LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NUTARIMAS
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2008 M. KOVO 13 D. REZOLIUCIJOS „DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS ORGANIZAVIMO PRINCIPŲ“ PENKTOSIOS, ŠEŠTOSIOS IR AŠTUNTOSIOS PASTRAIPŲ NUOSTATOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 m. BIRŽELIO 18 d. NUTARIMU Nr. 620 „DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTOS NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS 18 PUNKTO ANTROJO SAKINIO NUOSTATA, LIETUVOS RESPUBLIKOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2008 METAIS, PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2013 METAIS NUSTATYMO IR CIVILINĘ KRAŠTO APSAUGOS TARNYBĄ ATLIEKANČIŲ STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 2 PUNKTAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2009 METAIS, PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2014 METAIS NUSTATYMO IR CIVILINĘ KRAŠTO APSAUGOS TARNYBĄ ATLIEKANČIŲ STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 2 PUNKTAS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 3 STRAIPSNIO ANTRAJAI DALIAI, 5 STRAIPSNIO ANTRAJAI DALIAI, 139 STRAIPSNIO PIRMAJAI IR ANTRAJAI DALIMS BEI KONSTITUCINIAM TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPUI
2009 m. kovo 26 d. Nr. XI-209
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. kovo 13 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (toliau – Seimo rezoliucija) (Žin., 2008, Nr. 47-1753). Inter alia šioje rezoliucijoje Seimas įtvirtino programinę nuostatą, kad „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“ (Seimo rezoliucijos penktoji pastraipa). Šia rezoliucija Seimas taip pat numatė organizuoti Lietuvos kariuomenę taip, kad joje neliktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių, t. y. iš esmės atsisakyti privalomosios karo tarnybos, nes numatyta, kad Lietuvos kariuomenėje taikos metu tarnautų tik profesinę ir savanorių karo tarnybą atliekantys kariai. Tai patvirtina paskesnė, šeštoji, Seimo rezoliucijos pastraipa, nurodanti penktosios pastraipos programinės nuostatos dėl kariuomenės organizavimo profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu įgyvendinimo modelį. Nors Seimo rezoliucijos šeštojoje pastraipoje konstatuota būtinybė išsaugoti Konstitucijos 139 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą karo prievolės institutą, tačiau pastraipoje taip pat numatyta privalomąją karo tarnybą palikti tik mobilizacijos atveju, t. y. iš esmės tik karo ar jo grėsmės atveju (pagal Konstitucijos 142 straipsnį mobilizacija gali būti skelbiama prireikus ginti Tėvynę, įskaitant ginkluoto užpuolimo atvejį, ar vykdyti valstybės tarptautinius įsipareigojimus). Be to, Seimo rezoliucijos šeštojoje pastraipoje numatyta „privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius“. Tokiu būdu ši nuostata suponuoja galimybę atsisakyti privalomosios pradinės karo tarnybos karių Lietuvos kariuomenėje, nes įstatymų leidėjas pareiškė ketinimą persvarstyti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį, t. y. spręsti ne tiek ir ne tik dėl privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus, bet ir pačios privalomosios pradinės karo tarnybos (karo prievolės) taikos metu tikslingumo.
Seimo rezoliucijos penktojoje ir šeštojoje pastraipose išreikštą įstatymų leidėjo ketinimą atsisakyti privalomosios karo tarnybos taikos metu patvirtina Rezoliucijos aštuntojoje pastraipoje išdėstyti siūlymai Vyriausybei „parengti reikiamus įstatymų pakeitimo projektus, taip pat kiekvienų metų rudens sesijos metu teikti Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, įskaitant ribinius karių skaičius, nustatomus atsižvelgiant į perėjimo prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuojamos kariuomenės poreikius“.
Seimo rezoliucijos nuostatos pradėtos įgyvendinti Seimo, Vyriausybės ir krašto apsaugos ministro sprendimais. 2008 m. birželio 18 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 620 „Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942). Iš šiuo nutarimu patvirtintos Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos (toliau – Vyriausybės patvirtinta koncepcija) 8 punkto aišku, kad ši koncepcija parengta atsižvelgiant į Seimo rezoliuciją ir kad turi būti nustatytas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas, jeigu Seimas persvarstytų tokios tarnybos atlikimo poreikį. Koncepcijos 18 punkte inter alia nurodyta, kad „bus nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas, numatantis, kad privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti atidedama, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0. Šiuo pagrindu privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba būtų atidedama krašto apsaugos ministro įsakymu“. Tai reiškia, kad numatoma galimybė Seimo sprendimu atsisakyti Lietuvos kariuomenėje privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Jeigu Seimas numatytų, kad atitinkamais metais privalomosios pradinės karo tarnybos karių nebūtų, ši tarnyba visiems šauktiniams būtų atidėta.
Seimas tokį sprendimą iš esmės yra jau priėmęs. 2008 m. liepos 15 d. buvo priimti du Vyriausybės pateikti įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 87-3460) ir Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 87-3461). Abiejų įstatymų 3 straipsnių 2 dalių 2 punktai yra iš esmės identiški: juose numatyta, kad atitinkamai 2013 metais ir 2014 metais Lietuvos kariuomenėje nebus privalomosios pradinės karo tarnybos karių, t. y. šių karių ribinis skaičius bus 0. Taigi darytina išvada, kad 2013 metais ir 2014 metais šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą nebus, t. y. karo prievolė iš esmės nebus atliekama.
Pažymėtina, kad nelaukdamas 2013 metų ir naujos redakcijos Karo prievolės įstatymo priėmimo krašto apsaugos ministras 2008 m. rugsėjo 15 d. išleido įsakymą Nr. V-868 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo“, kuriuo sustabdė šaukimą į privalomąją karo tarnybą, nors, pavyzdžiui, Principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas iki 1 600 dydžio ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2008 metais. Nors šis krašto apsaugos ministro įsakymas pagal Konstituciją nėra Konstitucinio Teismo tyrimo objektas, tačiau jis yra vienas iš įrodymų, kad manyta, jog įmanoma atsisakyti privalomosios pradinės karo tarnybos nekeičiant Konstitucijos 139 straipsnio antrosios dalies nuostatos, įtvirtinančios karo prievolės institutą.
Tuo grindžiamos ir ginčijamos Seimo rezoliucijos penktosios, šeštosios ir aštuntosios pastraipų, Vyriausybės patvirtintos koncepcijos 18 punkto, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Taigi darytina prielaida, kad priimant ginčijamas nuostatas vadovautasi tokiu Konstitucijos 139 straipsnio antrosios dalies nuostatos „Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ aiškinimu, kuris absoliutina žodžius „įstatymo nustatyta tvarka“ ir suteikia įstatymų leidėjui plačią, kitų Konstitucijos nuostatų iš esmės nevaržomą laisvę savo nuožiūra nustatyti karo prievolės atlikimo būdus ir tvarką, įskaitant įstatymų leidėjo laisvę sustabdyti privalomąją pradinę karo tarnybą ir atsisakyti tokią tarnybą atliekančių karių, jeigu būtų nuspręsta pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuojamos Lietuvos kariuomenės. Tokia išvada peršasi ir iš Seimo rezoliucijos trečiosios pastraipos, kurioje, viena vertus, pažymėta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę, o kita vertus, – Seimo galia įstatymu nustatyti karo prievolės atlikimo tvarką.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas aktas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ji inter alia suponuoja, kad „visos Konstitucijos nuostatos tarpusavyje yra susijusios taip, kad vienų Konstitucijos nuostatų turinys lemia kitų jos nuostatų turinį“, kad „visos Konstitucijos nuostatos sudaro darnią sistemą“, kad „tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra“, kad „nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms onstitucijos nuostatoms“, kad „nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes tuomet būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra“, kad „Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą“, kad „aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. balandžio 29 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į šį kontekstą, pažymėtina, kad Konstitucijos 139 straipsnio antrosios dalies nuostata „Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ aiškintina kartu su kitomis su ja susijusiomis Konstitucijos nuostatomis. Pirmiausia derėtų atsižvelgti į Konstitucijos 3 straipsnio antrosios dalies nuostatą, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat į iš šio konstitucinio principo išplaukiančią specialią Konstitucijos 139 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“. Iš šių Konstitucijos nuostatų darytina išvada, kad Konstitucijos 139 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintas karo prievolės institutas nėra savitikslis, kad jo paskirtis yra parengti Lietuvos Respublikos piliečius įgyvendinti savo konstitucines teises ir pareigas ginti Tėvynę, t. y. užtikrinti sąlygas, kad prireikus kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis galėtų veiksmingai įgyvendinti savo konstitucinę teisę ir deramai atlikti atitinkamą savo konstitucinę pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Įstatymu ar kitu Seimo ar Vyriausybės aktu numačius visiems Lietuvos Respublikos piliečiams galimybę neatlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, jie gali likti neparengti įgyvendinti šią savo konstitucinę teisę ir pareigą. Tuo pačiu nebūtų užtikrintos sąlygos įgyvendinti ir bendro pobūdžio Tautos bei kiekvieno piliečio teisę, įtvirtintą Konstitucijos 3 straipsnio antrojoje dalyje, t. y. teisę „priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal Konstitucijos 139 straipsnio antrąją dalį įstatymų leidėjas neturi absoliučios laisvės nustatyti karo prievolės atlikimo tvarką. Nustatydamas privalomosios karo tarnybos atlikimo tvarką, jis negali paneigti konstitucinės karo prievolės prasmės ir paskirties, Konstitucijos 139 straipsnio pirmosios dalies ir 3 straipsnio antrosios dalies turinio, t. y. konstitucinės kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir pareigos ginti Tėvynę, konstitucinės Tautos bei kiekvieno piliečio teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi sunaikinti Lietuvos valstybę. Taigi įstatymų leidėjas pagal Konstitucijos 139 straipsnio antrąją dalį privalo nustatyti tokią privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo tvarką, kad ji veiksmingai užtikrintų Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir pareigos ginti Tėvynę įgyvendinimą, taip pat veiksmingą Konstitucijos 3 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintos Tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis bet kam, kas kėsinasi prievarta sunaikinti Lietuvos valstybę, įgyvendinimą. Konstitucijos 139 straipsnio antroji dalis taip pat nesuteikia įstatymų leidėjui teisės sustabdyti privalomąją pradinę karo tarnybą nenumačius jai veiksmingų alternatyvų, kuriomis būtų pasiektas karo prievolės tikslas parengti piliečius Tėvynės gynybai.
Minėta, kad pagal Seimo rezoliucijos penktosios, šeštosios ir aštuntosios pastraipų, Vyriausybės patvirtintos koncepcijos 18 punkto, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas numatoma sustabdyti privalomąją pradinę karo tarnybą ir faktiškai šios tarnybos atlikimas jau stabdomas. Tačiau veiksmingų privalomosios pradinės karo tarnybos alternatyvų, kurios sudarytų sąlygas Tautai ir piliečiams įgyvendinti Konstitucijos 3 straipsnio antrojoje dalyje ir 139 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas teises ir pareigas, susijusias su Tėvynės gynyba, įstatymų leidėjas nenumato. Seimo rezoliucijos šeštojoje pastraipoje numatoma privalomąją karo tarnybą palikti tik mobilizacijos atveju, t. y. iš esmės tik karo ar jo grėsmės atveju. Tai gali reikšti, kad kilus karui ar jo grėsmei Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti neparengti Tėvynės gynybai, bet, nepaisant to, turėtų atlikti savo teisę ir pareigą ginti Tėvynę. Pagal Vyriausybės patvirtintos koncepcijos 20 punktą taikos metu numatomas privalomas visuotinis karo prievolininkų švietimas gynybos klausimais dalyvaujant vienos Krašto apsaugos dienos renginiuose. Seimui nusprendus taikos metu nešaukti į privalomąją karo tarnybą, tokia priemonė būtų nepakankama Lietuvos Respublikos piliečiams parengti taip, kad jie galėtų veiksmingai įgyvendinti Konstitucijos 3 straipsnio antrojoje dalyje ir 139 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teises bei pareigas. Seimo rezoliucijos penktosios pastraipos nuostata, numatanti organizuoti Lietuvos kariuomenę tik savanoriškumo pagrindais, t. y. profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu, taip pat būtų nepakankama norint užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis prireikus galėtų deramai įgyvendinti savo teisę ir pareigą ginti Tėvynę; be to, ji sudarytų palankias sąlygas vengiantiems atlikti savo konstitucines pareigas piliečiams tokios pareigos atlikimo išvengti.
Dėl to kyla abejonių, ar Seimo rezoliucijos penktosios pastraipos nuostata, kad „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, šeštosios pastraipos nuostata ta apimtimi, kuria numatoma išsaugoti privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, aštuntosios pastraipos nuostata ta apimtimi, kuria siūloma Vyriausybei teikti Seimui tvirtinti ribinius karių skaičius, nustatomus atsižvelgiant į perėjimo prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuojamos kariuomenės poreikius, Vyriausybės patvirtintos koncepcijos 18 punkto antrojo sakinio nuostata ta apimtimi, kuria numatoma, kad „bus nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas, numatantis, kad privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti atidedama, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0“, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, taip pat Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nepaneigia konstitucinio karo prievolės instituto, konstitucinės teisės ir pareigos ginti Tėvynę turinio, t. y. Konstitucijos 3 straipsnio antrosios dalies, 139 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių turinio. Vadinasi, nurodytos ginčijamos Seimo ir Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos pagal turinį gali prieštarauti Konstitucijos 3 straipsnio antrajai daliai ir 139 straipsnio pirmajai ir antrajai dalims. Jeigu toks prieštaravimas būtų nustatytas, reikėtų konstatuoti, kad Seimas ir Vyriausybė, priimdami ginčijamas teisės aktų nuostatas, nepaisė jų diskreciją ribojančių konstitucinių principų ir nuostatų, todėl pažeidė ir Konstitucijos 5 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą principą „Valdžios galias riboja Konstitucija“. Tai konstatavus, tektų konstatuoti ir tai, kad ginčijamos Seimo ir Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam universaliam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 102 straipsnio pirmosios dalies negalima aiškinti kaip pateikiančios išsamų ir baigtinį teisės aktų, kurių atitikties Konstitucijai tyrimas priklauso Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, sąrašą, o Konstitucinis Teismas turi išimtinę kompetenciją tirti ir spręsti, ar bet kuris Seimo ar Vyriausybės priimtas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi ginčijamos Seimo rezoliucijos ir Vyriausybės patvirtintos koncepcijos turinys gali būti Konstitucinio Teismo tyrimo objektas, juo labiau, kad šių Seimo ir Vyriausybės aktų programinės nuostatos yra įgyvendinamos praktiškai, inter alia Seimui priėmus Vyriausybės pateiktas ginčijamas Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmąja dalimi ir antrosios dalies 2 punktu, 106 straipsnio pirmąja ir trečiąja dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 ir 3 punktais, nutaria:
1 straipsnis.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ penktosios pastraipos nuostata, kad „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, šeštosios pastraipos nuostata ta apimtimi, kuria numatoma išsaugoti privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, aštuntosios pastraipos nuostata ta apimtimi, kuria siūloma Vyriausybei teikti Seimui tvirtinti ribinius karių skaičius, nustatomus atsižvelgiant į perėjimo prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuojamos kariuomenės poreikius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos 18 punkto antrojo sakinio nuostata ta apimtimi, kuria numatoma, kad „bus nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas, numatantis, kad privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti atidedama, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0“, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, taip pat Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas pagal turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio antrajai daliai, 5 straipsnio antrajai daliai, 139 straipsnio pirmajai ir antrajai dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.