LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI, PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS
Į S T A T Y M A S
2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2387
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas
1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti papildomos priežiūros reikalavimus kredito įstaigoms, draudimo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui, siekiant, kad finansų sistema būtų stabili ir patikima.
2. Šis įstatymas taikomas nustatyti, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės priklauso finansų konglomeratui. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje įsteigtų prižiūrimų įmonių teises ir pareigas vykdant papildomos priežiūros reikalavimus, Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų teises ir pareigas atliekant papildomą priežiūrą bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų teises Lietuvos Respublikoje įsteigtų prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, atžvilgiu atliekant papildomą priežiūrą.
3. Šiame įstatyme valdymo įmonė laikoma finansų sektoriaus, kuriam ji priskirta atliekant konsoliduotą (jungtinę) priežiūrą, dalimi.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atitinkamos kompetentingos institucijos:
1) Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už grupės lygiu sektoriuje vykdomą bet kurios finansų konglomeratui priklausančios prižiūrimos įmonės priežiūrą;
2) koordinatorius, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, jeigu tai institucija, kita negu šios dalies 1 punkte nurodytos institucijos;
3) kitos Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos, jeigu jų prižiūrimų įmonių, priklausančių konglomeratui, turima rinkos dalis kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse viršija 5 procentus arba jeigu, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų institucijų nuomone, tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prižiūrimų įmonių, priklausančių konglomeratui, turimą rinkos dalį (jei ji neviršija 5 procentų) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bet kurios prižiūrimos įmonės svarbą konglomerate.
2. Kredito įstaigos veiklą papildančias paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, duomenų apdorojimas ar kitų paslaugų, be kurių kredito įstaigai neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kurios padeda kredito įstaigai teikti finansines paslaugas ar kurios kitaip tiesiogiai susijusios su kredito įstaigos teikiamomis finansinėmis paslaugomis, teikimas vienai ar kelioms kredito įstaigoms.
3. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis turėjimas (pagal balsavimo, teisių perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) 20 procentų ar daugiau visų balsavimo teisių įmonės dalyvių susirinkime arba įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių.
4. Draudimo įmonė – draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė arba užsienio valstybės draudimo įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.
5. Draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.
6. Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės dalyvė, turi teisę skirti ar atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo dokumento nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką;
4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės dalyvių balsų;
7. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė narė. Šiame įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
8. Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės įmonė, kurios pagrindinė veikla yra vienos ar daugiau finansinių paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–8, 16 ir 17 punktuose, teikimas.
9. Finansų konglomeratas – grupė ar jos pogrupis, atitinkantys šios dalies 1, 2, 4 ir 5 arba 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas:
1) grupei vadovauja prižiūrima įmonė arba bent viena iš grupei priklausančių dukterinių įmonių yra prižiūrima įmonė;
2) grupei vadovaujanti prižiūrima įmonė yra: finansų sektoriaus įmonės patronuojanti įmonė; įmonė, dalyvaujanti finansų sektoriaus įmonėje; įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 6 ir 19 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis finansų sektoriaus įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis, arba jos ir kitos ar kitų finansų sektoriaus įmonių dauguma administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys;
3) grupei nevadovauja prižiūrima įmonė, tačiau grupės veikla daugiausia vykdoma finansų sektoriuje, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje;
4) bent viena grupės įmonė teikia paslaugas draudimo sektoriuje ir bent viena grupės įmonė teikia paslaugas bankų ar investicinių paslaugų sektoriuose;
5) draudimo sektoriaus grupės narių konsoliduota ir (arba) bendra veikla ir bankų bei investicinių paslaugų sektoriaus grupės narių konsoliduota ir (arba) bendra veikla yra reikšminga, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išskyrus atvejus, kai atitinkamos kompetentingos institucijos nusprendžia nelaikyti grupės finansų konglomeratu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
10. Finansų maklerio įmonė – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, kuri profesionaliai verčiasi investicinių paslaugų teikimu tretiesiems asmenims, arba kitoje užsienio valstybėje licencijuota kitos užsienio valstybės prižiūrima įmonė, kuri laikosi nustatytų riziką ribojančios priežiūros taisyklių, kompetentingos institucijos nuomone, ne mažiau griežtų, negu nustatytos Europos Sąjungoje, ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį būtų laikoma finansų maklerio įmone, jei būtų įsteigta Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
11. Finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro:
1) bankų sektorius, kuriame veikia kredito įstaiga, finansų įmonė arba kredito įstaigos veiklą papildančias paslaugas teikianti įmonė;
2) draudimo sektorius, kuriame veikia draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė;
12. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau asmenų, laikoma, jog pastarieji taip pat yra susiję glaudžiu ryšiu.
13. Grupė – įmonių grupė, į kurią įeina patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė ar jos dukterinės įmonės dalyvauja, taip pat įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 6 ir 19 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis, arba jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.
14. Grupės vidaus operacijos – visos operacijos, kurias atlikdamos prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutarties arba kitu pagrindu atsiradusį įsipareigojimą, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.
15. Kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir (arba) draudimo įmonių, ir (arba) finansų maklerio įmonių priežiūros institucijos. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos yra Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija.
16. Kontrolė – ryšys tarp patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės, atitinkantis šio straipsnio 6 ir 19 dalyse numatytus kriterijus, arba analogiškas ryšys tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Dukterinė įmonė laikoma patronuojančios įmonės, kurios dukterinė įmonė turi šią dukterinę įmonę, dukterine įmone.
17. Kredito įstaiga – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (neprofesionalių rinkos dalyvių) ir jų skolinimu ar elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu, arba kitos užsienio valstybės įmonė, kuri turi tos valstybės kompetentingos institucijos išduotą licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (neprofesionalių rinkos dalyvių) ir jų skolinimu ar elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu.
18. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kita negu prižiūrima įmonė, kuri kartu su savo dukterinėmis įmonėmis, iš kurių bent viena yra prižiūrima įmonė, kuri turi buveinę Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir su kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą.
19. Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
2) įmonė, būdama kitos įmonės dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką dukterinei įmonei dėl su šia įmone sudarytų sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo dokumento nuostatų;
4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės dalyviais, kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės dalyvių balsų;
23. Rizikos koncentracija – bet kokie tikėtini nuostoliai, kurių atsiradimo riziką prisiima finansų konglomerato įmonės ir kurie yra pakankamai dideli, kad keltų grėsmę visų finansų konglomerato įmonių mokumui (kapitalo pakankamumui) ir finansinei būklei; nuostolių tikėtinumas gali būti grindžiamas sandorio šalių rizika (kredito rizika), investicijų rizika, draudimo rizika, rinkos rizika, kitų rūšių rizika arba šių rizikos rūšių deriniu ar tarpusavio sąveika.
24. Sektoriaus taisyklės – kredito įstaigų, draudimo įmonių arba finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant Europos Sąjungos teisės aktus.
25. Valdymo įmonė – Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuota įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymas, arba kitoje užsienio valstybėje licencijuota kitos užsienio valstybės prižiūrima įmonė, kuri laikosi nustatytų riziką ribojančios priežiūros taisyklių, kompetentingos institucijos nuomone, ne mažiau griežtų, negu nustatytos Europos Sąjungoje, ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį būtų laikoma valdymo įmone, jei būtų įsteigta Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai
1. Laikoma, kad grupė veiklą daugiausia vykdo finansų sektoriuje, jei prižiūrimų ir neprižiūrimų finansų sektoriaus įmonių balanse užfiksuoto turto (toliau – turtas) ir visos grupės turto santykis yra didesnis negu 40 procentų.
2. Laikoma, kad skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma grupės veikla yra reikšminga, jei grupės konkretaus finansų sektoriaus įmonių turto ir visos grupės finansų sektoriaus įmonių turto santykio bei to paties finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo ir visos grupės finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo santykio vidurkis yra didesnis negu 10 procentų.
3. Laikoma, kad finansų konglomerato pagrindinis finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis, nustatytas pagal šio straipsnio 2 dalį, yra didžiausias. Laikoma, kad finansų konglomerato mažiausias finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant pagrindinį ir mažiausią finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami.
4. Grupės veikla finansų sektoriuje laikoma reikšminga ir tuo atveju, jeigu grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas yra didesnis negu 6 milijardai eurų. Jeigu grupė nesiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatyto santykio, Lietuvos Respublikos atitinkamos kompetentingos institucijos turi teisę bendrai su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti nelaikyti grupės finansų konglomeratu arba netaikyti šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnių nuostatų, jeigu, jų nuomone, minėtos grupės nereikia įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį arba tokių nuostatų taikymas būtų netinkamas ar klaidinantis. Priimant tokius sprendimus, atsižvelgiama į papildomos priežiūros tikslus ir į tai, kad:
1) finansų konglomerato mažiausio finansų sektoriaus dydis, nustatomas pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vidurkį arba turto ar mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimus, yra ne didesnis kaip 5 procentai arba
5. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, dalyvavusios priimant sprendimus pagal šio straipsnio 4 dalį, apie priimtus sprendimus privalo informuoti kitas suinteresuotas kompetentingas institucijas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
6. Taikydamos šio straipsnio 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos atitinkamos kompetentingos institucijos turi teisę bendrai su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis:
1) nuspręsti šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais neįtraukti tam tikros įmonės, skaičiuodamos šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytus santykius;
7. Jeigu finansų konglomeratas nustatomas pagal šio straipsnio 1–4 dalis, pasiūlymą dėl šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytų sprendimų teikia Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius.
8. Taikydamos šio straipsnio 1–3 dalis, Lietuvos Respublikos atitinkamos kompetentingos institucijos turi teisę kartu su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis išimtiniais atvejais nuspręsti turto rodiklį pakeisti pajamų struktūros ar nebalansinių įsipareigojimų rodikliu ar jais abiem arba pridėti vieną ar abu nurodytuosius rodiklius, jeigu minėti rodikliai yra svarbūs vykdant šiame įstatyme nustatytą papildomą priežiūrą.
9. Jeigu konglomeratų, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, santykiai, nurodyti šio straipsnio 1–3 dalyse, tampa atitinkamai mažesni negu 40 ir 10 procentų, siekiant išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, ateinančius trejus metus taikomi atitinkamai mažesni 35 ir 8 procentų santykiai.
10. Jeigu konglomeratuose, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas tampa mažesnis negu 6 milijardai eurų, siekiant išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, taikant šio straipsnio 4 dalį, ateinančius trejus metus taikoma mažesnė 5 milijardų eurų suma.
11. Koordinatorius, gavęs kitų atitinkamų kompetentingų institucijų pritarimą, turi teisę šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytu laikotarpiu nuspręsti nebetaikyti šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų mažesnių santykių arba mažesnės sumos.
12. Šiame straipsnyje nurodyti turto skaičiavimai atliekami pagal bendrą grupei priklausančių įmonių metinėje finansinėje atskaitomybėje užfiksuotą turtą. Minėto skaičiavimo tikslais atsižvelgiama į įmonės, kurioje dalyvauja kitos finansų konglomerato įmonės, turto dalį, proporcingą bendrai grupės dalyvavimo daliai. Tais atvejais, kai yra sudaroma grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė, naudojami šios atskaitomybės duomenys.
4 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymas
1. Prižiūrimoms įmonėms licencijas išdavusios Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos dalyvauja pagal šio įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnius nustatant kiekvieną grupę, kurioje yra šios prižiūrimos įmonės ir kuriai turėtų būti taikoma papildoma priežiūra. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos:
1) jei reikalinga, glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis;
2. Jei Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pagal šio įstatymo 13 straipsnį paskiriama koordinatoriumi, ji apie finansų konglomerato statuso suteikimą grupei ir koordinatoriaus paskyrimą per protingą terminą informuoja grupei vadovaujančią patronuojančią įmonę arba, jei patronuojanti įmonė grupei nevadovauja, prižiūrimą įmonę, kurios turto dalis pagrindiniame grupės finansų sektoriuje yra didžiausia. Koordinatorius apie tai taip pat informuoja kompetentingas institucijas, išdavusias licencijas prižiūrimoms grupės įmonėms, Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės buveinė, kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS OBJEKTAS IR PRIEMONĖS
5 straipsnis. Papildomos priežiūros taikymo objektas
1. Papildoma priežiūra taikoma šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytoms prižiūrimoms įmonėms šiose dalyse nustatyta tvarka, nepažeidžiant sektoriaus taisyklių.
2. Papildoma priežiūra, numatyta šio įstatymo 7–18 straipsniuose, finansų konglomerato lygiu taikoma prižiūrimoms įmonėms:
2) kurių patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, turinti buveinę Europos Sąjungos valstybėje narėje;
3) kurios, nors ir nesusijusios šio įstatymo 2 straipsnio 6 ir 19 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis finansų sektoriaus įmonėmis, tačiau valdomos bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis, arba jos ir kitos ar kitų finansų sektoriaus įmonių dauguma administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.
3. Jeigu dalyvaujant Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nustatytas finansų konglomeratas, kuriam priklausančioms prižiūrimoms įmonėms taikoma papildoma priežiūra, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, yra pogrupis kito finansų konglomerato, šio įstatymo 6–18 straipsnių nuostatos gali būti taikomos tik pastarajai grupei priklausančioms prižiūrimoms įmonėms ir bet kokia šio įstatymo nuoroda į grupės ir finansų konglomerato sąvokas suprantama kaip nuoroda į pastarąją grupę.
4. Kiekvienai prižiūrimai įmonei, kuriai netaikoma papildoma priežiūra pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir kurios patronuojanti įmonė yra prižiūrima įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, turinčios buveinę užsienio valstybėje, taikoma papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Kitais negu šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytais atvejais, jeigu asmenys dalyvauja vienoje ar keliose prižiūrimose įmonėse arba turi jų kapitalo, arba daro minėtoms įmonėms didelę įtaką, nedalyvaudami jose ar neturėdami jų kapitalo, Lietuvos Respublikos atitinkamos kompetentingos institucijos turi teisę, atsižvelgdamos į papildomos priežiūros tikslus, su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis susitarti ir nuspręsti, ar prižiūrimoms įmonėms reikia taikyti papildomą priežiūrą, taikomą finansų konglomerato įmonėms, ir koks privalo būti priežiūros mastas. Norint taikyti papildomą priežiūrą, bent viena iš įmonių privalo būti prižiūrima ir tenkinti šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus.
6. Taikant šio straipsnio 5 dalį, asmenų daromą įtaką prižiūrimoms įmonėms nustato Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į grupių, kurioms priklauso šios prižiūrimos įmonės, finansinius įsipareigojimus kitoms finansų įmonėms.
7. Papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu nereiškia, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos atlieka ir individualią mišrios veiklos kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių priežiūrą, ir užsienio valstybių prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, individualią priežiūrą arba neprižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, individualią priežiūrą.
6 straipsnis. Su papildoma priežiūra susiję įmonių veiklos riziką ribojantys reikalavimai
7 straipsnis. Kapitalo pakankamumo reikalavimai
1. Kapitalo pakankamumo reikalavimų dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles (toliau – Taisyklės) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu privalo vykdyti kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal Taisykles.
3. Jei koordinatorius yra Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jis prižiūri, kad kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimus prižiūrimos įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė atliktų ne rečiau kaip kartą per metus.
4. Kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo rezultatus ir skaičiavimui panaudotus atitinkamus duomenis koordinatoriui privalo pateikti Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė tuo atveju, jei ji yra finansų konglomeratui vadovaujanti prižiūrima įmonė arba, kai prižiūrima įmonė finansų konglomeratui nevadovauja, – mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, arba prižiūrima finansų konglomerato įmonė, kurią nurodo koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir finansų konglomeratu.
5. Atliekant skaičiavimus, susijusius su kapitalo pakankamumo reikalavimais, į papildomos priežiūros taikymo sritį Taisyklėse nustatytu būdu ir apimtimi įtraukiamos šios įmonės:
1) kredito įstaiga, finansų įmonė arba kredito įstaigos veiklą papildančias paslaugas teikianti įmonė;
6. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, turi teisę nuspręsti konkrečios įmonės neįtraukti į kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimą, jeigu:
1) įmonės buveinė yra užsienio valstybėje, kurioje egzistuoja teisinės kliūtys dėl informacijos perdavimo, nepažeidžiant sektoriaus taisyklių, įpareigojančių kompetentingas institucijas neišduoti licencijos, jei kompetentingos institucijos negalės veiksmingai atlikti priežiūros funkcijų;
2) įmonės veikla yra nereikšminga finansų konglomerato įmonių papildomos priežiūros tikslų įgyvendinimui;
7. Jeigu pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą kelios įmonės neįtraukiamos į kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimą, jos privalo būti įtraukiamos, jeigu jos kartu vertinant yra reikšmingos.
8. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, prieš priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 6 dalies 3 punktą konsultuojasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Neatidėliotinais atvejais sprendimas gali būti priimamas ir nesikonsultuojant su nurodytomis institucijomis.
9. Jei koordinatorius yra Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir jis Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės neįtraukia į kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimą dėl priežasčių, analogiškų nurodytoms šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, šią įmonę prižiūrinti Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi teisę kreiptis į finansų konglomeratui vadovaujančią įmonę su prašymu pateikti informaciją, kuri padėtų atlikti prižiūrimos įmonės priežiūrą. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, gavusios analogišką kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, privalo pateikti reikalingą informaciją.
8 straipsnis. Rizikos koncentracijos ribojimo reikalavimai
1. Koordinatorius turi teisę reikalauti, kad prižiūrimos įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės reguliariai pateiktų koordinatoriui ataskaitas dėl kiekvienos finansų konglomerato lygiu reikšmingos rizikos koncentracijos, atsižvelgiant į šio straipsnio ir šio įstatymo 10 straipsnio 2–4 dalių nuostatas bei pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytą tvarką. Šias ataskaitas koordinatoriui privalo teikti Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė tuo atveju, jei ji yra finansų konglomeratui vadovaujanti prižiūrima įmonė arba, kai prižiūrima įmonė finansų konglomeratui nevadovauja, – mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, arba prižiūrima finansų konglomerato įmonė, kurią nurodo koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir finansų konglomeratu.
2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, vertina susidariusią riziką.
3. Jeigu finansų konglomeratui vadovauja mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, sektoriaus taisyklės dėl rizikos koncentracijos pagrindiniame finansų konglomerato finansų sektoriuje taikomos visam sektoriui, įskaitant mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją (holdingo) įmonę.
9 straipsnis. Reikalavimai grupės vidaus operacijoms
1. Koordinatorius turi teisę reikalauti, kad prižiūrimos įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės reguliariai pateiktų koordinatoriui ataskaitas dėl prižiūrimų finansų konglomerato įmonių grupės vidaus operacijų, atsižvelgiant į šio straipsnio ir šio įstatymo 10 straipsnio 2–4 dalių nuostatas bei pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytą tvarką. Grupės vidaus operacija laikoma reikšminga, kai jos suma viršija 5 procentus visos finansų konglomerato kapitalo pakankamumo reikalavimų sumos. Šias ataskaitas koordinatoriui privalo teikti Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė tuo atveju, jei ji yra finansų konglomeratui vadovaujanti prižiūrima įmonė arba, kai prižiūrima įmonė finansų konglomeratui nevadovauja, – mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, arba prižiūrima finansų konglomerato įmonė, kurią nurodo koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir finansų konglomeratu.
2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, vertina grupės vidaus operacijas, kurios nurodytos šio straipsnio 1 dalyje.
10 straipsnis. Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu privalo taikyti tinkamas rizikos valdymo procedūras ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant tinkamas valdymo ir organizacinę struktūras ir apskaitos sistemą. Rizikos valdymo procedūros ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant valdymo ir organizacinę struktūras ir apskaitos sistemą, atitinkančios šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, laikomos tinkamomis.
2. Rizikos valdymo procedūros privalo apimti:
1) patikimą valdymą ir vadovavimą, pagrįstą strategija ir politika, kurias finansų konglomerato lygiu tvirtina ir nuolat peržiūri atitinkamas prižiūrimos įmonės organas, atsižvelgdamas į visas prisiimamas rizikas;
2) tinkamą kapitalo pakankamumo reikalavimų politiką, kad būtų galima numatyti verslo strategijos poveikį rizikos valdymui ir kapitalo pakankamumo reikalavimams;
3) tinkamas procedūras, užtikrinančias, kad finansų konglomerato įmonių rizikos stebėjimo sistemos tinkamai integruotos į jų organizacinę struktūrą ir imtasi visų veiksmų, užtikrinančių, kad sistemos, kurios įdiegtos visose įmonėse, kurioms taikoma papildoma priežiūra, yra tinkamos rizikai vertinti, stebėti ir kontroliuoti finansų konglomerato lygiu.
3. Vidaus kontrolės sistema privalo apimti:
1) tinkamas, su kapitalo pakankamumo užtikrinimu susijusias priemones, padedančias nustatyti ir įvertinti reikšmingas rizikas ir jas padengti (amortizuoti) nuosavomis lėšomis;
4. Visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra pagal šio įstatymo 5 straipsnį, privalo turėti tinkamas vidaus kontrolės sistemas, užtikrinančias duomenų ir informacijos, reikalingos papildomos priežiūros tikslais, apdorojimą ir pateikimą kompetentingoms institucijoms.
5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, vertina šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas procedūras ir sistemas. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, turi teisę teikti privalomus nurodymus ir (ar) rekomendacijas rizikos valdymo ir kontrolės klausimais.
11 straipsnis. Techniniai reikalavimai grupės vidaus operacijoms ir rizikos koncentracijai
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, privalo:
1) atsižvelgdama į finansų konglomerato specifinę grupės ir rizikos valdymo struktūrą ir pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, nustatyti ataskaitų dėl tam tikro finansų konglomerato prižiūrimų įmonių grupės vidaus operacijų ir rizikos koncentracijos pateikimo tvarką;
12 straipsnis. Reikalavimai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių valdymo organų nariams
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti pakankamai kvalifikacijos ir patirties tokioms pareigoms atlikti.
2. Asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, jei:
1) yra nuteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOORDINATORIAUS SKYRIMAS, FUNKCIJOS IR KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
13 straipsnis. Kompetentinga institucija (koordinatorius), atsakinga už papildomos priežiūros vykdymą
1. Koordinatoriumi, atsakingu už papildomos priežiūros koordinavimą ir vykdymą, yra Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, nustatyta pagal šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus kriterijus.
2. Lietuvos Respublikos atitinkamos kompetentingos institucijos turi teisę bendrai su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti netaikyti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų kriterijų, jeigu jų taikymas būtų netinkamas, atsižvelgiant į konglomerato struktūrą ir santykinę jo veiklos svarbą skirtingose šalyse, ir koordinatoriumi paskirti kitą kompetentingą instituciją. Tokiu atveju kompetentingos institucijos, prieš priimdamos sprendimą, suteikia konglomeratui galimybę pareikšti savo nuomonę dėl tokio sprendimo.
3. Jei koordinatorius yra kitos negu Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, ji dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, kurioms taikoma papildoma priežiūra, turi tokias pačias teises gauti informaciją, kokias, būdama koordinatorius, pagal šį įstatymą turi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
14 straipsnis. Kriterijai, pagal kuriuos skiriamas koordinatorius
1. Jeigu finansų konglomeratui vadovauja prižiūrima įmonė, koordinatoriaus funkcijas atlieka kompetentinga institucija, pagal sektoriaus taisykles prižiūrimai įmonei išdavusi licenciją.
2. Jeigu finansų konglomeratui prižiūrima įmonė nevadovauja, koordinatoriaus funkcijas atlieka kompetentinga institucija, nustatoma pagal šiuos principus:
1) jeigu prižiūrimos įmonės patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, koordinatoriaus funkcijas atlieka kompetentinga institucija, pagal sektoriaus taisykles prižiūrimai įmonei išdavusi licenciją;
2) jeigu kelių prižiūrimų įmonių, kurių buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, patronuojanti įmonė yra ta pati mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ir vienai iš minėtųjų įmonių licencija buvo išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka kompetentinga institucija, nurodytoje Europos Sąjungos valstybėje narėje prižiūrimai įmonei išdavusi licenciją;
3) jeigu skirtinguose finansų sektoriuose veikiančioms kelioms prižiūrimoms įmonėms licencija buvo išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje ir joje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka kompetentinga institucija, išdavusi licenciją pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai prižiūrimai įmonei;
4) jeigu finansų konglomeratui vadovauja kelios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės, kurių buveinės yra skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kiekvienoje jų veikia prižiūrima įmonė, koordinatoriaus funkcijas atlieka prižiūrimos įmonės, kurios turtas yra didžiausias, kompetentinga institucija, jeigu minėtos įmonės veikia tame pačiame finansų sektoriuje, arba pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančios prižiūrimos įmonės kompetentinga institucija;
5) jeigu kelių prižiūrimų įmonių, kurių buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, patronuojanti įmonė yra ta pati mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, tačiau nė vienai iš minėtų įmonių nebuvo išduota veiklos licencija Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka kompetentinga institucija, išdavusi licenciją pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai prižiūrimai įmonei, kurios turtas didžiausias;
15 straipsnis. Koordinatoriaus funkcijos
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, atlieka šias funkcijas:
1) prireikus ir neatidėliotinais atvejais koordinuoja svarbios ar reikalingos informacijos rinkimą ir perdavimą, įskaitant ir svarbios informacijos perdavimą kompetentingai institucijai priežiūros funkcijoms pagal sektoriaus taisykles atlikti;
3) vertina, kaip laikomasi kapitalo pakankamumo, rizikos koncentracijos ribojimo reikalavimų bei reikalavimų grupės vidaus operacijoms, nurodytų šio įstatymo 7–9 straipsniuose;
4) vertina finansų konglomerato struktūrą, organizaciją ir vidaus kontrolės sistemą, nurodytą šio įstatymo 10 straipsnyje;
5) prireikus ir neatidėliotinais atvejais planuoja ir koordinuoja priežiūros veiksmus bendradarbiaudama su susijusiomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis;
2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, kartu su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, prireikus ir su kitomis kompetentingomis institucijomis privalo sudaryti ir įgyvendinti susitarimus dėl papildomos priežiūros koordinavimo. Šiuose susitarimuose, be kitų nuostatų, koordinatoriui gali būti nustatomos papildomos funkcijos ir apibrėžiamos sprendimų priėmimo procedūros tarp atitinkamų kompetentingų institucijų, nurodytos šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 7 straipsnyje, 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 18 ir 19 straipsniuose, taip pat bendradarbiavimo su kitomis kompetentingomis institucijomis procedūros.
16 straipsnis. Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas
1. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsakingos už prižiūrimų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, privalo glaudžiai bendradarbiauti su šio konglomerato koordinatoriumi. Jos privalo teikti koordinatoriui, o koordinatorius, jei juo yra Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, – kitoms kompetentingoms institucijoms informaciją, kuri yra reikalinga priežiūros funkcijoms, nustatytoms sektoriaus taisyklėse, ir papildomai priežiūrai atlikti. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir koordinatorius, jei juo yra Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, pagal pareikalavimą privalo pateikti visą reikalingą informaciją, o visą svarbiausią informaciją teikti savo iniciatyva.
2. Šio straipsnio 1 dalyje minimas bendradarbiavimas pasireiškia rinkimu ir keitimusi informacija apie:
1) įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, grupės struktūrą ir apie grupės prižiūrimų įmonių kompetentingas institucijas;
3) finansų konglomerato finansinę būklę, tarp jų kapitalo pakankamumo reikalavimo vykdymą, grupės vidaus operacijas, rizikos koncentraciją ir pelningumą;
7) prižiūrimų įmonių ar kitų finansų konglomerato įmonių neigiamą raidą, galinčią paveikti prižiūrimas įmones;
8) esmines poveikio priemones ir kitas sankcijas, pritaikytas pagal sektoriaus taisykles ar pagal šį įstatymą;
3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos taip pat turi teisę keistis informacija, susijusia su prižiūrimomis finansų konglomerato įmonėmis ir reikalinga atitinkamoms funkcijoms pagal sektoriaus taisykles atlikti, su centriniais bankais, Europos centrinių bankų sistema ir Europos centriniu banku.
4. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, prieš priimdamos sprendimus, jei tokie sprendimai yra svarbūs kitų kompetentingų institucijų vykdomoms priežiūros funkcijoms, su jomis konsultuojasi dėl:
1) prižiūrimų finansų konglomerato įmonių dalyvių, organizacinės arba valdymo struktūros pasikeitimų, dėl kurių būtinas kompetentingos institucijos pritarimas arba leidimas;
5. Neatidėliotinais atvejais arba kai konsultavimasis gali turėti neigiamos įtakos sprendimų veiksmingumui, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus nesikonsultuodama su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal šio straipsnio 4 dalį, tačiau tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo nedelsdama informuoti kitas kompetentingas institucijas apie jau priimtus sprendimus.
6. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius, turi teisę kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra patronuojančios įmonės buveinė, kompetentingas institucijas, nevykdančias šiame įstatyme nustatytos papildomos priežiūros, kad šios pateiktų informaciją, kuri reikalinga koordinatoriaus funkcijoms atlikti.
17 straipsnis. Informacijos gavimas ir tikrinimas
1. Įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra, nepaisant to, ar jos yra prižiūrimos įmonės, turi teisę, nepaisydamos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų, keistis bet kokia informacija, kuri reikalinga papildomos priežiūros tikslams įgyvendinti.
2. Kompetentingos institucijos, atsakingos už papildomą priežiūrą, turi teisę gauti, o prižiūrimos įmonės privalo pateikti informaciją, kuri reikalinga papildomos priežiūros tikslams įgyvendinti, iš visų finansų konglomerato įmonių, nepaisant to, ar jos yra prižiūrimos įmonės, ar ne.
3. Jei taikydama šį įstatymą Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi patikrinti informaciją apie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje buveinę turinčią prižiūrimą arba neprižiūrimą finansų konglomerato įmonę, ji turi teisę kreiptis į tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingas institucijas su prašymu atlikti patikrinimą arba pati atlikti patikrinimą, kai yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.
4. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, gavusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingų institucijų prašymą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos arba neprižiūrimos finansų konglomerato įmonės patikrinimą, pagal savo kompetenciją pačios atlieka patikrinimą arba leidžia patikrinimą atlikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytam auditoriui ar ekspertui arba prašančiajai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Jei prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pati neatlieka patikrinimo, ji turi teisę dalyvauti, kai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pati atlieka patikrinimą.
18 straipsnis. Poveikio priemonės
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei ji yra koordinatorius ir nustato, kad prižiūrimos finansų konglomerato įmonės pažeidžia šio įstatymo ar pagal šį įstatymą priimtų teisės aktų nustatytus reikalavimus ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose, įgyvendinančiuose šio įstatymo priede nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, nustatytus reikalavimus, arba jei kapitalo pakankamumo reikalavimai nėra pakankami saugiai ir patikimai prižiūrimų įmonių veiklai užtikrinti, arba jei grupės vidaus operacijos ar rizikos koncentracija kelia grėsmę prižiūrimų įmonių finansinei būklei, tai ji pateikia atitinkamą informaciją kitoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms, kurios turi teisę taikyti poveikio priemones Lietuvos Respublikoje įsteigtoms prižiūrimoms įmonėms, ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios turi teisę taikyti poveikio priemones tose Europos Sąjungos valstybėse narėse buveinę turinčioms prižiūrimoms įmonėms ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) įmonėms.
2. Jeigu prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šio įstatymo ar pagal šį įstatymą priimtų teisės aktų nustatytus reikalavimus arba jei kapitalo pakankamumas nėra pakankamas saugiai ir patikimai prižiūrimų įmonių veiklai užtikrinti, arba jei grupės vidaus operacijos ar rizikos koncentracija kelia grėsmę prižiūrimų įmonių finansinei būklei, kiekviena Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi teisę prižiūrimai įmonei, kurios priežiūrą ji vykdo pagal sektoriaus taisykles, taikyti atitinkamo sektoriaus taisyklėse nustatytas poveikio priemones atitinkamo sektoriaus taisyklėse nustatyta tvarka. Poveikio priemonės taikomos atsižvelgiant į koordinatoriaus pateiktą informaciją. Šio įstatymo nuostatų ir šio įstatymo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimas prilyginamas atitinkamo sektoriaus taisyklių pažeidimui.
19 straipsnis. Užsienio valstybėje buveinę turinčios patronuojančios įmonės
1. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju kompetentingos institucijos įvertina, ar prižiūrimoms įmonėms, kurių patronuojančios įmonės buveinė yra užsienio valstybėje, taikoma užsienio valstybės kompetentingų institucijų priežiūra yra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai prižiūrimų įmonių papildomai priežiūrai dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įmonių. Šį įvertinimą bet kurių Europos Sąjungos valstybėje narėje licenciją gavusių prižiūrimų įmonių prašymu ar savo iniciatyva atlieka Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, jei taikydama šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus kriterijus ji būtų koordinatorius. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, prieš priimdama sprendimą, konsultuojasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir su Europos finansų konglomeratų komitetu, įsteigtu pagal šio įstatymo priede nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB 21 straipsnį, ir atsižvelgia į šio komiteto parengtas rekomendacijas.
2. Jei taikant šio straipsnio 1 dalį nustatoma, kad užsienio valstybės kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra nėra lygiavertė, tokiu atveju prižiūrimoms įmonėms analogiškai taikomos šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl prižiūrimų įmonių papildomos priežiūros ar papildomos priežiūros klausimai sprendžiami pagal šio straipsnio 3 dalį.
3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi teisę taikyti priemones, užtikrinančias tinkamą papildomą prižiūrimų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, įskaitant teisę pareikalauti įsteigti mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją (holdingo) įmonę, kurios buveinė būtų Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir šį įstatymą taikyti tokios įmonės vadovaujamoms prižiūrimoms finansų konglomerato įmonėms. Šios priemonės gali būti taikomos, jei joms pritaria koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Lietuvos Respublikos
įmonių, priklausančių finansų
konglomeratui, papildomos
priežiūros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB, nustatanti papildomą priežiūrą kredito įstaigoms, draudimo įmonėms ir investicinėms firmoms, priklausančioms finansiniam konglomeratui, ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB bei 2000/12/EB.
______________