LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJOS (LAA)
Visuotinio narių susirinkimo (VNS)
SPRENDIMAS
DĖL AGROVERSLO ARBITRAŽO TEISMO ĮSTEIGIMO IR TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO BEI NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO BENDRO ABIEM JIEMS X PRIEDO „VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA AGROVERSLO ARBITRAŽO TEISME“ PATVIRTINIMO
2011 m. balandžio 22 d. Nr. 1-8
Vilnius
Remdamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 39-961) 3 str. ir Lietuvos arbitražo asociacijos įstatais, LAA Visuotinis narių susirinkimas nusprendžia:
1. Patvirtinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 2011-01-21 sudarytą Partnerystės sutartį dėl Agroverslo arbitražo teismo įsteigimo ir pavesti jį įsteigusioms institucijoms vykdyti šio teismo steigėjų ir administratorių funkcijas.
2. Patvirtinti Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99-4049) ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99-4050) bendrą abiem jiems X Priedą „Verslo ginčų sprendimo tvarka Agroverslo arbitražo teisme“.
3. Pateikti aukščiau nurodytų reglamentų bendrą abiem jiems X Priedą paskelbti oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto tinklalapyje.
4. Nustatyti, kad aukščiau nurodytų reglamentų bendras abiem jiems X Priedas įsigalioja nuo 2011 m. liepos 1 d.
LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJA
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ASOCIACIJA
TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO X PRIEDAS
NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO X PRIEDAS
PATVIRTINTA
Lietuvos arbitražo asociacijos
(LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS)
2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-8 ir
Lietuvos žemės ūkio bendrovių
asociacijos (LŽŪBA) Prezidiumo
2011 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 38
VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA AGROVERSLO ARBITRAŽO TEISME
Galioja nuo 2011 m. liepos 1 d.
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Agroverslo arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (toliau – LŽŪBA) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, vykdantis valstybės įstatymais ir sandorių (ginčo) šalių arbitražiniais susitarimais deleguojamas tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, kylančių žemdirbystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, miškininkystės, žuvininkystės, aplinkosaugos ir kitose su agrarine veikla (verslu) susijusiose srityse, nagrinėjimo ir išsprendimo funkcijas (toliau, trumpinant – agrarinė veikla, agrarinis verslas, agrarinio verslo ginčas).
1.2. Tarptautiniu agrarinės veiklos (verslo) ginču laikomas nesutarimas, kilęs iš šiai arba su ja susijusiai veiklai sudaromo sandorio (sutarties, kontrakto) arba iš nesutartinio (deliktinio ir kt.) su agrarine veikla susijusio civilinio teisinio santykio, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) atitinka kitus Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 39-961) 4 str. numatytus tarptautinio arbitražo atvejus.
1.3. Vidaus (nacionaliniu) agrarinės veiklos (verslo) ginču laikomas nesutarimas, kilęs iš šiai arba su ja susijusiai veiklai sudaromo sandorio (sutarties), arba iš nesutartinio (deliktinio ir kt.) su agrarine veikla susijusio civilinio teisinio santykio, kurio abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.
1.4. Arbitražo teismas (arbitras), sudarytas (paskirtas) konkrečiam tarptautiniam agrarinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi teisingumo, kitais geros moralės principais ir sandorio (ginčo) šalių pasirinktos taikytinos teisės – konkrečios valstybės teisinės sistemos materialinės teisės nuostatomis, o nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės, taip pat sprendžiant vidaus (nacionalinėje) agrarinio verslo rinkoje kylančius ginčus – vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin., 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 35-1611), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu (Žin., 2004, Nr. 73-2527), Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu (Žin., 1999, Nr. 102-2921), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 97-2775; 2003, Nr. 61-2753), kitais Lietuvos nacionaliniais, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamose agrarinio verslo srityse (rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius teisinius santykius.
1.5. Arbitražo teismas (arbitras), spręsdamas konkretų tarptautinį arba vidinį (nacionalinį) agrarinio verslo ginčą, savo arbitražinėje-procesinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (CPK), Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu, taip pat vienu iš taikytinų konkrečiam ginčui išspręsti Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu bei oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtu arbitražo procedūros reglamentu: Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu (Žin., 2007, Nr. 99-2049) bei šiuo jo X Priedu, kai ginčas yra tarptautinis, arba Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu (Žin., 2007, Nr. 99-2050) ir šiuo jo X Priedu, kai ginčas yra vidinio (nacionalinio) pobūdžio.
1.6. Agrarinėje-ūkinėje veikloje kylantiems verslo ginčams nagrinėti ir išspręsti LAA ir LŽŪBA rekomenduoja arbitrais nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius žemės, miškų ir kt. agrarinės teisės sričių specialistus ir agrarinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (agrarinio verslo įmonių administratorius, vadybininkus, ekonomistus, ūkininkus ir kt.), turinčius arba turėjusius su agrariniu verslu susijusiose įmonėse darbo patirtį, iš patirties žinančius žemės ūkyje ir kitose agrarinės veiklos srityse kylančių ūkinių ginčų ypatumus, jų galimo sureguliavimo būdus ir metodus.
2. Ginčų teismingumas
2.1. Agroverslo arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai verslo ginčai, kylantys agrarinės veiklos srityse, išskyrus tuos iš jų, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba sandorių šalių susitarimais nustatyta kitokia, nei arbitražinė, jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.
2.2. Šis Agroverslo arbitražo teismas kompetentingas nagrinėti ir išspręsti agrarinio verslo ginčus, kylančius iš Lietuvos ūkio subjektų – juridinių ir fizinių asmenų bei jų jungtinių darinių – tarpusavyje ir su užsienio partneriais bei kitais verslo (ūkio) subjektais sudaromų šių rūšių ir kategorijų sandorių (sutarčių, kontraktų):
1) ginčus, kylančius iš augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės ir kitos žemės ūkio produkcijos gamybos, pirkimo– pardavimo, tiekimo (įskaitant eksportą ir importą) sandorių;
2) ginčus, kylančius iš žaliavinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo, gamintojų ir perdirbėjų tarpusavio kreditavimo bei atsiskaitymo sandorių;
3) ginčus, kylančius dėl žemės ūkyje sudaromų sutarčių (kontraktų) sąlygų bei pagal jas prisiimamų įsipareigojimų (prievolių) vykdymo;
4) ginčus, kylančius iš žemės ūkio ir kitos agrarinės produkcijos logistikos (pervežimo, sandėliavimo) ir iš kitų su agroprodukcijos realizavimais susijusių sandorių;
5) ginčus, kylančius iš žemės ūkio paskirties žemės pirkimo– pardavimo (įskaitant pardavimus užsieniečiams), nuomos, panaudos ir iš kitų su disponavimu žeme susijusių sandorių;
7) ginčus, kylančius iš medienos ir kitokios miško produkcijos pirkimo– pardavimo, tiekimo (įskaitant eksportą ir importą), logistikos ir kitų su šios produkcijos realizavimais susijusių sandorių;
8) ginčus, kylančius iš medienos ir kitos žaliavinės miško produkcijos gamybos, perdirbimo, gamintojų ir perdirbėjų tarpusavio atsiskaitymo, kreditavimo ir iš kitokių su šios produkcijos paruošomis rinkai susijusių sandorių;
9) ginčus, kylančius iš miško žemėvaldos (miško plotų pirkimo– pardavimo, nuomos, panaudos, draudimo) ir iš kitų su disponavimu miško plotais susijusių sandorių;
10) ginčus, kilusius iš jūrinės ir vidaus vandenų žvejybos, žuvies ir kitokios vandens biologinės ar mineralinės produkcijos gavybos, perdirbimo ir realizavimo rinkoje (pirkimo– pardavimo, tiekimo, įskaitant eksporto-importo) sandorių ( sutarčių, kontraktų);
11) ginčus, kilusius iš žvejybos priemonių (įskaitant žvejybos laivus, tinklus ir kt.) pirkimo– pardavimo, nuomos, žvejybos plotų eksploatacijos sandorių (sutarčių, kontraktų);
12) ginčus, kylančius dėl įstatymais nustatytų žemės servitutų, želdinimo darbų, žuvivaisos, žvejybos kvotų ir iš kitokių su aplinkosauginiais reikalavimais susijusių prievolių vykdymo;
13) ginčus, kilusius iš melioracijos, hidrotechnikos ir kitų žemėtvarkos, miškotvarkos ir vandens baseinų tvarkymo sandorių;
14) ginčus, kylančius iš žemės gelmių išteklių (naftos, durpių, smėlio ir kt.) gavybos ir naudojimo sandorių;
2.3. Agroverslo arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus, priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai, taip pat ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių tol, kol jie neišnagrinėjami įstatymų nustatyta privaloma išankstine ne teismo tvarka vartotojų teisių apsaugos institucijose, o pastarųjų priimti sprendimai nevykdomi arba vykdomi netinkamai.
3. Ieškinio nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme teisinė prielaida
3.1. Ieškinys dėl konkretaus (realaus) agrarinio verslo ginčo išsprendimo Agroverslo arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai sandorį įforminančioje verslo sutartyje (kontrakte) ar su tuo sandoriu susijusiame kitame dokumente įrašyta arbitražinė išlyga, deleguojanti šiam teismui teisę spręsti iš to sandorio kylančius ginčus.
3.2. Agrarinės veiklos ūkio subjektams – tarptautinių sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota Agroverslo arbitražo teismui, pasirašomuose kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šią tarptautinio agrarinio sandorio tipinę Agroverslo arbitražo teismo išlygą:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija administruojamam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo X Priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.3. Esant tarptautinio agrarinio verslo sandorio šalių pageidavimui bei savitarpiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Agroverslo arbitražo teismo išlygos sandorį įforminančiame kontrakte (sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio tarptautinio agrarinio sandorio alternatyvios arbitražo institucijos išlyga:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija administruojamam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo X Priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.4. Agrarinės veiklos ūkio subjektams – vidinių (nacionalinių) sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota Agroverslo arbitražo teismui, pasirašomose sutartyse siūloma įrašyti šią vidaus agrarinio sandorio tipinę Agroverslo arbitražo teismo išlygą:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija administruojamam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo X Priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.5. Esant vidinio (nacionalinio) agrarinio verslo sandorio šalių pageidavimui bei savitarpiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Agroverslo arbitražo teismo išlygos sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio vidaus agrarinio sandorio alternatyvios teisminės jurisdikcijos (teismo arba arbitražo) išlyga:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija administruojamam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo X Priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.6. Arbitražinio susitarimo tarp agrarinio verslo sandorio arba su agrarine veikla susijusio nesutartinio (deliktinio ir kt.) civilinio teisinio santykio šalių valia ir jų paliepimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę Vilniaus arbitražo kartu su LŽŪBA administruojamam Agroverslo arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas šiame specializuotame nevalstybiniame Agroverslo arbitražo teisme.
4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka
4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo teismų, sudaromų konkretiems agrarinėje veikloje kylantiems verslo ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.
4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai tarptautiniam agrarinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti nustatyti Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 12 punkte, o ieškinio formos ir turinio reikalavimai analogiškam vidaus verslo ginčui išspręsti – aptarti Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 12 punkte.
4.3. Prie ieškinio tarptautiniam agrarinės veiklos (verslo) ginčui išspręsti pridedamos Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10.5 punkte nurodytų dokumentų kopijos, o prie ieškinio analogiškam vidaus verslo ginčui išspręsti – Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10.5 punkte nurodytų dokumentų kopijos.
4.4. Prieš įteikiant Sekretoriatui ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių (žr. Žin., 2007, Nr. 99-2051) 2 punkte nustatyto dydžio ieškinio registravimo (žyminį) mokestį, o vėliau, po arbitrų paskyrimo, sumoka arbitravimo-administravimo mokestį, apskaičiuojamą pagal tų Taisyklių 3 punkte pateiktoje lentelėje nustatytus rodmenis.
4.5. Formos ir turinio reikalavimai pareiškimo, įteikiamo Sekretoriatui dėl piniginės skolos ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka ir arbitražo teismo įsakymo skolos išieškojimui išdavimo, aptarti Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 48.1 punkte.
4.6. Prie aukščiau (4.5 punkte) nurodyto pareiškimo pridedamos Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 48.2 punkte išvardytų dokumentų kopijos.
4.7. Prieš įteikiant Sekretoriatui aukščiau (4.5 punkte) nurodytą pareiškimą, ieškovas-pareiškėjas įmoka bendru (vienkartiniu-neskaidomu) įnašu į 4.4 punkte nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke minėtų Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 2 punkte nustatytą 100 EUR (arba ekvivalentinę sumą litais) pareiškimo registravimo (žyminį) mokestį ir tų Taisyklių 3 punkte nustatytą pareiškimo arbitravimo-administravimo mokestį, apskaičiuojant pastarąjį pagal tame punkte pateiktoje lentelėje nustatytus rodmenis bei išskiriant iš gautos sumos vieną ketvirtadalį lėšų, reikiamų įmokai atlikti.
4.8. Sudarant arbitražo teismą (kolegialų ar vienasmenį) konkrečiam tarptautiniam agrarinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujamasi Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III dalies nuostatomis, o sudarant analogišką teismą vidaus agrarinio verslo ginčui išspręsti – vadovaujamasi Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III dalies nuostatomis, jeigu abiem atvejais sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip.
4.9. Sudarant vienasmenį arbitražo teismą išnagrinėti 4.5 punkte nurodytam pareiškimui dėl piniginės skolos ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka, arbitras paskiriamas vadovaujantis Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 49.5 punkto nuostatomis.
4.10. Bylos nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme procesas vyksta vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo V skyriaus ir atitinkamo, taikytino konkrečiam ginčui išspręsti, arbitražo procedūros reglamento (tarptautinio arba nacionalinio) IV dalies taisyklėmis.
4.11. Bylos bendrąja arbitražinio proceso tvarka išnagrinėjimui Vilniaus arbitraže nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo arbitrų kolegijai (vienasmeniam arbitrui) bylos įteikimo dienos. Esant bendram abiejų ginčo šalių pageidavimui, šis bendras bylai išnagrinėti nustatytas terminas gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų, skaičiuojant jį nuo bylos įteikimo arbitražo teismui dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.
4.12. Arbitras, paskirtas išnagrinėti 4.5 punkte nurodytą pareiškimą dėl piniginės skolos ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka, jį nagrinėjant vadovaujasi CPK XXIII skyriaus ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI dalies taisyklėmis. Įsakymas skolai išieškoti įforminamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims ne vėliau kaip per 5 dienas po nagrinėjimo procedūros užbaigimo.
4.13. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus ir taikytino konkrečiam ginčui išspręsti arbitražo procedūros reglamento V dalies nuostatomis.
4.14. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių teismų sprendimai, priimti dėl išnagrinėtų ir išspręstų tarptautinių verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, užsienyje priverstinai (esant reikalui) įvykdomi vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencija „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimo vykdymo šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimai dėl išspręstų vidaus (nacionalinių) verslo ginčų priverstinai (esant reikalui) įvykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.
5. Sutaikinimo būdu išspręsto verslo ginčo įforminimo tvarka
5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimas nedelsiant nutraukiamas ir, esant šalių pageidavimui, ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) rašytiniame sutaikinimo susitarime (taikos sutartyje), patvirtinamame arbitražo teismo sprendimu.
5.2. Žodinio ginčo šalių sutaikinimo susitarimo atveju arbitražo teismo sprendime turi būti nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas ginčo šalių pasiekto susitarimo ir jų tarpusavyje suderintų sąlygų pagrindu.
5.3. Agroverslo arbitražo teismas atsisako tvirtinti sutaikinimo susitarimą (taikos sutartį), jeigu jo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.
5.4. Agroverslo arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinamas ginčo šalių sudarytas rašytinis sutaikinimo susitarimas (taikos sutartis) bei jų tarpusavyje suderintos susitaikymo sąlygos, turi atitikti taikytino konkrečiam ginčui išspręsti arbitražo procedūros reglamento 43 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.
6. Ginčo sureguliavimo galimybės tarpininkavimo-sutaikinimo (meditacijos) būdu
6.1. Realaus ginčo ar potencialaus konflikto atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui arba poreikiui greičiau gera valia (be teismo ir arbitražo) pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant ir bylinėjimosi išlaidų), tuo suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu.
6.2. Taikinamosios procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) savo siūlymą kitai šaliai, kuriame kartu gali būti nurodomas siūlomas nesutarimui pašalinti taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) parengtas, Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komerciniams ginčams spręsti UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules) arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.
6.3. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį pareiškimą, kuriame gali būti nurodomas (šalių abipusiu sutarimu pasirinktas) taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų bendru sutarimu paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kai kur vadinamas ombudsmenu), arba įrašomas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.
6.4. Įregistravęs pareiškimą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.
6.5. Jeigu taikinamosios procedūros eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimą, jo sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.
6.6. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba šios procedūros eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimo (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama, kad ginčas būtų išspręstas privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.