LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

N U T A R I M A S

DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS SEIMO NARIŲ ALDONOS BALSIENĖS IR JONO RAMONO ĮGALIOJIMŲ NUTRŪKIMO DĖL DARBO, NESUDERINAMO SU SEIMO NARIO PAREIGOMIS, NEATSISAKYMO FAKTAMS IŠTIRTI IŠVADŲ

 

2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-218

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

 

1 straipsnis.

Pritarti Seimo laikinosios komisijos Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono įgaliojimų nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, neatsisakymo faktams ištirti išvadoms (pridedamos).

 

2 straipsnis.

Pripažinti, kad Seimo laikinoji komisija Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono įgaliojimų nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, neatsisakymo faktams ištirti darbą baigė.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                       ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________

 


Lietuvos Respublikos Seimo

2005 m. gegužės 19 d.

nutarimo Nr. X-218

priedėlis

 

SEIMO NARIŲ ALDONOS BALSIENĖS IR JONO RAMONO ĮGALIOJIMŲ NUTRŪKIMO DĖL DARBO, NESUDERINAMO SU SEIMO NARIO PAREIGOMIS, NEATSISAKYMO FAKTINIŲ APLINKYBIŲ TYRIMO

IŠVADOS

 

Seimo laikinoji komisija Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono įgaliojimų nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, neatsisakymo faktams ištirti (toliau – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. X-150 „Dėl Seimo laikinosios komisijos Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono įgaliojimų nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, neatsisakymo faktams ištirti sudarymo“, susidedanti iš Komisijos pirmininko Broniaus Paužos, Komisijos pirmininko pavaduotojo Liudviko Sabučio, Komisijos narių Rimanto Bašio, Vytauto Bogušio, Vidos Marijos Čigriejienės, Algirdo Monkevičiaus, Marijos Aušrinės Pavilionienės, Viktoro Rinkevičiaus, Algimanto Salamakino,

dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjui Vidmondui Vėgeliui, vyriausiajai specialistei Rasai Šniukaitei ir Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato patarėjai Birutei Pūtienei,

sekretoriaujant Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato padėjėjai Astai Dolmantienei,

remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59, 60 ir 63 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 5, 8, 74, 75 ir 76 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimu „ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. X-150, Komisijos 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1 patvirtintu Komisijos reglamentu,

įvertinusi Komisijai pateiktą medžiagą, susijusią su Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono darbu einant iki tapimo Seimo nariais turėtas pareigas,

išklausiusi Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono žodinius paaiškinimus,

išnagrinėjo Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono įgaliojimų galimo nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, neatsisakymo ir atstovavimo asociacijoms faktines aplinkybes.

Komisija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnyje nurodoma, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.

Toks įstatymas yra Seimo statutas; jo 6 straipsnis atkartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio nuostatas dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.

Seimo statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte taip pat apibrėžiama, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis išrinkus savivaldybės tarybos nariu neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo statuto 6 straipsnio reikalavimais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatuojama, kad „Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su jokiomis kitomis pareigomis ar darbu (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis), apimantis Seimo nario pareigų nesuderinamumą su užsiėmimu verslu, komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, ir draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis) Seimo nariui yra taikomi nuo to momento, kai jis įgyja visas Tautos atstovo teises, t. y. kai jis prisiekia. Konstitucijoje nėra numatyta, kad po to, kai Seimo narys prisiekia, jis dar kurį laiką gali eiti kurias nors kitas pareigas, dirbti kurį nors kitą darbą (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis), užsiimti verslu, komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, gauti kokį nors kitą atlyginimą (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis).“

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad „Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinis teisinis statusas lemia kai kurių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių, kurias Seimo narys turi kaip žmogus ir pilietis, įgyvendinimo ypatumus. <…>Pagal Konstituciją Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokia kita veikla (pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu) Lietuvos valstybės, savivaldybių, užsienio arba tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, taip pat privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, išskyrus Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytas Seimo nario pareigas Seime, Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nurodytas Ministro Pirmininko ar ministro pareigas bei pareigas bendrijose, politinėse partijose ar asociacijose, kituose susivienijimuose, susijusias su jo naryste atitinkamame susivienijime.“

Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendime konstatuojama, kad „Konstitucija Seimo nariui nedraudžia užimti įvairias pareigas (inter alia vadovaujančias) profesinėje sąjungoje, kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai atstovauti. Seimo nario atstovavimas profesinei sąjungai, kitai asociacijai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas, iš esmės besiskiriantis nuo kitų piliečių ir valstybės pareigūnų teisinio statuso. Pagal Konstituciją Seimo narys negali atstovauti profesinei sąjungai, kitai asociacijai teisiniuose santykiuose su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), taip pat su kitomis (ne valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas, nes minėtos įstaigos, įmonės, organizacijos (jų pareigūnai) yra (gali būti) tiesiogiai arba netiesiogiai priklausomos nuo Seimo sprendimų (įskaitant sprendimus dėl biudžeto asignavimų skyrimo), Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės, Seimo galimybės skirti ir atleisti institucijų vadovus, kitus valstybės pareigūnus arba daryti įtaką jų skyrimui ar pan. Toks atstovavimas, kai tam tikrai profesinei sąjungai, kitai asociacijai teisiniuose santykiuose su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), taip pat kitomis (ne valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas, atstovauja Seimo narys, galėtų sudaryti prielaidas atsirasti tokiai teisinei situacijai, kad Seimo nario atstovaujama profesinė sąjunga, kita asociacija kito šių santykių subjekto atžvilgiu įgytų papildomą pranašumą vien dėl to, kad jai atstovauja būtent Seimo narys.“

Aldona Balsienė ir Jonas Ramonas 2004 m. Seimo rinkimuose buvo išrinkti Seimo nariais ir Seimo nario įgaliojimus įgijo 2004 m. lapkričio 15 d. prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai.

Iki Seimo nario priesaikos priėmimo išrinkti Seimo nariai turi atsisakyti pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis.

Aldona Balsienė iki išrinkimo 2004–2008 metų kadencijos Seimo nare ėjo mokamas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau LPS „Solidarumas“) prezidentės pareigas.

2004 m. lapkričio 10 d. LPS „Solidarumas“ prezidentė Aldona Balsienė pasirašė įgaliojimą Nr. 10-412. Jame rašoma, kad Seimo nario pareigų vykdymo laikui iki artimiausio LPS „Solidarumas“ ataskaitinio rinkiminio suvažiavimo prezidento pareigos pavedamos LPS „Solidarumas“ pirmajam viceprezidentui Petrui Grėbliauskui.

Aldona Balsienė 2004 m. lapkričio 12 d. LPS „Solidarumas“ pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį, kadangi ji išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.

Tą pačią dieną, lapkričio 12 d., LPS „Solidarumas“ pirmojo viceprezidento Petro Grėbliausko įsakymu Nr. 26-K Aldona Balsienė, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostata, atleista nuo darbo kaip LPS „Solidarumas“ prezidentė, kadangi ji išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.

2005 m. vasario 9 d. LPS „Solidarumas“ pirmasis viceprezidentas Petras Grėbliauskas išleido įsakymą Nr. 3-K, kuriuo pakeičiamas minėtasis 2004-11-12 įsakymas Nr. 26-K: t. y. 1992 m. kovo 3 d. darbo sutartis su Aldona Balsiene nutraukiama ir ji nuo 2004 m. lapkričio 12 d. atleidžiama iš LPS „Solidarumas“ prezidentės pareigų pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu).

Pranešimą apie Aldonos Balsienės atleidimą iš LPS „Solidarumas“ prezidentės pareigų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius gavo tik 2005 m. vasario 14 d., nors vadovaujantis VSDFV direktoriaus 2001-02-13 patvirtintu įsakymu Nr. 123 „Duomenų apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo teikimo tvarka“ pranešimą apie atleidimą VSDFV teritoriniam skyriui privaloma pateikti per tris dienas nuo apdraustojo socialiniu draudimu atleidimo iš darbo dienos.

Seimo narė Aldona Balsienė Komisijai nurodė, kad ji 2004 m. lapkričio 12 d. pateikdama prašymą LPS „Solidarumas“ nutraukti darbo sutartį, nes ji išrinkta į Seimą, įvykdė savo pareigą atsisakyti pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis. Nuo prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo ji, kaip LPS „Solidarumas“ prezidentė, negavo darbo užmokesčio, nepasirašinėjo jokių dokumentų ir neatstovavo profesinei sąjungai.

Komisija taip pat aiškinosi, ar Aldona Balsienė, būdama LPS „Solidarumas“ narė ir eidama šios asociacijos prezidentės pareigas bei atstovaudama šiai asociacijai, nepažeidė Seimo nario teisinio statuso.

Aldona Balsienė 2004 m. gruodžio 5–10 d. vyko į Japonijoje surengtą Tarptautinės laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimą ir jame dalyvavo kaip Lietuvos darbuotojų atstovė iš LPS „Solidarumas“. Kelionės išlaidas padengė Tarptautinė laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija.

Be to, Aldona Balsienė, būdama Seimo narė, dalyvauja priimant sprendimus LPS „Solidarumas“ prezidiumo ir koordinacinės tarybos posėdžiuose, atstovauja LPS „Solidarumas“ Lietuvos Respublikoje vykstančiuose profesinių sąjungų renginiuose.

Jonas Ramonas iki išrinkimo 2004–2008 metų kadencijos Seimo nariu ėjo mokamas (pagal nustatytą pareiginių algų dydį) Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininko, renkamo 3 metų kadencijai, pareigas.

Jonas Ramonas 2004 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Seimo kanceliariją klausdamas, ar galima Seimo nariui eiti Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas. Seimo kancleris 2004 m. lapkričio 11 d. atsakyme Nr. 400S-1039 Jonui Ramonui nurodė, kad manytina, jog Seimo narys negali būti Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininku.

Jonas Ramonas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė tą patį klausimą dėl Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigų suderinamumo su Seimo nario pareigomis. Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 2-1006 (2S.11.) persiuntė Jonui Ramonui Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniosios patarėjos Onos Buišienės nuomonę, suformuluotą taip: „Seimo narys pagal Konstituciją gali užimti pareigas Konstitucijoje numatytuose susivienijimuose, susijusias su jo naryste atitinkamame susivienijime. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus pačioje Konstitucijoje numatytas išimtis, reiškia, kad pagal Konstituciją Seimo narys taip pat negali gauti jokio atlyginimo už pareigas ar kitą veiklą bendrijose, politinėse partijose ar asociacijose, kituose susivienijimuose. Kartu pažymėtina, kad Seimo nario pareigų užėmimas tam tikrame susivienijime turėtų būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai įvertinus susivienijimo, kurio nariu jis yra, tikslus, vykdomas funkcijas ir pan.; pavyzdžiui, Seimo narys vienu metu negali būti ir Žemės ūkio rūmų prezidentu, gauti už tai atlyginimą, nes Žemės ūkio rūmų įstatyme įtvirtintos šių rūmų funkcijos („koordinuoja narių veiklą, atstovauja jiems valstybės, valdžios ir valdymo institucijose ir bendradarbiauja su užsienio šalių subjektais“, „rengia, dalyvauja rengiant ir svarstant žemės ūkio ir kaimo plėtros programas, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų, susijusių su narių interesais, projektus“, „siūlo ir dalyvauja nustatant žemės ūkio produkcijos supirkimo kvotas, kainas, subsidijas, mokesčius ir žemės ūkio produktų bei maisto prekių importo ir eksporto tarifus“, „vadovauja kooperacijos plėtrai žemės ūkyje, skatina ekologišką ūkininkavimą, verslų ir agroturizmo plėtrą kaime“ ir pan.) apriboja valdymo organų narių galimybes derinti šias pareigas su Seimo nario pareigomis.“

2004 m. lapkričio 8 d. Jonas Ramonas Žemės ūkio rūmams pateikė prašymą nuo 2004 m. lapkričio 15 d. suteikti tikslines atostogas ir atleisti nuo Žemės ūkio rūmų pirmininko darbo Seimo nario pareigoms atlikti iki 2008 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktorius 2004 m. lapkričio 12 d. išleido įsakymą Nr. 33A „Dėl tikslinių atostogų suteikimo ir atleidimo nuo darbo“. Šiuo įsakymu, atsižvelgiant į Jono Ramono 2004-11-08 prašymą ir vadovaujantis Darbo kodekso 178 straipsnio 5 punktu, 183 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Jonui Ramonui buvo suteiktos tikslinės atostogos ir atleistas nuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininko darbo Seimo nario pareigoms atlikti nuo 2004-11-15 iki 2008-12-01.

Jonas Ramonas, išeidamas tikslinių atostogų Seimo nario pareigoms atlikti, pasinaudojo Darbo kodekso 178 straipsnio 5 punkte numatytomis tikslinėmis atostogomis valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti bei galiojančia 183 straipsnio 1 dalies norma, numatančia vieną iš atleidimo nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti pagrindų – atlikti Seimo nario pareigas.

Seimo narys Jonas Ramonas Komisijai nurodė, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimui „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimo“, kuriame Konstitucinis teismas išaiškino, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima tokia teisinė situacija, kad Seimo narys būtų asmuo, kuris yra ne nutraukęs darbo santykius su tam tikra valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone, įstaiga, organizacija, kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), bet joje išleistas atostogų arba kokiu nors kitu būdu jam yra leista laikinai (kol jis eina Seimo nario pareigas) nedirbti atitinkamo darbo, nevykdyti atitinkamos veiklos, arba kitaip yra sustabdytas jo įgaliojimų (pareigų) vykdymas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, visuomeninėje organizacijoje, profesinėje sąjungoje, politinėje partijoje, asociacijoje ar kitokiame susivienijime (nepriklausomai nuo jo pavadinimo)“. Jis kreipėsi į Žemės ūkio rūmų direktorių prašydamas atleisti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininko pareigų. 2005 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktorius išleido įsakymą Nr. 7K, kuriuo nutraukė darbo sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų su Jonu Ramonu.

Komisija kreipėsi į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vedėją prof. Ipolitą Nekrošių, prašydama pateikti savo nuomonę, ar išrinkti šios kadencijos Seimo nariai galėjo pasinaudoti Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatomis spręsdami savo darbo santykius su darbdaviu, t. y. darbo sutartis nėra nutraukiama, o jie atleidžiami nuo darbo ir suteikiamos tikslinės atostogos. Prof. Ipolito Nekrošiaus nuomone, Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalis numato darbuotojų atleidimą nuo darbo Seimo nario pareigoms atlikti. Čia kalbama apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą: darbuotojas atleidžiamas nuo darbo funkcijos, sustabdomos jo teisės ir pareigos pagal darbo sutartį, o darbdavys atleidžiamas nuo pareigos mokėti palaisvintam nuo darbo darbuotojui darbo užmokestį ir kitokių pareigų. Taigi išlieka iš esmės tik abstraktus darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis, kurio vienintelė teisinė prasmė yra garantija pasibaigus palaisvinimo nuo darbo laikotarpiui toliau tęsti ankstesnį darbą. Teigti, kad minėtu laikotarpiu darbuotojas dirba, galima tik labai išplėstai aiškinant Konstitucijos 60 straipsnį.

Į klausimą, ar Seimo nariai galėjo pasinaudoti Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija, prof. Ipolitas Nekrošius atsakė, kad tol, kol teisės subjektai elgiasi pagal galiojantį įstatymą, jų elgesys negali būti pripažintas neteisėtu ar, juo labiau, prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kilus abejonių, ar Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostata „Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: <…>atlikti Seimo nario pareigas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 daliai, grupė Seimo narių 2005 m. vasario 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydami tai ištirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 2B-10 šį pareiškėjų prašymą priėmė ir pradėjo bylą rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui šiuo klausimu priėmus nutarimą, paaiškėtų, ar minėti Seimo nariai Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 5 punkto nuostatomis naudojosi pagrįstai.

Komisija, įvertinusi Seimo narių Aldonos Balsienės ir Jono Ramono neatsisakymo darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir atstovavimo asociacijoms faktines aplinkybes, nusprendė:

1. Pripažinti, kad:

1) Aldona Balsienė, 2004 m. lapkričio 12 d. pateikusi prašymą nutraukti darbo sutartį su Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ tinkamai pradėjo pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis, atsisakymo procedūrą;

2) Aldona Balsienė, neatsižvelgus į jos pareikštą prašymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio ir Seimo statuto 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmojo viceprezidento 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 26-K nebuvo atleista iš einamų pareigų, o remiantis Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalies norma buvo atleista nuo darbo kaip Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prezidentė Seimo nario pareigoms atlikti;

3) Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmojo viceprezidento 2005 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 36-K buvo pakeistas 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. 26-K ir nuo 2004 m. lapkričio 12 d. nutraukta darbo sutartis su Aldona Balsiene tenkinant jos 2004 m. lapkričio 12 d. pateiktą prašymą. Tai iš esmės atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimo nuostatas;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2005 m. vasario 10 d. sprendime išaiškinta, kad Seimo nariui nedraudžiama būti nariu ir užimti pareigas profesinėje sąjungoje, kitoje asociacijoje atsižvelgiant į nustatytus apribojimus. Vertinant šiuo aspektu, nenustatyta, kad Aldona Balsienė, kaip Seimo narė atstovaudama Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, pažeidė numatytus apribojimus bei Seimo nario statusą.

2. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, siūlyti Seimui nekelti klausimo dėl Seimo narės Aldonos Balsienės įgaliojimų nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir netaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Seimo statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindų.

3. Pripažinti, kad:

1) Jonas Ramonas, neatsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio bei Seimo statuto 6 straipsnio normas ir neįvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų, įgydamas Seimo nario įgaliojimus, ne nutraukė darbo santykius su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais, o pasinaudojo Darbo kodekso 178 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 183 straipsnio 1 dalies nuostatomis, leidžiančiomis atleisti nuo darbo ir išeiti tikslinių atostogų Seimo nario pareigoms atlikti;

2) Jonas Ramonas, kreipdamasis į įvairias institucijas, ėmėsi veiksmų ir aiškinosi, kaip tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytą reikalavimą Seimo nariui atsisakyti pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis. Jonas Ramonas, siekdamas išsiaiškinti, ar Darbo kodekso 183 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 daliai, su grupe Seimo narių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas šį prašymą priėmė, bet iki šiol neišnagrinėjo;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimu buvo išaiškinta, kad negalima tokia teisinė situacija, jog Seimo narys, nenutraukęs darbo santykių su įmone, įstaiga ar organizacija, būtų išleistas atostogų arba kokiu nors kitu būdu jam būtų leista laikinai (kol jis eina Seimo nario pareigas) nedirbti atitinkamo darbo. Seimo narys Jonas Ramonas į tai atsižvelgė, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus su prašymu atleisti jį iš šių rūmų pirmininko pareigų ir 2005 m. vasario 14 d. jo darbo sutartis su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais direktoriaus įsakymu Nr. 7K buvo nutraukta;

4. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, siūlyti Seimui nekelti klausimo dėl Seimo nario Jono Ramono įgaliojimų nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir netaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Seimo statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindų.

______________