LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL RADIJO DAŽNIŲ SKYRIMO RADIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMOMS TRANSLIUOTI IR SIŲSTI STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2003 m. kovo 27 d. Nr. 376
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2002, Nr. 75-3215) 5 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 376
RADIJO DAŽNIŲ SKYRIMO RADIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMOMS TRANSLIUOTI IR SIŲSTI STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategijoje (toliau vadinama – Strategija) nustatyti bendrieji principai, kuriais vadovaujantis naudojami radijo dažnių ištekliai (radijo spektras) radijo ir televizijos programoms transliuoti, taip pat šių išteklių skyrimo transliuotojams ir siuntėjams kriterijai, kad nurodytieji ištekliai veiksmingiau būtų naudojami visuomenės labui. Strategija apima antžemines analogines, skaitmenines, plačiajuostes ir mikrobangės daugiakanalės televizijos dažnių juostas, pagal nacionalinę dažnių paskirstymo lentelę skirtas radijo ir televizijos programoms transliuoti ir retransliuoti, bet nereglamentuoja transliavimo ir retransliavimo kabelinės televizijos tinklais.
2. Ši Strategija parengta atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir plėtros principus 2003–2012 metais. Vadovaudamasi šia Strategija ir joje nustatytais principais, Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia, tvirtina ir kas 2 metai tikslina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau vadinama – Strateginis planas).
3. Ši Strategija parengta vadovaujantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijomis P.370-7, BT.417-4, BT.804, IS.851-1, P.1146, Regioniniu susitarimu dėl VHF ir UHF juostų naudojimo transliavimo tarnyboms Europos zonoje, pasirašytu 1961 metais Stokholme (toliau vadinama – Stokholmo 1961 metų susitarimas), Pirmojo ir trečiojo Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos regiono susitarimu dėl vidurinių ir ilgųjų bangų juostų naudojimo transliavimo tarnyboms, pasirašytu 1975 metais Ženevoje (toliau vadinama – Ženevos 1975 metų susitarimas), Pirmojo ir dalies trečiojo Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos regiono susitarimu dėl 87,5-108 MHz dažnių ruožo naudojimo FM garso transliavimo sistemoms, pasirašytu 1984 metais Ženevoje (toliau vadinama – Ženevos 1984 metų susitarimas), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos specialiuoju susitarimu dėl 47-68 MHz, 87,5-108 MHz, 174-230 MHz, 230-240 MHz dažnių ruožų naudojimo antžeminiam skaitmeniniam garso transliavimui, pasirašytu 1995 metais Visbadene (toliau vadinama – Visbadeno 1995 metų susitarimas) ir specialiuoju susitarimu dėl 1452-1492 MHz dažnių ruožo naudojimo skaitmeniniam garso transliavimui, pasirašytu 2002 metais Mastrichte.
4. Šioje Strategijoje vartojamos sąvokos:
Siuntėjas – telekomunikacijų operatorius, teikiantis siuntimo paslaugas.
Radijo, televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ar televizijos siųstuvai, jų antenos ir kiti techniniai įrenginiai, skirti programoms perduoti į galinius įrenginius.
Radijo, televizijos siuntimo tinklas – visuma radijo ar televizijos stočių, skirtų vienai programai perduoti (spinduliuoti) į eterį.
Telekomunikacijų operatorius – ūkio subjektas, eksploatuojantis savo ar kito asmens telekomunikacijų tinklą (jį prižiūrintis, plėtojantis, valdantis jo darbą, sujungiantis jį su kitais tinklais).
Leidimas – Ryšių reguliavimo tarnybos išduotas rašytinis dokumentas, nustatytomis sąlygomis leidžiantis naudoti radijo dažnį (dažnius) ar televizijos kanalą (kanalus).
II. STRATEGIJOS TIKSLAI
6. Šios Strategijos tikslai yra:
6.1. palaikyti laisvą radijo ir televizijos stočių konkurenciją, neleisti plisti informacijos kanalų monopolizavimo tendencijoms;
6.2. užtikrinti, kad naudojantis turimais ir planuojamais radijo spektro ištekliais programoms transliuoti ir siųsti skirti telekomunikacijų tinklai aprėptų kuo daugiau Lietuvos Respublikos teritorijos;
6.3. derinti visuomenės elektroninės žiniasklaidos rinkos reguliavimo sistemą su Europos Sąjungos teisės aktais ir standartais;
6.4. užtikrinti, kad transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos būtų pirmiau išduodamos tiems transliuotojams, kurie rengia įvairesnes, meniškesnes, informatyvesnes, turiningesnes programas;
6.5. skatinti darnią visuomenės elektroninės žiniasklaidos plėtrą, taip pat audiovizualinių paslaugų plėtrą visuose Lietuvos regionuose;
6.6. numatyti esamų tinklų plėtrą, skaitmeninių radijo ir televizijos tinklų steigimą ir plėtros būdus;
6.7. tobulinti transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijų išdavimo tvarką, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų diegimą ir plėtrą, plintant skaitmeninei televizijai – atskirti programų turinio ir perdavimo reguliavimą;
III. ESAMA TELEVIZIJOS STOČIŲ IR TINKLŲ BŪKLĖ
7. Visos šiuo metu Lietuvoje veikiančios televizijos stotys analoginės. 2002 m. lapkričio 1 d. duomenimis, veikiančios televizijos stotys ir siuntimo tinklai (televizijos stočių priėmimo zonų skaičiavimo kriterijai pateikti priede) yra:
7.1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau vadinama – LRT) transliuoja televizijos programą akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu NTST-1. Patikimo programos priėmimo zona – 94 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą mato 97 procentai Lietuvos gyventojų.
7.2. Televizijos siuntimo tinklais NTST-2, NTST-3, NTST-4 transliuojamos šios nacionalinio masto bendrojo pobūdžio komercinės televizijos programos:
7.2.1. uždaroji akcinė bendrovė Laisvas ir nepriklausomas kanalas transliuoja televizijos programą LNK akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu NTST-2. Patikimo programos priėmimo zona – 86 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą mato 92 procentai Lietuvos gyventojų;
7.2.2. uždaroji akcinė bendrovė TELE-3 transliuoja TV3 televizijos programą akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu NTST-3. Patikimo programos priėmimo zona – 63 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą mato 81 procentas Lietuvos gyventojų;
7.3. Vietinė ir regioninė televizija. Išduotos transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos ir leidimai eksploatuoti 25 vietines ir regionines televizijos stotis (veikia 23 stotys) 13 miestų ir 2 kaimo vietovėse.
7.4. Mikrobangės daugiakanalės televizijos (toliau vadinama – MDTV) tinklai. Nuo 2000 m. sausio 1 d. veikia trijų bendrovių MDTV tinklai 2,5-2,7 GHz dažnių juostoje:
7.4.1. uždarosios akcinės bendrovės „Viginta“ daugiakanalės abonentinės televizijos „Vilsat“ tinklas aprėpia Vilniaus miestą (licencijuota teritorija) ir jo priemiesčius 30 kilometrų spinduliu (techniškai);
7.4.2. uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio televizijos MDTV tinklas aprėpia Klaipėdos miestą (licencijuota teritorija) ir jo priemiesčius 30 kilometrų spinduliu (techniškai);
7.4.3. uždarosios akcinės bendrovės Mikrovisatos TV MDTV tinklas aprėpia Kauno miestą (licencijuota teritorija) ir jo priemiesčius 30 kilometrų spinduliu (techniškai).
2001 metais uždarajai akcinei bendrovei Mikrovisatos TV išduota retransliavimo licencija projektuoti ir statyti MDTV tinklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus 7.4.1, 7.4.2 ir 7.4.3 punktuose nurodytas teritorijas. Programos retransliuoti bus pradėtos 2002 m. gruodžio 31 dieną.
IV. ESAMA RADIJO STOČIŲ IR TINKLŲ BŪKLĖ
8. 2002 m. lapkričio 1 d. duomenimis, visuomeninio radijo stotys, tinklai ir programos (radijo stočių priėmimo zonų skaičiavimo kriterijai pateikti priede) yra:
8.1. LRT vidurinių bangų ruože transliuoja vieną nacionalinio visuomeninio radijo programą LRT I. Ji siunčiama akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu ir Kaune veikiančiu 500 kW galios siųstuvu, kurio dažnis – 666 kHz. Programa gerai girdima visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš dalies ir už jos ribų.
8.2. Nacionalinio visuomeninio radijo programa LRT II gali būti transliuojama vidurinių bangų (dažnis 1107 kHz) sinchroninio tinklo siųstuvais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose, Druskininkuose ir Visagine.
8.3. Europinio standarto FM radijo siuntimo tinklais transliuojamos dvi LRT radijo programos:
8.3.1. LRT radijo programa LRT I siunčiama akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu NRST-1 siuntimo tinklu, kurio patikimo priėmimo zona -79 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Ją girdi 89 procentai Lietuvos gyventojų;
9. Komercinio radijo stotys, tinklai ir programos. Šiuo metu Europos FM dažnių ruože (87,5-107,9 MHz) Lietuvoje veikia 8 nacionalinio masto ir UTB dažnių ruože (66-73 MHz) 3 radijo siuntimo tinklai:
9.1. Uždarajai akcinei bendrovei „M-1“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojama radijo programa „M-1“. Tai bendro pobūdžio jaunesniojo amžiaus klausytojams skirta programa. Patikimo programos priėmimo zona – 46 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 70 procentų Lietuvos gyventojų.
9.2. Uždarajai akcinei bendrovei „M-1“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojama radijo programa „M-1 plius“. Tai bendro pobūdžio vyresniojo amžiaus klausytojams skirta programa. Patikimo programos priėmimo zona – 21 procentas Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 55 procentai Lietuvos gyventojų.
9.3. Uždarajai akcinei bendrovei „Radiocentras“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojama radijo programa „Radiocentras – muzika ir informacija visiems“. Tai bendro pobūdžio bet kurio amžiaus klausytojams skirta programa. Patikimo programos priėmimo zona – 46 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 71 procentas Lietuvos gyventojų.
9.4. Uždaroji akcinė bendrovė „Muzikos topai“ transliuoja radijo programą „RC2“ akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu NRTS-3 siuntimo tinklu. Tai bendro pobūdžio vyresniojo amžiaus klausytojams skirta programa, kurios patikimo priėmimo zona – 60 procentų Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 79 procentai Lietuvos gyventojų.
9.5. Uždarajai akcinei bendrovei „Laisvoji banga“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojama radijo programa „European Hit Radio“. Tai pramoginė įvairią muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Patikimo programos priėmimo zona – 20 procentų Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 53 procentai Lietuvos gyventojų.
9.6. Uždarajai akcinei bendrovei „Pūkas“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojama radijo programa „Pūkas“. Tai pramoginė lietuvišką muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Patikimo programos priėmimo zona – 29 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 62 procentai Lietuvos gyventojų.
9.7. Uždarajai akcinei bendrovei „Ultra Vires“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojama radijo programa „Lietus“. Tai pramoginė lietuvišką muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Patikimo programos priėmimo zona – 37 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 63 procentai Lietuvos gyventojų.
9.8. Uždarajai akcinei bendrovei „Žinių radijas“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojama radijo programa „Žinių radijas“. Tai specializuota informacinė programa. Patikimo programos priėmimo zona – 31 procentas Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 62 procentai Lietuvos gyventojų.
9.9. UTB juostoje (67-72 MHz) akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu siunčiama uždarosios akcinės bendrovės „M-1“ radijo programa „M-1“. Uždarosioms akcinėms bendrovėms „Radiocentras“ ir „Pūkas“ priklausančiais tinklais transliuojamos programos „Radiocentras – muzika ir informacija visiems“ ir „Pūkas“. Programos „M-1“ patikimo priėmimo zona – 48 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 68 procentai Lietuvos gyventojų. Programos „Radiocentras“ patikimo priėmimo zona – 14 procentų Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 49 procentai Lietuvos gyventojų. Programos „Pūkas“ patikimo priėmimo zona – 4,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijos. Programą girdi 31 procentas Lietuvos gyventojų.
10. Regioninės ir vietinės stotys. Išduotos transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos ir leidimai 51 vietinei ir regioninei radijo stočiai 16 miestų, jau veikia 49 radijo stotys.
12. UTB juostos dažnių ruožas 73-74 MHz nuo 2000 metų nenaudojamas transliuoti ir skirtas kitoms tarnyboms.
V. RADIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMŲ SIUNTIMO IR TRANSLIAVIMO TINKLŲ PLĖTROS PRINCIPAI
14. Plėtojami veikiantys nacionaliniai analoginiai radijo siuntimo tinklai. Skatinamas ir palaikomas Lietuvos regionų radijo programų kūrimas. Vietiniai (lokaliniai) radijo transliuotojai skatinami kurtis miesteliuose ir mokymo įstaigose.
15. Skatinama veikla tų transliuotojų, kurie transliuoja informacines, šviečiamąsias, mokomąsias, etninės muzikos ir etninės kultūros laidas ir rengia turiningesnes ir profesionalesnes programas.
16. Skatinamas radijo programų transliavimas vidurinėmis ir trumposiomis bangomis lietuviams, gyvenantiems kaimyninėse valstybėse.
17. Skatinamas visuomeninio radijo programų transliavimas vidurinėmis bangomis, siekiant teikti visiems Lietuvos gyventojams ir kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams informaciją ir išlaikyti Lietuvai skirtus radijo dažnius, iki bus pradėtos naudoti skaitmeninės technologijos vidurinių bangų juostoje.
18. Perkoordinuojamos esamos ar koordinuojamos naujos vidurinių bangų radijo stotys už Vilniaus miesto ribų, siekiama, kad šiomis bangomis veikiantys siųstuvai būtų iškelti iš miesto.
19. Naujoms stotims neskiriami radijo dažniai UTB juostoje (66-73 MHz). Šis dažnių ruožas palaipsniui uždaromas, o dažniai skiriami tarnyboms, kurių veikla nesusijusi su transliavimu.
20. Siekiama, kad LRT I ir LRT II radijo programas, transliuojamas FM bangų juostoje, girdėtų 99 procentai Lietuvos gyventojų.
21. Plėtojami skaitmeninio radijo tinklai – toliau koordinuojamos 13A kanalo stotys, ieškoma papildomų radijo spektro išteklių ir dalyvaujama tarptautinėje veikloje planuojant radijo spektrą.
22. Keičiamas televizijos stočių išdėstymas 174-230 MHz dažnių juostoje, 1452-1479,5 MHz dažnių ruožas rezervuojamas radijo programoms transliuoti skaitmeniniu formatu.
23. Plėtojami pagal Strateginį planą respublikiniai nacionaliniai televizijos siuntimo tinklai NTST-1, NTST-2, NTST-3, NTST-4.
24. Skatinama regioninės televizijos plėtra Lietuvoje. Siekiama, kad iki 2004 metų pabaigos būtų suplanuotos ir koordinuotos televizijos siuntimo stotys visuose apskričių centruose, o iki 2005 metų pabaigos visuose apskričių centruose veiktų regioninės televizijos stotys.
27. Sukauptas koordinuotų televizijos siuntimo stočių rezervas skiriamas skaitmeniniams tinklams sukurti.
28. Kuriant Lietuvoje nacionalinio masto MDTV tinklą 2,5 GHz dažnių ruože, nuo 2009 metų bus atsižvelgiama į Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC 2000) administracijų pasiūlymus naudoti šio dažnių ruožo dalį trečiosios kartos judriajam radijo ryšiui UMTS/IMT-2000 išplėsti.
29. Atsižvelgdama į CEPT/ERC(99)15 sprendimą, Ryšių reguliavimo tarnyba parengs plačiajuosčio sparčiojo interaktyvaus tinklo, skirto transliuoti 40,5-43,5 GHz dažnių ruože, kanalų išdėstymą ir kitas technines sąlygas.
VI. SKAITMENINĖS TELEVIZIJOS DIEGIMAS
31. Lietuvos Respublikos institucijos, formuojančios ir vykdančios valstybės politiką radijo ir televizijos srityje, sudarys palankias sąlygas diegti skaitmeninę televiziją. Šiuo tikslu:
31.1. Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Ryšių reguliavimo tarnyba iki 2003 m. spalio 1 d. turi parengti skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelį;
31.2. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modeliu, Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi parengti atitinkamą transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių pakeitimą;
31.3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, rengdama ir išduodama transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas su teise naudotis telekomunikacijų operatorių teikiamomis siuntimo paslaugomis, turi vadovautis šios Strategijos tikslais (II skyrius);
31.4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi siekti koordinuoti radijo dažnius (kanalus) 4 nacionaliniams skaitmeninės televizijos (DVB-T) siuntimo tinklams, kurių vienu kanalu būtų galima perduoti iki 4 ar 5 programų;
31.5. planuojant skaitmeninius DVB-T siuntimo tinklus, turi būti siekiama, kad sudaromų daugiaprogramių ir daugiakanalių televizijos blokų kiekis būtų optimalus, t. y. kad kiekvienas telekomunikacijų operatorius arba paslaugų teikėjas, turintis leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus skaitmeninei televizijai, galėtų konkuruoti rinkoje. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Ryšių reguliavimo tarnyba pagal nustatytą skaitmeninės televizijos diegimo modelį iki skaitmeninės televizijos diegimo pabaigos numato išduoti ne mažiau kaip 2 televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas ir leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) 2 telekomunikacijų operatoriams.
32. Išduodant licencijas transliuoti ir (ar) retransliuoti programas skaitmeninės televizijos kanalais, turi būti atsižvelgta į tai, kad:
32.1. kabelinės, mikrobangės daugiakanalės, palydovinės, eterinės televizijos ir numatomos įdiegti plačiajuostės bevielės prieigos konkuruos transliavimo rinkoje;
32.3. per pirmąjį skaitmeninės televizijos diegimo etapą dėl dažnių stokos keli transliuotojai turės naudoti vieną televizijos kanalą;
33. Numatomi šie skaitmeninės televizijos diegimo etapai:
33.1. pirmasis etapas – nuo 2003 metų IV ketvirčio. Per šį etapą turi būti pradėtas diegti vienas daugiaprogramis daugiakanalis televizijos blokas, susidedantis iš 4 nacionalinių siuntimo tinklų, kurie dar koordinuojami ar jau koordinuoti, taip pat atlikti reikiami analoginių televizijos kanalų keitimai;
33.2. antrasis etapas – nuo 2010 metų. Per šį etapą turi būti pradėtas diegti antrasis daugiaprogramis daugiakanalis televizijos blokas, naudojant 4 tinklus, uždaromų TV analoginių stočių dažnius. 2-ojo ir 4-ojo TV kanalų analoginės stotys nebus pakeistos į skaitmenines stotis. Vilniuje 2-ojo ir 4-ojo TV kanalų analoginių stočių priėmimo zonoje skaitmeniniam transliavimui turi būti naudojamas 43-iasis televizijos kanalas Vilniuje kartu su papildomais kanalais, skirtais šiai zonai išplėsti, t. y. Molėtų ir Varėnos – 25-asis TV kanalas, Vilniaus 38-asis TV kanalas, papildomi kanalai skiriami iš koordinuojamų 61-69 TV kanalų dažnių juostos.
34. Po 2004-2005 metų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos regioninės skaitmeninės televizijos perplanavimo konferencijos tinklų plėtojimo etapai galės būti tikslinami.
35. Skaitmeninės televizijos diegimo etapai turi būti suplanuoti taip, kad iki 2011 metų pradžios veiktų visi 4 siuntimo tinklai ir būtų užtikrintas 4 nacionalinių analoginių televizijos programų retransliavimas aprėpties zonoje, ne mažesnėje nei 2002 metų lapkričio mėnesį veikusių analoginių siųstuvų.
36. Nuo 2012 metų analoginės televizijos stotys palaipsniui bus keičiamos skaitmeninėmis. Konkretus keitimo terminas bus nustatytas atsižvelgiant į skaitmeninės televizijos plėtros spartą ir turimų imtuvų galimybes, taip pat į tai, kaip bus laikomasi sąlygos išsaugoti skaitmeninės televizijos stočių, galinčių transliuoti 4 nacionalines programas, aprėptį, ne mažesnę nei analoginės televizijos stočių, veikusių 2002 m. lapkričio mėnesį, kad gyventojai, žiūrėję analoginę televiziją, galėtų matyti ir skaitmeninę.
37. Nuo 2010 metų pradžios skaitmeniniai informacijos srautai turi būti rezervuoti visoms nacionaliniu mastu per analoginius siuntimo tinklus šiuo metu transliuojamoms televizijos programoms retransliuoti. Būtina siekti kuo trumpesnio pereinamojo laikotarpio (4-6 mėnesių), kurį tos pačios programos būtų transliuojamos ir skaitmeniniu, ir analoginiu formatu.
38. Regioniniams ir vietiniams transliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, srautai skaitmeniniuose kanaluose, ten, kur yra techninės galimybės, turi būti skiriami užtikrinant programų siuntimą abiem formatais.
39. Diegiant skaitmeninę televiziją, būtina skatinti MDTV retransliavimo licencijos turėtojus sparčiau įrengti skaitmenines stotis.
40. Diegiant skaitmeninę televiziją, bus siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių įrenginių prieigos ir sujungimo reikalavimus, susijusius su plačiaekranės televizijos paslaugomis, tinklų sujungimo galimybėmis ir galimybe nustatyti
privalomas skaitmeninės transliacijos paslaugas.
VII. RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS IR LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMISIJOS FUNKCIJOS ĮGYVENDINANT ŠIĄ STRATEGIJĄ
41. Ši Strategija įgyvendinama bendradarbiaujant Ryšių reguliavimo tarnybai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kurios vykdydamos savo veiklą sudaro bendrą komisiją sprendimams priimti.
42. Ryšių reguliavimo tarnyba šią Strategiją vykdo:
42.2. koordinuodama radijo dažnius (kanalus) su kaimyninių valstybių ryšių administracijomis ir užtikrindama tarptautinę dažnių apsaugą;
42.3. rengdama ir teikdama įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos radijo ir televizijos komisijai radijo ir televizijos stočių ar tinklų technines sąlygas, skirtas konkursams skelbti;
42.4. išduodama įstatymo nustatyta tvarka transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos turėtojams stočių technines sąlygas ir leidimus naudoti radijo dažnius;
42.5. rengdama siuntėjams radijo dažnių konkursus ar aukcionus ir nustatydama konkursų ar aukcionų reikalavimus;
42.9. priimdama pagal kompetenciją teisės aktus, reguliuojančius atitinkamą sritį, teikdama pasiūlymus dėl teisės aktų priėmimo kitoms valstybės institucijoms;
43. Lietuvos radijo ir televizijos komisija šią Strategiją vykdo:
43.1. rengdama konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms gauti ir nustatydama konkursų reikalavimus;
43.3. nustatydama konkursų transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms gauti nugalėtojus ir išduodama jiems transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas;
43.4. išduodama įstatymų nustatytais atvejais transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas be konkursų;
43.8. pateikdama Ryšių reguliavimo tarnybai komerciniams transliuotojams reikalingų radijo dažnių sąrašą;
43.10. rengdama projektus įstatymų ir kitų teisės aktų, skirtų radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo reguliavimui tobulinti;
44. Įgyvendinant šią Strategiją, būtina nuolat derinti veiksmus su Europos Sąjungoje vykstančiais procesais. Šiuo tikslu:
44.1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi:
44.1.1. toliau dalyvauti tarptautinėje veikloje sudarant bendrą Europos radijo dažnių paskirstymo lentelę, formuojant nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir jos papildymus, derinant juos su Europoje galiojančiomis nuostatomis;
44.2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi:
44.2.1. skatinti Europos Sąjungos bendrosios rinkos kūrimą – užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją, vartotojų apsaugą, palaikyti Europos Sąjungos socialinius gyvenimo standartus ir demokratinės visuomenės interesus;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Priėmus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą, Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija parengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti šios Strategijos pakeitimus.
Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti strategijos
priedas
TELEVIZIJOS IR RADIJO STOČIŲ PRIĖMIMO ZONŲ SKAIČIAVIMO KRITERIJAI
1. Radijo ir televizijos signalų elektrinio lauko stiprio vertės skaičiuojamos 10 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus ir turi būti ne mažesnės nei:
| Televizijos stočių: |
FM radijo stočių: |
| 53 dBmiuV/m (2 kanalas) |
56 dBmiuV/m |
| 57 dBmiuV/m (3, 4 kanalai) |
|
| 60 dBmiuV/m (6-12 kanalai) |
|
| 67 dBmiuV/m (21-34 kanalai) |
|
| 72 dBmiuV/m (35-60 kanalai) |
|
2. Šios vertės nustatytos atsižvelgiant į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijas BT.417-4, BT.804, IS. 851-1 ir padidinta tiek, kad atitiktų vidutinę trukdančių stočių įtaką.
3. Atsižvelgiant į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendaciją BT.804, elektrinio lauko stipris skaičiuojamas esant šioms antenos stiprinimo ir kabelio nuostolių vertėms:
|
|
2-4 kanalai |
6-12 kanalai |
21-34 kanalai |
35-60 kanalai |
| Antenos stiprinimas |
3,5 dB |
7,5 dB |
10 dB |
12 dB |
| Kabelio nuostoliai |
1 dB |
1,5 dB |
3 dB |
4,5 dB |
4. Ne miestų vietovėse, kuriose gyventojai gali naudoti ir didesnio stiprinimo anteninę įrangą, televizijos signalas gali būti priimtas esant ir mažesnėms elektrinio lauko stiprio vertėms (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacija BT.417-4), todėl skaičiuojant pagal šią rekomendaciją patikimo priėmimo zoną kaimo vietovėse gaunamos kiek didesnės aprėpties zonos.
5. Trukdančių radijo stočių poveikis nustatytas pagal Ženevos 1984 metų susitarime pateiktą metodiką. Trukdančiojo lauko stipris apskaičiuojamas sudedant pagal supaprastintą tikimybių metodą visų to paties ir panašaus dažnio stočių sukuriamų elektrinių laukų stiprius. Televizijai trukdančių stočių įtaka skaičiuojama pagal galios sumavimo metodą. Trukdančių stočių juntama įtaka gali būti mažesnė, kadangi trukdančiojo lauko poveikis skaičiuotas 1 procentui laiko, laikant, kad visų stočių trukdžiai į tą pačią vietą atsklinda vienu metu. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad kaimyninėse valstybėse veikia ne visos sukoordinuotos stotys, kurios ne visada maksimaliai išnaudoja sukoordinuotus ar planuose (Ženevos 1975 metų, Ženevos 1984 metų, Stokholmo 1961 metų susitarimai) skirtus parametrus, taigi šioje Strategijoje nurodytos stočių aprėpties zonos dažniausiai mažesnės už tikrąsias.
6. Elektrinio lauko stipris skaičiuotas 10 metrų priėmimo antenos aukščio, 50 procentų laiko ir 50 procentų vietovių vertėms pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendaciją P.370-7, o parametras ∆h, nurodantis reljefo įtaką, skaičiuotas pagal skaitmeninio Lietuvos žemėlapio GDB 200000 duomenis.
7. Daugiakanalės mikrobangės televizijos stočių aprėpties zonos skaičiuotos minimaliam – 95 dBm signalo lygiui 10 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijoje P.1146 pateiktą metodiką; parametrai, nurodantys reljefo įtaką, – iš to paties Lietuvos skaitmeninio žemėlapio.
8. Skaitmeninės radijo stoties aprėpties zona skaičiuota pagal Visbadeno 1995 metų susitarime pateiktą metodiką ne mažesnei nei 35 dBmiuV/m elektrinio lauko stiprio vertei judriojo priėmimo sąlygomis – patikimo priėmimo zonoje 99 procentams vietovės, 1,5 metro aukštyje. Fiksuoto priėmimo sąlygomis T-DAB priėmimo zona iš tiesų gali būti didesnė.
9. Apskaičiuotos aprėpties zonos gali skirtis nuo esančių iš tikrųjų, jeigu naudojama priėmimo anteninė įranga su įmontuotais stiprintuvais.