LIETUVOS RESPUBLIKOS
FISKALINĖS DRAUSMĖS
ĮSTATYMAS
2007 m. lapkričio 8 d. Nr. X-1316
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymo paskirtis – nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Fiskalinė drausmė – visuma teisinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad prognozuojama valdžios sektoriaus skola, atsižvelgiant į numanomus valdžios sektoriaus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių, keliasdešimt metų atitiktų finansų tvarumo kriterijus, tai yra valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų bendrojo vidaus produkto to meto kainomis.
2. Metinis prieaugis kartais – kalendorinių metų arba dvejų kalendorinių metų keturių ketvirčių, einančių iš karto vienas po kito, tam tikro rodiklio padidėjimas kartais, lyginant su prieš tai buvusiais keturiais ketvirčiais, einančiais iš karto vienas po kito. Metinio prieaugio skaičius yra apvalinamas keturių skaičių po kablelio tikslumu.
3. Metinis prieaugis procentais – kalendorinių metų arba dvejų kalendorinių metų keturių ketvirčių, einančių iš karto vienas po kito, tam tikro rodiklio padidėjimas procentais, lyginant su prieš tai buvusiais keturiais ketvirčiais, einančiais iš karto vienas po kito. Metinio prieaugio procentas yra apvalinamas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu.
4. Perteklinis valdžios sektorius – valdžios sektorius, kurio kalendorinių metų balanso rodiklis yra perteklius (grynasis skolinimas).
5. Subalansuotas valdžios sektorius – valdžios sektorius, kurio kalendorinių metų balanso rodiklis yra lygus 0,0 procento bendrojo vidaus produkto to meto kainomis.
6. Valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas – kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir prieš tai buvusių kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas skirtumas.
7. Valdžios sektoriaus balanso rodiklis – valdžios sektoriaus deficitas (grynasis skolinimasis) arba perteklius (grynasis skolinimas) pagal Europos sąskaitų sistemą ESS'95. Šis rodiklis yra skaičiuojamas kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto to meto kainomis ir apvalinimas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu. Statistinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Europos Sąjungos statistikos agentūros (Eurostato) skelbiamas valdžios sektoriaus deficitas (grynasis skolinimasis) arba perteklius (grynasis skolinimas).
8. Valdžios sektoriaus skola – suprantama kaip 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo vartojama Vyriausybės skolos sąvoka.
9. Vidutinis laikotarpis – penkerių kalendorinių metų laikotarpis, apimantis einamuosius, prieš tai buvusius kalendorinius metus ir trejus būsimus kalendorinius metus, einančius iš karto vienas po kito.
10. Vidutinis metinis prieaugis kartais – kelių laikotarpių metinių prieaugių kartais geometrinis vidurkis, viršijantis vienetą. Jeigu apskaičiuotas vidutinis metinis prieaugis kartais yra lygus vienetui arba už jį mažesnis, tai taikant šį įstatymą jis laikomas lygus vienetui.
11. Vidutinis metinis prieaugis procentais – vidutinis metinis prieaugis kartais, išreikštas procentais ir suapvalintas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu.
3 straipsnis. Fiskalinės drausmės taisyklės
1. Valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.
2. Jeigu paskutinių penkerių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių, žinomų valstybės biudžeto projekto rengimo arba valstybės biudžeto pakeitimo projekto rengimo metu, aritmetinis vidurkis yra deficitas (grynasis skolinimasis), tai Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų arba keičiamų valstybės biudžeto asignavimų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) metinis prieaugis procentais negali viršyti 1/2 paskutinių penkerių pasibaigusių biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) vidutinio metinio prieaugio procentais. Taikant šios dalies nuostatas, naudojami atitinkamų metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenys apie valstybės biudžeto pajamas ir asignavimus.
3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu statistinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto to meto kainomis metinis prieaugis procentais vertinant šiame punkte toliau nurodyta tvarka bent vieną kartą yra mažesnis už vidutinį paskutinių penkerių pasibaigusių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto to meto kainomis metinį prieaugį procentais, padidintą 2 procentiniais punktais.
Einamaisiais kalendoriniais metais nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 8 dienos ir nuo rugpjūčio 23 dienos iki rugpjūčio 30 dienos Lietuvos Respublikos finansų ministerija įvertina Lietuvos ūkio statistinį metinį prieaugį, vadovaudamasi skaičiavimų metu žinomais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis apie paskutinius keturis metų ketvirčius ir prieš juos buvusius keturis metų ketvirčius. Vertinimo rezultatai skelbiami Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime. Apskaičiuojant paskutinių penkerių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto vidutinį metinį prieaugį procentais, vadovaujamasi skaičiavimų metu žinomais Europos Sąjungos statistikos agentūros (Eurostato) duomenimis apie metinį bendrąjį vidaus produktą eurais to meto kainomis;
2) jeigu suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimą, sudarantį ne mažiau kaip 1,0 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto to meto kainomis;
3) jeigu paskutinių ketverių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamo einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio aritmetinis vidurkis yra perteklius (grynasis skolinimas), sudarantis ne mažiau kaip 0,1 procento bendrojo vidaus produkto to meto kainomis.
4. Įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas:
1) einamųjų metų valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis mažinamas patvirtinto valstybės biudžeto deficitas;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą arba jo pakeitimo įstatymo projektą, pateikia išvadas dėl finansinių rodiklių atitikties paskutinėms galiojančioms Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijoms ir nuomonei dėl Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonominės programos ir galimų papildomų priemonių, būtinų visiškai atsižvelgti į Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijas ir nuomonę. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą arba jo pakeitimo įstatymą, atsižvelgia į paskutines galiojančias Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonominės programos.
4 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Lietuvos Respublikos
fiskalinės drausmės
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1).
2. 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 89) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL 2005 L 174, p. 5).