LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ VEŽIOJIMO 2005–2008 METŲ PROGRAMOS „GELTONASIS AUTOBUSAS“ PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 7 d. Nr. ISAK-1953
Vilnius
Įgyvendindamas Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1475 (Žin., 2004, Nr. 170-6263), priedo 9 punktą,
tvirtinu Specialiųjų poreikių mokinių vežiojimo 2005–2008 metų programą „Geltonasis autobusas“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. ISAK-1953
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ VEŽIOJIMO 2005–2008 METŲ PROGRAMA „GELTONASIS AUTOBUSAS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialiųjų poreikių mokinių vežiojimo 2005–2008 metų programa „Geltonasis autobusas“ (toliau vadinama – Programa) parengta siekiant aprūpinti valstybines ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklas autobusais, kuriais didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių turintys mokiniai, nepajėgiantys savarankiškai vaikščioti arba dėl didelių sutrikimų būdami nesaugūs kelyje, kasdien saugiai pasiektų mokyklas.
II. ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ
2. Dabartinė Europos Sąjungos pasirinktoji kryptis yra specialiųjų poreikių vaikų ugdymas drauge su bendraamžiais suteikiant jiems įvairaus pobūdžio pagalbą (specialistų, specialiųjų ugdymo priemonių, įrangos, ugdomosios kompensacinės technikos, vežiojimo į mokyklą ir kt.). Specialiųjų poreikių mokinių, integruotų į bendrojo lavinimo sistemą, dalis nusako, kiek garantuojamas švietimo prieinamumas specialiųjų poreikių turintiems asmenims.
3. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrąsias taisykles, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Formuodama specialiųjų poreikių vaikų ugdymo politiką, vadovaujasi Salamankos deklaracija. Lietuvos švietimo institucijos siekia užtikrinti lygias mokinių ugdymo ir ugdymosi galimybes, pagerinti socialines, pedagogines mokymosi sąlygas.
4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (Žin.,1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) apibrėžė specialiųjų poreikių vaikų teisę būti ugdomiems švietimo institucijose, esančiose arčiausiai jų gyvenamosios vietos. Palyginti su bendru mokinių skaičiumi, Lietuvoje integruotai besimokančių specialiųjų poreikių mokinių dalis procentais yra didesnė negu kitose Europos valstybėse, išskyrus Daniją ir Suomiją.
5. Nuosekliai įgyvendindamos specialiųjų poreikių mokinių integraciją, šalies pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos ir gimnazijos tampa vis atviresnės specialiųjų poreikių vaikams. Specialiųjų poreikių vaikai turi galimybę lankyti artimiausią mokyklą ir augti pas tėvus šeimos aplinkoje, tačiau dalies jų gyvenimą ir ugdymą apsunkina tai, kad jie negali savarankiškai pasiekti mokyklų.
6. 2003–2004 m. m. specialiųjų poreikių mokiniai sudarė 10,9% visų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Dieninių pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų bendrojo lavinimo klasėse kartu su visais mokiniais mokėsi 54 323 minimi mokiniai, kurie sudarė 88,5% visų šalies specialiųjų poreikių mokinių, iš jų apie 5100 (9,5%) turi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Šių mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupėse 2003–2004 m. m. ugdėsi 1802 specialiųjų poreikių vaikai. Tačiau net 179 neįgalūs privalomojo mokyklinio amžiaus vaikai iki 16 metų buvo nemokomi, iš kurių dalis jų nelankė mokyklos todėl, kad jie nebuvo atvežami specialiu transportu. 671 mokinys buvo mokomas namie, dalis jų – specialiųjų poreikių vaikai, kurie neturi galimybių savarankiškai atvykti į mokyklą.
7. 2003–2004 m. m. 5848 specialiųjų poreikių mokiniai mokėsi 54 valstybinėse ir savivaldybių specialiosiose (internatinėse) mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose. Iš jų 3515 (60,1%) gyveno specialiųjų ugdymo įstaigų bendrabučiuose, iš kurių tik 806 buvo našlaičiai ir beglobiai. Jei būtų tinkamai organizuotas vežiojimas, dalis šiose švietimo įstaigose besimokančių mokinių galėtų gyventi namuose.
8. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų steigėjų duomenimis, 2003–2004 m. m. į švietimo įstaigas kasdien buvo vežiojama 5680 specialiųjų poreikių mokinių, 2 kartus per savaitę – 2630. Iš jų 51,5% vežiojami maršrutiniu, 11,6% – privačiu, 11,4% – geltonaisiais autobusais, 13,3% – kitomis mokyklų transporto priemonėmis, 12,2 % – kitu transportu.
9. 2003–2004 m. m. kasdien į mokyklas buvo vežiojami 1082 didelių specialiųjų poreikių ir 415 labai didelių specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Jie sudarė apie 18% tokių vaikų. 564 labai didelių specialiųjų poreikių mokiniai nebuvo vežami, nors tokią teisę turėjo.
10. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 437 „Dėl Kaimo mokyklų aprūpinimo transporto priemonėmis programos „Geltonasis autobusas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 33-934) 10 geltonųjų autobusų buvo paskirta specialiųjų poreikių mokiniams į ugdymo įstaigas vežioti, 219 nupirktų autobusų yra įrengta po 2 vietas neįgaliųjų vežimėliams pastatyti.
III. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
12. Iš dalies užtikrinant didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių mokinių vežiojimą į valstybines ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklas jiems pritaikytais autobusais, 2005–2008 metais skiriama 3 mln. Lt, už kuriuos bus nupirkta ir paskirstyta bendrojo lavinimo mokykloms apie 30 geltonųjų autobusų.
IV. NUMATOMI REZULTATAI
13. Bus užtikrintas 750 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių saugus vežiojimas į bendrojo lavinimo mokyklas. Sumažės namuose mokomų vaikų skaičius. Laipsniškai mažės specialiųjų poreikių vaikų, kurie nelanko švietimo įstaigos, skaičius, nuolat specialiosiose įstaigose gyvenančių vaikų skaičius bei valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos, skiriamos jiems išlaikyti. Daugiau vaikų galės augti savo šeimos aplinkoje. Mokykliniais geltonaisiais autobusais vežiojamų specialiųjų poreikių vaikų tėvai bus ramesni dėl savo vaikų saugumo kelyje, dalis tėvų, kurie anksčiau dėl nuolatinės savo vaikų priežiūros negalėjo dirbti, turės galimybę dalį savo laiko skirti darbui.
______________