LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PELNO (PAJAMŲ) MOKESČIO APSKAIČIAVIMO
1997 m. sausio 23 d. Nr. 6
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 08 31 nutarimu Nr. 668,
ĮSAKAU:
Patvirtinti pelno (pajamų) mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo paaiškinimus – pagal priedą.
FINANSŲ MINISTRAS ROLANDAS MATILIAUSKAS
______________
Priedas,
patvirtintas finansų ministro
1997 01 23 įsakymu Nr. 6
Pelno (pajamų) mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo
p a a i š k i n i m a i
1. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo“ (1995 06 28 Nr. I-975), nuo 1996 m. liepos 1 d. nebeveikia Lietuvos Respublikos įstatymų mokesčius reguliuojančios normos tiems mokesčiams, kurie išvardyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šių mokesčių įstatymus ir specialius mokesčių įstatymus.
Ryšium su tuo pakeitus ir papildžius Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, nuo 1996 m. liepos 1 d. neteko galios šių įstatymų nuostatos, leidžiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti sumažintus pelno (pajamų) mokesčio tarifus prioritetinių šakų įmonėms. Todėl Vyriausybės 1995 07 21 nutarime Nr. 1026 nustatytieji sumažinti pelno (pajamų) mokesčio tarifai nuo 1996 m. liepos 1 d. netaikomi.
Prioritetine veikla užsiimančių įmonių 1996 metais gautas pelnas (pajamos) apmokestinamas tokia tvarka:
a) kai įmonė 1996 m. pirmame ir antrame pusmečiuose turėjo apmokestinamojo pelno (pajamų), tai pagal prioritetinei veiklai galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 07 21 nutarime Nr. 1026 nustatytą sumažintą pelno (pajamų) mokesčio tarifą apmokestinamas tik 1996 m. pirmame pusmetyje gautas pelnas (pajamos);
b) kai įmonė 1996 m. pirmame pusmetyje turėjo apmokestinamojo pelno (pajamų), o antrame pusmetyje – nuostolių, tai 1996 metais gautas pelnas (pajamos) apmokestinamas pagal 1996 metais pirmame pusmetyje prioritetinei veiklai nustatytą pelno (pajamų) mokesčio tarifą;
c) kai įmonė 1996 m. pirmame pusmetyje turėjo nuostolių, tai apmokestinant 1996 metais gautą pelną (pajamas) iki 1996 m. liepos 1 d. galioję prioritetinei veiklai sumažinti pelno (pajamų) mokesčio tarifai netaikomi.
Pakeitus Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį, nuo 1996 m. liepos 13 d. į nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitomos gautos baudos ir delspinigiai.
Mažųjų įmonių įstatymo nuostatomis, kuriomis remiantis iki 1996 m. liepos 1 d. buvo teikiamos pelno (pajamų) mokesčio lengvatos mažosioms įmonėms, buvo papildyti atitinkami Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo straipsniai. Todėl mažųjų įmonių pelno (pajamų) apmokestinimo tvarka po 1996 m. liepos 1 d. nepasikeitė.
Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatos, reglamentuojančios kai kurių ūkio subjektų pelno (pajamų) apmokestinimą, kuriomis nebuvo papildyti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (pavyzdžiui, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 32 str. 2 dalies nuostatos ir kt.), nuo 1996 m. liepos 1 d. neteko galios.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 10 27 nutarimu Nr. 804 patvirtintoje Pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkoje (11 p.) nustatyta, kad tais atvejais, kai atitinkamame laikotarpyje numatomas garantinis produkcijos aptarnavimas, sumas, skirtas aptarnavimui atlikti, tikslinga priskirti garantinio atidėjimo sumoms.
Pardavimo pajamomis šiuo atveju pripažįstama ne visa pirkėjo sumokėta (arba sumokėtina) suma, o tik jos ir garantinio atidėjimo sumos skirtumas. Nepanaudota garantinio atidėjimo sumos dalis pajamomis pripažįstama pasibaigus garantiniam laikotarpiui.
Remiantis minėta Tvarka (24 p.), į uždirbtas pajamas taip pat neįskaitomos (neįtraukiamos) ir prekybos nuolaidos (diskontai), kuriomis pasinaudojo pirkėjai (t. y. pajamomis pripažįstama tik pirkėjų sumokama suma).
3. Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nustatytą 10 proc. pelno mokesčio tarifą apmokestinamas pelnas, kuris panaudotas kapitalinei investicijai į savo įmonę.
Kapitalinių investicijų į savo įmonę suma apskaičiuojama nustatant skirtumą tarp įmonės balanse pradine verte apskaityto (įstatymo 7 straipsnyje išvardyto) turto likučių sumos mokestinio laikotarpio pabaigoje ir to turto likučių sumos metų pradžioje, neįskaitant turto vertės padidėjimo dėl indeksavimo, atlikto Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
Prie kapitalinių investicijų į savo įmonę sumos priskiriamos ir dalinių įmokų sumos už ilgalaikio naudojimo turtą, įsigyjamą pagal išperkamosios nuomos sutartis.
Kapitalinėms investicijoms panaudoto apmokestinamojo pelno suma apskaičiuojama taip: iš ataskaitinio laikotarpio kapitalinių investicijų sumos atimami kiti (ne pelno) investicijų šaltiniai, kuriuos sudaro per apyskaitinį laikotarpį apskaičiuoto nusidėvėjimo suma ir kapitalinėms investicijoms panaudotų skolintų lėšų likutis.
Apskaičiuojant kapitalinėms investicijoms panaudotų skolintų lėšų (paskolų) sumą, būtina imti tik tų nepadengtų paskolų likučių sumas (metų pabaigoje), kurios nebuvo panaudotos ankstesnių metų kapitalinėms investicijoms.
Tokia pat tvarka apskaičiuojamos ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių kapitalinėms investicijoms panaudotos apmokestinamosios pajamos (apmokestinamos pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje nustatytą 8 proc. pajamų mokesčio tarifą).
4. Mažosios įmonės statusą turinčios įmonės, iki 1996 m. liepos 1 d. apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną (pajamas), visas mokslinių tyrimų, projektavimo, konstravimo darbų ir naujos technikos diegimo išlaidas bei investicijas galėjo atimti iš bendrųjų įplaukų (Mažųjų įmonių įstatymo 3 str.), o po 1996 m. liepos 1 d. šias išlaidas bei investicijas atima iš apskaičiuoto pelno arba apmokestinamųjų pajamų (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 str. ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 27 str.). Šios įmonės nusidėvėjimo sumomis ir nepadengtų kreditų likučiais investicijų sumos nemažina.
5. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo patalpomis įstatymo (1992 04 07 Nr. I-2455) 5 straipsnį fiziniai, juridiniai asmenys turi teisę sudėti lėšas gyvenamojo namo ar kelių gyvenamųjų namų statybai, įsteigdami gyvenamojo namo (gyvenamųjų namų) statybos bendriją, turinčią juridinio asmens teises ir veikiančią pagal savivaldybės įregistruotus įstatus.
Bendrijos narių gyvenamojo namo statybai sudėtos lėšos bendrijos realizacinėms pajamoms nepriskiriamos. Įmonės balanse (nuosavybės dalyje) jos apskaitomos kaip gautos lėšos.
Tačiau kai bendrija pastato gyvenamąjį namą, atliktų darbų vertė, remiantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsniu, priskiriama bendrijos realizacinėms pajamoms. Atmetusi padarytas gamybos sąnaudas (minėto įstatymo 5 str. nustatyta tvarka), bendrija apskaičiuoja apmokestinamąjį pelną.
Nepanaudotas gautų lėšų likutis grąžinamas bendrijos nariams, o negrąžintas, praėjus senaties terminui, įskaitomas į bendrijos apmokestinamąsias nerealizacines pajamas.
Be to, kai bendrija, vykdydama jos įstatuose nustatytą pagrindinę veiklą – statydama jos nariams gyvenamuosius namus, turi pajamų iš kitos veiklos (pavyzdžiui, teikia transporto paslaugas, realizuoja atlikusias statybines medžiagas ar konstrukcijas ir pan.), tai tos pajamos yra taip pat realizacinės. Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
6. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną, taikomos tarpvalstybinės sutarties nuostatos.
Todėl, kai tarpvalstybinėje sutartyje yra numatyta, jog duodamos (skiriamos) lėšos yra neapmokestinamos arba apmokestinamos kitaip, negu numato Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, tuomet panaudotai gautų lėšų daliai pateikiama atskira Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaita. Šios apyskaitos 010 eilutėje įrašoma panaudota gautų lėšų dalis, t. y. į įmonės pajamas įskaityta suma, o 030 eilutėje – darbui (užsakymui) atlikti padarytos išlaidos (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 str. nustatyta tvarka). Šioje atskiroje apyskaitoje įrašytos sumos apmokestinamos taip, kaip nustatyta tarpvalstybinėje sutartyje (arba neapmokestinamos, jei taip nustatyta tarpvalstybinėje sutartyje). Tos atskiroje apyskaitoje įrašytos sumos į bendrą įmonės Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitą neįtraukiamos.
Kai užbaigus darbą dalis gautų lėšų lieka nepanaudota, ši nepanaudota suma priskiriama įmonės apmokestinamosioms nerealizacinėms pajamoms ir įrašoma į įmonės bendros Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitos 080 eilutę.
7. Įmonių įstatymo 7 straipsnio nuostatą, kad individualios (personalinės) įmonės savininko – įmonininko turtas yra neatskirtas nuo įmonės turto ir kad įmonininkas atsako visu savo turtu, valstybinės mokesčių inspekcijos, administruodamos mokesčius, taiko esant atsakomybei – kai individualiai (personalinei) įmonei atsiranda prievolė.
Gamybine-komercine veikla užsiimančios individualios (personalinės) įmonės turtas yra atskirtas nuo šios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, turto.
Tačiau kai šių įmonių veikloje naudojamas įmonių savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, šio turto eksploatavimo išlaidas galima įtraukti į gamybos (veiklos) sąnaudas, jeigu to turto naudojimo išlaidos susijusios su įmonės pajamų uždirbimu. Pripažįstant tokias išlaidas, kokių nors apribojimų dėl turto teisinės priklausomybės Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme nėra.
Į gamybos (veiklos) sąnaudas gali būti įtraukiamos tik įmonės patirtos išlaidos. Įmonė, savo veikloje naudojanti jos savininkui priklausantį turtą, išlaidų, susijusių su to turto įsigijimu, nepatiria. Todėl tokio turto nusidėvėjimas (amortizacija) neskaičiuojamas. Kitos eksploatavimo išlaidos (kuras, tepalai arba kitokios medžiagos) į sąnaudas traukiamos minėto įstatymo 26 str. nustatyta tvarka.
Individualios (personalinės) įmonės savininkas jam priklausančio turto remontą atlieka savo sąskaita. Todėl šio turto remonto išlaidas priskirti gamybos (veiklos) sąnaudoms neleidžiama.
8. Didmeninėje prekyboje, kai tara nėra realizuojama (sutartyje su pirkėju numatomas taros užstato dydis ir grąžinimo sąlygos), sąskaitoje faktūroje nurodyta taros užstato suma neįtraukiama į realizacines pajamas. Tara turi būti grąžinta tomis pačiomis užstatinėmis kainomis.
Mažmeninėje prekyboje tara (pavyzdžiui, buteliai) yra parduodama kartu su turiniu, todėl jos vertė įtraukiama į realizacines pajamas.
9. Įmonių, kurios iš gyventojų surenka arba superka pieną, veikla, remiantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK), yra priskiriama šioms veiklos rūšims:
a) transporto veiklai (EVRK 60.24 klasė) – kai pieną perdirbanti įmonė pati (arba jos įgaliotas atstovas) sumoka gyventojams už pieną, o pieno surinkėjui – už transporto paslaugas;
b) prekybinei veiklai (EVRK 65 skyrius) – kai pieno surinkėjas pats iš gyventojų perka pieną, o paskui jį parduoda pieną perdirbančiai įmonei.
Todėl abiem atvejais pieno surinkėjų veikla negali būti priskirta prie žemės ūkio produkcijos gamintojams teikiamų paslaugų. Pirmuoju atveju transporto paslauga yra teikiama ne žemės ūkio produkcijos gamintojui, o tos produkcijos perdirbėjui. Antruoju atveju pieno surinkėjų vykdoma prekybinė veikla neatitinka EVRK sekcijos A 01 skyriaus 01.1, 01.2, 01.3 ir 01.4 grupėse išvardytų veiklos rūšių. Pagal Finansų ministerijos 1995 12 27 įsakymą Nr. 134 ir Finansų ministerijos 1996 04 10 įsakymą Nr. 35 ši veikla taip pat nepriskiriama paslaugoms, susijusioms su žemės ūkio produkcijos gamyba.
Kadangi iš gyventojų pieną surenkančių įmonių veikla nepriskiriama prie žemės ūkio produkcijos gamintojams teikiamų paslaugų, tai apmokestinant šių įmonių pelną (pajamas) negali būti taikomos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokesčių lengvatos.
10. Pasikeitimai valiutiniuose straipsniuose (plačiau – Finansų ministerijos 1996 05 06 rašte Nr. 11 N), susidarę dėl Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykio pasikeitimo ir atsiradę atliekant valiutines operacijas arba perkainojant anksčiau įregistruotus straipsnius, pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu jie atsirado, finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.
Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitoje šios pajamos arba sąnaudos įrašomos 080 eilutėje (apmokestinamosios nerealizacinės pajamos).
11. Dėl turėtų akcijų panaikinimo įmonių patirti nuostoliai įmonių apmokestinamojo pelno nemažina (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme tai nenumatyta). Šie nuostoliai įrašomi į Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitos 090 eilutę.
12. Nekomercine veikla užsiimančių juridinių asmenų apmokestinamasis pelnas yra apskaičiuojamas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka: iš pajamų už mokamas priemones atimamos išlaidos toms priemonėms vykdyti (atlikti).
Visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir kitų nekomercine veikla užsiimančių juridinių asmenų gaunamos palūkanos už saugomas lėšas yra priskiriamos šių organizacijų apmokestinamosioms nerealizacinėms pajamoms.