LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTERIJOS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL REGIONINIŲ SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PROGRAMŲ RENGIMO MODELIO PATVIRTINIMO
1998 m. liepos 3 d. Nr. 41/235
Vilnius
Įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 15 „Dėl Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių“ bei patvirtintų smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonių 1.2.1 punktą,
ĮSAKOME:
Patvirtinti Regioninių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimo modelį (pridedama).
VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ
REIKALŲ MINISTRAS KĘSTUTIS SKREBYS
ŪKIO MINISTRAS VINCAS BABILIUS
______________
Regioninės politikos samprata ir regioninės plėtros programos
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. 533 sudaryta darbo grupė suformavo pagrindines regioninės plėtros politikos nuostatas, apibrėžė regiono sampratą bei pateikė pasiūlymus dėl regioninio valdymo struktūrų. Darbo grupės priimti sprendimai atsispindi Lietuvos regioninės politikos metmenų projekte, kuris buvo parengtas bendradarbiaujant su prof. Michaelu Caddy iš Airijos, dirbusio Lietuvoje pagal trumpalaikę PHARE programą, kurios tikslas ir buvo padėti formuoti regioninės plėtros politikos nuostatas, atitinkančias Europos Sąjungos reikalavimus.
Regioninė politika gali būti traktuojama kaip visuma priemonių, skirtų skatinti ekonominę plėtrą regione, kuo efektyviau panaudojant vietinius resursus. Šiuo atveju pirmenybė teikiama ekonominei plėtrai, siekiant galutinio tikslo – spartesnio šalies ekonomikos augimo.
Regioninė politika taip pat gali būti pateikiama kaip visuma priemonių, užtikrinančių vienodą gyvenimo lygį ir gyvenimo sąlygas visiems piliečiams nepriklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje jie gyvena.
Šaliai išgyvenant ekonominės stagnacijos ar smukimo laikotarpį, pirmenybė teikiama pirmajai regioninė politikos sampratai, t. y. ekonomikos augimui, o pasiekus tam tikrą ekonomikos augimo laipsnį, vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo lygio ir gyvenimo sąlygų šalyje suvienodinimui.
Regioninės politikos metmenų projekte siūloma pagrindiniais teritoriniais dariniais, kuriuose turėtų būti vykdoma valstybės ekonominės socialinės plėtros regioninė politika, laikyti aukštesniuosius administracinius – teritorinius vienetus – apskritis, t. y. nacionalinės regioninės politikos kontekste regiono samprata tapatinama su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu vienetu – apskritimi.
Netolygų Lietuvos apskričių vystymąsi lemia įvairios priežastys. Vienų apskričių plėtrai įtakos turi didieji Lietuvos miestai, kuriuose vyksta aktyvus ekonominis gyvenimas. Kitos apskritys patiria nuosmukį dėl vienpusiško pramonės išvystymo. Didelių pramonės įmonių veikla, greta teigiamo poveikio apskrities ekonomikos plėtrai, gana dažnai neigiamai veikia darbo rinkos tendencijas. Didžiųjų įmonių modernizavimas, restruktūrizavimas ar net bankrotas didina nedirbančiųjų skaičių apskrityse, nes prarastas darbo vietas sunku pakeisti naujomis. Šiandien net išsivysčiusiose apskrityse pastebimi ryškūs skirtumai tarp miestų ir rajonų plėtros galimybių bei gyvenimo sąlygų juose.
Regioninės plėtros programos turi užtikrinti nuoseklią ir subalansuotą regionų plėtrą, sukuriant lygiavertes gyvenimo sąlygas visuose regionuose. Nacionalinių programų (pvz., smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, transporto infrastruktūros gerinimo, profesinio mokymo tobulinimo ir kt.) įgyvendinimas turi prisidėti prie apskrities ekonominės socialinės plėtros, kad tų programų įgyvendinimui skirtos valstybės lėšos būtų tikslingai nukreipiamos ir efektyviai panaudojamos apskrities problemų sprendimui.
Regioninės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos
Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra – tai viena iš sudedamųjų bendros regioninės plėtros politikos dalių. Regioninių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimo ir jų įgyvendinimo tikslas – suaktyvinti lėtai besivystančių Lietuvos apskričių plėtrą, mažinti apskričių vystymosi diferenciaciją bei nedarbo lygį jose; įgyvendinti apskričių lygmenyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategiją, numatytą Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programoje, bei patikslinti tos strategijos įgyvendinimą, įvertinant apskričių ypatumus, galimybes ir poreikius.
Verslo aplinkos gerinimas, parama pradedantiesiems verslininkams ir mažoms įmonėms – regiono ekonominės socialinės plėtros pagrindas. Informacijos teikimo, konsultavimo bei mokymų programos pradedantiesiems verslininkams ir plėtojantiems savo verslą turi įtakos užimtumo ir pajamų augimui apskrityje, užtikrina apskrities konkurentabilumą bei atveria ilgalaikes perspektyvas apskrities plėtrai.
Apskrityje įgyvendinamų smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) plėtros programų spektras gali būti labai platus:
• SVV plėtros programos, tenkinančios vietinius apskrities poreikius. Pvz., mieste, kur nustoja veikusi didelė įmonė, paramą, teikiamą per programas, tikslinga nukreipti nuo didelės įmonės atskilusioms mažoms (transporto, gamybos, maitinimo) įmonėms, dėmesį skirti perkvalifikavimo programoms, mokymų organizavimui, įtraukiant į programas žmones, kurie turi idėjų ir įgūdžių imtis verslo.
• SVV plėtros programos, leidžiančios panaudoti dar neįvertintas regiono galimybes. Pvz.:
* specialių konsultacijų verslo klausimais programos miestuose, kuriuose yra sutelktas didžiulis mokslinis potencialas;
* programos, skatinančios steigti prie universitetų ar mokslinių centrų įmones, gaminančias intelektinę produkciją;
* finansinės paramos inovacinėms įmonėms programos (mikrokreditavimo, paskolų garantijų teikimo).
Parama SVV glaudžiai siejasi su kitų platesnių nacionalinių programų įgyvendinimu. Pvz.:
• Miestuose ar rajonuose įgyvendinami infrastruktūros gerinimo projektai (pvz., seno pramoninio rajono atnaujinimas) gali pasitarnauti verslo inkubatorių steigimo programų įgyvendinimui ir padėti smulkiems verslininkams spręsti patalpų gavimo problemas.
• Nauji investiciniai projektai, skirti apskrities didžiosioms įmonėms, gali būti derinami su tokiomis SVV plėtros programomis, kurios skatina didžiųjų įmonių bendradarbiavimą (rangos ar kitų sutarčių pagrindu) su tos apskrities mažomis įmonėmis.
• Turizmo plėtojimo programos, kurios numato skatinimo bei lengvatų mechanizmo taikymą, atveria naujas galimybes mažoms įmonėms, šeimos įmonėms plėtoti verslą.
Regioninių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimo modelis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 15 „Dėl Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių“ patvirtino SVV plėtros programos įgyvendinimo priemones.
Programos įgyvendinimo priemonė 1.2.1 numato parengti regioninių SVV plėtros programų kūrimo modelį, teikti šiuo klausimu metodinę paramą ir skatinti rengti apskričių, miestų bei rajonų SVV plėtros programas.
SVV plėtros programų rengimo ir jų įgyvendinimo inicijavimas apskrityse papildys Vyriausybės patvirtintą SVV plėtros programą regioniniais aspektais, leis tikslingai nukreipti valstybės, tarptautinių programų ir fondų paramą SVV bei užtikrins efektyvų finansinių lėšų, skirtų SVV, paskirstymą ir panaudojimą.
Dauguma Lietuvos apskričių šiandien nėra parengusios SVV plėtros programų. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (toliau – LSVVPA) pateikia Regioninių SVV plėtros programų rengimo modelio (toliau – modelis) projektą. Modelis parengtas apibendrinus užsienio šalių regioninės SVV plėtros patirtį, susipažinus su Lietuvos miestų ir rajonų SVV plėtros programų metmenimis, ekonominio socialinio vystymo planais bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamento rekomendaciniais pasiūlymais, į kuriuos būtina atsižvelgti teikiant paraiškas konkrečių projektų įgyvendinimui ir siekiant integruotis į Europos Sąjungos regioninio vystymo programas.
Pateikiamas modelis – tai metodinio pobūdžio gairės, kurios leis įvertinti SVV situaciją apskrityje ir pateikti konkrečius projektinius pasiūlymus (projektus), kuriuos tikslinga įgyvendinti apskrities miestuose ar rajonuose.
Modelio struktūrą sudaro šešios dalys:
3. SVV situacijos apskrityje analizė, kurią atliekant akcentuojamos ir atskleidžiamos apskrities stipriosios ir silpnosios pusės, galinčios turėti įtakos verslo plėtrai, bendros ekonominės socialinės politikos fone numatomos SVV plėtros galimybės bei įvardijamos pagrindinės kliūtys. Analizės metu gauti apibendrinantys vertinimai ir išvados – pagrindas formuoti SVV plėtros strategiją.
Regioninių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimo modelio panaudojimas
Visos Europos šalys įgyvendina vienokias ar kitokias regioninės plėtros programas. Bendras principas, kurio laikomasi vykdant regioninės plėtros politiką, – sudaryti galimybes regionui priimti sprendimus. Regionas žino esamą situaciją ir gali pasiūlyti inovacines idėjas bei priemones jų įgyvendinimui. Tikimasi, kad Lietuvos apskritys taps SVV plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo pagrindiniais iniciatoriais.
Pateikiama anketa – tai dokumentas, kuriuo vadovaujantis konstruktyviai įvertinama SVV situacija ir SVV plėtros problemos apskrityje, teikiami siūlymai dėl konkrečių projektų įgyvendinimo, t. y. parengiama apskrities SVV plėtros programa. Apskritis, užpildydama anketą, išvengia šiandien gana aktualių finansinių problemų, kurios atsiranda inicijuojant SVV plėtros programų rengimo darbą. Apskrities siūlomi projektai gali būti vykdomi apskrities miestuose ir rajonuose, juose gali aktyviai dalyvauti savivaldybės, regioninės SVV vienijančios organizacijos ir kt. Projektų įgyvendinimui turi būti numatytos lėšos iš vietinių finansavimo šaltinių. Pagrindinė projektų idėja – SVV plėtra. Projektus turi inicijuoti apskrities administracija.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, LSVVPA kviečia Lietuvos apskritis užpildyti anketą ir teikti siūlymus dėl konkrečių projektų įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 588 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo“ Ūkio ministerijai pavesta atlikti SVV skatinimo fondo tvarkytojo funkcijas. 1998 m. gegužės 26 d. ūkio ministro patvirtintoje SVV skatinimo fondo lėšų naudojimo tvarkoje (protokolas Nr. 9) numatoma Verslo plėtojimo tarybos sprendimu fondo lėšas naudoti SVV plėtrą skatinančių priemonių finansavimui, tarp jų ir konkrečių projektų įgyvendinimui regionuose.
LSVVPA yra parengusi ir pateikusi Briuseliui paraiškas dėl finansinės ir techninės paramos gavimo iš ES PHARE programos, įgyvendinant tris SVV plėtros projektus. LSVVPA, žinodama apskričių poreikius, galės pagrįstai nukreipti ir inicijuoti tarptautinių projektų įgyvendinimą apskrityse.
Projektų vertinimo kriterijai
Sprendimas finansuoti vieną ar kitą projektą priklausys nuo to, kokį papildomą poveikį SVV plėtrai apskrityje (apskrities mieste ar rajone) turės projektas priklausomai nuo jo įgyvendinimo sąnaudų. Galimi projektų vertinimo kriterijai (projektų atrankos kriterijai turi būti iš anksto apibrėžti):
• sukurtos naujos darbo vietos (pvz., laikinų ir pastovių darbo vietų skaičius, darbo vietos nepilnai ir pilnai darbo dienai, darbo vietos kvalifikuotai ir nekvalifikuotai darbo jėgai);
• naujų darbo vietų sukūrimo vieta (pvz., miestuose ir rajonuose, kur didžiausias nedarbo lygis);
• mokymų apimtis, reikalinga naujoms darbo vietoms sukurti;
• specialių mokymo kursų, tenkinančių apskrities poreikius, skaičius;
• naujai įsteigtų įmonių skaičius;
• veikiančių įmonių veiklos gerinimas;
• projekto įgyvendinimo pagrįstumas (ištekliai, atsakingų organizacijų kompetencija);
• rizika, susijusi su projekto įgyvendinimu;
• pateikiamo projekto ryšys su kitais apskrityje vykdomais projektais;
• projektą remiančių organizacijų finansinis ir nefinansinis indėlis;
• poveikis aplinkai (pvz., kraštovaizdžio tvarkymas, aplinkos priežiūra – vertinama teigiamai, papildomas eismo judėjimas gyvenamuosiuose rajonuose – neigiamai);
• kitas poveikis (pvz., naujos paslaugos gyvenantiems kaimo vietovėse);
• projekto atitikimas nacionaliniams regioninės plėtros prioritetams.
______________
I. Bendro pobūdžio informacija apie apskritį
Trumpai apibūdinkite:
1. Geografinę padėtį, rajonų ir miestų skaičių, gyventojų skaičių, jų struktūrą, pokyčius ir tendencijas.
2. Bendrą ekonominę situaciją: pagrindines ūkio šakas (pramonė, statyba, prekyba ir paslaugos gyventojams, transportas ir ryšiai, turizmas, žemės ūkis), jų raidą ir tendencijas, tiesiogines užsienio investicijas, bendrą įmonių skaičių, dirbančiųjų skaičių.
3. Gyventojų užimtumą ir situaciją darbo rinkoje: užimtųjų ir bedarbių skaičių, jų dinamiką, darbo jėgos pasiūlą, paklausą ir kitimo tendencijos, nedarbo lygį.
4. Fizinę verslo infrastruktūrą: transporto ir ryšių išvystymą, elektros, dujų ir vandens tiekimą, negyvenamųjų patalpų panaudojimo bei naujų patalpų statybos galimybes.
II. Smulkaus ir vidutinio verslo situacija ir sąlygos verslui plėtoti apskrityje
1. Apibūdinkite bendrą smulkaus ir vidutinio verslo situaciją apskrityje:
1.1. Bendrą įmonių skaičių, mažų įmonių skaičių, jų dalį bendrame įmonių skaičiuje, mažų įmonių dinamiką bei tendencijas.
1.3. Įmonių pasiskirstymą pagal:
• įmonių rūšis (individualios (personalinės) įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, kt.);
• pagrindines veiklos rūšis (pramonė, statyba, prekyba, transportas ir ryšiai, kt.);
• dirbančiųjų skaičių (1, 2-10, 11-20, 21-50, 51-100, 101-500, 501 ir daugiau).
2. Įvertinkite smulkaus ir vidutinio verslo aplinką:
2.1. Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybes:
• savivaldybių teikiamas lengvatas smulkiesiems verslininkams (atleidimas nuo įmonės registravimo mokesčio ar jo sumažinimas, patalpų nuomos mokesčio sumažinimas, žemės nuomos mokesčio sumažinimas, patento mokesčio sumažinimas, atleidimas nuo pajamų (pelno) mokesčio ar jo sumažinimas, paskolų teikimas) ir suteiktų lengvatų skaičių;
• savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondus (jei fondas suformuotas), savivaldybių skiriamas lėšas fondų veiklai, suteiktų paskolų skaičių ir dydį;
• bankų suteiktų paskolų smulkiesiems verslininkams skaičių;
• kitus finansavimo būdus.
2.2. Smulkių ir vidutinių verslininkų konsultavimo, mokymo ir informavimo lygį:
• veikiančias konsultacines įmones, jų skaičių, teikiamas paslaugas bei kainas;
• mokymo ir kvalifikacijos kėlimo institucijas (suaugusiųjų mokymo centrai, darbo rinkos mokymo centrai, profesinės mokyklos, kt.), organizuojamų mokymų tematiką, mokymų kainas;
• informacijos gavimo galimybes (valstybės ir savivaldos institucijose, konsultacinėse įmonėse, verslininkus vienijančiose organizacijose, duomenų bazėse, bankuose, kt.) ir kainas.
III. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros apskrityje analizė
Atlikite apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros analizę įvertindami smulkaus ir vidutinio verslo situacijos ir sąlygų verslui plėtoti apskrityje stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes bei kliūtis. Apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros stipriąsias ir silpnąsias puses vertinkite atsižvelgdami į vidinius apskrities veiksnius (pvz., stipriosios pusės: aukšta darbuotojų kvalifikacija, savivaldybių teikiamos lengvatos smulkiesiems verslininkams; silpnosios pusės: nepakankamas konsultacinių įmonių skaičius, nesuformuoti savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondai), o numatydami galimybes ir kliūtis – į išorinius veiksnius, galinčius turėti įtakos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai apskrityje (pvz., galimybės: ES struktūriniai fondai smulkiam ir vidutiniam verslui remti; kliūtys: didelė įstatymų kaita). Apibendrinančius vertinimus pateikite tradicinėje „Stipriųjų ir silpnųjų pusių, galimybių ir kliūčių“ diagramoje:
Stipriosios pusės: |
Silpnosios pusės: |
Galimybės: |
Kliūtys: |
IV. Apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija
1. Pateikite apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros viziją, t. y. apibūdinkite smulkaus ir vidutinio verslo situaciją apskrityje po kelerių metų.
V. Apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planas
Numatykite priemones apibrėžtiems strateginiams tikslams pasiekti. Pateikite galimus finansavimo šaltinius, reikalingus priemonių įgyvendinimui.
VI. Priemonių įgyvendinimas
Apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonės vykdomos inicijuojant apskrities miestuose ir rajonuose konkrečių projektų įgyvendinimą. Norint gauti dalinę finansinę paramą iš SVV skatinimo fondo, pateikiama užpildyta paraiška. Paraiškos forma pridedama.
______________
PARAIŠKA
1. INFORMACIJA APIE PARAIŠKOS TEIKĖJĄ:
Organizacijos pavadinimas ____________________________________________________
Adresas ___________________________________________________________________
Telefonas __________________________ Faksas ________________ E-paštas __________
Projekto vadovas ____________________________________________________________
Pareigos ___________________________________________________________________
Adresas susirašinėjimui _______________________________________________________
Telefonas __________________________ Faksas ________________ E-paštas __________
2. INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ:
Projekto pavadinimas ________________________________________________________
Trumpas apibūdinimas ________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
Įgyvendinimo terminas _______________________________________________________
Projekto įgyvendinimui reikalingos lėšos _________________________________________
Prašoma pinigų suma _________________________________________________________
Projekto vadovo parašas: Data:
3. DETALUS PROJEKTO APIBŪDINIMAS:
3.1. Pagrįskite projekto tikslingumą, nurodykite ekonomines socialines prielaidas, paskatinusias šio projekto rengimą.
3.3. Apibūdinkite laukiamą rezultatą įgyvendinus projektą, įvardykite kiekybinius ar netiesioginius kiekybinius rodiklius, kurie atspindės pasiektą rezultatą.
4. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO APIBŪDINIMAS:
4.2. Apibūdinkite projekto įgyvendinimo organizavimą, atsakingas organizacijas ir asmenis, projekto vykdytojus.
6. KITI RĖMĖJAI/FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Išvardykite kitus rėmėjus/finansavimo šaltinius, nurodydami lėšas, skiriamas projekto įgyvendinimui.
APSKRITIES SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PROGRAMOS MONITORINGAS
Apskritis, užpildžiusi regioninių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimo modelį – anketą, parengia apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą. Programa nėra užbaigtas procesas. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros apskrityje strateginiai tikslai, jų įgyvendinimo priemonės turi būti nuolat peržiūrimi ir tikslinami. Pateikiama apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos rengimo schema.
|
I. Bendro pobūdžio informacija apie apskritį |
|
|
|
|
||
|
II. Smulkaus ir vidutinio verslo situacija ir sąlygos verslui plėtoti apskrityje |
|
|||||
|
|
|
|
|
|
||
Regiono socialinės ekonominės plėtros programa |
|
III. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros apskrityje analizė |
|
Nacionalinė SVV plėtros programa |
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IV. Apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija |
|
|
|||
|
|
||||||
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|||
Nacionalinės ir tarptautinės programos/ projektai |
|
V. Apskrities smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planas |
|
||||
|
|
|
|
||||
|
VI. Priemonių įgyvendinimas |
|
|||||
|
Projektas 1 | Projektas 2 | ... | Projektas n |
||||||
|
|
|
|||||
|
Monitoringas |
|
|||||
|
|
|
|
|