LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PREKYBOS PAVOJINGOMIS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS TAISYKLIŲ
1998 m. gruodžio 22 d. Nr. 271
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintą Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programą (Žin., 1996, Nr. 86-2049, Nr. 114-2636; 1997, Nr. 25-579):
2. Nustatau, kad Prekybos pavojingomis cheminėmis medžiagomis taisyklės įsigalioja nuo 1999 m. balandžio 1 d.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „cheminių medžiagų prekyba“.
APLINKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS
______________
ĮVADAS
Šio dokumento rengimas yra Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos vykdymo dalis. Svarbiausios jo nuostatos yra suformuluotos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tiekimą į rinką, reikalavimais, taip pat galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais. Kartu buvo vadovaujamasi pagrindiniais valstybės aplinkos politikos principais, taip pat kitais užsienio šalių teisės šaltiniais.
Pagrindinis šių taisyklių tikslas:
1) garantuoti saugią pavojingų cheminių medžiagų apyvartą, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo galimo neigiamo šių medžiagų poveikio;
2) užtikrinti, kad pirkėjai, vartotojai gautų reikalingą informaciją apie pavojingų cheminių medžiagų savybes ir saugaus vartojimo būdus.
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. Šiose taisyklėse nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, užsiimančios didmenine prekyba pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais (toliau tekste – pavojingos cheminės medžiagos) ir norinčios gauti Aplinkos ministerijos licenciją šiai veiklai.
2. NUORODOS
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 30 nutarimas Nr. 516 „Dėl leidimo-higienos paso verstis komercine-ūkine veikla“.
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 09 11 nutarimas Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos patvirtinimo“.
2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 11 11 nutarimas Nr. 1234 „Dėl darbų, draudžiamų dirbti nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, nerekomenduotinų darbų moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, taip pat joms kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių sąrašų bei jų taikymo tvarkos“.
2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 10 27 nutarimas Nr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“.
2.8. Higienos norma HN 36-1993 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos plataus vartojimo prekių gamybai“.
2.9. LST EN ISO 11683:1997 Pakavimas. Liečiamieji (taktiliniai) įspėjimai apie pavojų. Reikalavimai.
2.10. LST EN 28317: 1992 Reikalavimai ir išbandymo procedūros pakuotėms, kurių negali atidaryti vaikai.
2.11. Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
2.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 10 19 įsakymas Nr. 561 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 7 priedo pakeitimo“.
2.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 12 31 įsakymas Nr. 717 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“ tvirtinimo“.
2.14. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 12 30 nutarimas Nr. 84 „Dėl higienos normos HN-23 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore“ tvirtinimo“.
2.15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 05 05 įsakymas Nr. 85/233 „Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
2.16. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 11 25 įsakymas Nr. 1004 „Dėl pirotechnikos priemonių įvežimo, laikymo, pardavimo ir naudojimo laikinųjų taisyklių“.
2.17. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 04 16 įsakymas Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“.
2.18. Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 12 02 įsakymu Nr. 153.
2.19. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 08 08 įsakymas Nr. 106 „Dėl Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
2.20. BPST-01-97 „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1997 02 14 įsakymu Nr. 59.
2.21. Bendrosios pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 12 22 įsakymu Nr. 272.
2.22. Europos Tarybos 1967 m. birželio 27 d. direktyva dėl valstybių narių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, suderinimo (67/548/EEC), jos galiojantys pakeitimai ir papildymai (OŽ Nr. 196, 1967 08 16, p.1, OŽ Nr. L 236, 1996 09 18, p.35) = Council Directive 67/548/EEC of 27 June 1967 on the approximation of laws, regulations and administrative provisions relating to the classification, packaging and labelling of dangerous substances (OJ 196, 16.8. 1967, p.1) as last amended by Directive 96/56/EC (OJ L 236, 18.9.1996, p.35).
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šiose taisyklėse vartojami terminai bei sąvokos:
cheminės medžiagos- tai gamtiniai arba gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui išlaikyti, ir bet kokios naudojimo proceso metu atsirandančios priemaišos, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties;
preparatai – tai dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai;
pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai- tai:
1) sprogstamosios medžiagos ir preparatai – tai kietos, skystos, pastos ar drebučių pavidalo medžiagos ir preparatai, galintys ir be atmosferinio deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar, iš dalies ribotoje erdvėje pakaitinus, sprogti;
2) oksiduojančios medžiagos ir preparatai -tai medžiagos ir preparatai, kurie dėl sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač su degiomis medžiagomis, sukelia labai egzotermišką reakciją;
3) ypatingai degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir preparatai, turintys nepaprastai žemas pliūpsnio ir virimo temperatūras, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru;
4) labai degios medžiagos ir preparatai – tai:
• medžiagos ir preparatai, kurie, nenaudojant jokios energijos, aplinkos temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru;
• kietos medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu ir, uždegimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar sudega;
• skystos medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra;
• medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria pavojingus degiųjų dujų kiekius;
5) degios medžiagos ir preparatai – skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra;
6) labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
7) toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
8) kenksmingos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
9) ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie sąveikaudami su gyvais audiniais gali juos suardyti;
10) dirginančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivinėmis gali sukelti uždegimą;
11) jautrinančios (sensibilizuojančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidinto jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius;
12) kancerogeninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;
13) mutageninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;
14) toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijai arba padidinti pakenkimų dažnumą;
4. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4.1. Įmonės, vykdančios didmeninę prekybą pavojingomis cheminėmis medžiagomis, privalo:
4.1.1. turėti Aplinkos ministerijos licenciją tokiai veiklai. Licencijų išdavimo procedūros tvarka detalizuojama pavojingų cheminių medžiagų gamybos, didmeninės prekybos ir sandėliavimo licencijavimo taisyklėse;
4.1.2. turėti leidimą – higienos pasą užsiimti pavojingų cheminių medžiagų didmenine prekyba [2.4.];
4.1.3. turėti parduodamų pavojingų cheminių medžiagų kilmę ir kokybę įrodančius dokumentus (sertifikatą, išduotą gamintojo, jo atstovo, distributoriaus arba valstybės oficialiai pripažintos laboratorijos);
4.1.4. tvarkyti pavojingų cheminių medžiagų apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka – turėti tikslią informaciją apie turimas pavojingų cheminių medžiagų atsargas, jų saugojimo vietas ir kiekius, parduotų pavojingų cheminių medžiagų rūšis, kiekį ir vertę. Ši informacija turi būti pateikta kontroliuojančioms valstybinėms institucijoms pareikalavus.
4.2. Įmonėse, kurios vykdo didmeninę prekybą pavojingomis cheminėmis medžiagomis, turi būti avarinių situacijų prevencijos bei jų padarinių likvidavimo planai.
4.3. Įmonių, kurios vykdo didmeninę prekybą pavojingomis cheminėmis medžiagomis, administracijos vadovai privalo būti susipažinę su prekybos pavojingomis cheminėmis medžiagomis taisyklėmis, kitais prekybą reguliuojančiais teisės aktais bei normatyviniais dokumentais ir jais vadovautis.
4.4. Įmonėje turi būti įdarbintas (dirbti) bent vienas darbuotojas, nustatytąja tvarka išklausęs darbų su pavojingomis cheminėmis medžiagomis saugos kursus ir turintis tai patvirtinančius atitinkamus dokumentus.
4.5. Verstis pavojingų cheminių medžiagų, įrašytų į Aplinkos ministerijos patvirtintą sąrašą, didmenine prekyba leidžiama tik turint Aplinkos ministerijos licenciją šiai veiklai. Verstis kitų pavojingų cheminių medžiagų didmenine prekyba leidžiama, jeigu jų įvežimo arba platinimo nedraudžia kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
4.6. Įmonių administracija yra atsakinga už prekybai reikalingų dokumentų tvarkymą. Įmonės vadovas yra atsakingas už ataskaitose ar kita forma valstybės pareigūnams pateiktos informacijos teisingumą.
4.7. Bet kokia pavojingų cheminių medžiagų reklama draudžiama, jei joje nenurodomos šių taisyklių 3 skyriuje nurodytos pavojingų cheminių medžiagų savybės.
4.8. Pavojingų cheminių medžiagų reklamoje draudžiama detaliai nurodyti medžiagų savybes, galinčias palengvinti piktavališką tos medžiagos panaudojimą, kenkiantį žmogaus sveikatai arba aplinkai.
4.9. Visos galinčios susidaryti pavojingų cheminių medžiagų atliekos (pvz., dėl pakuotės pažeidimo, pasibaigus medžiagų realizacijos terminui ir t. t.) privalo būti tvarkomos griežtai vadovaujantis pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojančių aktų reikalavimais [2.3.]. Draudžiama pilti pavojingų cheminių medžiagų atliekas į bendros paskirties buitinius konteinerius.
5. PREKYBINIŲ PATALPŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
5.1. Prekybinės patalpos ir darbo vietos jose turi būti įrengtos taip, kad atitiktų privalomus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus [2.11.], [2.13.], [2.14.], [2.15.] bei priešgaisrinės saugos reikalavimus [2.20.].
6. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SAUGOJIMO TVARKA PREKYBINĖSE PATALPOSE
6.1. Saugant pavojingas chemines medžiagas reikia atsižvelgti į Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių [2.21.], kitų teisės aktų reikalavimus [2.16.], [2.20.], taip pat būtina vadovautis pavojingos cheminės medžiagos saugos duomenų lape nurodyta informacija bei gamintojo patarimais.
6.2. Prekybinėse patalpose aerozoliai ir degieji skysčiai privalo būti laikomi specialiai tam skirtose vietose, izoliuoti nuo ugnies, šilumos šaltinių, bet kokių degių medžiagų ir taip, kad nebūtų trukdomas išėjimas iš prekybinių patalpų gaisro atveju. Privaloma užkirsti kelią degiųjų skysčių patekimui už jiems saugoti numatytos patalpos ribų. Patalpose draudžiama naudoti ugnį. Atitinkamose, gerai matomose vietose turi būti apie tai įspėjantys ženklai.
6.3. Indai iš stiklo ar kitų dūžtančių medžiagų turi būti laikomi taip, kad būtų patikimai apsaugoti nuo sudužimo.
6.4. Toksiškos ir labai toksiškos, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai, mutageninės medžiagos laikomos užrakintos, arba kitomis priemonėmis užtikrinama, kad prie jų negalėtų prieiti pašaliniai asmenys.
7. REIKALAVIMAI DARBUOTOJAMS IR ĮMONIŲ VADOVAMS
7.1. Pavojingomis cheminėmis medžiagomis prekiaujančių įmonių darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, privalo:
7.1.1. būti susipažinę su Prekybos pavojingomis cheminėmis medžiagomis taisyklėmis, kitais prekybą reglamentuojančiais teisės aktais [2.1.], ir jais vadovautis;
7.1.2. žinoti parduodamų pavojingų cheminių medžiagų savybes, jų saugojimo sąlygas, vartojimo būdus. Ši informacija privalo būti teikiama kiekvienam suinteresuotam asmeniui;
7.1.4. būti pagal sveikatos būklę tinkami dirbti [2.6.] ir turėti tai patvirtinantį dokumentą. Darbuotojams be pirminės privaloma ir periodinė sveikatos kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [2.12.];
7.1.5. žinoti, ką reikia daryti išsipylus ar išsiliejus pavojingoms cheminėms medžiagoms, kitaip joms patekus į aplinką. Įmonėse apie tai privalo būti parengtos išsamios taisyklės (instrukcijos) [2.19.], kurios turi būti pakabintos gerai matomoje vietoje;
7.1.6. mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų atvejais, taip pat mokėti naudotis gaisro gesinimo priemonėmis;
7.2. Darbuotojai privalo laikyti individualias apsaugos priemones specialioje, švarioje ir sausoje patalpoje, atskirose spintelėse.
7.3. Darbuotojams baigus dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis specialiuosius drabužius ir avalynę dėvėti draudžiama.
7.4. Darbuotojai turi teisę:
7.4.1. reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą, nustatytąja tvarka aprūpintų tinkamais darbo drabužiais, darbo avalyne, individualiosios saugos priemonėmis;
7.4.2. būti darbdavio ar jo įgalioto asmens informuoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus veiksnius;
7.5. Įmonių vadovų pareigos:
7.5.1. organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas atliekamas vadovaujantis nuostatais [2.18.]. Darbų saugos instrukcijos rengiamos vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytomis taisyklėmis [2.19.]. Įmonių vadovai informuoja, konsultuoja ir bendradarbiauja su darbuotojais ir (arba) jų atstovais visais saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais darbovietėse Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
7.5.2. sudarant darbo sutartį ir periodiškai vėliau, pakitus darbo sąlygoms, informuoti darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai;
7.5.6. organizuoti saugų, atitinkantį visuomenės sveikatos norminius aktus, darbą, darbo ir poilsio režimą, patalpų priežiūrą, darbo vietų higieninį įvertinimą [2.7.], darbuotojų sveikatos patikrinimą [2.12.];
7.5.7. nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, sudaryti sąlygas jų priežastims ištirti [2.2.];
7.6. Darbdaviai (įmonių vadovai) turi šias teises:
8. PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PAKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS
8.1. Pavojingos cheminės medžiagos turi būti parduodamos tik originalioje gamintojo pakuotėje ir tik paženklintos galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka [2.17.]. Pavojingų cheminių medžiagų pakuotė turi būti tvirta, sandari ir atspari ardančiam medžiagų poveikiui. Ji negali būti tokia pati kaip maisto produktų pakuotės. Perpilti ir perpakuoti į kitą tarą pavojingas chemines medžiagas leidžiama tik tada, kai originali pakuotė yra pažeista ar sugadinta ir tik naudojant asmeninės apsaugos priemones. Perpakuotų pavojingų cheminių medžiagų pakuotė turi atitikti galiojančius reikalavimus, o ženklinimas – originalios pakuotės ženklinimą.
8.2. Draudžiama perfasuoti medžiagas, kurios priklauso sprogstančiųjų, labai toksiškų, toksiškų, ypatingai degių, toksiškų reprodukcijai, kancerogeninių bei mutageninių medžiagų grupėms. Išimtiniais atvejais minėtas medžiagas perfasuoti leidžiama tik suderinus su Aplinkos ministerija ir kitomis institucijomis pagal jų kompetenciją.
8.3. Pavojingų cheminių medžiagų perfasavimas visais atvejais privalo būti vykdomas tik specialiai tam įrengtose ir skirtose patalpose, dalyvaujant tik tam apmokytam personalui. Bendros paskirties pavojingų cheminių medžiagų sandėlių patalpose tai daryti draudžiama. Pakuotei naudojamas medžiagas būtina laikyti atskiroje patalpoje.
8.4. Pavojingas chemines medžiagas draudžiama realizuoti, kai jas įsigijęs asmuo dėl nekokybiško ženklinimo ar nekokybiškos etiketės (neįskaitomas užrašas, sugadinta etiketė ir pan.) gali neteisingai suprasti medžiagos keliamo pavojaus pobūdį arba jos vartojimo paskirtį. Taip pat draudžiama pardavinėti pavojingas chemines medžiagas netvarkingoje pakuotėje.
8.5. Draudžiama prekiauti cheminėmis medžiagomis, ant kurių pakuotės yra užrašai „netoksiška“, „nekenksminga“ ir panašiai.
8.6. Toksiškų ir labai toksiškų medžiagų, taip pat ardančių medžiagų, skirtų parduoti arba kitaip pateikti gyventojams, pakuotės nepriklausomai nuo jų tūrio privalo turėti priemones, užtikrinančias, kad jų negalės atidaryti vaikai, bei turėti liečiamąjį (taktilinį) ženklinimą, įspėjantį apie esamų medžiagų pavojingumą [2.9.], [2.10.], [2.22.].
Liečiamasis (taktilinis) ženklinimas, įspėjantis apie pavojingumą, taip pat yra būtinas tais atvejais, kai pakuotėje yra medžiagos, priklausančios kenksmingų, ypatingai degių ir labai degių medžiagų grupėms [2.9.].
8.7. Reikalavimai, nurodyti šių taisyklių 8.6 punkte, nėra privalomi, jeigu medžiagos yra skirtos tik profesionaliam naudojimui ir nepatenka į bendrą mažmeninės prekybos tinklą.
9. KITI REIKALAVIMAI
9.1. Parduodant pavojingas chemines medžiagas jų gavėjui kartu perduodami šie dokumentai:
9.1.1. sertifikatas, išduotas gamintojo ar jo atstovo. Sertifikate nurodomos pavojingų cheminių medžiagų ar preparatų, turinčių šias medžiagas, kiekybinės ir kokybinės charakteristikos;
9.2. Už saugos duomenų lape esančių duomenų tikslumą ir išsamumą atsako asmenys, teikiantys rinkai pavojingas chemines medžiagas (vietos gamintojai arba importuotojai bei jų atstovai). Gavę naują informaciją apie pavojingą cheminę medžiagą, jie privalo papildyti (pakeisti) saugos duomenų lapą ir pateikti jį visiems šios medžiagos gavėjams, kuriems anksčiau, per paskutiniuosius 12 mėnesių, buvo pateikę saugos duomenų lapą.
9.3. Kai prekiaujama:
- toksiškomis, labai toksiškomis medžiagomis, kancerogeninėmis, toksiškomis reprodukcijai ar mutageninėmis medžiagomis;
- sprogstančiosiomis medžiagomis;
- medžiagomis, kurių prekybos apribojimai yra numatyti galiojančiose higienos normose [2.8.],
tuo atveju privaloma griežtai laikytis specialiuose šių medžiagų naudojimą ir apyvartą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų apribojimų.
9.4. Prieš įsigyjant šias medžiagas, turi būti pateikiamas įmonės registravimo pažymėjimas arba nustatytąja tvarka patvirtinta jo kopija bei įgalioto gauti minėtas pavojingas chemines medžiagas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Įgaliotu asmeniu negali būti fizinis asmuo, nesulaukęs 18 metų.
9.5. Parduodančioji įmonė tvarko įmonių, įsigijusių 9.3 punkte nurodytas pavojingas chemines medžiagas, registracijos žurnalą. Registracijos žurnale nurodoma ši informacija: parduotų pavojingų cheminių medžiagų pavadinimas, kiekis, pardavimo data, naudojimo paskirtis, pavojingas chemines medžiagas pardavusių arba gavusių įmonių bei įgaliotų asmenų tikslūs rekvizitai. Registracijos žurnale turi būti asmens, išdavusio pavojingas chemines medžiagas, ir asmens, gavusio pavojingas chemines medžiagas, parašai, patvirtinantys jame nurodytų duomenų teisingumą.
10. BIBLIOGRAFIJA
10.1. Suomijos aplinkos apsaugos įstatymų rinkinys. Cheminės medžiagos. (Finnish Environmental Legislation. Chemicals, Helsinki, 1997 m.).
10.2. Vokietijos Federacijos apsaugos nuo pavojingųjų medžiagų įstatymas (Act on the Protection against Dangerous Substances of the Federal Republic of Germany, 3rd edition, Bona, 1997 m.).