LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŽUVIVAISOS VALSTYBINIUOSE ŽUVININKYSTĖS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLIŲ BEI MINIMALIŲ ŽUVŲ IR VĖŽIŲ ĮVEISIMO NORMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. balandžio 19 d. Nr. 3D-354/D1-303
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) 16 straipsnio 6 dalimi:
1. Tvirtiname pridedamus:
2. Pripažįstame netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 3D-567/D1-551 „Dėl specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių, žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių bei žuvų ir vėžių įveisimo normų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 157-5744);
2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 3D-429/D1-436 „Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 3D-567/D1-551 „Dėl specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių, žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių bei žuvų ir vėžių įveisimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 111-4068).
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos valstybinės
maisto ir veterinarinės tarnybos
2009-10-28 raštu Nr. B6-(1.19)-1844
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. balandžio 19 d.
įsakymu Nr. 3D-354/D1-303
ŽUVIVAISOS VALSTYBINIUOSE ŽUVININKYSTĖS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (toliau – taisyklės) nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – asmuo).
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527), Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395) ir 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L 168, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 506/2008 (OL 2008 L 149, p. 36).
3. Svetimos žuvų rūšys įvežamos, introdukuojamos, reintrodukuojamos vadovaujantis reglamentu (EB) Nr. 708/2007 ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 (Žin., 2002, Nr. 81-3505).
II. ŽUVIVAISOS PROGRAMŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
4. Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – vandens telkiniai), į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą ar leidimai naudoti žvejybos plotą (toliau – leidimas naudoti žvejybos plotą), žuvys įveisiamos pagal Žuvų įveisimo į valstybinius vandens telkinius, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, programas arba planus (toliau – valstybinis žuvų įveisimo planas).
5. Valstybinius žuvų įveisimo planus, atsižvelgdami į mokslininkų rekomendacijas, rengia Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (nuo 2010 m. balandžio 1 d. – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) (toliau – Žuvininkystės tarnyba) arba vandens telkinio valdytojas. Valstybiniame žuvų įveisimo plane nurodoma žuvų įveisimo vieta (rajonas, vandens telkinio pavadinimas, plotas, kodas), žuvų rūšis, amžius ir kiekis, saugomos teritorijos pavadinimas (jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje).
6. Žuvininkystės tarnyba valstybinio žuvų įveisimo plano projektą kasmet iki vasario 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Žemės ūkio ministerija). Žemės ūkio ministerija šį projektą pateikia derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija), kuri per 15 darbo dienų pateikia pastabas arba planą suderina. Su Aplinkos ministerija suderintą valstybinį žuvų įveisimo planą patvirtina Žemės ūkio ministerija. Vandens telkinio valdytojo parengtas valstybinis žuvų įveisimo planas turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir patvirtintas Žemės ūkio ministerijos.
7. Į vandens telkinius, kuriuose išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvys veisiamos pagal vandens telkinio valdytojo patvirtintus žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planus (toliau – žvejybos ploto naudotojo planas), kurie rengiami vadovaujantis Vandens telkinių tvarkymo tipiniais planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-216 (Žin., 2005, Nr. 56-1933). Jei vandens telkinyje atlikti žuvų išteklių moksliniai tyrimai ir pateiktos rekomendacijos dėl žuvų įveisimo, žvejybos ploto naudotojo planas rengiamas vadovaujantis šiomis rekomendacijomis.
8. Rengiant valstybinį žuvų įveisimo planą, turi būti nustatytas šių darbų tikslas, kuris gali būti toks:
8.1. atkuriamasis įveisimas – vykdomas užtvankų, melioracijos ar kitos ūkinės veiklos padarytai ilgalaikei žalai žuvų ištekliams kompensuoti, taip pat kai vandens telkinyje žūsta ar labai sumažėja žuvų dėl išnuodijimo, užteršimo, tvenkinio vandens lygio pažeminimo ar išleidimo bei kitais panašiais atvejais. Šio įveisimo tikslas yra atkurti gyvybingas, natūraliai atsikuriančias žuvų populiacijas;
8.2. įveisimas verslinės, mėgėjų ar licencinės (limituotos) žvejybos sąlygoms gerinti – vykdomas, kai norima padidinti verslinės ar mėgėjų žvejybos laimikius, taip pat introdukuoti ar perkelti į vandens telkinius naujas žuvų rūšis, norint užpildyti vietinių rūšių neišnaudojamą maisto ir gyvenimo nišą, padidinti rūšių įvairovę.
9. Rengiant valstybinį žuvų įveisimo planą ar žvejybos ploto naudotojo planą, atsižvelgiama į:
9.1. ilgalaikes valstybinės reikšmės Lietuvos vidaus vandenų tvarkymo (žuvų ir vėžių išteklių atkūrimo bei gausinimo) programas;
9.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas Minimalias žuvų ir vėžių įveisimo normas;
10. Žuvys negali būti veisiamos į vandens telkinius, esančius:
10.1. valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose;
10.2. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, skirtose buveinių apsaugai, vadovaujantis Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606).
11. Nerekomenduojama žuvų įveisti į vandens telkinius:
11.2. kuriuose įveisimo rezultatai buvo prasti (kol bus išsiaiškintos ir pašalintos tikėtinos tokių rezultatų priežastys);
11.3. karpių, vaivorykštinių upėtakių, sidabrinių karosų, baltųjų amūrų, plačiakakčių, kuriuose jie anksčiau nebuvo veisti ir nėra mokslininkų rekomendacijų dėl jų įveisimo tikslingumo;
III. ŽUVŲ ĮVEISIMO KONTROLĖ
12. Žuvys įveisiamos vadovaujantis patvirtintais valstybiniais žuvų įveisimo planais ar žvejybos ploto naudotojų planais. Jeigu į vandens telkinį leidžiamos plane nenurodytų rūšių žuvys arba jų kiekis du ir daugiau kartų viršija kiekį, numatytą Minimaliose žuvų ir vėžių įveisimo normose, apie tai turi būti informuojama Aplinkos ministerija ir gauta išvada apie tokio įveisimo galimybes.
13. Žuvis ar apvaisintus ikrus parduodanti žuvivaisos įmonė turi būti patvirtinta vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (Žin., 2005, Nr. 31-1025). Žuvivaisos įmonė, parduodama žuvis ar ikrus, turi pateikti jas įsigyjančiam asmeniui apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko įsakymo dėl veterinarinio patvirtinimo kopiją. Įsigyjamos ar iš vieno vandens telkinio į kitą perkeliamos žuvys turi atitikti Veterinarijos reikalavimus akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, vandens gyvūnų ligų prevencijai ir valstybinei veterinarinei kontrolei, patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. B1-246 (Žin., 2008, Nr. 51-1916).
14. Pervežant gyvas žuvis ar apvaisintus ikrus, būtina turėti Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 (Žin., 2006, Nr. 31-1102; 2009, Nr. 13-527). Jei žuvų mėginys vežamas patologiniams anatominiams tyrimams, būtina turėti Gaišenos, patologinės medžiagos patologiniam anatominiam tyrimui važtaraštį, užpildytą vadovaujantis Gaišenų, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo ir dokumentų įforminimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B1-658 (Žin., 2005, Nr. 144-5271).
15. Žuvų augintojai, prieš pradėdami realizuoti žuvivaisos medžiagą, išskyrus lašišų ir šlakių, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną privalo pakviesti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) paskirtą atsakingą asmenį žuvivaisos medžiagos kiekiui ir kokybei patikrinti. Inkubuojamų ir auginamų lašišų ir šlakių kiekį bei kokybę tikrina Lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programų ir veiksmų planų įgyvendinimo priežiūros grupė, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3D-5/14 (Žin., 2003, Nr. 9-317; 2006, Nr. 65-2404). Po patikrinimo surašomas žuvivaisos medžiagos (kiekio ir kokybės) patikrinimo aktas, kurio forma pateikiama šių taisyklių 1 priede.
16. Asmenys apie žuvų įveisimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas (jei žuvys įveisiamos pagal valstybinį žuvų įveisimo planą, parengtą, suderintą ir patvirtintą šių taisyklių 4–6 punktuose nustatyta tvarka, galima pranešti prieš vieną darbo dieną) raštu arba elektroniniu paštu, nurodant asmens telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, turi informuoti RAAD, vandens telkinio valdytoją ir saugomos teritorijos direkciją, kurių administruojamoje teritorijoje yra įžuvinamas vandens telkinys arba kuriai saugoma nacionalinė teritorija (valstybinis draustinis, biosferos poligonas, atkuriamasis sklypas) ar/ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija yra priskirtos prižiūrėti ir vertinti jose natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę pagal Nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų paskirstymą, patvirtintą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 103V.
17. Taisyklių 16 punkte nurodytos institucijos vidaus procedūrų nustatyta tvarka įregistruoja pranešimą ir paskiria atsakingą pareigūną dalyvauti įveisiant žuvis ir pasirašyti žuvų įveisimo aktus. RAAD ir saugomų teritorijų direkcijos atstovai, suderinę tarpusavyje, gali skirti vieną RAAD atstovą. Žuvų įveisimo akto forma pateikiama šių taisyklių 2 priede.
18. RAAD pareigūnai, kontroliuojantys žuvų įveisimą, patikrina, ar tos rūšies žuvų įveisimas tame vandens telkinyje numatytas valstybiniame žuvų įveisimo plane arba žvejybos ploto naudotojo plane, ar yra įsakymo dėl veterinarinio patvirtinimo kopija, taip pat faktinį žuvų kiekį ar svorį, jų įsigijimo dokumentus, Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščius arba veterinarijos sertifikatus. Jei žuvų kiekis neatitinka nurodyto dokumentuose, žuvys išleidžiamos į vandens telkinį ir tai pažymima žuvų įveisimo akte. Institucija, kurios atsakingas pareigūnas dalyvavo įveisiant žuvis, vidaus procedūrų nustatyta tvarka žuvų įveisimo aktą užregistruoja žurnale.
19. Išleidus žuvis į vandens telkinį, užpildomas žuvų įveisimo aktas (išskyrus atvejus, kai atgal į tą patį vandens telkinį išleidžiamos sugautos žuvys). Jį pasirašo išleidžiant žuvis dalyvavęs vandens telkinio valdytojo atstovas, RAAD pareigūnas, ir/arba saugomos teritorijos direkcijos (kai vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje) pareigūnas ir asmuo arba asmens atstovas.
20. Asmuo surašo žuvų įveisimo aktą, kurio vienas egzempliorius lieka asmeniui, o kiti ne vėliau kaip per 20 dienų po žuvų įveisimo (kartu su įsakymo dėl veterinarinio patvirtinimo, žuvivaisos medžiagos įsigijimą patvirtinančių dokumentų bei Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio arba veterinarijos sertifikato kopijomis) pateikiami atitinkamam RAAD ir vandens telkinio valdytojui (išskyrus atvejus, kai asmuo yra telkinio valdytojas) ir saugomos teritorijos direkcijai, jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Žuvų įveisimo į vandens telkinius, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, darbai finansuojami iš valstybės biudžeto, savivaldybių ir kitų juridinių ar fizinių asmenų lėšų.
22. Vandens telkiniuose, kuriuose išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvys veisiamos žvejybos ploto naudotojų lėšomis, išskyrus atvejus, numatytus Valstybės paramos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti, teikimo žūklės plotų naudotojams ir privačių vandens telkinių savininkams tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 43 (Žin., 2005, Nr. 11-330).
Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės
vandens telkiniuose taisyklių
1 priedas
(Žuvivaisos medžiagos patikrinimo akto formos pavyzdys)
___________________________________________________________________________
(dokumentų sudarytojo pavadinimas – regiono aplinkos apsaugos departamentas arba lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programų ir veiksmų planų įgyvendinimo priežiūros grupė)
ŽUVIVAISOS MEDŽIAGOS (KIEKIO IR KOKYBĖS) PATIKRINIMO AKTAS
_____________________ Nr.
(data)
_________________________________
(sudarymo vieta)
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
(dalyvaujančių asmenų pareigos, vardai ir pavardės)
| Eil. Nr. |
Žuvų rūšis, amžius |
Duomenys apie ikrus |
Duomenys apie lervutes (jauniklius) |
Pastabos |
||||||||
| inkubavimo aparatai |
brinkintų ikrų kiekis litrais |
iš viso inkubuojama tūkst. vnt. |
gyvybingumas, proc. |
inkubavimo trukmė laipsniadieniais |
lervučių (jauniklių) laikymo tara |
kiekis tūkst. vnt. |
būklė |
|||||
| tipas |
kiekis |
tūris |
kiekis |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________________________ __________ ________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________________________ __________ ________________
______________________________ __________ ________________
(asmuo/juridinio asmens vadovo ar jo (parašas) (vardas ir pavardė)
įgalioto asmens pareigų pavadinimas)
______________________________ __________ ________________
Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės
vandens telkiniuose taisyklių
2 priedas
(Žuvų įveisimo akto formos pavyzdys)
___________________________________________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
ŽUVŲ ĮVEISIMO AKTAS
________________________________ Nr.
(data)
____________________________________
(surašymo vieta)
20____m. _________________ d. __________________________________________
(dalyvaujančių asmenų pareigos, vardai ir pavardės)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
dalyvavo suleidžiant žuvis į _______________________________________________ rajono
(savivaldybės), valstybinio parko _______________________________ ežerą (tvenkinį, upę),
(pabraukti)
kurio plotas ____________ ha.
Iš viso atvežta _________________________ vnt. _________________ ________________,
(kiekis žodžiais) (žuvų rūšis) (amžius)
kurių bendras svoris ____________________ kg, vidutinis vieneto svoris ______________ g.
Vežant žuvo __________________________ vnt. žuvų, kurių svoris _________________ kg.
Iš viso suleista ___________________________ vnt. žuvų, svėrusių _________________ kg.
Žuvys išaugintos (sugautos) ____________________________________________________ .
(žuvivaisos įmonės ar vandens telkinio pavadinimas)
Už žuvis sumokėjo ___________________________________________________________ .
(mokėtojo pavadinimas)
vandens temperatūra pervežimo taroje __________ °C. Vandens telkinio temperatūra _______ °C.
Pridedama:
1. veterinarinio patvirtinimo įsakymas Nr. ______________, suteiktas _____________
____________________________________________________________ , _________ lapai.
(institucijos pavadinimas)
2. Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis Nr. _____________ , ______ lapai.
Pastaba. Prieš suleidžiant žuvis, vandens temperatūra pervežimo taroje ir vandens telkinyje turi būti suvienodinta.
___________________ __________ ___________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
___________________ __________ ___________________
___________________ __________ ___________________
___________________ __________ ___________________
_________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. balandžio 19 d.
įsakymu Nr. 3D-354/D1-303
Minimalių Žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašas
| Eil. Nr. |
Žuvų ir vėžių rūšys |
Amžius |
Įveisimo normos, vnt./ha (*1 m pakrantės) |
|||
| atkuriamasis įveisimas |
verslinei žvejybai |
mėgėjų žvejybai |
licencinei žūklei |
|||
| 1. |
Baltieji amūrai |
dvivasariai |
– |
30 |
10 |
50 |
| trivasariai |
– |
10 |
5 |
20 |
||
| 2. |
Karosai sidabriniai |
šiųmečiai |
– |
100 |
50 |
– |
| dvivasariai |
– |
60 |
30 |
150 |
||
| 3. |
Karosai paprastieji |
šiųmečiai |
20 |
60 |
30 |
– |
| dvivasariai |
5 |
20 |
10 |
30 |
||
| 4. |
Karpiai |
šiųmečiai |
– |
100 |
50 |
- |
| dvivasariai |
– |
30 |
20 |
50 |
||
| 5. |
Karšiai |
įvairūs |
– |
40 |
20 |
– |
| 6. |
Lydekos |
lervutės |
100 |
– |
300 |
– |
| paaugintos |
50 |
250 |
100 |
500 |
||
| šiųmetės |
5 |
15 |
10 |
30 |
||
| 7. |
Lynai |
dvivasariai |
10 |
50 |
30 |
100 |
| įvairūs |
5 |
25 |
10 |
50 |
||
| 8. |
Plačiakakčiai |
šiųmečiai |
– |
50 |
30 |
100 |
| dvivasariai |
– |
20 |
10 |
30 |
||
| 9. |
Seliavos |
lervutės |
5 000 |
10 000 |
– |
– |
| 10. |
Sykai |
lervutės |
1 000 |
10 000 |
5 000 |
10 000 |
| šiųmečiai |
10 |
25 |
20 |
50 |
||
| 11. |
Sterkai |
lervutės |
500 |
5 000 |
2 000 |
– |
| paauginti |
100 |
1 000 |
500 |
2 000 |
||
| šiųmečiai |
5 |
15 |
20 |
30 |
||
| 12. |
Šamai |
paauginti |
5 |
25 |
10 |
50 |
| šiųmečiai |
2 |
10 |
5 |
20 |
||
| dvivasariai |
1 |
5 |
3 |
5 |
||
| 13. |
Vaivorykštiniai upėtakiai |
šiųmečiai |
– |
– |
100 |
500 |
| dvivasariai |
– |
– |
50 |
100 |
||
| 14. |
Unguriai |
stikliniai |
25 |
50 |
25 |
200 |
| paauginti |
5 |
25 |
5 |
50 |
||
| 15. |
Vėgėlės |
lervutės |
1 000 |
2 500 |
3 000 |
5 000 |
| šiųmetės |
10 |
50 |
30 |
100 |
||
| 16. |
Vėžiai plačiažnypliai* |
išsiritę jaunikliai |
10 |
– |
20 |
– |
| paauginti jaunikliai |
5 |
15 |
10 |
15 |
||
| suaugę |
1 |
5 |
3 |
5 |
||
Pastabos:
1. Šios žuvų ir vėžių įveisimo normos taikomos vandens telkiniuose, kuriuose neatlikti moksliniai tyrimai ir nėra rekomendacijų dėl žuvų įveisimo kiekių.
2. Žuvų rūšys, kurios nenurodytos šioje lentelėje, gali būti įveisiamos atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas.
3. Įveisiant metinukes žuvis, taikomos šiųmečių, o įveisiant dvimetes ir vyresnio amžiaus žuvis – dvivasarių žuvų įveisimo normos.
4. Žuvų amžiaus žymėjimas:
0 – lervutės – nuo išsiritimo iš ikrelio iki kol rezorbuojasi trynio maišelis;
0p – paauginti jaunikliai (plėšriųjų žuvų iki kanibalizmo pasireiškimo), kitų – paauginti nuo 1 iki 6 savaičių;
0+v – šiųmetukai vasarinukai – auginti nuo išsiritimo iki liepos 1 d.;
0+ – šiųmetukai – auginti nuo išsiritimo iki rudens;
1 – metinukai – auginti nuo išsiritimo metus;
1+ – dvivasariai – auginti dvi vasaras;
2 – dvimečiai – auginti nuo išsiritimo dvejus metus;
2+ – trivasariai – auginti tris vasaras;
3 – trimečiai – auginti nuo išsiritimo trejus metus;
rituoliai – lašišų ir šlakių jaunikliai, pasirengę migracijai į jūrą;
reproduktoriai – lytiškai subrendę;
įvairūs – vyresni nei dvivasariai, jeigu tikslesnio amžiaus negalima nustatyti.