EUROPOS TRANSPORTO MINISTRŲ KONFERENCIJOS PROTOKOLAS^*

pasirašytas 1953 m. spalio 17 d. Briuselyje

I

BAIGIAMASIS AKTAS

Europos transporto ministrų konferencija, įvykusi Briuselyje 1953 m. spalio 13–17 dienomis,

siekdama bendro sutarimo klausimais, susijusiais su Europos vidaus transportu,

priėmė ir pateikė pasirašyti Europos transporto ministrų konferencijos protokolo tekstą kartu su priedu, kuriame yra darbo tvarkos taisyklės.

Be to, ji priėmė šias rezoliucijas:

1) geležinkelio transporto klausimais:

a) dėl bendro prekinių vagonų naudojimo;

b) dėl krovinių gabenimo geležinkelių transportu racionalių maršrutų parinkimo ir tarifų suvienodinimo;

c) dėl įrangos ir elektrifikavimo standartizavimo;

d) dėl geležinkelio riedmenų įsigijimo tarptautinio finansavimo;

e) dėl priemonių geležinkelių transporto tarptautinių konvencijų signatarų skaičiui padidinti ir specializuotų agentūrų parengtų tarptautinių konvencijų ratifikavimui paspartinti;

2) automobilių kelių transporto klausimais:

a) dėl tarptautinių automagistralių plėtros;

b) dėl kelių ženklų ir signalų;

c) dėl transporto priemonių masės ir matmenų;

d) dėl tarptautinio gabenimo taisyklių;

e) dėl kelių eismo;

f) dėl pasienio postų pagrindinėse tarptautinėse automagistralėse įrengimo;

3) vidaus vandenų kelių transporto klausimais:

a) dėl visai Europai svarbių vidaus vandenų kelių plėtros projektų sąrašo sudarymo;

b) dėl tarptautinių problemų, susijusių su vidaus vandenų kelių naudojimu;

4) bendro pobūdžio klausimais, susijusiais su trimis transporto rūšimis:

a) dėl transportui skirtų kapitalo investicijų;

b) dėl greitai gendančių prekių.

II

Europos transporto ministrų konferencijos PROTOKOLAS

Vyriausybės, atstovaujamos 1953 m. spalio 13–17 dienomis Briuselyje vykusioje Europos transporto ministrų konferencijoje,

siekdamos nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų galima veiksmingai koordinuoti ir racionaliai naudoti tarptautinės svarbos Europos vidaus transportą,

susitarė:

1 straipsnis

EUROPOS TRANSPORTO MINISTRŲ KONFERENCIJA

Pagal šį Protokolą organizuojama Europos transporto ministrų konferencija (toliau – Konferencija).

2 straipsnis

KONFERENCIJOS STRUKTŪRA

Konferenciją sudaro:

a) transporto ministrų taryba (toliau – Taryba);

b) pavaduotojų komitetas (toliau – Komitetas).

Šiems dviem organams padeda administracijos sekretoriai.

3 straipsnis

KONFERENCIJOS TIKSLAI

Konferencija siekia šių tikslų:

a) imtis visų būtinų priemonių, kad visuotinai ir regionų lygmeniu tarptautinės svarbos Europos vidaus transportas būtų maksimaliai naudojamas ir kuo racionaliau plėtojamas;

b) koordinuoti ir remti su Europos vidaus transportu susijusių tarptautinių organizacijų veiklą, atsižvelgiant į supranacionalinių institucijų darbą šioje srityje.

4 straipsnis

KONFERENCIJOS NARĖS IR ASOCIJUOTOS NARĖS

1. Konferencijos narės yra šio Protokolo susitariančiosios šalys.

2. Konferencijos asocijuotos narės yra Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė ir Kanados Vyriausybė bei, jų pageidavimu, bet kuri kita vyriausybė, jeigu jos prašymui tapti asocijuota nare vieningai pritarė Taryba.

3. Asocijuotoms narėms visuose Tarybos ir Komiteto posėdžiuose gali atstovauti stebėtojai. Jiems perduodami visi Konferencijos dokumentai.

5 straipsnis

MINISTRŲ TARYBA

Tarybą sudaro ministrai, atsakingi už vidaus transportą savo vyriausybėse. Tais atvejais, kai skirtingus vidaus transporto klausimus sprendžia du ar daugiau kaip du vienos vyriausybės ministrai, Tarybos darbe gali dalyvauti bet kuris iš tų ministrų, bet nė viena vyriausybė narė Taryboje neturi daugiau kaip vieno balso.

6 straipsnis

PAVADUOTOJŲ KOMITETAS

1. Komitetą sudaro pareigūnai, paskirti vadovaujantis principu, kad vienam ministrui atstovauja vienas pavaduotojas, ir nė viena vyriausybė narė Komitete neturi daugiau kaip vieno balso.

2. Komiteto funkcijos yra:

a) pasiruošti kiekvienam Tarybos posėdžiui;

b) spręsti Tarybos jam perduotus klausimus;

c) pranešti Tarybai apie priemones, kurių įvairiose šalyse buvo imtasi Konferencijos išvadoms įgyvendinti.

7 straipsnis

ADMINISTRAVIMO TVARKA

a) Konferencijos administracijos būstinė yra Paryžiuje. Taryba renkasi Konferencijos administracijos būstinėje arba jos sprendimu kitur. Komitetas paprastai renkasi Konferencijos administracijos būstinėje. Tačiau jis gali rinktis ir kitur, jei taip nusprendžia Taryba, susitarusi su atitinkama vyriausybe.

b) Administracijos sekretoriatas administraciniu požiūriu yra susijęs su Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos sekretoriatu, bet jų veiklą kontroliuoja tik Konferencija. Administracijos sekretoriai skiriami Konferencijos sutikimu. Jie yra atsakingi už Tarybos ar Komiteto posėdžių darbotvarkių, dokumentų ir protokolų parengimą. Be to, jie atkreipia dėmesį į Konferencijos išvadas ir yra atsakingi už dokumentų išdalijimą ir Konferencijos archyvų saugojimą.

8 straipsnis

SPECIALIOSIOS GRUPĖS

a) Atskiras nares dominančių ir Konferencijos tikslus atitinkančių klausimų tyrimams ir diskusijoms apie juos inicijuoti pagal Konferencijos kompetenciją gali būti sudarytos specialiosios grupės.

b) Tarybai pranešama apie kiekvienos specialiosios grupės sudarymą ir bendrą jos darbo eigą.

c) Jei kitos narės mano, kad tai susiję su jų interesais, joms bus leidžiama dalyvauti specialiųjų grupių tyrimuose ir diskusijose, bet jos negalės prieštarauti dėl tyrimų ir diskusijų organizavimo pagal Konferencijos kompetenciją.

9 straipsnis

KONFERENCIJOS IŠVADOS

a) Konferencijos išvados įgyvendinamos joms pritariančiose šalyse; atitinkami transporto ministrai, veikdami individualiai pagal savo šalies suteiktą kompetenciją, imasi arba siūlo imtis visų priemonių, kurios jiems gali atrodyti tinkamiausios.

b) Kai prireikia sudaryti bendro pobūdžio arba specialųjį tarptautinį susitarimą, kiekvienas atitinkamas transporto ministras siekia, kad jo vyriausybė suteiktų jam arba kitam šiuo tikslu konkrečiai paskirtam asmeniui ar asmenims visus įgaliojimus tokiam tarptautiniam susitarimui sudaryti. Prie bet kurio tarptautinio susitarimo, kurį sudarė ribotas vyriausybių narių skaičius, gali prisijungti kitos vyriausybės narės.

c) Konferencija arba specialioji grupė bendru sutarimu gali, nepaisydamos šio straipsnio a ir b punktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju perduoti savo išvadas bet kuriai tarptautinei organizacijai, turinčiai teisę priimti sprendimus, ir prašyti, kad ta organizacija atitinkamas išvadas priimtų kaip savo pačios sprendimą.

d) Kiekviena vyriausybė, kuri yra Konferencijos narė, bet nėra tarptautinės organizacijos, galinčios priimti sprendimą pagal šios straipsnio c punkto nuostatas, narė, gali pranešti Konferencijai apie savo ketinimą veikti taip, lyg tas sprendimas jai būtų privalomas.

10 straipsnis

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

a) Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos bus prašoma mokėti administracijos sekretoriatui atlyginimus ir padengti jo išlaidas bei sudaryti visas reikiamas sąlygas tinkamam Konferencijos darbui. Jei Konferencijos organas renkasi ne Konferencijos administracijos būstinėje, priimančioji šalis apmoka visas su tuo posėdžiu susijusias išlaidas, išskyrus administracijos sekretoriato atlyginimus, kuriuos moka Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija.

b) Vyriausybės, Konferencijos narės, kurios nėra Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos narės, prie Konferencijos išlaidų apmokėjimo prisideda pagal jų ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos sudaromus specialius susitarimus.

c) Šio straipsnio ir 7 straipsnio konkretus taikymas yra Konferencijos ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos susitarimo dalykas.

11 straipsnis

RYŠIAI SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

a) Konferencija gali užmegzti ryšius su bet kuria supranacionaline, tarptautine vyriausybine ar nevyriausybine organizacija, susijusia su Europos vidaus transportu.

b) Jei Konferencijoje aptariant konkrečius techninius klausimus prireikia specialių tyrimų, Taryba arba Komitetas pagal galimybes ir tinkamiausiu būdu prašys atitinkamą tarptautinę vyriausybinę ar nevyriausybinę organizaciją, susijusią su Europos vidaus transportu, atlikti reikalingus tyrimus. Remdamasis tais tyrimais, Komitetas teikia savo išvadas Tarybai tvirtinti.

c) i)Pripažįstama, kad Konferencija ypač suinteresuota konsultuotis bendros ekonominės svarbos Europos vidaus transporto klausimais su Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, taip pat su kitomis šio straipsnio a punkte nurodytomis organizacijomis dėl transporto problemų atitinkamose jų veiklos srityse. Šios konsultacijos, kiek įmanoma, vyksta abipusiškumo pagrindu.

ii) Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, manydama, kad Konferencija nagrinėja bendros ekonominės svarbos klausimą, gali vieningai prašyti, kad su ja būtų konsultuojamasi; suprantama, Konferencija taip pat gali tomis pačiomis sąlygomis prašyti, kad jos kompetencijai priklausančiais klausimais su ja konsultuotųsi Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija.

12 straipsnis

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1. Konferencijos darbą reglamentuoja prie šio Protokolo pridedamos darbo tvarkos taisyklės.

2. Taryba, vieningai nusprendusi, gali darbo tvarkos taisykles keisti arba papildyti.

13 straipsnis

PATAISOS

Taryba gali priimti šio Protokolo pataisas, jei tam vieningai pritaria ministrai, tam turintys visus savo vyriausybių įgaliojimus. Kiekviena pataisa įsigalioja po to, kai visos vyriausybės narės ją patvirtina.

14 straipsnis

PASIRAŠYMAS, RATIFIKAVIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS

1. Šį Protokolą Briuselyje iki 1954 m. gegužės 1 d. gali pasirašyti visos vyriausybės, kurių atstovai dalyvavo Briuselyje 1953 m. spalio 13-17 dienomis vykusioje Europos transporto ministrų konferencijoje.

2. Kiekviena tokia vyriausybė gali tapti šio Protokolo susitariančiąja šalimi:

a) pasirašydama jį be ratifikavimo išlygos;

b) pasirašydama jį su ratifikavimo išlyga ir paskui jį ratifikuodama.

3. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu atveju ratifikavimo dokumentai deponuojami Belgijos Vyriausybei ir įsigalioja juos deponavus. Apie ratifikavimo dokumentų deponavimą Belgijos Vyriausybė praneša visoms šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms vyriausybėms.

4. Šis Protokolas įsigalioja po to, kai šešios vyriausybės galutinai jį patvirtina, atitinkamai pasirašydamos be ratifikavimo išlygos arba pasirašydamos ir po to ratifikuodamos. Šis Protokolas kiekvienai vyriausybei, pasirašančiai jį be ratifikavimo išlygos ar ratifikuojančiai jį po jo įsigaliojimo, įsigalioja atitinkamai nuo pasirašymo ar ratifikavimo dienos.

5. Tačiau šį Protokolą su ratifikavimo išlyga pasirašiusios vyriausybės, dar jam neįsigaliojus, siekdamos išvengti delsimo, sutinka jį laikinai taikyti nuo pasirašymo dienos, kiek tai joms leidžia jų konstituciniai reikalavimai.

15 straipsnis

PRISIJUNGIMAS

1. Kiekviena šio Protokolo nepasirašiusi Europos vyriausybė gali tapti susitariančiąja šalimi prisijungdama prie jo po to, kai jos prašymui dėl narystės Konferencijoje vieningai pritaria Taryba.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami Belgijos Vyriausybei ir įsigalioja juos deponavus.

16 straipsnis

DENONSAVIMAS

Kiekviena vyriausybė narė gali denonsuoti šį Protokolą prieš šešis mėnesius pranešdama Belgijos Vyriausybei, kuri apie tai praneša kitoms vyriausybėms narėms.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Sudarytas 1953 m. spalio 17 d. Briuselyje anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra vienodai autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Belgijos Vyriausybės archyvuose, o ši patvirtintas kopijas išsiuntinėja visoms dalyvaujančioms vyriausybėms.

Vokietijos Federacinės Respublikos vardu:
	SEEBOHM
Austrijos vardu:
Belgijos vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	P.-W. SEGERS
Danijos vardu:
	Ad referendum
	Palle CHRISTENSEN
Ispanijos vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	Grafas de VALLELLANO
Prancūzijos vardu:
	J. CHASTELLAIN
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	SELKIRK
Graikijos vardu:
Italijos vardu:
	Bernardo MATTARELLA
Liuksemburgo vardu:
	Ad referendum ir tiesiogiai susijęs su susitarimo, sudarytino pagal 10 straipsnio c punktą, patvirtinimu
	V. BODSON
Norvegijos vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	Jakob PETTERSEN
Nyderlandų vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	V. ALGERA
Portugalijos vardu:
	Ad referendum
	M. GOMES de ARAUJO
Švedijos vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	SVEN ANDERSSON
Šveicarijos vardu:
	ESCHER
Turkijos vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	K. ZEYTINOGLU
Triesto laisvosios teritorijos Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų zonų vardu:
	Turi būti ratifikuojamas
	COSULICH

III

Europos transporto ministrų konferencijos darbo tvarkos taisyklės

1 taisyklė

TARYBA

a) Taryba dalyvaujančių narių daugumos sutarimu išrenka biurą, susidedantį iš pirmininko ir dviejų vicepirmininkų. Paprastai šis biuras kasmet renkamas iš naujo ir savo funkcijas atlieka iki naujų pareigūnų išrinkimo.

b) Kadenciją baigusį pirmininką paprastai pakeičia praėjusiais metais buvęs vyresnysis vicepirmininkas, o pastarąjį – praėjusiais metais buvęs jaunesnysis vicepirmininkas.

c) Jei biuro narys, eidamas šias pareigas, nustoja buvęs savo vyriausybės transporto ministru, jį biure pakeičia tos vyriausybės transporto ministro pareigų perėmėjas.

2 taisyklė

Šią Tarybą paprastai bent kartą per metus sušaukia jos pirmininkas. Be to, pirmininkas sušaukia Tarybą, jei to specialiai pareikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis narių.

3 taisyklė

KOMITETAS

Komiteto biurą sudaro pirmininkas ir du vicepirmininkai. Siekiant užtikrinti glaudų Tarybos ir Komiteto biurų bendradarbiavimą, Komiteto pirmininkas ir vicepirmininkai yra atitinkamai Tarybos pirmininko ir vicepirmininkų pavaduotojai.

4 taisyklė

Komitetas renkasi tiek kartų, kiek, jo manymu, būtina, ir bet kokiu atveju visuomet per kiekvieną Tarybos sesiją. Be to, Komiteto posėdį pirmininkas šaukia, jeigu to prašo arba tam pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis narių.

5 taisyklė

Jei Taryba nenusprendžia kitaip, ir Tarybos, ir Komiteto posėdžiai yra uždari.

6 taisyklė

SPECIALIOSIOS GRUPĖS

Pagal Protokolo 8 straipsnį sudarytos specialiosios grupės savo darbo tvarką nusistato pačios.

7 taisyklė

DARBOTVARKĖ

a) Prieš kiekvieną Tarybos arba Komiteto posėdį atitinkamas biuras parengia laikinąją darbotvarkę.

b) Pirmasis darbotvarkės punktas yra priemonių, kurių šalys narės ėmėsi Konferencijos išvadoms įgyvendinti, svarstymas.

c) Laikinąją darbotvarkę visi nariai gauna ne vėliau kaip likus šešioms savaitėms iki kiekvieno Tarybos posėdžio ir ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki kiekvieno Komiteto posėdžio.

d) Kiekvieno posėdžio pradžioje bet kuri narė turi teisę siūlyti į laikinąją darbotvarkę įtraukti kokį nors klausimą. Po to darbotvarkė priimama dalyvaujančių narių balsų dauguma.

8 taisyklė

BALSAVIMAS

Nutarimai procedūriniais klausimais, dėl kurių sutaria Taryba ar Komitetas, susiję su jų darbo eiga, priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma, jei specialiai nenustatyta kitaip.

9 taisyklė

KVORUMAS

Taryba ir Komitetas nepradeda darbo, jeigu nedalyvauja arba nėra atstovaujami mažiausiai du trečdaliai narių.

10 taisyklė

PROTOKOLAI

Parengiami visų Tarybos ir Komiteto posėdžių protokolai.

11 taisyklė

SVARSTYMAS

Kai Konferencija svarsto klausimą, kuris priklauso bet kurios tarptautinės organizacijos kompetencijai, Komiteto dauguma gali susitarti ir išklausyti tos organizacijos nuomonę.

12 taisyklė

KITI KLAUSIMAI

Išskyrus tuos atvejus, kai Tarybos ar Komiteto biuras gali nuspręsti kitaip, Konferencijos dokumentai perduodami tik vyriausybėms narėms ir vyriausybėms asocijuotoms narėms.

13 taisyklė

Tarybos biuras, sutikus Tarybai, apie Konferencijos darbą pateikia pranešimus spaudai.

IV

KONFERENCIJOS NARĖS IR ASOCIJUOTOS NARĖS

A. Vyriausybės, kurios tapo Konferencijos narėmis:

- 1953 m. spalio 17 d.:

Vokietijos Federacinė Respublika

Austrija

Belgija

Danija

Ispanija

Prancūzija

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Graikija

Italija

Liuksemburgas

Norvegija

Nyderlandai

Portugalija

Švedija

Šveicarija

Turkija

(Triesto laisvosios teritorijos anglų ir amerikiečių zona)

- 1955 m. rugsėjo 2 d.

Jugoslavijos Federacinė Respublika

- 1963 m. sausio 22 d.

Airija

- 1976 m. gruodžio 1 d.

Suomija

B. Asocijuotos narės, vadovaujantis Protokolo 4 straipsnio 2 dalimi, yra šių šalių vyriausybės:

- Japonijos nuo 1969 m. birželio 11 d.

- Australijos nuo 1973 m. gruodžio 4 d.

- Kanados nuo 1975 m. balandžio 1 d.

- Jungtinių Amerikos Valstijų nuo 1977 m. rugsėjo 6 d.

Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė ir Kanados Vyriausybė dalyvavo ETMK veikloje kaip stebėtojos nuo jos įsikūrimo.

______________

---

^* Lietuvai įsigaliojo 1994 m. gruodžio 27 d.