LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

N U T A R I M A S

 

DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO 2011–2013 Metų STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

 

2011 m. sausio 12 d. Nr. 20

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybės tarnautojų mokymo 2011–2013 metų strategiją (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS

 

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 20

 

valstybės tarnautojų mokymo 2011–2013 Metų strategija

 

I. ĮŽANGA

 

1. Valstybės tarnautojų mokymo 2011–2013 metų strategijos (toliau – Strategija) tikslas – nustatyti prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes.

2. Strategija susijusi su Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 715 (Žin., 2010, Nr. 69-3440), kurioje viena iš numatytų bendrojo valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimo gairių yra valstybės tarnautojų mokymo sistemos tobulinimas modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą, diegiant kompetencijų valdymo modelį.

3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 2002 metais nustatyta decentralizuota valstybės tarnautojų mokymo sistema nuolat tobulinama ir plėtojama.

2008 metais prasidėjęs ekonomikos sunkmetis lėmė valstybės tarnautojų mokymo sumažėjimą: 2009 metais kvalifikaciją tobulino 35,9 procento visų valstybės tarnautojų, t. y. 13,6 procento mažiau nei 2008 metais, kai kvalifikaciją tobulino 49,5 procento visų valstybės tarnautojų.

Pagal Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1163 (Žin., 2006, Nr. 127-4845), nustatytus prioritetinius mokymo tikslus 2007–2009 metais valstybės tarnautojai dažniausiai ugdė gebėjimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu.

Siekiant užtikrinti mokymo kokybę, buvo tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų mokymą, – sugriežtinti reikalavimai asmenims, siekiantiems mokyti valstybės tarnautojus, pakeisti valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimai, supaprastintos mokymo planavimo procedūros. 2009 metais Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės tarnautojų mokymo auditą, nustatė tam tikrų esamos mokymo sistemos trūkumų: „Nustatytos nepakankamos valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros priemonės, todėl, nepašalinus trūkumų, didėja nekokybiško mokymo rizika <...>.“; „<...> valstybės tarnautojų mokymo poreikis formuojamas neįvertinus ankstesnių mokymų naudos, o įvadinis mokymas organizuojamas neatsižvelgus į valstybės tarnautojų turimas žinias ir įgūdžius, todėl netaupiai naudojamos valstybės biudžeto lėšos.“[1] Todėl būtina ir toliau tobulinti teisinį reglamentavimą – nustatyti pareigą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms vertinti bei analizuoti valstybės tarnautojų mokymo efektyvumą ir sudaryti galimybes tai atlikti pasinaudojant informacinėmis technologijomis.

4. Siekdamas nustatyti prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes, 2010 metais Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) vykdė valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose einančių pareigas įstaigų vadovų bei personalo administravimo funkcijas atliekančių asmenų apklausą (toliau – apklausa). Apklausos duomenimis, 87 procentų respondentų nuomone, esama valstybės tarnautojų mokymo sistema turi būti tobulinama, o 84 procentai respondentų nurodė, kad reikia tobulinti mechanizmą, kaip įvertinti valstybės tarnautojų mokymo poreikius. 82 procentai respondentų sutinka, kad valstybės tarnautojų mokymas turėtų būti labiau susietas su jų karjeros vystymu. Respondentai nurodė, jog pirmiausia dėmesys turėtų būti skiriamas valstybės tarnautojų vadybinės kompetencijos tobulinimui (84 procentai), gebėjimų bendrauti su į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas besikreipiančiais asmenimis tobulinimui (79 procentai). 77 procentų respondentų nuomone, ateinančiais metais pirmiausia turėtų būti mokomi valstybės tarnautojai, einantys vadovaujančias pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

 

II. TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

5. Bendrieji valstybės tarnautojų mokymo tikslai:

5.1. siekti, kad valstybės tarnautojai gebėtų profesionaliai ir efektyviai atlikti savo pareigas;

5.2. tobulinti valstybės tarnautojų mokymo sistemą, kad būtų užtikrinta mokymo kokybė bei efektyvumas.

6. Prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai:

6.1. tobulinti vadovavimo gebėjimus, stiprinti lyderiavimo, vadybinę ir valdymo kompetenciją;

6.2. tobulinti gebėjimus, susijusius su dalyvavimu Europos Sąjungos sprendimų priėmimo, priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo ir Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje 2013 metais procesuose;

6.3. plėtoti valstybės tarnautojų žinias profesinės etikos ir korupcijos prevencijos srityje;

6.4. tobulinti valstybės tarnautojų, teikiančių paslaugas gyventojams, atitinkamus gebėjimus ir įgūdžius.

7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsižvelgdamos į savo strateginius tikslus, papildomai nustato ir kitus savo institucijai ar įstaigai aktualius prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus.

8. Tikslų vertinimo kriterijai:

8.1. valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla vertinimo komisijose įvertinta gerai ir labai gerai, skaičius (procentais);

8.2. mokymo kokybę ir efektyvumą teigiamai vertinančių mokymo dalyvių dalis, kuri nustatoma periodiškai, skyrus lėšų, atliekant mokymo dalyvių apklausą (procentais).

9. Strategijos tikslų įgyvendinimo uždaviniai:

9.1. mokyti prioritetines valstybės tarnautojų grupes:

9.1.1. valstybės tarnautojus, einančius vadovaujančias pareigas;

9.1.2. valstybės tarnautojus, dalyvaujančius Europos Sąjungos sprendimų priėmimo, priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo ir su Lietuvos pasirengimu pirmininkauti Europos Sąjungoje 2013 metais susijusiuose procesuose;

9.1.3. valstybės tarnautojus, teikiančius paslaugas gyventojams;

9.2. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, atsižvelgiant į jų strateginius tikslus, papildomai nustatyti ir kitas institucijai ar įstaigai aktualias prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes ir jas mokyti;

9.3. plėtoti sistemą, padedančią vertinti ir analizuoti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose einančių pareigas valstybės tarnautojų mokymo poreikius ir mokymo efektyvumą.

10. Uždavinių vertinimo kriterijai:

10.1. valstybės tarnautojų, per metus dalyvavusių mokyme, dalis (procentais);

10.2. valstybės tarnautojų, per metus dalyvavusių mokyme pagal atskiras prioritetines mokymo grupes, dalis (procentais);

10.3. lėšos, kasmet vidutiniškai skirtos vieno valstybės tarnautojo mokymui (litais);

10.4. iki 2013 metų išplėstas ir patobulintas Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos valstybės tarnautojų mokymo koordinavimo modulis, padėsiantis valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms vertinti ir analizuoti mokymo efektyvumą.

 

III. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

 

11. Strategijos įgyvendinimą koordinuoja ir jo stebėseną atlieka Valstybės tarnybos departamentas.

12. Įgyvendinant Strategiją, dalyvauja visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Kasmet valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos:

12.1. analizuoja valstybės tarnautojų mokymo poreikius ir mokymo efektyvumą;

12.2. atsižvelgdamos į Strategijoje nustatytus prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes bei į valstybės ir savivaldybių institucijoje ar įstaigoje nustatytus prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes, organizuoja atitinkamą mokymą.

13. Valstybės tarnautojų, dalyvaujančių Europos Sąjungos sprendimų priėmimo, priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo ir su Lietuvos pasirengimu pirmininkauti Europos Sąjungoje 2013 metais susijusiuose procesuose, mokymą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija.

14. Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės. Valstybės tarnautojams mokyti gali būti naudojamos ir kitos lėšos. Valstybės ir savivaldybių finansuojamas valstybės tarnautojų mokymas turi būti numatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginiuose planuose ir programų sąmatose, kurie kasmet teisės aktų nustatyta tvarka teikiami Finansų ministerijai.

15. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valstybės tarnautojams mokyti, pirmiausia turi būti naudojamos:

15.1. mokymui pagal Strategijoje nustatytus prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetinėms valstybės tarnautojų mokymo grupėms mokyti;

15.2. mokymui pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nustatytus su strateginių tikslų įgyvendinimu susijusius prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetinėms valstybės tarnautojų mokymo grupėms mokyti.

 

_________________

 


[1] Valstybinio audito 2009 m. lapkričio 30 d. ataskaita Nr. VA-P-40-1-22 „Valstybės tarnautojų mokymas“.