LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 17 d. Nr. IX-1515
Vilnius
2 straipsnis.
1. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. I-1539 „Dėl Lietuvos Mokslo Tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr. 21-546).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. I-284 „Dėl Lietuvos Mokslo Tarybos nuostatų 3, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 56-1083).
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. VIII-1022 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 9-176).
3 straipsnis.
1. Lietuvos mokslo taryba iki 2003 m. gegužės 10 d. turi organizuoti rinkimus ir pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai kandidatų į Lietuvos mokslo tarybos narius sąrašą.
2. Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencija, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai iki 2003 m. gegužės 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai po vieną kandidatą į Tarybos narius.
3. Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu iki 2003 m. birželio 10 d. pateikia Seimui tvirtinti naujos Tarybos sudėtį, taip pat Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo kandidatūras.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Seimo
2003 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. IX-1515
LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) yra Vyriausybės teikimu Seimo įsteigta valstybės įstaiga, atliekanti Seimo ir Vyriausybės patarėjo mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais funkcijas.
2. Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir savo darbo reglamentu.
3. Taryba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų mokslui ir studijoms.
II. TARYBOS TIKSLAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS
5. Pagrindiniai Tarybos tikslai atliekant Seimo ir Vyriausybės patarėjo funkcijas yra skatinti akademinę bendruomenę:
1) efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, studijų bei kultūros plėtojimo srityse;
2) kurti ir palaikyti efektyvią, konkurencingą ir socialiai orientuotą mokslo, technologijų, eksperimentinės plėtros bei nacionalinį identitetą ugdančią mokslo ir studijų sistemą;
6. Pagrindiniai Tarybos uždaviniai:
1) skatinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei taikomosios mokslo veiklos raidą, didinti mokslo poveikį valstybės plėtrai, ugdyti mokslo ir studijų poreikį;
2) teikti Seimui, Vyriausybei, mokslo ir studijų institucijoms bei jų asociacijoms siūlymus mokslo ir studijų sistemai tobulinti;
3) analizuoti situaciją mokslo ir studijų institucijose, taip pat mokslininkų, kitų mokslo ir studijų srities darbuotojų, studentų siūlymus mokslo ir studijų veiklos klausimais bei teikti Seimui ir Vyriausybei išvadas;
4) teikti siūlymus Vyriausybei dėl mokslo ir studijų finansavimo bei valstybės biudžeto projekto sudarymo;
7. Įgyvendindama savo uždavinius, Taryba:
1) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemos plėtros strateginiams planams parengti ir tobulinti;
2) analizuoja mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančius teisės aktus ar jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia projektus rengusioms institucijoms siūlymus jiems tobulinti;
4) teikia siūlymus ir išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl biudžeto asignavimų paskirstymo mokslų sritims, dėl mokslinių tyrimų programinio ir konkursinio finansavimo, taip pat dėl mokslo ir studijų institucijų kartu su ūkio subjektais vykdomų mokslinių tyrimų bei mokslo taikomųjų darbų finansavimo;
5) teikia siūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo mokslui, studijoms, mokslo ir studijų institucijoms bei infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti;
6) teikia išvadas ir siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų institucijų finansavimo, pertvarkymo ar pabaigos, taip pat naujų mokslo ir studijų institucijų steigimo;
7) teikia išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų programoms skirtų asignavimų naudojimo veiksmingumo;
8) atlieka arba organizuoja mokslo ir valstybės institucijų bei įstaigų prašymu kitų Lietuvos ūkio, kultūros ir socialinės plėtros programų ekspertizę;
9) ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų prašymu atlieka valstybės lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslo veiklos programų bei jų finansavimo projektų ekspertizę, vertina atliktų darbų rezultatus;
10) teikia siūlymus dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų bei šio fondo valdybos sudėties;
12) nagrinėja mokslo ir studijų institucijų siūlymus klausimais, kuriuos pagal kompetenciją turi spręsti Seimas, Vyriausybė, ministerijos, ir teikia apibendrinančias išvadas mokslo ir studijų institucijų reikmių klausimais;
13) rengia siūlymus dėl reikalavimų, keliamų mokslo ir studijų institucijoms, mokslo leidiniams, mokslo laipsniams;
14) teikia siūlymus dėl doktorantūros studijų ir mokslo laipsnių teikimo tvarkos, prižiūri, kaip laikomasi doktorantūros ir mokslo laipsnių teikimo nustatytos tvarkos, pripažįsta užsienyje įgytus mokslo laipsnius;
15) palaiko ir plėtoja ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;
16) teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl valstybės mokslo institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių, taip pat dėl valstybės užsakymų;
17)) teikia siūlymus Vyriausybei dėl reikalavimų steigiamoms mokslinių tyrimų įstaigoms, dėl šių įstaigų veiklos kvalifikacinių reikalavimų ir jų veiklos priežiūros tvarkos;
8. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Taryba turi teisę gauti iš valstybės institucijų bei įstaigų, taip pat iš mokslo ir studijų institucijų informaciją, statistinius duomenis, dokumentus, projektus ir kitą papildomą medžiagą, būtiną kvalifikuotoms išvadoms parengti.
9. Taryba gali siūlyti Vyriausybei ir Seimui priimti ar keisti teisės aktus studijų, mokslo ir taikomosios mokslo veiklos klausimais.
10. Vyriausybėje svarstant nutarimų ir tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimus, projektus, išklausoma Tarybos įgalioto atstovo nuomonė.
III. Tarybos struktūra
12. Tarybos narius tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Tarybą sudaro 32 nariai:
1) 15 narių (po 3 penkių mokslų sričių – humanitarinių (tarp jų meno), socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos), kurie išrenkami iš mokslo ir studijų institucijų pasiūlytų ekspertų;
3) 6 nariai, kuriuos bendru sutarimu deleguoja Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencija, Lietuvos mokslininkų sąjunga;
4) 3 nariai, kuriuos bendru sutarimu deleguoja Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga;
13. Tarybos narių kadencija – 4 metai. Tarybos nariu galima būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
14. Savo uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms vykdyti Taryba savo reglamento nustatyta tvarka iš Tarybos narių, ekspertų ir kitų asmenų sudaro komisijas, į kurias kviečiami mokslo ir studijų institucijų, ministerijų, asociacijų ir kitų organizacijų pasiūlyti asmenys.
IV. tarybos SUDARYMAS
16. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki ankstesnės kadencijos narių įgaliojimų pabaigos, universitetų senatai ir mokslo institutų tarybos atrenka Tarybos ekspertus pagal kvotas, kurias Taryba nustato proporcingai institucijose dirbančių kiekvienos iš penkių mokslų sričių mokslininkų skaičiui taip, kad būtų atrinkta po 20 kiekvienos mokslų srities ekspertų. Mokslo ir studijų institucijoms, kuriose dirba mažiau mokslininkų nei reikia vienam mokslų srities ekspertui atrinkti, Taryba pasiūlo tokį ekspertą atrinkti kartu su kitomis institucijomis.
17. Tarybos ekspertais atrenkami nepriekaištingos reputacijos, plačios erudicijos, aktyviai mokslinį darbą dirbantys mokslininkai, turintys mokslo organizavimo, teisės aktų rengimo ir ekspertinio darbo patirties bei žinantys Lietuvos mokslo, technologijų plėtros, ūkio ir visuomenės gyvenimo problemas. Mokslo ir studijų institucijų vadovai, jų pavaduotojai ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nariai ekspertais nesiūlomi.
18. Mokslo ir studijų institucijos atrinktų ekspertų sąrašus ir jų veiklos charakteristikas pateikia Tarybai.
19. Kandidatus į atitinkamos mokslų srities Tarybos narių vietas slaptu balsavimu iškelia ir už juos balsuoja atitinkamos mokslų srities mokslo ir studijų institucijų atrinkti ekspertai. Išrinktais Tarybos nariais laikomi mokslų srities skirtingų mokslų krypčių mokslininkai, gavę daugiausia balsavime dalyvavusiųjų balsų. Jeigu vienodą skaičių balsų surinko du ar daugiau vienos mokslų krypties ekspertų, negu gali būti išrinkta Tarybos narių, balsuojama dar kartą tik už kandidatus, surinkusius vienodą skaičių balsų.
21. Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Tarybos narių kadencijos pabaigos, po vieną Tarybos narį Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencija, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai.
22. Švietimo ir mokslo ministerija, gavusi Tarybos išrinktų kandidatų į Tarybos narius sąrašą ir 21 punkte išvardytų institucijų ir organizacijų pasiūlymus, papildo Tarybos narių kandidatų sąrašą savo pasiūlytais kandidatais ir pateikia Vyriausybei svarstyti visą Lietuvos mokslo tarybos sudėtį, taip pat jos pirmininko ir pavaduotojo kandidatūras, aptartas su Tarybos nariais.
23. Vyriausybė ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos narių kadencijos pabaigos pateikia Seimui tvirtinti naujos kadencijos Tarybą. Vyriausybė taip pat pasiūlo Seimui tvirtinti Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo kandidatūras.
24. Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo (vieno iš jų) pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose bei įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Tarybos pirmininkas (pavaduotojas) negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę bei kūrybinę veiklą. Pasibaigus Tarybos pirmininko (pavaduotojo) kadencijai, jam turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba lygiavertės pareigos (iki bus paskelbtas konkursas) valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje arba valstybės tarnyboje.
25. Tarybos nario įgaliojimai anksčiau laiko nutrūksta, kai:
26. Pasibaigus kadencijai, Tarybos narys eina pareigas tol, kol vietoj jo paskiriamas naujas Tarybos narys.
V. Tarybos darbo organizavimas
28. Tarybos posėdžiai paprastai rengiami kartą per mėnesį. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami bendru sutarimu arba paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
29. Taryba ir ekspertų komisijos dirba pagal šiuos Nuostatus ir Tarybos patvirtintą reglamentą. Reglamento nustatyta tvarka Taryba sudaro kolegiją, sprendžiančią laikotarpiu tarp Tarybos posėdžių kylančius klausimus. Tarybos kolegiją sudaro Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir komisijų pirmininkai.
30. Taryba periodiškai rengia bendrus Tarybos narių ir ekspertų posėdžius, kuriuose svarstomi svarbiausi studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimai, rengiamų mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų projektai, komisijų ir Tarybos darbo rezultatai. Į bendrus posėdžius kviečiami mokslo ir studijų institucijų, jų tarybų ir senatų vadovai, ministerijų, visuomeninių organizacijų atstovai, mokslininkai.
31. Tarybos darbą organizuoja ir jai atstovauja Tarybos pirmininkas. Įgaliojimus atstovauti Tarybai konkrečiais klausimais Tarybos pirmininkas gali suteikti kitam Tarybos nariui. Tarybos pirmininko nesant, jo pareigas eina pavaduotojas arba kitas pirmininko paskirtas Tarybos narys.
32. Tarybos pirmininkui ar jo pavaduotojui mokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytas atlyginimas.
VI. TARYBOS ATSAKOMYBĖ IR ATSKAITOMYBĖ
34. Taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Tarybos pirmininkas kasmet pateikia Seimui ir Vyriausybei metinę Tarybos veiklos ataskaitą. Metinės ataskaitos tekstą Taryba taip pat pateikia Taryboje atstovaujamoms institucijoms bei organizacijoms. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimu metinė ataskaita teikiama svarstyti Seimui.
35. Taryba yra atsakinga už tai, kad valstybės institucijoms, pateikusioms Tarybos ekspertizei teisės aktų ir kitų dokumentų projektus, būtų laiku parengtos argumentuotos išvados ir rekomendacijos. Tarybos parengtuose pranešimuose, studijose ir rekomendacijose išdėstomas teikiamų siūlymų galimų pasekmių (ir teigiamų, ir neigiamų) vertinimas.
______________