LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA
R A Š T A S
DĖL PELNO (PAJAMŲ) MOKESČIO APSKAIČIAVIMO
1994 m. liepos 12 d. Nr. 51N
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 116 papildė ir pakeitė veiklų, kurioms nuo 1994m. balandžio 1d. netaikomas mažųjų įmonių įstatymas, sąrašą. Ryšium su šiuo papildymu paaiškiname, kad 1994 metais įmonės, kurias liečia šis pakeitimas, pelno (pajamų) mokestį apskaičiuoja nuo metų pradžios didėjančia tvarka, o lengvatas taiko atskirai 1994 m. I ketvirčiui ir atskirai likusiems š. m. ketvirčiams, I ketvirčiui paliekant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 200 patvirtintas sąlygas.
1. Todėl mažosios įmonės pelno mokestį už šių metų I pusmetį apskaičiuoja tokia tvarka:
1.1. Tais atvejais, kai įmonės šių metų I ketvirtyje gavo nuostolį, o už II ketvirtį – pelną ir pajamos iš neskatintinos veiklos nuo balandžio 1d. viršija 30% visų pajamų, II ketvirčio apmokestinamasis pelnas mažinamas I ketvirčio nuostolio suma ir pelno mokestis apskaičiuojamas taikant 29% tarifą.
1.2. Tais atvejais, kai įmonės šių metų I ketvirtyje gavo pelną, o už II ketvirtį – nuostolį, patikslinamas I ketvirčio apmokestinamasis pelnas gauto nuostolio suma ir pelno mokestis apskaičiuojamas taikant I ketvirtyje galiojusį pelno mokesčio tarifą.
1.3. Tais atvejais, kai įmonės šių metų I ir II ketvirtyje gavo pelną ir pajamos iš neskatintinos veiklos nuo balandžio 1d. viršijo 30 % visų pajamų, I pusmečio apmokestinamasis pelnas mažinamas I ketvirčio apmokestinamojo pelno suma ir pelno mokestis už II ketvirtį apskaičiuojamas taikant 29% tarifą.
2. Mažosioms įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, pajamų mokestis už I pusmetį skaičiuojamas 1 punkte nustatyta tvarka.
3. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymo 4 straipsniu mažosioms įmonėms gali būti suteikiamas mokestinis kreditas (atidedamas pelno (pajamų) mokesčio mokėjimas) šio straipsnio nustatytomis sąlygomis. Tuo atveju, kai mažoji įmonė nebeatitinka šio straipsnio nuostatų reikalavimų, ji praranda teisę į mokestinį kreditą. Atidėti pelno (pajamų) mokesčiai šiuo atveju turi būti sumokėti per 10 dienų nuo teisės į mokesčių atidėjimą praradimo dienos.
4. Ryšium su gaunamais paklausimais dėl nuomojamo ilgalaikio turto remonto išlaidų paaiškiname, kad tik turto nuomotojas (savininkas), apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną (pajamas), gali šias išlaidas priskirti materialinėms sąnaudoms. Tais atvejais, kai nuomos sutartyje numatyta, kad nuomos mokestis bus mažinamas nuomininko sąskaita atliekamo remonto išlaidomis arba, atsižvelgiant į remonto išlaidų sumą, sutartas nuomos mokestis tam tikrą laikotarpį bus visai nemokamas, tai išsinuomoto turto remonto išlaidos (neviršijant nuomos sutartyje aptartos remonto išlaidų sumos) priskiriamos nuomininko materialinėms sąnaudoms, kuriomis, skaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), mažinamos bendrosios pajamos (įplaukos).
5. Finansų ministerija 1992 m. kovo 26 d. rašte Nr. 44N „Dėl finansinės atskaitomybės“ nustatė, kad prekių ir kitų materialinių vertybių nuostoliai neviršijant natūralios netekties normų, nustatant apmokestinamąjį pelną, priskiriami gamybos išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais nėra patvirtinta naujų natūralaus prekių sumažėjimo normų, įmonės gali vadovautis buvusiomis iki 1990 metų patvirtintomis normomis. Tai neprieštarauja veikiantiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
6. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia lengvata. Sutinkamai su tuo paaiškiname, kad įstatymų nustatytais atvejais, kai pelnas gali būti apmokestinamas atskiromis dalimis, gali būti taikomos ir kelios mokesčio lengvatos. Tačiau apmokestinamajam pelnui (arba atskiroms apmokestinamoms jo dalims) gali būti taikoma tik viena mokesčio mokėtojo pasirinkta lengvata.
7. Sutinkamai su juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio „b“ punktu juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavę pajamų iš komercinės – ūkinės veiklos, išskyrus biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas, moka juridinių asmenų pelno mokestį. Ryšium su tuo paaiškiname, kad nevalstybinės švietimo įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, privalo mokėti pelno mokestį, apskaičiuotą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka (apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų už mokamas priemones ir išlaidų šioms priemonėms vykdyti).
8. Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 1993 metų liepos 12d. rašto Nr. 40N/1311-6-175 6 punktas taikomas ir tais atvejais, kai melioracijos darbai atliekami biudžeto lėšomis žemės ūkio įmonėms, ūkininkams ir asmenims, nuomojantiems didesnius kaip 3 hektarai sklypus jų turimoje ar naudojamoje žemės ūkio produkcijos gamybai žemėje.