sąlygas, priklausomai nuo panėrimo į vandenį gylio ir substrato tipo (13.4.).

12.2. Ėmiklių tinklelių parinkimas

Mėginių dekantavimui iš dragų, pneumatinių mėginių ėmiklių ir sietų, surenkamųjų tinkliukų akučių dydis parenkamas priklausomai nuo mėginių ėmimo tikslų. Tankūs tinklai greitai užsikemša, bet tai galima sumažinti, didinant akučių dydį. Rekomenduojami akučių dydžiai pateikti 2 priede. Pneumatiniam mėginių ėmikliui, kuris pumpuoja didelį kiekį vandens, reikalingas ypač platus tinklas.

13. Procedūra

13.1. Gamtininko draga

Ji tinka imti kokybinius mėginius iš žvirgždo ir akmenų grunto (dalelių dydis didesnis negu 2 mm), bet ne iš dumblo. Didele draga surenkama nuo 1,4 iki 2 kartų daugiau medžiagos, negu vidutinio dydžio draga. Parenkamas dydis priklauso nuo mėginių ėmimo tikslo. Draga yra geriau dirbti iš valties, bet gali būti dirbama ir nuo kranto. Kai draguojama iš valties, pirmiausia nustatomas traukimo atstumas, tada valtis saugiai inkaruojama prieš srovę nuo dragos pastatymo vietos. Po to dragą reikia traukti iki valties. Ši procedūra yra lengvesnė negu dragos vilkimas tiesiai dėl dragos pasipriešinimo upės dugnui. Kai draga pilna akmenų, ji gali būti geresnis stabdys negu dauguma mažų laivelių inkarų. Traukimo atstumas galėtų būti standartizuotas išleidžiant žinomo ilgio virvę. Traukimo atstumas priklauso nuo upės dugno prigimties, pavyzdžiui, smulkus žvirgždas tinklą užpildo po 1 m traukimo. Kai yra didelių akmenų, per kuriuos draga peršoka, reikia traukti daugiau negu 5 m, kol gaunamas reprezentatyvus mėginys. Kad draga nepasikeltų nuo upės dugno, kaip atsitinka traukimo metu, geriau virvę išlaikyti mažesniu nei 25° kampu su upės dugnu. Mėginys išpilamas į platų indą, visus gyvūnus atsargiai perkeliant iš tinkliuko į indą. Vandens perteklius nupilamas prieš mėginio konservavimą ir laikymą.

13.2. Birge-Ekmano ėmiklis

Birge-Ekmano ėmiklis su kotu tinka kokybinių ir kiekybinių mėginių nuo dumblo ir smulkaus žvirgždo pėmimui. Ėmiklis atidaromas atitraukiant atgal griebtuvus ir fiksuojant juos prieš mechanizmo paleidimą. Neleidžiant susidrumsti gruntui, ėmiklis švelniai nuleidžiamas ant upės dugno, po to tvirtai įstumiamas į pasirinktą vietą. Ėmikliui paleisti atlaisvinami mechanizmo laikikliai ir griebtuvai automatiškai užsidaro. Tada ėmiklis nedelsiant ištraukiamas. Mėginys apdorojamas kaip ir paimtas gamtininko draga (10.1). Dalis sugautos medžiagos kartais prarandama, kai maži akmenys įstringa tarp griebtuvų, ar kai namelių dalys įstringa tarp dėžės kraštų ir žiaunų. Kai taip atsitinka, paimtas mėginys turi būti išmestas (išbrokuotas) ir imamas kitas. Jei dugnas yra pernelyg akmenuotas, kad galima būtų gerai paimti mėginį (pvz., kai akmenys didesni negu 16 mm), tada turėtų būti naudojamas kitas ėmiklio tipas.

13.3. Ponaro ėmiklis

Pasunkintas Ponaro ėmiklis tinka kokybiniams ir kiekybiniams mėginiams iš dumblo ir smulkaus žvirgždo su ne didesniais kaip 16 mm akmenėliais paimti. Nuo akmenuoto grunto taip atlikti geriau, negu Birge-Ekmano ėmikliu, bet mėginio dydis yra žymiai didesnis (3–10 kartų), ir todėl rinkimo trukmė labai padidėja. Griebtuvai turi būti atidaromi ir laikomi atskirti skersiniu, kol ėmiklis kabo ant virvės. Tada ėmiklis lėtai nuleidžiamas ant upės dugno ir atpalaiduojama įtempta virvė. Tai leidžia nukristi skersiniui ir užsidaryti griebtuvams, tada ėmiklis pradedamas traukti. Kadangi ėmiklio kasimu pasikliaujama dėl jo masės, svarbu, kad ėmiklis būtų traukiamas lėtai, kol užsidaro griebtuvai. Mėginys išrenkamas kaip aprašyta anksčiau, nurenkant sugautus gyvūnus nuo griebtuvų vidinių sienelių, po ėmiklio ištuštinimo. Mėginiai brokuojami, jei griebtuvams užsidaryti sutrukdė akmenys ar šakos. Mėginys turi būti imamas iš naujo.

Nepasunkintas Ponaro ėmiklis yra tinkamas dumblui paimti ir patogus valdyti, tačiau pasunkintas variantas yra pranašesnis esant kitiems gruntams.

13.4. Pneumatinis mėginių ėmiklis

FBA pneumatinis mėginių ėmiklis gali būti naudojamas kiekybiniams mėginiams iš įvairaus grunto imti: nuo smulkaus žvirgždo iki 13 cm dydžio akmenų, bet nerekomenduojamas dumblui. Nors pneumatinį mėginių ėmiklį galima būtų naudoti mėginiams imti nuo labai didelių akmenų (>13 cm ilgio, 1 priedas) grunto, bet jis tokių didelių akmenų neiškelia ir netinka prisitvirtinusiems gyvūnams nuo jų nuimti.

Mėginių ėmiklis nuleidžiamas ant upės dugno kėliklio ilgį priderinus taip, kad jo viršus nebūtų aukščiau negu 30 cm virš vandens paviršiaus. Kol jis yra nuleidžiamas, kėliklis turi būti laikomas pakeltoje padėtyje griebtuvų pagalba. Cilindras įstumiamas į upės dugną, kol pasiekiamas ribotuvo kraštas, spaudžiant mėginių ėmiklio viršūnę žemyn ir sukiojant ją keletą centimetrų pirmyn ir atgal. Tada griebtuvai atleidžiami, leidžiant kėlikliui laisvai slysti. Tinklas pridedamas prie kėliklio išmetamojo vamzdžio ir paduodamas oras. Oro leidimo trukmė ir kiekis priklauso nuo vandens gylio ir grunto tipo; rekomenduojami dydžiai gali būti apskaičiuoti pagal 6 ir 7 pav. Būtina, kad darbo metu mėginių ėmiklis būtų laikomas vertikaliai. Mėginys turi būti laikomas ir apdorojamas kaip aprašyta anksčiau. Mėginių ėmiklis iškasa vertikaliais kraštais ir lėkštės pavidalo dugnu duobę, todėl juo blogai rinkti gyvūnus iš didesnio nei 10 cm gylio.

Jei mėginių ėmiklio iš valties įstumti į gruntą neįmanoma, jis gali būti naudojamas kiekybiniam mėginių ėmimui nuo akmenukų iki 2 cm dydžio tokiu mažiau efektyviu, bet advekačiu būdu. Kėliklio pailginimas pritaisomas prie apatinio galo. Tada mėginių ėmiklis nuleidžiamas iki dugno ir atpalaiduojami griebtuvai nespaudžiant ėmiklio į upės dugną. Pastatomas tinklas ir įjungiamas oras, kaip aprašyta aukščiau. Cilindras savaime lėtai vibruoja į dugno dumblą, bet kadangi mėginys nėra visiškai uždarytas, medžiaga yra įtraukiama į ėmiklio zoną iš po benusileidžiančio cilindro.

Angos kontūras yra daugiau kūgio formos ir ėmiklis mažiau efektyvus, kai stambesni akmenys.

Ant smulkaus smėlingo žvirgždo, naudojant bet kurį metodą, kėliklis visiškai nuleidžiamas labai greitai, ir būtina, kad vibratorius nebūtų naudojamas, kadangi jis suplaka gruntą, kuris trukdo vandens tėkmei į kėliklį. Šiomis sąlygomis mėginio ėmimo plotas yra kasamas greičiau, jei ėmėjas neleidžia į vamzdį patekti smulkiam gruntui, kuris jį užblokuotų.

______________

LAND 72-2005 „Vandens kokybė.

Makrobestuburių mėginių ėmimas giliuose

vandenyse. Nurodymai, kaip naudoti

kolonizacinio tipo, kokybinius ir kiekybinius

mėginių ėmiklius“

1 priedas

Rekomenduojami akučių dydžiai

Tyrimo objektas	Maksimalus akutės dydis, mm	Pastabos
Pagrindinis/įprastinis biologinis monitoringas: tyrimo duomenys, naudojant biotinius indeksus	0,5–0,75	Negalima sugauti kai kurių vabzdžių, esančių pradinėse išsivystymo stadijose
Skirti priežiūrai su išsamesniu esamų taksonų sąrašu	0,5	Labiau tinkamas gaudyti daugeliui pradinėse stadijose esantiems vabzdžiams
Specialiems tyrimams, kurie reikalingi išsamiems rūšių sąrašams registruoti	0,25	Užtikrina vabzdžių pradinių vystymosi stadijų ir labai mažų organizmų, kurie turi reikšmės vandens kokybės įvertinimui, sugavimą

______________

LAND 72-2005 „Vandens kokybė.

Makrobestuburių mėginių ėmimas giliuose

vandenyse. Nurodymai, kaip naudoti

kolonizacinio tipo, kokybinius ir kiekybinius

mėginių ėmiklius“

2 priedas

Kiekybinių ir kokybinių ėmiklių, tinkamų skirtingiems grunto tipams giliose upėse, suvestinė

Substratas	Dumblas	Smulkus žvirgždas	Smulkus žvirgždas ir maži akmenys	Maži akmenys	Dideli akmenys	Labai dideli akmenys
Dalelių dydis, mm	<0,1	0,5-4	0,5-32	16-32	64-128	>128
Kokybiniai ėmikliai:
Pasunkintas Ponaro ėmiklis	+	+	+
Birge-Ekmano ėmiklis (su lazda)	+	+F
Didelė gamtininko draga		+	+	+	+	+F
Vidutinė gamtininko draga		+	+	+	+	+F
Kiekybiniai ėmikliai:
Pasunkintas Ponaro ėmiklis	+	+	+
Birge-Ekmano ėmiklis (su lazda)	+	+F
FBA pneumatinis mėginių ėmiklis ¹⁾		+	+	+	+	+