LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTO STATUSO ĮGIJIMO IR JO NETEKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2000 m. vasario 4 d. Nr. 59/17
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2993) nuostatomis ir vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 252 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą“ (Žin., 1999, Nr. 24-687),
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2000 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 59/17
SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTO STATUSO ĮGIJIMO IR JO NETEKIMO TVARKA
1. Ši tvarka reglamentuoja smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statuso įgijimą ir jo netekimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatomis.
2. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie:
2.2. mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);
2.3. smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;
3. Fiziniai asmenys, įsigiję patentą, kartu įgyja ir smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą ir šio statuso netenka pasibaigus patento galiojimo terminui.
4. Mikroįmonė smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą įgyja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos ir šio statuso netenka, kai ji išregistruojama iš įmonių rejestro. Kai mikroįmonėje įdarbinami ne jos savininko šeimos nariai ir vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius yra ne daugiau kaip 9, įmonė išlaiko smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą, tačiau pereina į smulkių įmonių grupę ir gali gauti paramą, teikiamą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams tomis sąlygomis, kurios nustatytos smulkioms įmonėms.
5. Smulki įmonė smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą įgyja, jeigu jos vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius neviršija 9. Jeigu šis rodiklis yra didesnis, įmonė išlaiko smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą, tačiau pereina į vidutinių įmonių grupę ir gali gauti paramą, teikiamą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams tomis sąlygomis, kurios nustatytos vidutinėms įmonėms.
6. Vidutinė įmonė smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą įgyja, jeigu vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius neviršija 49. Jeigu šis rodiklis yra didesnis, įmonė netenka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statuso ir praranda teisę gauti paramą, teikiamą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Kai įmonės vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius neviršija 49, ji vėl įgyja teisę gauti paramą, teikiamą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams.
7. Vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – tai visi pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje dirbantys darbuotojai pagal darbo sutartis bei įmonių savininkai.
Į vidutinį sąrašinį metinį darbuotojų skaičių neįskaitomos moterys, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose; vaiko priežiūros atostogose iki 3 metų; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines ir kitas civilines sutartis; nuteistieji.
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – tai perskaičiuotas darbuotojų skaičius į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.
Ne visą mėnesį ir ne visą dieną dirbę darbuotojai perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną tokiu būdu:
2) gauta žmonių valandų suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės. Tokiu būdu gaunamas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius;
3) gautas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius dalijamas iš ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Tokiu būdu gaunamas sąlyginis darbuotojų skaičius.
Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis visą darbo dieną ir visą mėnesį dirbančių darbuotojų skaičius bei ne visą darbo dieną ir ne visą mėnesį dirbančių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą darbo dieną ir visą mėnesį.
Vidutiniam sąrašiniam metiniam visą darbo dieną ir visą mėnesį dirbusių darbuotojų skaičiui apskaičiuoti gali būti taikomi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuoti du būdai.
7.1. Pirmas būdas. Įmonės, kuriose žymi darbuotojų kaita, vidutinį sąrašinį metinį darbuotojų skaičių apskaičiuoja tokiu būdu: susumuojamas sąraše esančių darbuotojų skaičius kiekvieną kalendorinę dieną ir gauta suma dalijama iš metinio kalendorinių dienų skaičiaus. Išeiginėms ir poilsio dienoms nurodomas darbuotojų skaičius, buvęs paskutinę darbo dieną prieš išeigines ar poilsio dienas. Įmonės, kuriose vietoj įprastinės 5 ar 6 darbo dienų savaitės dirbama 3 ar 4 dienas, pakartoja atitinkamai ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą savaitės dieną paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių. Darbuotojai, buvę prastovose ar neapmokamose atostogose, prilyginami dirbantiems visą mėnesį, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.
7.2. Antras būdas. Įmonės, kuriose darbuotojų kaita nežymi, vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Tam reikalingi 13 mėnesių duomenys. Ikiataskaitinių metų gruodžio mėn. paskutinės darbo dienos 1/2 darbuotojų skaičius, ataskaitinių metų vienuolikos mėnesių paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičiaus ir ataskaitinių metų gruodžio mėn. paskutinės darbo dienos 1/2 darbuotojų skaičiaus sumą padalijus iš 12, gaunamas vidutinis darbuotojų skaičius.
kur:
D - vidutinis darbuotojų skaičius,
Dgro - darbuotojų skaičius ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d.,
Dgro - 1/2 darbuotojų skaičiaus ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d.,
2
Ds - darbuotojų skaičius ataskaitinių metų sausio 31 d.,
Dv - darbuotojų skaičius ataskaitinių metų vasario 28 d.,
Dl - darbuotojų skaičius ataskaitinių metų lapkričio 30 d.,
Dgr1 - darbuotojų skaičius ataskaitinių metų gruodžio 31 d.,
Dgr1 - 1/2 darbuotojų skaičiaus ataskaitinių metų gruodžio 31 d.
2
Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar šventės diena, tai imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.
Kiekviena įmonė priklausomai nuo darbuotojų kaitos pasirenka pirmą arba antrą vidurkio apskaičiavimo būdą.
Apskaičiuojant bendrą vidutinį sąrašinį metinį sąlyginį darbuotojų skaičių konkrečiais metais, dalijama iš 12. Tuo tarpu jei įmonė veikė ne visus metus, tai, apskaičiuojant darbuotojų skaičiaus vidurkį, dalijama iš įmonės faktiškos veiklos mėnesių skaičiaus.
8. Fiziniai asmenys, įsigiję patentą, kreipdamiesi į paramos teikėjus dėl pasinaudojimo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnyje nustatytomis paramos formomis, pateikia patento kopiją, o mikroįmonės savininkas – jo pasirašytą pažymą, patvirtinančią, kad įmonėje dirba tik jis ir jo šeimos nariai.
9. Smulkios ir vidutinės įmonės, kreipdamosi į paramos teikėjus dėl pasinaudojimo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnyje nustatytomis paramos formomis, pristato pažymą, pasirašytą vadovo ir patvirtintą antspaudu, apie įmonės vidutinį sąrašinį metinį darbuotojų skaičių.
10. Jeigu smulkioms ir vidutinėms įmonėms suteikiama parama yra periodinio pobūdžio, duomenis apie vidutinį sąrašinį metinį darbuotojų skaičių paramos teikėjui įmonė pristato periodiškai paramos teikėjo nustatytais terminais.
11. Už paramos teikėjui pristatytų duomenų apie vidutinį sąrašinį metinį darbuotojų skaičių teisingumą atsako įmonės vadovas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Paramos teikėjai kontroliuoja pateikiamų duomenų teisingumą. Nustačius, kad įmonė, siekianti pasinaudoti smulkaus ir vidutinio verslo subjektui teikiama parama, neatitinka šiam subjektui keliamų reikalavimų, parama nesuteikiama.
SUDERINTA
Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
generalinis direktorius
P. Adlys
______________