LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖS 1999 M. GRUODŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 102 „DĖL DARBO ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. spalio 17 d. Nr. A1-271
Vilnius
Pakeičiu Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 3-88, Nr. 76-2303; 2002, Nr. 90-3882):
1. Išdėstau 1 punktą taip:
„1. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (toliau – nuostatai) nustato minimalius (būtinuosius) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) reikalavimai taikomi darbo įrenginiams įvertinant šių nuostatų specifinius reikalavimus. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti ir taikomi griežtesni reikalavimai, garantuojantys geresnę bei efektyvesnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą naudojant darbo įrenginius, negu nustatytą šiuose nuostatuose.“.
2. Išdėstau 4.1 punktą taip:
3. Išdėstau 4.6 punktą taip:
5. Išdėstau 5 punktą taip:
„5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.“.
6. Išdėstau 13 punktą taip:
„13. Darbdavys užtikrina, kad potencialiai pavojingi įrenginiai, dėl kurių gedimų ar avarijų gali nukentėti darbuotojai, turtas, gyvenamoji aplinka ir kurių priežiūra reglamentuota Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo, būtų:
13.1. patikrinti po instaliavimo, kai šių įrenginių sauga priklauso nuo instaliavimo sąlygų, prieš juos pradedant pirmą kartą naudoti darbui, taip pat patikrinti juos sumontavus naujoje vietoje ar vietovėje, kad būtų įsitikinta, jog įrenginiai instaliuoti teisingai ir veikia tinkamai;
13.2. pradedami naudoti tik tada, kai gaunama įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos išvada apie įrenginio tinkamumą naudoti ir kai jie užregistruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844), nustatyta tvarka;
13.3. periodiškai tikrinami ir prireikus išbandomi įrenginių priežiūros norminiais teisės aktais nustatyta tvarka. Privalomuosius įrenginių tikrinimus, nurodytus šių nuostatų 13.1, 13.3 ir 13.4 punktuose, vadovaudamosi potencialiai pavojingų darbo įrenginių priežiūros norminiais teisės aktais, vykdo įstatymų ar kitų teisės aktų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos;
13.4. specialiai tikrinami kiekvieną kartą, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, kurios gali sukelti pavojų saugiai naudoti įrenginį (po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, neįprastų ar ilgalaikių prastovų, įrenginių modifikavimo), kad būtų įsitikinta, jog įrenginys atitinka jam keliamus saugos reikalavimus ir kad gedimas bus laiku nustatytas ir pašalintas.“.
8. Išdėstau 16 punktą taip:
„16. Potencialiai pavojingų darbo įrenginių tikrinimo rezultatai turi būti protokoluojami ir saugomi pas įrenginio savininką ir įgaliotoje įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigoje. Jie turi būti saugomi visą įrenginio naudojimo (eksploatacijos) laikotarpį. Kai įrenginiai naudojami už įmonės ribų, jie privalo turėti žymą, nurodančią, kada buvo atliktas paskutinis patikrinimas ir kada turi būti kitas patikrinimas.“.
9. Išdėstau 2 priedo 2.5 punktą taip:
10. Išdėstau 2 priedo 3.2.3 punktą taip:
„3.2.3. Jeigu darbo įrenginio, suprojektuoto nepalydimiems kroviniams kelti, operatorius negali matyti viso krovinio kelio tiesiogiai ar su papildoma įranga, suteikiančia būtiną informaciją, darbdaviui atstovaujančio asmens paskirtas atsakingas asmuo privalo palaikyti ryšį su operatoriumi ir tiksliai nukreipti krovinį. Privalo būti imtasi organizacinių priemonių apsaugoti darbuotojus, jei kroviniai susidurtų.“.
11. Išdėstau 2 priedo 4.1.1 punktą taip:
„4.1.1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje). Siekdamas šio tikslo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo parinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Pirmenybė turi būti teikiama kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, bet ne asmeninėms apsauginėms priemonėms. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. Turi būti parinktos tinkamiausios ir saugios patekimo į aukštyje esančias laikino darbo vietas priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnumą ir trukmę bei nustatytą kėlimo aukštį. Kilus neišvengiamam pavojui, parinkta priemonė turi būti pritaikyta evakuotis. Perėjimas bet kuria kryptimi tarp kėlimo priemonės ir platformų, pastolių aukštų ar laiptų neturi kelti papildomo pavojaus nukristi.“.
12. Išdėstau 2 priedo 4.2.2 punktą taip:
„4.2.2. Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis. Naudojant daugiadales (sekcijines) sudedamąsias arba ištraukiamąsias kopėčias, atskiros jų dalys turi būti tvirtai sujungtos viena su kita ir fiksuotos. Mobilios (perstumiamos) kopėčios turi būti pastatytos stabiliai ir lipant jos neturi judėti.“.
13. Išdėstau 2 priedo 4.3.6 punkto pirmą sakinį taip:
14. Išdėstau 2 priedo 4.4.1.6 punkto pirmąją pastraipą taip: