LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS IŠPERKAMOS ŽEMĖS NUSTATYMO IR PAŽYMĖJIMO ŽEMĖS REFORMOS PROJEKTUOSE TVARKOS
1993 m. spalio 20 d. Nr. 818
1. Patvirtinti „Valstybės išperkamos žemės nustatymo ir pažymėjimo žemės reformos žemėtvarkos projektuose tvarką“.
Įpareigoti Valstybinį žemėtvarkos institutą ir kitus žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančius institutus, vadovaujantis šios metodikos reikalavimais, ne vėliau kaip iki 1994 m. kovo 31 d. parengti valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus.
MINISTRAS R. KARAZIJA
______________
PATVIRTINTA:
Žemės ūkio ministerijos
1993 m. spalio 20 d.
įsakymu Nr. 818
VALSTYBĖS IŠPERKAMOS ŽEMĖS NUSTATYMO IR PAŽYMĖJIMO ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTUOSE TVARKA
1. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, numatomi sugrąžinti privatinėn nuosavybėn arba parduoti žemės sklypai projektuojami tik parengus Valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus ir juos nustatytąja tvarka suderinus bei patvirtinus.
2. Valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus rengia žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai. Kartografinis pagrindas šiems planams sudaryti – žemės ūkio įmonių ir kitų stambių žemėnaudų naujausios situacijos planai M 1:10000.
3. Valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių atstatymo į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų“ 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos“ 28 – 32 punktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėse, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ministerijos ir valstybinės tarnybos duomenis apie valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotus pateikia Valstybiniam žemėtvarkos institutui, kartu su kartografine medžiaga, kurioje pažymėtos šių plotų ribos, suderintos nustatytąja tvarka. Šią medžiagą Valstybinis žemėtvarkos institutas patikrina ir perduoda žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems institutams. Tai:
4.3. ištirtų ir nustatytąja tvarka patvirtintų naudingųjų iškasenų teritorijų planai, suderinti su Valstybine geologijos tarnyba;
4.4. planai su kartografiniais požeminių ryšių kabeliais, vamzdynais, kitais linijiniais įrenginiais;
4.5. Miškų ūkio ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento pateikti planai su pažymėtais valstybės išperkamais miškais bei gamtosauginiais objektais;
4.6. Krašto apsaugos ministerijos ir Geodezijos tarnybos prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pateikti planai su pažymėtais objektais ir teritorijomis, reikalingomis kariniams daliniams ir valstybinės sienos apsaugai.
Valstybinis žemėtvarkos institutas gali nurodyti žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems institutams savarankiškai išsiaiškinti ir suderinti 4.1.–4.6. punktuose nurodytą medžiagą kitose ministerijose ir valstybinėse tarnybose arba pavaldžiose įstaigose.
5. Valstybės išperkamą žemę, kurią užima specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai ir daržai su įrengtomis drėkinimo sistemomis, pagal Žemės ūkio ministerijos Kolegijos 1993 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 7 patvirtintą sąrašą (3 priedas) vietovėje kartografuoja žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai ir jos plotą bei ribas suderina su rajono melioracijos įmone, rajono žemėtvarkos tarnyba ir šią žemę naudojančia specializuota žemės ūkio bendrove. Iškilusius ginčus dėl valstybės išperkamos žemės ribų sprendžia rajono valdyba.
6. Valstybės išperkamos žemės, kurioje įrengtos drėkinimo sistemos pašarinių plotų lietinimui gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais vandenims, ribas nustato rajono valdybos sudaryta komisija, į kurios sudėtį įeina rajono žemėtvarkos tarnybos, rajono melioracijos įmonės, Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai, apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantys specialistas.
7. Valstybės išperkamą žemę miškų urėdijos ir nacionaliniams parkams priskirtose teritorijose miškų urėdijų ir nacionalinių parkų administracija apskaičiuoja pagal Miškų ūkio ministerijos parengtus normatyvus, nustato šios žemės ir tarnybinių žemės dalių ribas, jas suderina su rajono valdyba ir pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam institutui.
8. Valstybės išperkamą ir neprivatizuotiną žemę, reikalingą miestų ir gyvenviečių plėtimui, pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatytą tvarką pažymi kartografinėje medžiagoje, suderina su apylinkių agrarinės reformos tarnybomis, iki 1993 m. gruodžio 31 d. patvirtina rajonų valdybose ir pateikia Valstybiniam žemėtvarkos institutui rajonų architektai.
9. Duomenis apie valstybės išperkamą žemę, kurią užima valstybiniam ir savivaldybių fondui priklausančios upės ir ežerai, taip pat – biudžeto lėšomis įrengtus vandens telkinius, žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems institutams pateikia rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos. Esant reikalui, šiuos duomenis patikslina Valstybinis žemėtvarkos institutas.
10. Duomenis apie savivaldybėms priskirtus vietinius kelius, taip pat apie patikslintas sodininkų bendrijų sodų ribas, išpirktus namų valdų žemės sklypus, kitus žemės sklypus, kuriuos užima privatinėn nuosavybėn įsigyti pastatai, žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems institutams pateikia rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos.
11. Duomenis apie neprivatizuotinas buvusias bažnyčių (religinių konfesijų ir jų institucijų) žemės valdas žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems institutams pateikia žemėtvarkos projektus rengiantiems institutams pateikia apylinkių agrarinės reformos tarnybos, esant reikalui, jas kartografavusios vietovėje, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei.
12. Duomenis apie valstybės išperkamą žemę, kuri buvo paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui steigti, jeigu ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir turintys gamybinius pastatus asmenys, negalintys ir šios žemės susigrąžinti natūra, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam institutui pateikia rajono valdybų žemėtvarkos tarnybos vadovai.
13. Duomenis apie valstybės išperkamą žemę, kuri yra nustatytąja tvarka suteikta naudotis mokslo ir mokymo įstaigoms bei valstybinėms socialinės globos ir rūpybos įstaigoms, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam institutui pateikia rajono valdybų žemėtvarkos tarnybų vadovai.
14. Mokslo ir mokymo įstaigos naudojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtą eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms žemę, taip pat valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų naudojamą žemės ūkio paskirtiems žemę ir mišką vietovėje kartografuoja žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto specialistai. Nustatytos žemės plotas ir ribos suderinamos su šią žemę naudojančia įstaiga arba įmone, o, jeigu šios žemės plotas daugiau kaip 5 % skiriasi nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais priskirtos žemės ploto, kartografuotos žemės plotais ir ribos papildomai suderinami su Žemės ūkio ministerija.
15. Duomenis apie valstybės išperkamą žemę, kurioje yra projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantiems specialistams pateikia rajono valdybų žemėtvarkos tarnybų vadovai, suderinę juos su Valstybiniu žemėtvarkos institutu.
16. Duomenis apie valstybės išperkamą žemę, kuri iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteikta neterminuotai naudotis ne žemės ūkio paskirties įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten niekas nebuvo pastatyta ar kitaip nepanaudota pagal paskirtį, arba kuri buvo numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms pagal su rajono savivaldybe suderintą vietos parinkimo brėžinį, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantiems specialistams pateikia rajono valdybų žemėtvarkos tarnybų vadovai, nustatę šios žemės skyrimo tikslingumą kartu su Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistais ir suderinę su Žemės ūkio ministerija.
17. Valstybės išperkamą žemę, reikalingą žemės ūkio įmonių gamybinių pastatų funkcionavimui ir juose laikomų gyvulių aprūpinimui žoliniais pašarais (pagal Žemės ūkio ministerijos Kolegijos 1993 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 7 patvirtintus normatyvus) apskaičiuoja ir nustato (suprojektuoja bei suderina su žemės ūkio įmone) žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai.
18. Valstybės išperkamą žemę, reikalingą specializuotų sėklininkystės ir veislininkystės žemės ūkio bendrovių gamybinių pastatų eksploatavimui, bendrovėms, kurių sąrašai patvirtinti Žemės ūkio ministerijos Kolegijos 1993 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 7 (1, 2, 4 priedai), pagal šiuo nutarimu patvirtintus normatyvus (5 priedas) apskaičiuoja ir nustato (suprojektuoja bei suderina su žemės ūkio įmone) žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai.
19. Valstybės išperkamą žemę, reikalingą gyventojų asmeninio ūkio žemės sklypams, nustato (suprojektuoja ir suderina su apylinkės agrarinės reformos tarnyba) žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, panaudodami:
19.2. asmeninio ūkio žemės sklypus matuojančių asmenų pateiktus šių sklypų suvestinius planus M 1:5000;
19.3. žemės rezervo poreikio gyventojų asmeniniam ūkiui pagrindimą, kurį pateikia apylinkių tarybos. Šie plotai, suformuojami laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje;
20. Panaudodami ministerijų, valstybinių tarnybų ir kitų institucijų pateiktą medžiagą apie valstybės išperkamą ir neprivatizuotiną žemę, žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai ne vėliau kaip per mėnesį laiko nuo jų pateikimo įbraižo valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose šios žemės ribas tušu ir nuspalvina sutartinėmis spalvomis pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus techninius nurodymus šių planų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimui.
Valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose gyventojų asmeninio ūkio žemės sklypai prie gyvenviečių ir sodybų grupių išbraižomi pagal vietovėje išmatuotų sklypų ribas, o žemės ploto poreikis asmeniniam ūkiui parodomas tik sąlygine linija, įrašant plane rajono valdybos posėdžio, kuriame šis žemės poreikis ir jo išdėstymas buvo apsvarstytas, datą. Išmatavus visoje buvusio žemės ūkio įmonės teritorijoje gyventojų asmeninio ūkio žemės sklypus, jie papildomai įbraižomi plane ir pažymimi sutartiniais ženklais bei spalvomis vėliau.