LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
R E Z O L I U C I J A
DĖL LIETUVOS DERYBŲ DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE
2001 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
išnagrinėjęs 2001 m. Europos Komisijos pranešimą dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos stojimo partnerystės Lietuvai dokumentą;
atsižvelgdamas į Europos Komisijos nuostatas dėl derybinių įsipareigojimų vykdymo, išdėstytas 2001 m. Europos Komisijos strateginiame dokumente, taip pat į Europos Parlamento rezoliucijas dėl Europos Sąjungos plėtros bei Europos Parlamento pranešimus apie Lietuvos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir derybų eigos;
pripažindamas Europos viršūnių tarybos susitikimo Lakene sprendimų svarbą;
išklausęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitą apie derybų dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pažangą ir Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos planavimo ir vykdymo eigą bei pagrindinius uždavinius paskutiniais derybų metais;
remdamasis Seimo 1992 m. lapkričio 26 d. Pareiškimu, Seimo 1993 m. gruodžio 23 d. Rezoliucija, Seimo 1995 m. spalio 19 d. Pareiškimu, Seimo 1995 m. gruodžio 7 d. pareiškimu „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare“, Seimo 1996 m. lapkričio 28 d. deklaracija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų“, Seimo 1997 m. lapkričio 6 d. rezoliucija „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą“, Seimo 2000 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. VIII-1642 „Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“, Seimo 2000 m. spalio 26 d. rezoliucija „Dėl valstybės užsienio politikos tęstinumo“, Seimo narių frakcijų 2001 m. sausio 18 d. Pareiškimu, Seimo 2001 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. IX-153 „Dėl Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą“, kuris įtvirtino Lietuvos Respublikos Seimo nuostatą, kad derybos dėl narystės Europos Sąjungoje turi būti baigtos 2002 metais, o Lietuva turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus nuo 2004 m. sausio 1 d., taip pat kitais teisės aktais,
vertina derybose dėl narystės Europos Sąjungoje Lietuvos pasiektą pažangą;
pažymi ypatingą 2002 metais Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamų sprendimų reikšmę sėkmingai derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pabaigai;
akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą, atsako už Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimą laiku į Lietuvos Respublikos teisės sistemą ir įgyvendinimą, už Programoje numatytų priemonių ir derybų metu Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą;
pabrėžia būtinumą imtis neatidėliotinų priemonių Lietuvos valstybės institucijų administraciniams gebėjimams stiprinti, kadangi nuo to ypač priklauso derybose prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas bei Europos Sąjungos paramos priėmimas;
atkreipia dėmesį į tai, kad paskutiniais derybų dėl narystės Europos Sąjungoje metais būtina atvira politinių partijų, interesų grupių, nevyriausybinių organizacijų ir visos visuomenės diskusija dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygų ir Europos Sąjungos raidos perspektyvų;
yra įsitikinęs, kad Konvente, svarstysiančiame Europos ateitį, Lietuvos atstovai turi pasisakyti už:
visų valstybių narių, tarp jų ir naujų Europos Sąjungos narių, lygių teisių principą,
subsidiarumo, solidarumo, skaidrumo ir proporcingumo principus,
bendrijos metodą, užtikrinantį vienodas visoms valstybėms narėms Europos Sąjungos sprendimų priėmimo taisykles;
aiškesnį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teisinį statusą;
Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmens didinimą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese;
Europos Sąjungos institucijų kompetencijos tikslesnį nustatymą
ir užtikrinti Lietuvos valstybės suvereniteto stiprinimą Lietuvai tapus daugiakalbės ir daugiakultūrės Europos Sąjungos nare.