LIETUVOS RESPUBLIKOS

ANTROJO OPERATYVINIŲ TARNYBŲ DEPARTAMENTO PRIE KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS STATUTO PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

Į S T A T Y M A S

2003 m. rugsėjo 23 d. Nr. IX-1743

Vilnius

1 straipsnis.         Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto patvirtinimas

Patvirtinti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statutą (pridedamas).

2 straipsnis. Tarnybos tęstinumas

Profesinės karo tarnybos karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą  atliekančių valstybės tarnautojų, tarnavusių Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos iki šio Įstatymo įsigaliojimo, tarnybos santykiai tęsiasi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

Iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos, iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2002 m. rugsėjo 23 d.

įstatymu Nr. IX-1743

ANTROJO operatyvinių tarnybų DEPARTAMENTO

prie KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

S T A T U T A S

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Šis Statutas nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamento) paskirtį, teisinius veiklos pagrindus, struktūrą ir valdymą, uždavinius ir funkcijas, profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių Departamente (toliau – kariai) ir civilinę krašto apsaugos tarnybą Departamente atliekančių valstybės tarnautojų (toliau – statutinių tarnautojų) statusą, teises ir pareigas, tarnybos santykius, socialines ir kitas garantijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Statuto sąvokos

1. Departamentas – krašto apsaugos ministrui pavaldi žvalgybą, kontržvalgybą bei kitas šiame Statute numatytas funkcijas atliekanti krašto apsaugos sistemos institucija, kurios paskirtis – stiprinti krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią.

2. Tarnybinis nusižengimas – šiame Statute nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), kuria karys ar statutinis tarnautojas neatlieka pareigų ar jas netinkamai atlieka, pažeidžia įstatymus, nusižengia Departamento vidaus tvarkos taisyklėms ir šiame Statute nustatytoms pareigoms.

3 straipsnis. Teisiniai Departamento veiklos pagrindai

1. Departamentas savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Žvalgybos įstatymu, Operatyvinės veiklos įstatymu, kitais įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, krašto apsaugos sistemos statutais, šiuo Statutu ir kitais teisės aktais.

2. Departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei užrašu „Lietuvos Respublika. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM“, vėliavą ir ženklą bei atsiskaitomąsias sąskaitas banke.

3. Departamentas ir jo padaliniai steigiami, reorganizuojami, pertvarkomi ir likviduojami teisės aktų nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Departamento darbuotojų profesinė šventė

Departamento darbuotojų profesinė šventė yra spalio 27-oji – Žvalgų diena.

ANTRASIS SKIRSNIS

DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR VALDYMAS

5 straipsnis. Departamento struktūra

1. Departamentą sudaro vadovybė, tarnybos, skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.

2. Departamento nuostatus, struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Departamento tarnybų, skyrių ir kitų padalinių nuostatus, pareiginius nuostatus ir pareigybių aprašymus tvirtina Departamento direktorius.

6 straipsnis. Departamento vadovybė

1. Departamento vadovybę sudaro: Departamento direktorius, pavaduotojai ir tarnybų viršininkai.

2. Departamento direktorių ir jo teikimu pavaduotojus šiame Statute nustatytais pagrindais į pareigas skiria ir iš jų atleidžia krašto apsaugos ministras.

3. Tarnybų viršininkus šiame Statute nustatytais pagrindais į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Departamento direktorius.

4. Kai Departamento direktoriaus nėra, jo pareigas laikinai eina vienas iš krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtų Departamento direktoriaus pavaduotojų arba tarnybų viršininkų.

7 straipsnis. Departamento personalas

1. Departamente tarnaujantys kariai ir statutiniai tarnautojai, vykdantys žvalgybą ar kontržvalgybą, taip pat kitą šio Statuto 9 straipsnyje nustatytą veiklą, turi krašto apsaugos sistemoje administracinius įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir (ar) nepavaldiems asmenims.

2. Departamento personalą sudaro:

1) kariai;

2) statutiniai tarnautojai;

3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

3. Darbuotojams šio Statuto nuostatos netaikomos.

4. Krašto apsaugos ministras, tvirtindamas Departamento pareigybių sąrašą, priskiria pareigybes atitinkamoms šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms kategorijoms.

5. Duomenys apie Departamente tarnaujančius statutinius tarnautojus valstybės tarnautojų registrui neteikiami.

TREČIASIS SKIRSNIS

DEPARTAMENTO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

8 straipsnis. Departamento uždaviniai

1. Departamento pagrindinis uždavinys – vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą stiprinti krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią.

2. Departamentas vykdo kitus įstatymuose Departamentui nustatytus uždavinius.

9 straipsnis. Departamento funkcijos

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Departamentas atlieka šias funkcijas:

1) vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą gynybos, karinėje-politinėje, karinėje-ekonominėje ir karinėje-techninėje srityse;

2) įgyvendindamas Departamento uždavinius, dalyvauja kovoje su terorizmu;

3) įgyvendina pramoninio saugumo užtikrinimo priemones krašto apsaugos sistemoje;

4) tikrina pretendentus į tarnybą krašto apsaugos sistemoje ir krašto apsaugos sistemos personalą dėl tinkamumo tarnybai ir dėl leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išdavimo ar panaikinimo; teikia krašto apsaugos ministrui išvadas ir rekomendacijas;

5) dalyvauja organizuojant ir kontroliuojant įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą krašto apsaugos sistemoje;

6) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka saugo į Lietuvos Respubliką atvykusių užsienio valstybių gynybos ir karinių institucijų aukšto rango pareigūnus, kuriems nepaskirta Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apsauga;

7) įgyvendindamas bendras krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią užtikrinančias priemones, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių žvalgybos ir kontržvalgybos subjektais, teisėsaugos bei kitomis institucijomis.

2. Atlikdamas pavestas funkcijas, Departamentas turi operatyvinės veiklos subjekto teises ir pareigas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TARNYBOS DEPARTAMENTE ATLIKIMO SĄLYGOS

10 straipsnis. Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys

1. Asmenys, išskyrus nurodytus šio Statuto 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte, Departamente tarnauja pagal profesinės karo tarnybos arba civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis.

2. Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių sudarymo sąlygas ir tvarką nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas, krašto apsaugos ministro įsakymai bei šis Statutas.

3. Tipines profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių formas tvirtina krašto apsaugos ministras.

4. Asmenys, kurie yra sudarę profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymu skiriami į pareigas Departamente.

5. Paskirtam į pareigas Departamente kariui ir statutiniam tarnautojui išduodamas tarnybinis pažymėjimas.

6. Tarnybinio pažymėjimo formą tvirtina krašto apsaugos ministras. Tarnybinių pažymėjimų išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką tvirtina Departamento direktorius.

11 straipsnis. Išbandymo laikotarpis

Kariams ir statutiniams tarnautojams gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių išbandymo laikotarpis, skaičiuojamas nuo tarnybos Departamente pradžios.

12 straipsnis. Reikalavimai asmenims, priimamiems į tarnybą Departamente

1. Asmenims, priimamiems į tarnybą Departamente, taikomi šie reikalavimai:

1) kariams (išskyrus karininkus) – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

2) karininkams – ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;

3) statutiniams tarnautojams, priimamiems į vyriausiojo specialisto ir aukštesnes pareigas – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;

4) statutiniams tarnautojams, priimamiems į vyresniojo specialisto ir žemesnes pareigas – ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;

5) kariams – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 ir 36 straipsniuose nustatyti reikalavimai;

6) statutiniams tarnautojams – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 ir 73 straipsniuose kariams nustatyti reikalavimai;

7) teigiami fizinio pasirengimo testo rezultatai, jeigu pagal einamas pareigas jiems bus taikomi padidinti fizinės ištvermės reikalavimai;

8) leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija turėjimas, jeigu pagal einamas pareigas tokį leidimą būtina turėti;

9) šio Statuto 14 straipsnyje numatytos atrankos teigiami rezultatai.

2. Į Departamentą priimamiems asmenims taikomas reikalavimas mokėti bent vieną iš oficialių Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) valstybių kalbų.

13 straipsnis. Priėmimo į tarnybą Departamente apribojimai

Į tarnybą Departamente negali būti priimami asmenys:

1) teisti už tyčinius nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai, krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2) kurių tėvai, įtėviai, broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja Departamente ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

3) atsisakę prisiekti Lietuvos Respublikai;

4) pateikę žinomai neteisingas žinias apie save, savo ryšius ir interesus;

5) atleisti iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų;

6) neatitinkantys šio Statuto 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

7) neatitinkantys kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

14 straipsnis.       Asmenų, priimamų į tarnybą Departamente, pateikiami dokumentai ir atranka

1. Asmenų, priimamų į tarnybą Departamente, dokumentų pateikimo bei atrankos tvarką nustato Krašto apsaugos ministras.

2. Siekiant patikrinti asmens, priimamo į pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu, pateiktą informaciją ir gavus jo raštišką sutikimą, gali būti naudojamas poligrafas.

3. Poligrafo naudojimo tikslus, atvejus ir tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

15 straipsnis. Papildomi reikalavimai kariams ir statutiniams tarnautojams

1. Kariams ir statutiniams tarnautojams gali būti taikomi šie papildomi reikalavimai:

1) užsienio kalbų mokėjimo;

2) didesnės fizinės ištvermės.

2. Užsienio kalbų mokėjimo lygio ir didesnės fizinės ištvermės reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras.

3. Karių ir statutinių tarnautojų pareigybių, kurioms taikomi papildomi reikalavimai, sąrašą nustato Departamento direktorius.

16 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų priesaika

1. Kariai ir statutiniai tarnautojai gali pradėti eiti pareigas Departamente, jeigu stodami į profesinę karo tarnybą arba civilinę krašto apsaugos tarnybą prisiekė Lietuvos Respublikai ir pasirašė vardinį priesaikos lapą.

2. Departamento kariai ir statutiniai tarnautojai prisiekia Lietuvos Respublikai atitinkamai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyta tvarka.

penktasis SKIRSNIS

karių ir STATUTINIŲ tarnautojų TEISINIS STATUSAS

17 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų teisės, pareigos ir veiklos apribojimai

1. Kariai ir statutiniai tarnautojai turi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Žvalgybos įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto, kitų įstatymų ir šio Statuto nustatytas teises ir pareigas.

2. Kariai ir statutiniai tarnautojai, vykdydami savo pareigas, krašto apsaugos sistemoje turi administracinius įgaliojimus pavaldiems ir (ar) nepavaldiems asmenims.

3. Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto nustatyta tvarka kariai ir statutiniai tarnautojai turi teisę laikyti, nešioti ir panaudoti kovinius šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones.

4. Kariams yra taikomi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai.

5. Statutiniams tarnautojams yra taikomi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 73 straipsnyje nustatyti apribojimai.

6. Detaliau karių ir statutinių tarnautojų teisės ir pareigos nustatomos Departamento nuostatuose, vidaus tvarkos taisyklėse, tarnybų ir skyrių nuostatuose, pareiginiuose nuostatuose bei pareigybių aprašymuose.

18 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų tarnybinė veikla

Kariai ir statutiniai tarnautojai įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei mastu atlieka Departamento kompetencijai priskirtas funkcijas.

19 straipsnis. Pareigos, laipsniai ir kvalifikacinės kategorijos

1. Kariai ir statutiniai tarnautojai skiriami tik į Departamento pareigybių sąraše nustatytas, jų karinį laipsnį arba kvalifikacinę kategoriją atitinkančias pareigas. Jų skyrimo į pareigas sąlygas ir tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, šis Statutas bei kiti teisės aktai.

2. Kariams nustatomos šios pareigybės ir jas atitinkantys karių laipsniai:

1) direktoriaus – nuo pulkininko leitenanto iki brigados generolo imtinai;

2) direktoriaus pavaduotojo – nuo pulkininko leitenanto iki pulkininko imtinai;

3) tarnybos viršininko – pulkininko leitenanto;

4) skyriaus viršininko – majoro, pulkininko leitenanto;

5) skyriaus viršininko pavaduotojo, poskyrio viršininko – majoro;

6) vyriausiojo specialisto – nuo leitenanto iki majoro imtinai;

7) vyresniojo specialisto – nuo jaunesniojo puskarininkio iki vyresniojo puskarininkio imtinai;

8) specialisto – nuo jaunesniojo seržanto iki viršilos imtinai;

9) jaunesniojo specialisto – eilinio, grandinio.

3. Statutiniai tarnautojai šio Statuto nustatyta tvarka turi teisę eiti šio straipsnio 2 dalyje 2–9 punktuose nurodytas pareigas. Statutiniams tarnautojams priskiriamų kvalifikacinių kategorijų sistemą ir kategorijų suteikimo tvarką nustato Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas.

4. Į pareigybių sąraše nustatytas pareigybes draudžiama skirti:

1) karius – į statutinių tarnautojų kategorijai priskirtas pareigybes;

2) statutinius tarnautojus – į karių kategorijai priskirtas pareigybes.

5. Jeigu Departamente panaikinama statutinio tarnautojo kategorijai priskirta pareigybė, o vietoj jos įsteigiama kario kategorijai priskirta pareigybė, tai vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo reikalavimais bei krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka statutinis tarnautojas gali būti priimamas į profesinę karo tarnybą ir paskiriamas į pareigas Departamente.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMAS, KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS, LAIPSNIŲ, kvalifikacinių kategorijų SUTEIKIMAS IR ATESTAVIMAS

20 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų mokymas bei kvalifikacijos kėlimas

1. Departamente yra organizuojamas ir vykdomas karių ir statutinių tarnautojų mokymas bei kvalifikacijos kėlimas.

2. Asmenys, priimti į tarnybą Departamente, privalo išklausyti įvadinį mokymo kursą.

3. Karių ir statutinių tarnautojų mokymo bei kvalifikacijos kėlimo programas tvirtina krašto apsaugos ministras.

4. Kariai ir statutiniai tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti siunčiami stažuoti ir mokytis į užsienio karines ir kitas mokymo įstaigas.

5. Atrankos stažuoti ir mokytis užsienyje tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

21 straipsnis.       Išlaidų, susijusių su karių ir statutinių tarnautojų mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, atlyginimas

1. Savo iniciatyva nutraukdamas profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį anksčiau įsipareigoto tarnauti termino pabaigos arba kai su kariu profesinė karo tarnybos sutartis nutraukiama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose ir šio Statuto 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, o su statutiniu tarnautoju civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio Statuto 24 straipsnio 3 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 10, 11, 13, 15 punktuose ir 4 dalyje nustatytais pagrindais, karys ar statutinis tarnautojas atlygina išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu. Neįvykdžius šių reikalavimų išlaidos iš jo gali būti išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip už 3 paskutinius tarnybos metus.

2. Išlaidos neišieškomos, jeigu profesinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama prieš įsipareigotą tarnauti terminą, kai karys ar statutinis tarnautojas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro (kariui) ar Departamento direktoriaus (civiliam pareigūnui ar tarnautojui) pripažintų svarbių priežasčių.

22 straipsnis. Laipsnių suteikimas

Kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei krašto apsaugos ministro įsakymų nustatytais reikalavimais.

23 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų atestavimas

1. Karių atestavimą reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Departamento direktorių atestuoja krašto apsaugos ministras. Departamento direktoriaus pavaduotojus atestuoja direktorius ir krašto apsaugos ministras.

3. Statutinius tarnautojus atestuoja jų tiesioginis viršininkas, aukštesnysis viršininkas ir Departamento direktorius.

4. Statutiniai tarnautojai atestuojami kas 12 mėnesių, taip pat tais atvejais, kai sprendžiama, ar statutinis tarnautojas tinka civilinei krašto apsaugos tarnybai.

5. Kvalifikaciją liudijančiame dokumente (toliau – atestatas) turi būti apibūdinta atestuojamojo asmens savybės, gabumai, elgesys, kvalifikacija, gebėjimas atlikti jam pavestas pareigas, pateiktos atitinkamos rekomendacijos bei išvada dėl jo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai.

6. Statutinis tarnautojas supažindinamas su atestacijos išvada ir ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę ją apskųsti.

7. Skundą nagrinėja krašto apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija. Per 14 dienų ji priima sprendimą dėl skundo pagrįstumo ir krašto apsaugos ministrui pateikia išvadą dėl atestuojamojo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai.

8. Su statutinio tarnautojo atestatu turi teisę susipažinti tik tas asmuo, kuriam tai yra būtina vykdant tarnybos pareigas.

9. Karių ir statutinių tarnautojų atestavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS IR PERKĖLIMAS

24 straipsnis.       Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių nutraukimo pagrindai

1. Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Profesinė karo tarnybos sutartis taip pat turi būti nutraukta ir karys atleistas iš profesinės karo tarnybos, kai:

1) neįvykdo šio Statuto 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo ir jeigu krašto apsaugos sistemoje nėra kitų su šiuo reikalavimu nesusijusių pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti;

2) neįvykdo šio Statuto 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo ir jeigu krašto apsaugos sistemoje nėra kitų su šiuo reikalavimu nesusijusių pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti.

3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis turi būti nutraukta ir statutinis tarnautojas atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:

1) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo statutiniam tarnautojui paskirta bausmė už tyčinį nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai, krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2) Departamentą likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas statutinių tarnautojų skaičius ir krašto apsaugos sistemoje nėra laisvų statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti į jas perkeltas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

5) tyčine neteisėta veikla padaro turtinę žalą krašto apsaugos sistemai;

6) savo iniciatyva nutraukia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį prieš įsipareigotą tarnauti terminą, ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėjęs tiesioginį viršininką (vadą) apie numatomą sutarties nutraukimą;

7) savo iniciatyva nutraukia sutartį, jeigu yra pasibaigęs civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyje įsipareigotas tarnauti terminas;

8) savo iniciatyva nutraukia tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą tarnauti terminą, jeigu negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių;

9) serga (yra laikinai nedarbingas) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei liga nesusijusi su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos pareigas ar įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

10) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

11) Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija pateikia išvadą, kad statutinis valstybės tarnautojas netinka civilinei krašto apsaugos tarnybai;

12) paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl sveikatos būklės;

13) netenka pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti leidimo (siūlo panaikinti leidimą) statutiniam tarnautojui naudotis informacija, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, jeigu šia informacija reikia naudotis pagal statutiniam tarnautojui pavestas pareigas ir nėra kitų su šios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti;

14) sukanka nustatytą senatvės pensijos amžių;

15) neįvykdo šio Statuto 15 straipsnio 1 dalies nurodytų reikalavimų ir jeigu Departamente nėra laisvų su šiais reikalavimais nesusijusių pareigų arba jis atsisako būti į jas perkeltas.

4. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis gali būti nutraukta ir statutinis tarnautojas atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje krašto apsaugos sistemos vadovybės iniciatyva arba valia, kai:

1) pažeidžia šio Statuto 17 straipsnyje nustatytus apribojimus;

2) dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar gabenimu;

3) tikrinant jo duomenis paaiškėja, kad jis nuslėpė ar sąmoningai pateikė klaidingus duomenis apie save;

4) dalyvavo Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 8 straipsnyje numatytoje su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamoje veikloje, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;

5) padarė tarnybinį nusižengimą ir prieš tai per paskutinius 12 mėnesių jam buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba dvi kitos tarnybinės nuobaudos.

5. Ginčai dėl atleidimo iš tarnybos sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

25 straipsnis.       Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių nutraukimo sąlygos ir tvarka

1. Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei šio Statuto nustatytais pagrindais nutraukia:

1) su Departamento direktoriumi, direktoriaus pavaduotojais ir karininkais – krašto apsaugos ministras;

2) su kariais iki vyresniojo puskarininkio (įskaitytinai) ir statutiniais tarnautojais – Departamento direktorius.

2. Krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius savo iniciatyva (šio Statuto 24 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 2, 9, 11, 12, 14, 15 punktuose nustatytais pagrindais) nutraukia profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs karį ar statutinį tarnautoją ne vėliau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjęs. Pastaruoju atveju atleidžiamajam išmokama šio Statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.

3. Profesinės karo tarnybos bei civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių atitinkamai šio Statuto 24 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 2, 11, 12, 14, 15 punktuose nurodytais pagrindais negalima nutraukti ir kario ar statutinio tarnautojo iš tarnybos atleisti jo laikinojo nedarbingumo metu, jeigu laikinojo nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų.

4. Jeigu statutinis tarnautojas suserga sukakęs išleidimo į pensiją amžių arba po to, kai krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius jau yra išleidęs įsakymą dėl sutarties nutraukimo, jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.

5. Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio Statuto 24 straipsnyje nustatytais pagrindais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, statutinis tarnautojas atleidžiamas iš pareigų Departamente ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

6. Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama dėl sveikatos būklės (šio Statuto 24 straipsnio 3 dalies 12 punktas), statutinis tarnautojas atleidžiamas iš pareigų Departamente ir ne vėliau kaip per 28 kalendorines dienas atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

7. Statutinis tarnautojas per laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos perduoda savo pareigas. Už šį laikotarpį jam mokamas vidutinis darbo užmokestis.

8. Negalima nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties ir atleisti iš pareigų Departamente nėščios moters, taip pat motinos ar tėvo, kurie vieni augina vaiką iki 3 metų, jei nėra šių statutinių tarnautojų kaltės.

26 straipsnis.       Karių ir statutinių tarnautojų išeitinių kompensacijų skyrimo sąlygos ir tvarka

1. Karių išeitinės kompensacijos skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei šis Statutas.

2. Jei profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama krašto apsaugos ministro arba sutartį nutraukti įgalioto Departamento direktoriaus iniciatyva (šio Statuto 24 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2, 9, 11, 12, 14, 15 punktai), o atleidžiamas karys ar statutinis tarnautojas neturi teisės į pareigūnų ir karių valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją, jam išmokama išeitinė kompensacija, kurios dydis priklauso nuo jo tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:

1) turinčiam iki 5 metų stažą – 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;

2) turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą – 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio;

3) turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą – 3 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio;

4) turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą – 4 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio.

3. Visiems atleidžiamiems kariams ar statutiniams tarnautojams šio Statuto 24 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 2, 9, 11, 12, 14, 15 punktuose nustatytais pagrindais, jeigu jie šio Statuto nustatyta tvarka iš anksto neįspėjami, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos, išmokama 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio papildoma kompensacija. Kariui ar statutiniam tarnautojui, auginančiam vaikų iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio papildoma kompensacija.

27 straipsnis.       Karių ir statutinių tarnautojų perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas

1. Esant tarnybiniam būtinumui ir vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis, gali būti vykdoma Departamente tarnaujančių karių rotacija. Vykdant rotaciją karys gali būti perkeltas į kitą krašto apsaugos sistemos instituciją.

2. Sprendimą dėl kario perkėlimo į kitą krašto apsaugos sistemos instituciją ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą priima krašto apsaugos ministras.

3. Sprendimą dėl kario perkėlimo į kitą Departamento teritorinį padalinį arba į kitas jo laipsnį atitinkančias pareigas Departamente priima krašto apsaugos ministro įgaliotas Departamento direktorius. Tokiam perkėlimui kario sutikimas nebūtinas.

4. Krašto apsaugos ministro sprendimu statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas:

1) į analogiškas jo kvalifikaciją atitinkančias, tos pačios kategorijos pareigas kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, esančioje toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas;

2) į kitas tos pačios ar kitos kategorijos pareigas, nebūtinai atitinkančias jo kvalifikaciją kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, tik esant jo raštiškam sutikimui.

5. Esant tarnybiniam būtinumui Departamento direktoriaus sprendimu statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas:

1) į analogiškas jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios kategorijos pareigas Departamente, toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas;

2) į kitas tos pačios ar kitos kategorijos pareigas Departamente, nebūtinai atitinkančias jo kvalifikaciją, toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, tik esant jo raštiškam sutikimui.

6. Jeigu Departamentą likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas statutinių tarnautojų skaičius, panaikinama statutinio tarnautojo pareigybė, tačiau krašto apsaugos sistemoje atsiranda laisvos statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančios tos pačios ar kitos kategorijos pareigos, jis gali būti į jas perkeliamas. Tokiam perkėlimui būtinas statutinio tarnautojo raštiškas sutikimas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PASKATINIMAI

28 straipsnis. Drausminės nuobaudos

1. Drausminių nuobaudų rūšis, jų skyrimą, apskundimą ir panaikinimą kariams reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Kariuomenės drausmės statutas.

2. Šio Statuto nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus statutiniams tarnautojams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;

5) atleidimas iš tarnybos.

29 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybiniai nusižengimai

1. Tarnybiniai nusižengimai skirstomi į:

1) šiurkščius;

2) kitus tarnybinius nusižengimus.

2. Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai:

1) statutinio tarnautojo vardo arba Departamento pažeminimas padarius teisės pažeidimą tarnybos ar ne tarnybos metu, kuriuo griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema, arba veika, kuri nesuderinama su statutinio tarnautojo statusu;

2) netinkamas valstybės ar tarnybos paslapčių naudojimas arba saugojimas nesant administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių;

3) didelės žalos krašto apsaugos sistemai padarymas neatliekant pareigų ar jas netinkamai atliekant, nesant nusikalstamos veikos požymių;

4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

5) reikalavimas (žodžiu ar raštu), kad pavaldinys atliktų neteisėtas užduotis ar pavedimus po to, kai šis buvo raštu pranešęs, jog, jo manymu, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams;

6) neteisėtos užduoties ar pavedimo vykdymas;

7) nebuvimas tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

8) buvimas tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų;

9) kovinių ginklų ar specialiųjų priemonių praradimas ar kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas;

10) tarnybinio pažymėjimo ar kito griežtos apskaitos dokumento, kurio turinys nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, praradimas ar sugadinimas;

11) melagingo paaiškinimo davimas dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat vertimas duoti melagingą paaiškinimą;

12) trečias nešiurkštus tarnybinis nusižengimas per metus.

3. Už šiurkščius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) griežtas papeikimas;

2) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;

3) atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

4. Kiti tarnybiniai nusižengimai yra tarnybiniai nusižengimai, nenurodyti šio straipsnio 3 dalyje.

5. Už kitus tarnybinius nusižengimus skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas.

30 straipsnis.       Tarnybinių nuobaudų skyrimas statutiniams tarnautojams ir jų panaikinimas bei apskundimas

1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, kai Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informaciją apie Departamento statutinio tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nusižengimų tyrimą atlieka Departamento direktoriaus įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta komisija.

2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį statutinis tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos.

3. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad statutinis tarnautojas raštu pasiaiškintų. Jei statutinis tarnautojas atsisako raštu pasiaiškinti, tarnybinę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo.

4. Tarnybinė nuobauda skiriama Departamento direktoriaus įsakymu. Departamento direktoriui ir jo pavaduotojams tarnybines nuobaudas skiria krašto apsaugos ministras.

5. Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Departamento direktoriaus įsakymu.

6. Statutinis tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

7. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta anksčiau, nei sueis šio straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas.

8. Duomenys apie statutiniam tarnautojui paskirtą tarnybinę nuobaudą, išskyrus įspėjimą, įrašomi į asmens bylą.

9. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

1. Karių nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Statutinis tarnautojas nušalinamas nuo pareigų Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatytais pagrindais ir tvarka.

32 straipsnis. Materialinė atsakomybė

1. Kariai už krašto apsaugos sistemai padarytą žalą materialiai atsako pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymą.

2. Statutiniai tarnautojai už krašto apsaugos sistemai padarytą žalą materialiai atsako pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

33 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Už pavyzdingą tarnybą karys ar statutinis tarnautojas gali būti skatinamas ar apdovanojamas:

1) padėka;

2) vardine dovana;

3) krašto apsaugos sistemos medaliu.

2. Už ypatingus nuopelnus tarnyboje kariai ir statutiniai tarnautojai gali būti pristatomi valstybiniams apdovanojimams.

3. Paskatinimų ir apdovanojimų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ TARNYBOS APMOKĖJIMAS, STAŽAS, TRUKMĖ, SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

34 straipsnis. Tarnybos apmokėjimas

1. Karių tarnybos apmokėjimą nustato Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymas, šis Statutas ir kiti teisės aktai.

2. Statutinių tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas ir šis Statutas.

3. Statutiniams tarnautojams mokami tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją:

1) už pirmą kvalifikacinę kategoriją – 35 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

2) už antrą kvalifikacinę kategoriją – 40 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

3) už trečią kvalifikacinę kategoriją – 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

4) už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją – 50 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

5) už penktą kvalifikacinę kategoriją – 55 procentų pareiginės algos dydžio priedas.

35 straipsnis. Tarnybos stažas

1. Karių tarnybos stažą priedui prie tarnybinio atlyginimo gauti reglamentuoja karių tarnybos apmokėjimą nustatantys teisės aktai.

2. Statutinių tarnautojų tarnybos stažą procentiniam priedui prie pareiginės algos gauti reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

3. Karių tarnybos stažą valstybinei karių ir pareigūnų pensijai gauti reglamentuoja karių ir pareigūnų pensijų skyrimą nustatantys teisės aktai.

36 straipsnis. Tarnybos trukmė

1. Kario ir statutinio tarnautojo tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros bei minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

2. Karo metu kariams ir statutiniams tarnautojams taikomas Karo padėties įstatymas, taip pat kiti ypatingiems atvejams priimti įstatymai bei teisės aktai.

3. Karo padėties, karo ir mobilizacijos atvejais karių ir statutinių tarnautojų tarnybos trukmė neribojama.

37 straipsnis. Tarnybos laikas

Atsižvelgdamas į Departamento poreikius ir asmens sutikimą, tarnybos laiką gali pratęsti:

1) krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius – kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka;

2) krašto apsaugos ministras – Departamento direktoriui ir pavaduotojams, kol jie sukaks senatvės pensijos amžių;

3) Departamento direktorius – statutiniams tarnautojams, kol jie sukaks senatvės pensijos amžių.

38 straipsnis. Pensijos

1. Kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šių pensijų skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Valstybinės socialinio draudimo pensijos statutiniams tarnautojams skiriamos ir mokamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Atostogos

1. Karių atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Statutinių tarnautojų atostogų rūšis, jų suteikimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

3. Statutiniams tarnautojams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos Departamente, vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse laiką:

1) iki 10 metų tarnybos – 30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

4. Esant tarnybiniam būtinumui statutinis tarnautojas gali būti atšaukiamas iš atostogų. Tokiam atšaukimui nebūtinas statutinio tarnautojo sutikimas.

40 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybinės uniformos

1. Statutiniai tarnautojai tarnybinėmis uniformomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Statutinių tarnautojų tarnybinių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka vietoj tarnybinės uniformos gali būti išmokama iki 80 procentų dydžio piniginė kompensacija.

4. Statutiniai tarnautojai privalo saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti. Draudžiama dėvėti tarnybinę uniformą kartu su civiliniais drabužiais arba kitokio pavyzdžio uniforminiais drabužiais, avalyne, skiriamaisiais ženklais.

41 straipsnis. Kitos garantijos

1. Asmuo gali būti priimamas į tarnybą arba jam leidžiama toliau tęsti tarnybą Departamente ir esant neigiamiems sveikatos būklės patikrinimo rezultatams, jeigu dėl krašto apsaugos ministro ar Departamento direktoriaus pripažintų svarbių priežasčių tai yra reikalinga tarnybos interesams užtikrinti.

2. Kariai ir statutiniai tarnautojai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis. Jų socialines ir kitas garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, šis Statutas bei kiti socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir teisės aktai.

3. Statutiniams tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

______________