LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
S T A T U T A S
IV DALIS SEIMO SESIJOS
1993 m. birželio 24 d. Nr. I-191
Vilnius
10 skirsnis. Pirmoji Seimo sesija
66 straipsnis.
Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtina, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą darbo dieną pasibaigus 15 dienų terminui.
67 straipsnis.
Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako, vietoje jo posėdį pradeda kitas po jo vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo Pirmininkas.
68 straipsnis.
Prasidėjus pirmajai Seimo sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir įregistruoti. Po to Seimas dirba tokia tvarka:
11 skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai
69 straipsnis.
Seimas kasmet renkasi į eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Jeigu sesijos pradžios diena yra nedarbo diena, tai sesija pradedama pirmąją po jos darbo dieną. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi pagal įstatymą, be atskiro kvietimo.
70 straipsnis.
Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas. Apie neeilinę sesiją Seimo valdyba ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki sesijos pradžios turi pranešti visiems Seimo nariams. Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos trukmė negali viršyti 15 dienų. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas.
72 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo sesijos vyksta Vilniuje, Seimo rūmuose. Kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, Seimo valdyba gali laikinai paskirti kitą posėdžių vietą. Apie šį sprendimą turi būti pranešta visiems Seimo nariams. Susirinkęs į Seimo valdybos paskirtą posėdžių vietą, Seimas išklauso Seimo valdybos informaciją apie priežastis, privertusias pakeisti Seimo posėdžių vietą.
73 straipsnis.
Seimo posėdžių sekretoriatas techniškai aptarnauja Seimo posėdžius ir vykdo su tuo susijusius Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir kanclerio nurodymus. Sekretoriatas sudaromas iš Seimo darbuotojų.
Seimo posėdžių sekretoriatas:
2) rūpinasi, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Seimo nariams ir posėdžio pirmininkui;
3) registruoja posėdyje dalyvaujančius Seimo narius, priima iš Seimo narių pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui bei Seimo Pirmininkui;
5) priima ir registruoja Seimo narių klausimus bei paklausimus, perduoda juos atitinkamai Seimo Pirmininkui ar kancleriui ir padeda kontroliuoti jų eigą;
6) priima iš Seimo narių kitus raštiškus pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams;
11a skirsnis. Sesijos darbų programa ir posėdžių darbotvarkė
75 straipsnis.
Sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja Seimo Pirmininkas. Jis kartu su Seimo kancleriu parengia sesijos darbų programos bei pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės projektus. Šiuos projektus Seimo nariai gali gauti posėdžių sekretoriate ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki sesijos pradžios. Sesijos darbų programos projekte nurodoma, kokie Seimo komitetai yra atsakingi už į programą įtrauktus klausimus, kada numatoma pateikti klausimą Seimo posėdyje. Darbų programos projektas perduodamas Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui.
Sesijos darbų programos projektą apsvarsto Seniūnų sueiga, gavusi raštiškus Vyriausybės ir Respublikos Prezidento pasiūlymus. Ji gali projekte daryti pataisas ir papildymus šio statuto 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. Projektas su Seniūnų sueigos pataisomis bei papildymais, taip pat su patariamosiomis išvadomis ir rekomendacijomis pateikiamas svarstyti Seimui.
Pirmojoje po rinkimų sesijoje darbų programą Seimas paprastai svarsto ir tvirtina tuo metu, kaip nurodyta šio statuto 68 straipsnyje. Kitos sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu. Darbų programą Seimas vėliau gali tikslinti šio statuto numatyta tvarka.
76 straipsnis.
Pagal patvirtintą sesijos darbų programą Seimo Pirmininkas kartu su kancleriu rengia detalų savaitės posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų sueigai. Pasiūlymus teikia valdybos nariai, Seniūnų sueigos nariai, komitetai, kiti Seimo nariai ir Vyriausybė. Darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių laikas, svarstomi klausimai, projekto registracijos numeris, svarstymo stadija, pranešėjai bei papildomi pranešėjai. Kartu Seimui turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus. Jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas į kitos savaitės pirmojo posėdžio darbotvarkę.
Į savaitės darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje esantys klausimai, kuriems pagal šio statuto 21 skirsnyje numatytus reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų projektai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus.
Seniūnų sueiga savo posėdyje sprendžia, ar pritarti kiekvienam pateiktos darbotvarkės punktui šio statuto 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. Jei kurie nors punktai priimami tik balsų dauguma, Seimui jie pateikiami kaip rekomendaciniai.
77 straipsnis.
Savaitės posėdžių darbotvarkės projektas, kuriam pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl jo patvirtinimo.
Tie darbotvarkės punktai, kurie Seniūnų sueigos pateikti kaip rekomendaciniai, taip pat visas darbotvarkės projektas, jeigu Seimas jo balsavimu nepatvirtino, gali būti aptarti Seimo posėdyje. Tokiu atveju pasiūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė. Prieš balsuojant dėl kiekvieno punkto gali pasisakyti „už“ ir „prieš“ po vieną Seimo narį.
771 straipsnis.
Ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio statuto numatyta tvarka. Tokiam klausimui svarstyti skiriama ne daugiau kaip 1,5 valandos, jeigu Seimas šio termino nenusprendžia pratęsti.
78 straipsnis.
Seimo Pirmininkas kartu su Seimo kancleriu, remdamiesi patvirtinta savaitės posėdžių darbotvarke, parengia detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti numatytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas.
Šis darbotvarkės projektas Seime svarstomas ir priimamas ankstesnę posėdžių dieną. Jeigu dienos posėdžių darbotvarkės projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, jis svarstomas 77 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingu atveju papildomus siūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos ir Vyriausybė, tačiau tik nenukrypdami nuo patvirtintos savaitės posėdžių darbotvarkės. Prieš balsuojant dėl šių pasiūlymų gali pasisakyti „už“ ir „prieš“ po vieną Seimo narį.
79 straipsnis.
Teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga ir Vyriausybė. Toks pasiūlymas gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, bet ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių. Jei tokiam pasiūlymui nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima tik kitą dieną.
80 straipsnis.
Respublikos Prezidentui prašant, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi privalomai (be balsavimo).
12 skirsnis. Sesijos posėdžiai
801 straipsnis.
802 straipsnis.
Seimo sesijos metu paprastai rengiami keturi posėdžiai per savaitę – po du antradienį ir ketvirtadienį, o kas trys savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos.
Ketvirtadienio vakarinis posėdis skiriamas Vyriausybės valandai, paklausimams, taip pat Seimo pareigūnų, Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų, išskyrus Konstitucinį Teismą ir Aukščiausiąjį Teismą, atsakymams į Seimo narių klausimus. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais, Seimo nariai gali vykti į komandiruotes. Seimo posėdžių metu Seimo nariai į komandiruotes siunčiami tik neatidėliotinais valstybės reikalais.
803 straipsnis.
Kiekvienos dienos antrojo posėdžio paskutinis pusvalandis skiriamas Seimo narių pasisakymams dėl svarbių rinkimų apygardos, valstybės ar tarptautinių problemų. Norintieji pasisakyti ankstesnės dienos posėdžio metu įteikia Seimo kancleriui raštišką prašymą, kur trumpai apibūdina problemą, apie kurią norėtų kalbėti. Seimo kancleris parengia posėdžio darbotvarkės priedą, kuriame nurodo norinčiuosius pasisakyti bei jų keliamas problemas. Posėdžio pirmininkas žodį Seimo nariams suteikia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į problemos aktualumą ir į tai, kad būtų proporcingai atstovaujama Seimo daugumai bei opozicinėms frakcijoms. Dėl pasisakymų nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti pasisakančiojo siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai.
Kas trečiojo ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkę sudaro opozicinės frakcijos. Seimo valdyba likus savaitei iki tokio posėdžio, atsižvelgdama į proporcingo opozicinių frakcijų atstovavimo principą, paskiria frakciją arba jų koaliciją, atsakingą už tokio posėdžio darbotvarkę. Šiuo atveju darbotvarkė Seimo posėdyje nebetvirtinama.
81 straipsnis.
Rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas nuo 10 valandos iki 13 valandos 30 minučių, vakarinis – nuo 15 valandos iki 18 valandos 30 minučių, o nuo posėdžio pradžios praėjus 1,5 valandos, daroma 30 minučių pertrauka.
82 straipsnis.
Savaitės darbotvarkėje nenumatytas posėdis turi būti surengtas, jeigu to reikalauja 1/3 Seimo narių, Respublikos Prezidentas arba Seimo valdyba.
83 straipsnis.
84 straipsnis.
Seimo posėdžiai paprastai yra atviri. Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei Seimo sudaromų valstybės institucijų vadovai gali dalyvauti posėdžiuose be atskiro kvietimo ir diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Seimo posėdžius gali stebėti 1990 m. kovo 11 d. Akto signatarai, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės atstovai. Kitų asmenų dalyvavimas posėdžiuose nustatytas šio statuto 85 ir 85-1 straipsniuose.
Seimui nutarus, taip pat Seimo Pirmininkui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame be Seimo narių gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi Seimo valdyba, Vyriausybė, frakcijos, komitetai, būtinai šį pasiūlymą motyvuodami.
85 straipsnis.
Seimo Pirmininkas ar Seimo valdyba gali pakviesti kalbėti posėdžiuose žymiausius Lietuvos Respublikos svečius: užsienio valstybių vadovus, vyriausybių narius, parlamentinių delegacijų vadovus, lietuvių išeivijos organizacijų pirmininkus. Kiti garbingi svečiai gali būti pakviesti stebėti sesijos posėdžių.
851 straipsnis.
Atviri Seimo posėdžiai yra vieši. Juos stebėti gali Seimo narių padėjėjai sekretoriai, Seimo aparato darbuotojai, kvietimus gavę visuomeninių organizacijų atstovai, taip pat prie Seimo akredituoti radijo, televizijos ir spaudos žurnalistai. Kvietimų išdavimo ir akreditavimo tvarką nustato Seimo valdyba.
86 straipsnis.
87 straipsnis.
Seimo posėdžio pirmininkas:
1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
2) rūpinasi Seimo posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas vykdo balsų skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;
4) suteikia Seimo nariams žodį, vadovauja svarstymams, patikslindamas pasiūlymų esmę, gali Seimo narių paklausti;
5) stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
7) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
9) remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo statutu, nustato balsavimo tvarką, žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
10) įspėja Seimo narius, jeigu jie nesilaiko statuto, triukšmauja salėje, įžeidinėja Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ar ministrus, ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į protokolą, apsvarstymo Etikos ir procedūrų komisijoje arba Seimo nario pašalinimo iš salės;
11) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius asmenis ar korespondentus, jeigu jie trukdo posėdžiui;
88 straipsnis.
89 straipsnis.
Jeigu statute tam tikriems atvejams nenustatyta kitokia tvarka, kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas ir vienas papildomas pranešimas. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti 30 minučių. Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių, baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės, komiteto ar frakcijos vardu skiriama iki 10 minučių, o savo vardu – iki 5 minučių.
Po pranešimo dar skiriama iki 30 minučių, o po papildomo pranešimo – iki 15 minučių atsakymams į klausimus. Atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas – ne ilgiau kaip 1 minutę. Klausti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Atsakymus į klausimus galima nutraukti anksčiau laiko Seimui nutarus, jeigu tokį pateiktą pasiūlymą paremia dar bent vienas Seimo narys.
90 straipsnis.
Užsirašyti pasisakyti pradedama likus valandai prieš pirmąjį tos dienos, kurią numatyta klausimą svarstyti, posėdį, o baigiama – iki klausimo svarstymo pradžios. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. Pasisakyti užsirašoma, įteikiant prašymą posėdžio pirmininkui arba elektronine sistema.
91 straipsnis.
Žodis diskusijose kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujamos frakcijos, komitetai, argumentuojama „už“ ir „prieš“. Seimo nariai, susitarę tarpusavyje, gali keisti pasisakymų eilę.
92 straipsnis.
Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
93 straipsnis.
Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijose Seimo nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.
Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų ar procedūros, prejudicialiniai, diskusijų nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti ar atidėti svarstomą klausimą. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama. Tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi teisę tik vieną kartą klausti, pasisakyti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų – vieną kartą pasisakyti prieš kiekvieną balsavimą. Žodis šiais atvejais suteikiamas oratoriui baigus kalbėti, o pasisakymo trukmė neturi viršyti 2 minučių. Posėdžio pirmininkas gali minėtus pasisakymus nutraukti, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis.
94 straipsnis.
Diskusijos nutraukiamos Seimui nutarus, išskyrus tuos atvejus, kai statute numatyta kitokia diskusijų baigimo tvarka. Pasiūlymas diskusijas nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviem kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.
Nutarus diskusijas nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio statuto 92 straipsnį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.
96 straipsnis.
Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, taip pat komiteto arba frakcijos reikalavimu Seimo posėdyje daroma neeilinė, ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Svarstant klausimą daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso tik du kartus. Tame pačiame posėdyje gali būti daroma tik viena neeilinė pertrauka.
Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas statutas, komitetas, rengęs įstatymo ar kito teisės akto projektą, frakcija arba Etikos ir procedūrų komisija turi teisę reikalauti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, bet ne ilgiau kaip savaitei. Toks sprendimas priimamas balsuojant po to, kai „už“ ir „prieš“ pasisakė po du Seimo narius.
97 straipsnis.
Jeigu Seimo nario elgesys ar žodžiai kitų pasisakymuose pateikiami iškreipti, jis turi teisę posėdžio pirmininko prašyti leisti pasisakyti asmeniniu klausimu iki 2 minučių. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Seimo narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.
13 skirsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas
99 straipsnis.
Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, pakeliant balsavimo kortelę, išskyrus šiame statute numatytus atvejus.
Seimui nutarus arba posėdžio pirmininko sprendimu vietoj kortelių pakėlimo galima balsuoti atsistojant arba naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema. Pastaroji paprastai naudojama balsuojant dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir sesijos darbo tvarkos klausimų. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira Seimo valdybos patvirtinta instrukcija.
100 straipsnis.
Balsavimo procedūros pradžią žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pirmininkas po to, kai aiškiai suformulavo balsuojamą klausimą, įsitikino, kad Seimo nariai jį suprato ir pasibaigė pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Posėdžio pirmininkas taip pat turi pranešti Seimo nariams, kiek balsų reikia sprendimui priimti.
Kai balsuojama pakeliant balsavimo korteles ar atsistojant, posėdžio pirmininkas balsuoja tik tada, kai sprendimą gali nulemti vienas balsas. Šiuo atveju jis balsuoja po to, kai susumuoti balsavimo rezultatai.
101 straipsnis.
Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu klausimas šio statuto nustatyta tvarka yra įrašytas į darbotvarkę ir baigti reikalingi svarstymo etapai, išskyrus specialius Konstitucijos ir statuto numatytus atvejus.
Balsuojant dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų sprendimai priimami balsuojančiųjų dauguma, taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), t. y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: „Ar yra prieštaraujančių?“ – niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta“.
Jeigu Konstitucijos ir šio statuto numatytais atvejais reikia kvalifikuotos visų Seimo narių balsų daugumos, visų Seimo narių skaičiumi laikomas Tautos atstovo teises pagal Konstitucijos 59 straipsnį įgijusių Seimo narių, kurių įgaliojimai nėra nutrūkę pagal Konstitucijos 63 straipsnį, skaičius.
Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą turi patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja. Jeigu prieš kurį nors balsavimą posėdžio pirmininkas arba kuri nors frakcija nepareikalavo patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja posėdyje, vėliau dėl to abejonių kelti negalima. Posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiumi laikomas paskutinis nustatytasis tame posėdyje.
103 straipsnis.
Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu to reikalauja frakcija. Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos seniūnas ar jo pavaduotojas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto.
Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Seimo narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys.
104 straipsnis.
Tik slaptai balsuojama tada, kai renkamas Seimo Pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Vyriausybe, Ministru Pirmininku ar atskiru ministru klausimas, atšaukimo ar nepasitikėjimo kuriuo nors Seimo pareigūnu arba Seimo paskirtu valstybės institucijos vadovu klausimas. Seimui nutarus, gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais.
Šiuo būdu balsuojama per pertrauką. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami biuletenį, Seimo nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape.
105 straipsnis.
Atvirai biuleteniais balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta.
106 straipsnis.
Dėl kurio nors pareigūno atšaukimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: „atšaukti“ ir „neatšaukti“ arba „pasitikiu“ ir „nepasitikiu“. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo arba nepasitikėjimo kolektyvine institucija ar jos nariu pareiškimo.
Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į vienodas pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.
Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai neskaičiuojami.
Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.
108 straipsnis.
Balsuoti gali būti pateiktas vienas arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“ arba „už antrąjį teiginį“.
Alternatyvūs teiginiai balsuojami pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju – jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo. Jeigu to nepavyksta padaryti, Seimo nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.
109 straipsnis.
110 straipsnis.
Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu dar nepaskelbta balsavimo pradžia.
111 straipsnis.
Kai nenaudojama elektroninė skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek salėje dalyvauja Seimo narių, ir patikslinti jų registraciją.
112 straipsnis.
Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo kanclerio pasiūlymu skiria Seimas. Grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai. Seimo valdybos nariai, komitetų pirmininkai, komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai bei Vyriausybės nariai į balsų skaičiavimo grupę neskiriami. Balsų skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką.
113 straipsnis.
114 straipsnis.
Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija. To galima reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas ir tik tol, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas. Šiuo atveju Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, o jei jie nedalyvauja, šios komisijos narys turi patvirtinti, kad frakcijos reikalavimas dėl netinkamai suformuluoto balsuoti teikiamo klausimo yra teisingas.
15 skirsnis. Seimo dokumentų įforminimas ir skelbimas. Informacija apie Seimo veiklą
122 straipsnis.
Seimo posėdžių protokolus sudaro ir skelbia Seimo Dokumentų skyrius, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti nutarimai, balsavimų rezultatai. Priimtų protokolinių nutarimų visas tekstas pateikiamas protokole. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: Seimo narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų rezultatai, Seimo narių pareiškimai ir kt.
Protokolas išdalijamas komitetams ir frakcijoms ne vėliau kaip iki kitos po posėdžio darbo dienos 14 valandos.
123 straipsnis.
Seimo Dokumentų skyrius sudaro ir skelbia Seimo posėdžių stenogramas. Jų originalai neredaguojami ir saugomi Dokumentų skyriuje. Seimo posėdžių magnetofoniniai įrašai saugomi Dokumentų skyriuje ne trumpiau kaip 1 mėnesį.
Seimo nariai ir kiti posėdyje kalbėjusieji asmenys turi teisę per dvi savaites po Seimo posėdžio patikrinti suredaguotą spaudai savo kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinę tekstą pagal magnetofoninį įrašą. Jeigu per šį laiką kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma, kad jis su tekstu sutinka.
124 straipsnis.
125 straipsnis.
Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos posėdžiai protokoluojami, o stenogramos nerašomos. Protokole išvardijami posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti nutarimai ir balsavimų rezultatai. Protokolą pasirašo to posėdžio pirmininkas.
126 straipsnis.
Seimo komitetai ir komisijos rašo savo posėdžių protokolus. Komitetų ir komisijų sprendimus, išvadas bei posėdžių protokolus pasirašo jų pirmininkai.
Komitetų ir komisijų posėdžių protokolai yra vidaus tarnybiniai dokumentai, kuriais gali naudotis tik Seimo nariai. Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis tik komiteto ar komisijos pirmininkui sutikus. Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžių protokolai ir kiti komitetų bei komisijų dokumentai vienerius metus saugomi komitetuose bei komisijose, po to perduodami Seimo archyvui.
127 straipsnis.
Teikiami visuomenei svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymų projektai valstybės lėšomis skelbiami respublikiniuose laikraščiuose. Skelbiant projektus, turi būti nurodyti jų rengėjai ir iniciatoriai.
128 straipsnis.
Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai prieš perduodant pasirašyti Respublikos Prezidentui, taip pat kiti Seimo aktai Seimo Pirmininkui vizuoti arba pasirašyti pateikiami su projektą rengusio komiteto pirmininko ir Seimo kanclerio vizomis, taip pat su posėdžio, kuriame aktas buvo priimtas, pirmininko, jeigu tai buvo ne Seimo Pirmininkas, viza.
Seimo Pirmininko vizuotas priimtas įstatymas nedelsiant perduodamas Respublikos Prezidentui pasirašyti.
129 straipsnis.
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo dokumentai skelbiami ir įsigalioja pagal įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.
Respublikos Prezidento pasirašyti Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat Seimo nutarimai išsiunčiami Vyriausybei, Konstituciniam Teismui, Aukščiausiajam Teismui, valstybės kontrolieriui, o esant reikalui – ir kitų valstybės institucijų vadovams bei rajonų, miestų savivaldybėms ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo.
130 straipsnis.
131 straipsnis.
132 straipsnis.
134 straipsnis.
Kalbėti Seimo vardu turi teisę Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris. Taip pat Seimas gali įgalioti jo vardu kalbėti Seimo narį ar Seimo valdybos skiriamą Seimo Pirmininko atstovą spaudai.
136 straipsnis.
Lietuvos radijas ir televizija reguliariai rengia reportažus apie atvirus Seimo posėdžius. Seimui nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami per radiją ar televiziją ištisai Lietuvos radijui ir televizijai priimtinu laiku. Ginčytinais atvejais, reikalaujant frakcijoms, klausimą sprendžia Seimas.
137 straipsnis.
Oficialius pranešimus apie Seimo ar jo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžius parengia ir skelbia Seimo informacijos ir analizės tarnybos, o pasirašo posėdžio pirmininkas.
138 straipsnis.
Komitetas po svarbesnių posėdžių paprastai parengia pranešimus masinės informacijos priemonėms apie komiteto darbą ir pateikia juos Seimo informacijos ir analizės tarnyboms. Transliacijos arba reportažai iš Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžių daromi jų vadovams sutikus.
139 straipsnis.
Dokumentus, skirtus visiems Seimo nariams, komitetams ar frakcijoms, išdalija posėdžių sekretoriatas. Dokumentai turi būti užregistruoti Seimo Priimamojo kanceliarijoje ir pasirašyti bent vieno Seimo nario. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų pateikimo, registracijos ir išdalinimo tvarką nustato šio statuto 21 skirsnis.