LIETUVOS RESPUBLIKOS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2006 m. gegužės 25 d. Nr. X-615
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 36-987; 2004, Nr. 116-4329; 2005, Nr. 79-2846)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo rinkai ir kitus jų tvarkymo reikalavimus, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir preparatų poveikio ar kitų padarinių.
2. Šis įstatymas nustato gamintojų, importuotojų, platintojų, eksportuotojų ir profesionaliųjų naudotojų, tiekiančių rinkai ar kitaip tvarkančių chemines medžiagas ir preparatus, pareigas ir atsakomybę, taip pat cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančių valstybės institucijų funkcijas.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas reglamentuoja cheminių medžiagų ir preparatų tiekimą rinkai ir kitokį jų tvarkymą bei duomenų apie šias chemines medžiagas ir preparatus rinkimą.
2. Šis įstatymas reglamentuoja cheminių augalų apsaugos preparatų ir biocidų tiekimą rinkai ir kitokį jų tvarkymą bei duomenų apie šias chemines medžiagas ir preparatus rinkimą, jeigu kitaip nenustato specialieji teisės aktai, skirti cheminių augalų apsaugos preparatų ir biocidų reglamentavimui.
3. Šis įstatymas nereglamentuoja:
3) sprogiųjų cheminių medžiagų ir preparatų, jeigu jie skirti sprogdinimui arba pirotechnikos tikslams, ženklinimo ir pakavimo;
4) galutiniam vartotojui skirtų gaminių: kosmetikos gaminių, maisto produktų, pašarų, vaistų ir veterinarinių preparatų, taip pat invazinių medicinos įtaisų ar įtaisų, naudojamų tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu;
5) tranzitu gabenamų cheminių medžiagų ir preparatų, kuriuos prižiūri muitinės, jeigu jie tranzito metu neperdirbami ar kitaip neapdorojami;
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Cheminė medžiaga – natūralus ar dirbtinis cheminis elementas arba cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus gaminio stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui bei nepakeičiant jos sudėties.
3. Cheminių medžiagų ir preparatų eksportas – cheminių medžiagų ir preparatų išvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant cheminių medžiagų ar preparatų negrąžinamojo eksporto muitinės procedūrą) į Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskiriamas valstybes ar jų teritorijas.
4. Cheminių medžiagų ir preparatų eksportuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti ūkinę veiklą fiziniai ir juridiniai asmenys bei Lietuvos Respublikoje įregistruoti užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybės ir filialai, kurių vardu pateikta eksporto deklaracija, tai yra asmenys, kurie priimdami deklaraciją yra pasirašę sutartį su prekių gavėju sutarties šalyje arba kitoje valstybėje ir turi įgaliojimą spręsti dėl cheminių medžiagų ar preparatų išsiuntimo iš Europos Bendrijos muitų teritorijos. Jei eksporto sutartis nėra sudaryta arba jei sutartį pasirašę asmenys veikia ne savo vardu, eksportuotoju laikomi asmenys, turintys įgaliojimą spręsti dėl cheminių medžiagų ar preparatų išsiuntimo iš Europos Bendrijos muitų teritorijos.
5. Cheminių medžiagų ir preparatų gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti ūkinę veiklą fiziniai ir juridiniai asmenys bei Lietuvos Respublikoje įregistruoti užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybės ir filialai, kurie pagamino ar perdirbo chemines medžiagas ar preparatus ir pažymėjo juos savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu.
6. Cheminių medžiagų ir preparatų importas – cheminių medžiagų ir preparatų įvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant cheminių medžiagų ar preparatų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą) iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskiriamų valstybių ar jų teritorijų.
7. Cheminių medžiagų ir preparatų importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti ūkinę veiklą fiziniai ir juridiniai asmenys bei Lietuvos Respublikoje įregistruoti užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybės ir filialai, kurie yra cheminių medžiagų ar preparatų gavėjai juos įvežant į Europos Bendrijos muitų teritoriją.
8. Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas – cheminių medžiagų ir preparatų priskyrimas vienai ar daugiau pavojingumo kategorijų pagal jų savybes, taip pat priskyrimas cheminei medžiagai ir preparatui pavojingumo simbolių, nuorodų ir rizikos frazės ar frazių, kuriomis apibūdinamas cheminės medžiagos ar preparato keliamas pavojus.
9. Cheminių medžiagų ir preparatų naudotojas – bet koks asmuo, kuris naudoja chemines medžiagas ir preparatus ūkinėje veikloje arba asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
10. Cheminių medžiagų ir preparatų platintojas – teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti ūkinę veiklą fiziniai ir juridiniai asmenys bei Lietuvos Respublikoje įregistruoti užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybės ir filialai, kurie platina chemines medžiagas ar preparatus, įsigytus iš gamintojų arba importuotojų, nedarydami poveikio cheminių medžiagų ar preparatų savybėms ir saugai.
11. Cheminių medžiagų ir preparatų profesionalusis naudotojas – teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti ūkinę veiklą fiziniai ir juridiniai asmenys bei Lietuvos Respublikoje įregistruoti užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybės ir filialai, kurie naudoja chemines medžiagas ir preparatus ūkinėje veikloje.
12. Cheminių medžiagų ir preparatų tiekimas rinkai – bet koks cheminių medžiagų ir preparatų perdavimas kitam asmeniui Europos Bendrijoje. Cheminių medžiagų ir preparatų importas į Europos Bendrijos muitų teritoriją taip pat laikomas tiekimu rinkai.
13. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymas – cheminių medžiagų ir preparatų gamyba, tiekimas rinkai, klasifikavimas, pakavimas, ženklinimas, apskaita, eksportas, naudojimas.
14. Cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimas – nustatytos informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus pateikimas etiketėje.
15. Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašas (toliau – EINECS) – Europos Komisijos sudarytas cheminių medžiagų inventoriaus sąrašas, į kurį įrašytos iki 1981 m. rugsėjo 18 d. Europos Bendrijos rinkoje buvusios cheminės medžiagos.
16. Europos naujų cheminių medžiagų sąrašas – Europos Komisijos sudarytas sąrašas cheminių medžiagų, apie kurių tiekimą rinkai yra pranešta po 1981 m. rugsėjo 18 d.
17. Gaminys – iš vienos ar daugiau cheminių medžiagų ar preparatų sudarytas gatavas produktas (daiktas), kuris gaminamas įgijo konkrečią formą, struktūrą, labiau nulemiančią galutinę jo naudojimo paskirtį nei jo cheminė sudėtis.
18. Naudojimas – cheminių medžiagų ir preparatų laikymas (sandėliavimas, saugojimas), sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, perkėlimas iš vienos vietos į kitą, sumaišymas, sunaikinimas ar suvartojimas.
19. Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai – tokios cheminės medžiagos ir preparatai, kurie pagal bent vieną savybę gali būti priskiriami vienai iš šių kategorijų:
1) sprogiosios medžiagos ir preparatai – kietos, skystos, pastos ar gelio pavidalo medžiagos ir preparatai, kurie be atmosferos deguonies gali egzotermiškai reaguoti staigiai išsiskiriant dujoms ir kurie nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoja, greitai sudega arba sprogsta juos kaitinant iš dalies uždaroje erdvėje;
2) oksiduojančiosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kuriems liečiantis su kitomis medžiagomis, ypač su degiomis, vyksta intensyvi egzoterminė reakcija;
3) ypač degios medžiagos ir preparatai – skystos medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra yra labai žema, o virimo temperatūra yra žema, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie, esant aplinkos temperatūrai ir slėgiui, užsidega nuo sąlyčio su oru;
a) medžiagos ir preparatai, kurie be pašalinės energijos gali įkaisti ir pagaliau užsidegti ore esant aplinkos temperatūrai;
b) kietosios medžiagos ir preparatai, kurie gali lengvai užsidegti vos susilietę su uždegimo šaltiniu ir kurie toliau dega arba sudega pašalinus uždegimo šaltinį;
d) medžiagos ir preparatai, kurie, susilietę su vandeniu arba drėgnu oru, išskiria ypač degias dujas pavojingais kiekiais;
5) degiosios medžiagos ir preparatai – skystos medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra yra žema;
6) labai toksiškos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie labai mažu kiekiu įkvėpti, praryti arba patekę per odą sukelia mirtį arba ūmų ar lėtinį sveikatos sutrikimą;
7) toksiškos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie mažu kiekiu įkvėpti, praryti arba patekę per odą sukelia mirtį arba ūmų ar lėtinį sveikatos sutrikimą;
8) kenksmingosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę per odą gali sukelti mirtį arba ūmų ar lėtinį sveikatos sutrikimą;
9) ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie susilietę su gyvais audiniais gali juos suardyti;
10) dirginančiosios medžiagos ir preparatai – neėsdinančiosios medžiagos ir preparatai, kurie trumpai, ilgai ar pakartotinai liesdamiesi su oda arba gleivine gali sukelti uždegimą;
11) jautrinančiosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti arba patekę per odą gali sukelti tokią padidėjusio jautrumo reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui pasireiškia būdingas neigiamas poveikis;
12) kancerogeninės medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę per odą gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;
13) mutageninės medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę per odą gali sukelti paveldimus neigiamus genetinius pokyčius arba padidinti jų dažnumą;
14) toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę pro odą gali sukelti nepaveldimą neigiamą poveikį palikuonims arba padidinti jų dažnumą ir (arba) susilpninti vyrų arba moterų reprodukcines funkcijas arba pajėgumą;
20. Polimeras – junginys, susidedantis iš pasikartojančių vienodų ar skirtingų monomerų grupių (monomerinių grandžių) molekulių ir sudarančių paprastą masę molekulių, turinčių bent tris monomerines grandis, kovalentiškai sujungtas su bent viena skirtinga monomero grandimi ar kita reaguojančia medžiaga. Tokios molekulės turi būti pasiskirsčiusios tam tikrame molekulinio svorio diapazone, kuriame molekulinio svorio skirtumai iš esmės priklauso nuo monomerinių grandžių skaičiaus. Šioje apibrėžtyje monomerinė grandis reiškia monomero reagavimo polimeruose formą.
21. Pranešimas apie naują cheminę medžiagą – dokumentų su nustatyto turinio informacija apie naują cheminę medžiagą pateikimas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai.
22. Rizika – tikimybė, kad kenksmingas cheminių medžiagų ar preparatų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai atsiranda pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis.
23. Saugos duomenų lapas – nustatyto turinio apie cheminę medžiagą ir preparatą informacija, kuria remdamasis profesionalusis naudotojas gali imtis reikalingų priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga.
24. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas – Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų patvirtintas sąrašas pavojingų cheminių medžiagų, dėl kurių suderinto klasifikavimo ir ženklinimo pagal Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo nustatytą tvarką yra susitarta visoje Europos Bendrijoje.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS TVARKANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR PREPARATUS
4 straipsnis. Bendrieji cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimai
1. Už šiame įstatyme numatytų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, platintojai, taip pat profesionalieji naudotojai.
2. Gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, taip pat (išskyrus šios dalies 3 punktą) profesionalieji naudotojai privalo užtikrinti šiuos cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo rinkai ir kitus tvarkymo reikalavimus:
1) numatyti ir taikyti priemones, šalinančias arba iki minimumo mažinančias kenksmingą cheminių medžiagų ir preparatų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
2) turėti duomenų apie tiekiamų rinkai ar kitaip tvarkomų cheminių medžiagų ir preparatų savybes, kiekį ir saugos priemones bei taikyti šias priemones savo veikloje;
5 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų savybių nustatymas
1. Jeigu reikia nustatyti naujų ar būtinų papildomai ištirti esamų cheminių medžiagų ir preparatų, turinčių įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai, savybes, tyrimai turi būti atliekami pagal Lietuvos Respublikoje patvirtintus ar Europos Bendrijoje ir tarptautiniu mastu pripažintus metodus, laikantis geros laboratorinės praktikos principų.
2. Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato cheminių medžiagų ir preparatų toksikologinių ir fizikinių cheminių savybių tyrimų metodus, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija – ekotoksikologinių savybių tyrimo metodus.
3. Cheminių medžiagų ir preparatų savybės tiriamos akredituotose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių laboratorijose. Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimų išlaidas apmoka šių medžiagų gamintojai, importuotojai, platintojai, tiekiantys rinkai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas chemines medžiagas ir preparatus.
4. Lietuvos Respublikos laboratorijų, atliekančių cheminių medžiagų ir preparatų savybių tyrimą, akreditacijos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos.
5. Esamų cheminių medžiagų savybėms nustatyti gali būti naudojami duomenys, kurie gauti taikant kitus, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, metodus. Šiuo atveju nustatomas tokių duomenų tinkamumas klasifikavimo ir ženklinimo tikslams bei būtinumas atlikti papildomus tyrimus taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tyrimo metodus.
6. Gamintojai, importuotojai, platintojai, prieš tiekdami rinkai esamas pavojingas chemines medžiagas (taip pat įeinančias į preparato sudėtį), kurios dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, privalo surinkti esamą prieinamą informaciją apie tų cheminių medžiagų savybes arba jas ištirti, kad tas chemines medžiagas, iki jos nustatyta tvarka bus įrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, būtų galima suklasifikuoti, paženklinti, pakuoti ir parengti saugos duomenų lapus pagal šio įstatymo 8, 9, 10 ir 11 straipsnių reikalavimus.
6 straipsnis. Pranešimas apie naujas chemines medžiagas
1. Gamintojai ir importuotojai, prieš tiekdami rinkai naują cheminę medžiagą (taip pat įeinančią į preparato sudėtį), privalo apie ją pranešti raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, kuri atlieka Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendinant šio straipsnio nuostatas.
2. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, gavusi pranešimą apie naują cheminę medžiagą, įvertina pateiktą informaciją bei duomenis ir nustatyta tvarka teikia pranešimus Europos Komisijai.
3. Pranešimų apie tiekiamas rinkai naujas chemines medžiagas reikalavimus ir teiktinų dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Išlaidas už Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos atliktas paslaugas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, apmoka pranešimą apie naują cheminę medžiagą (taip pat įeinančią į preparato sudėtį) pateikę gamintojai ir importuotojai pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus įkainius ir tarifus.
7 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimas
1. Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo bendruosius principus ir reikalavimus nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
2. Cheminių medžiagų rizikos aplinkai įvertinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, rizikos žmonių sveikatai įvertinimą – Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija.
8 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas
1. Gamintojai, importuotojai, platintojai, prieš tiekdami rinkai chemines medžiagas ar preparatus, privalo juos suklasifikuoti pagal savybes, keliančias pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Cheminės medžiagos ir preparatai, galintys sukelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, klasifikuojami atsižvelgiant į cheminių medžiagų ir preparatų savybes, kurios nustatomos pagal šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytais reikalavimais.
3. Pavojingų cheminių medžiagų ir jų preparatų klasifikavimo reikalavimus nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
9 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakavimo reikalavimai
1. Gamintojai, importuotojai, platintojai, tiekiantys rinkai pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus sprogiąsias chemines medžiagas ir preparatus, jeigu jie skirti sprogdinimui arba pirotechnikos tikslams, privalo nustatyta tvarka šias chemines medžiagas ir preparatus pakuoti, naudodami pakuotę, atitinkančią nustatytus reikalavimus.
2. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės bei pakavimo reikalavimus nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Gamintojai, importuotojai, platintojai, tiekiantys rinkai cheminius preparatus, turinčius bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, ir cheminius preparatus, kurie pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus nepriskiriami pavojingiems, tačiau gali kelti tam tikrą pavojų, privalo juos pakuoti pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
10 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimas
1. Gamintojai, importuotojai, platintojai, tiekiantys rinkai pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus sprogiąsias chemines medžiagas ir preparatus, jeigu jie skirti sprogdinimui arba pirotechnikos tikslams, privalo jų pakuotes ženklinti pagal cheminių medžiagų ir preparatų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje, ir pagal nustatytus Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus.
2. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo reikalavimus nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Gamintojai, importuotojai, platintojai, prieš tiekdami rinkai pavojingas chemines medžiagas, kurios yra įrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, taip pat jų turinčius cheminius preparatus, privalo jų pakuotes ženklinti pagal šiame sąraše nurodytą cheminių medžiagų klasifikaciją.
4. Ženklinimo užrašai turi būti lietuvių kalba. Gamintojai, importuotojai, platintojai, tiekiantys rinkai pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, šalia užrašo lietuvių kalba gali papildomai pateikti užrašus kitomis kalbomis. Papildomo užrašo tekstas savo prasme turi atitikti užrašą lietuvių kalba.
5. Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių cheminius augalų apsaugos produktus, atitinkamų nuostatų, ant cheminių medžiagų ar preparatų pakuotės arba etiketėje draudžiama rašyti „netoksiška“, „nekenksminga“, „neteršianti“, „ekologiška“ ar panašius žodžius, nurodančius, kad cheminė medžiaga ar preparatas yra nepavojingi, nes naudotojai gali neįvertinti šių cheminių medžiagų ar preparatų keliamo pavojaus.
6. Gamintojai, importuotojai, platintojai, tiekiantys rinkai cheminius preparatus, turinčius bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, ir cheminius preparatus, kurie pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus nepriskiriami pavojingiems, tačiau gali kelti tam tikrą pavojų, privalo juos ženklinti pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat taikyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.
11 straipsnis. Saugos duomenų lapas
1. Gamintojai, importuotojai, platintojai, kurie yra atsakingi už cheminės medžiagos ar preparato tiekimą rinkai, pateikia profesionaliesiems naudotojams saugos duomenų lapą, jeigu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalį cheminė medžiaga ar preparatas priskiriami pavojingiems.
2. Gamintojai, importuotojai, platintojai, kurie yra atsakingi už cheminio preparato tiekimą rinkai, pateikia profesionaliesiems naudotojams jų pageidavimu saugos duomenų lapą, jeigu cheminis preparatas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalį nepriskiriamas pavojingam, tačiau turi bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija nedujiniame preparate yra lygi arba didesnė kaip 1% masės, dujiniame – lygi arba didesnė kaip 0,2% tūrio, arba turi bent vieną cheminę medžiagą, kuriai Europos Bendrijoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.
3. Gamintojai, importuotojai, platintojai, tiekiantys rinkai cheminę medžiagą ar preparatą, saugos duomenų lapą pateikia nemokamai ir ne vėliau kaip pirmą kartą tiekdami profesionaliesiems naudotojams cheminę medžiagą ar preparatą bei atsako už saugos duomenų lape esančių duomenų tikslumą ir išsamumą. Gavę naujos informacijos apie cheminę medžiagą ar preparatą, jie privalo papildyti (pakeisti) saugos duomenų lapą ir pateikti jį profesionaliesiems naudotojams, kuriems per paskutinius 12 mėnesių buvo pateikę šią cheminę medžiagą ar preparatą.
4. Gamintojai, importuotojai, platintojai saugos duomenų lapą privalo pateikti lietuvių kalba, jeigu chemines medžiagas ir preparatus tiekia rinkai Lietuvos Respublikos teritorijoje.
5. Saugos duomenų lapo turinį ir jo pateikimo profesionaliesiems naudotojams reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
12 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų reklamos reikalavimai
1. Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka neregistruotų cheminių augalų apsaugos preparatų ir biocidų, taip pat kitų privalomų registruoti cheminių medžiagų ir preparatų reklama draudžiama.
2. Bet kokia pavojingų cheminių medžiagų reklama draudžiama, jeigu joje nepateikiama tų pavojingų cheminių medžiagų kategorija ar kategorijos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje.
3. Cheminių preparatų reklamoje draudžiama detaliai nurodyti tokias preparato naudojimo galimybes, kurios gali paskatinti tyčinį jų naudojimą siekiant pakenkti žmonių sveikatai ar aplinkai.
TREČIASIS SKIRSNIS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ APSKAITA IR REGISTRAVIMAS
13 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaita
1. Gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, tiekiantys rinkai ar kitaip tvarkantys pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, taip pat profesionalieji naudotojai privalo įtraukti juos į vidaus apskaitą. Joje turi būti nurodyti pagamintų, laikomų (sandėliuojamų, saugomų), eksportuotų, sunaudotų gamyboje ar kitoje ūkinėje veikloje, tiekiamų rinkai cheminių medžiagų ir preparatų pavadinimai, kiekiai ir savybės. Šie duomenys turi būti prieinami valstybinę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo kontrolę Lietuvos Respublikoje atliekančioms institucijoms ir pareigūnams.
14 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo vidaus auditas
1. Gamintojai ir profesionalieji naudotojai privalo kasmet atlikti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo vidaus auditą, kad šis nustatytų, ar cheminės medžiagos ir preparatai tvarkomi pagal nustatytus reikalavimus.
15 straipsnis. Duomenų apie chemines medžiagas ir preparatus rinkimas ir kaupimas bei pareiga teikti duomenis
1. Gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, tiekiantys rinkai ar eksportuojantys chemines medžiagas ir preparatus, taip pat profesionalieji naudotojai privalo Aplinkos ministerijos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos bei Žemės ūkio ministerijomis suderinta tvarka teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai duomenis apie chemines medžiagas ir preparatus, jų kiekį ir savybes bei galimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, išskyrus duomenis apie chemines medžiagas ir preparatus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje.
2. Gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, tiekiantys rinkai ar eksportuojantys chemines medžiagas ir preparatus, taip pat profesionalieji naudotojai privalo teikti Aplinkos ministerijai duomenis apie importuojamų, eksportuojamų, sunaudojamų, utilizuojamų, recirkuliuojamų bei regeneruojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekį, Žemės ūkio ministerijai ar jos įgaliotai institucijai – duomenis apie tiekiamus rinkai cheminius augalų apsaugos preparatus, Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai – duomenis apie tiekiamus rinkai biocidus, taip pat duomenis apie cheminius preparatus, kurie laikomi pavojingais dėl jų poveikio žmonių sveikatai ar dėl fizikinių cheminių savybių, apsinuodijimų prevencijai ir gydymui užtikrinti šių institucijų nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos tikrina pateiktų duomenų patikimumą, juos kaupia ir naudoja informacinėms duomenų bazėms apie chemines medžiagas ir preparatus tvarkyti, taip pat pagal savo kompetenciją, nepažeisdamos šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų, teikia informaciją suinteresuotiems asmenims apie cheminių medžiagų ir preparatų savybes, poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei rizikos veiksnius.
4. Gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, tiekiantys rinkai ar eksportuojantys chemines medžiagas ir preparatus, taip pat profesionalieji naudotojai, gavę naujos papildomos informacijos apie cheminių medžiagų ar preparatų pavojingumą žmonių sveikatai ar aplinkai, privalo apie tai nedelsdami pranešti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms.
5. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos arba jo įgaliotos muitinės įstaigos renka duomenis apie importuotų ir eksportuotų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų kiekį ir, atsižvelgdami į šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, teikia juos cheminių medžiagų ir preparatų kontrolę vykdančioms institucijoms jų prašymu.
16 straipsnis. Duomenų apie chemines medžiagas ir preparatus konfidencialumas
1. Gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, tiekiantys rinkai ir eksportuojantys chemines medžiagas ir preparatus, taip pat profesionalieji naudotojai, teikdami duomenis šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytoms institucijoms, nurodo, kokius duomenis jie laiko komercine ir pramonine paslaptimi. Tokie duomenys gali būti teikiami kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei Lietuvos Respublikoje įregistruotiems užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybėms ir filialams tik pagal šiuos duomenis pateikusio asmens rašytinį sutikimą.
2. Komercinė ir pramoninė paslaptis – gamintojams, importuotojams, platintojams, eksportuotojams, taip pat profesionaliesiems naudotojams priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo jie imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negali būti laikoma komercine paslaptimi. Komercine ir pramonine paslaptimi negali būti laikoma ši informacija:
3) cheminio preparato sudėtis arba informacija apie sudedamąsias dalis, nepažeidžiant nustatytų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo bei saugos duomenų lapo reikalavimų;
4) gamintojo, importuotojo, platintojo, eksportuotojo, profesionalaus naudotojo pavadinimas ir buveinė;
7) metodai, padedantys nustatyti cheminės medžiagos ar preparato poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
8) cheminės medžiagos grynumo laipsnis, priemaišų tapatybė ir (ar) priedai, kurie priskiriami pavojingiems pagal šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalį, jeigu ši informacija yra svarbi dėl cheminės medžiagos klasifikavimo ir ženklinimo, siekiant įtraukti ją į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą;
9) cheminių medžiagų, išvardytų Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, analitiniai metodai, kurie leidžia aptikti į aplinką patekusias medžiagas ir nustatyti jų tiesioginį veikimą žmonėms;
10) rekomenduojami cheminės medžiagos ar preparato tvarkymo būdai ir saugos priemonės, avarinės priemonės;
3. Duomenys apie tiekiamas rinkai ar kitaip tvarkomas chemines medžiagas ir preparatus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra priskirti valstybės ar tarnybos paslaptims, ir duomenys, kurie nėra komercinė ir pramoninė paslaptis, turi būti prieinami visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei Lietuvos Respublikoje įregistruotiems užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybėms ir filialams. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 21 straipsnyje išvardytos institucijos nustatyta tvarka turi teisę gauti iš bet kurio asmens visus veiklos priežiūrai reikalingus duomenis, tarp jų ir duomenis, kurie laikomi valstybės ar tarnybos ir komercine bei pramonine paslaptimi. Šios institucijos atsako už duomenų, kurie yra valstybės ar tarnybos ir komercinė bei pramoninė paslaptis, apsaugą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ IMPORTAS IR EKSPORTAS
17 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų importas ir eksportas
1. Cheminės medžiagos ir preparatai, kurie neįrašyti į cheminių medžiagų ir preparatų, kurių naudojimas draudžiamas arba ribojamas, sąrašus, numatytus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, gali būti importuojami ar eksportuojami vadovaujantis šio įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.
2. Naujos cheminės medžiagos ir jų turintys cheminiai preparatai, kurie neįrašyti į cheminių medžiagų ir preparatų, kurių naudojimas draudžiamas arba ribojamas, sąrašus, numatytus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, gali būti importuojami vadovaujantis šio įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.
3. Cheminės medžiagos ir preparatai, kurie įrašyti į draudžiamų ir ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų sąrašus, numatytus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, gali būti importuojami vadovaujantis šio įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į šiuose sąrašuose nurodytas ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo rinkai ir naudojimo ribojimų sąlygas.
4. Cheminės medžiagos ir preparatai, kurie įrašyti į draudžiamų ir ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų sąrašus, numatytus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, gali būti eksportuojami į valstybes, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės, netaikant šiuose sąrašuose nurodytų ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo rinkai ir naudojimo ribojimų sąlygų.
5. Cheminių medžiagų ir preparatų, priskiriamų strateginėms prekėms, taip pat cheminių medžiagų ir preparatų, įrašytų į medžiagų, kurios gali būti panaudotos tiesiogiai kaip cheminis ginklas arba cheminio ginklo gamybai, sąrašą, sprogiųjų cheminių medžiagų ir preparatų, jeigu jie skirti sprogdinimui arba pirotechnikos tikslams, importo ir eksporto reikalavimus bei cheminių augalų apsaugos preparatų ir biocidų importo iš ne valstybių narių reikalavimus nustato taip pat kiti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktai.
6. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją įgyvendina pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei jų turinčių gaminių importo ir eksporto reikalavimus pagal atitinkamų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatas.
7. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei jų turinčių gaminių importo ir eksporto reikalavimų, nustatytų šio įstatymo ir kitų teisės aktų, vykdymą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ar jo įgaliotos muitinės įstaigos ir informuoja cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę atliekančias institucijas apie nustatytų reikalavimų pastebėtus pažeidimus.
PENKTASIS SKIRSNIS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ TIEKIMO RINKAI BEI NAUDOJIMO RIBOJIMAI
18 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų laisvo judėjimo sąlyga
Jeigu nepažeidžiamos kitų Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, negalima uždrausti, apriboti ar trukdyti tiekti rinkai chemines medžiagas ir preparatus, kurie atitinka nustatytus klasifikavimo, pakavimo, ženklinimo, pranešimo apie naujas chemines medžiagas ar saugos duomenų lapo reikalavimus.
19 straipsnis. Apsaugos sąlyga
1. Jeigu vadovaujantis naujais išsamiais įrodymais nustatoma, jog cheminė medžiaga ar preparatas, kurie buvo laikomi kaip atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus vis dėlto, remiantis naujai gauta informacija, kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai dėl netinkamo klasifikavimo, ženklinimo ar pakavimo, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijos ar jų įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją gali priimti sprendimą dėl klasifikavimo laikino pakeitimo arba laikinai uždrausti tokios cheminės medžiagos ar preparato tiekimą rinkai arba Lietuvos Respublikos teritorijoje taikyti specialius reikalavimus.
20 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo draudimas ir ribojimai
1. Cheminės medžiagos ir preparatai, kurių pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai įrodytas moksliniais tyrimais ir patvirtintas tarptautine praktika, gali būti uždrausti arba ribojami naudoti ir tiekti rinkai.
2. Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, patvirtina cheminių medžiagų ir preparatų, kurių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašus. Šiuose sąrašuose nurodomos pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo rinkai arba naudojimo ribojimų sąlygos.
3. Gamintojai, importuotojai, platintojai, profesionalieji naudotojai uždraustas ar ribojamas tiekti rinkai ir naudoti chemines medžiagas ir preparatus, įrašytus į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, privalo savo lėšomis išimti iš apyvartos ir užtikrinti, kad išėmimo metu nebūtų padaryta žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.
4. Cheminių medžiagų ir preparatų, kurių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, išėmimo iš apyvartos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti kitus cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ribojimus, jeigu jie reikalingi šių cheminių medžiagų ir preparatų ypatingai kontrolei, susijusiai su jų keliamu pavojumi žmonių sveikatai ar aplinkai, taip pat tarptautinių sutarčių vykdymui užtikrinti.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ TVARKYMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ
21 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinė kontrolė
Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę atlieka Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija ir jų įgaliotos institucijos bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos įgaliotos muitinės įstaigos pagal kompetenciją, nustatytą jų veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su cheminių medžiagų tvarkymu.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis. Atsakomybė pažeidus cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimus
Lietuvos Respublikos
cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 27 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyva 2004/73/EB, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 448).
2. 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 3 tomas, p. 317 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/59/EB, OL 2005 L 309, p. 13).
3.1991 m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 91/155/EEB, apibrėžianti ir nustatanti detalius potvarkius dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemos įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB10 straipsnį, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 10 tomas, p. 233 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. liepos 27 d. Komisijos direktyva 2001/58/EB, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 26 tomas, p. 409).
4. 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės, OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 212.
5. 1999 m. gegužės 31d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 24 tomas, p. 109 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB, OL 2004 L 168, p. 35).
6. 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 190 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1804/2003, OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 627).
7. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo, OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 46 tomas, p. 65 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 775/2004, OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 51 tomas, p. 150).“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas