LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINIŲ MOKSLO INSTITUTŲ STATUSO

 

1995 m. kovo 21 d. Nr. 399

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniais ir atsižvelgdama į valstybinių mokslo institutų veiklos įvertinimo pirmojo etapo išvadas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pratęsti valstybinio mokslo instituto statusą:

1.1. iki 1995 m. gruodžio 31 d. mokslo institucijoms, nurodytoms 1 priede;

1.2. iki 1997 m. gruodžio 31 d. mokslo institucijoms, nurodytoms 2 priede.

2. Patvirtinti valstybinių mokslo institutų pagrindines veiklos kryptis (pridedama).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                         VLADISLAVAS DOMARKAS

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 399

1 priedas

 

MOKSLO INSTITUCIJOS, KURIOMS VALSTYBINIO MOKSLO INSTITUTO STATUSAS PRATĘSIAMAS IKI 1995 M. GRUODŽIO 31 D.

 

 

Architektūros ir statybos institutas

Biochemijos institutas

Biotechnologijos institutas „Fermentas“

Chemijos institutas

Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas

Imunologijos institutas

Kultūros ir meno institutas

Lietuvos maisto institutas

Lietuvos melioracijos institutas

Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos institutas

Termoizoliacijos institutas

______________

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 399

2 priedas

 

MOKSLO INSTITUCIJOS, KURIOMS VALSTYBINIO MOKSLO INSTITUTO STATUSAS PRATĘSIAMAS IKI 1997 M. GRUODŽIO 31 D.

 

Botanikos institutas

Ekologijos institutas

Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas

Fizikos institutas

Geografijos institutas

Geologijos institutas

Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvos energetikos institutas

Lietuvos gyvulininkystės institutas

Lietuvos istorijos institutas

Lietuvos miškų institutas

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas

Lietuvos veterinarijos institutas

Lietuvos žemdirbystės institutas

Matematikos ir informatikos institutas

Puslaidininkių fizikos institutas

Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

______________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 399

 

VALSTYBINIŲ MOKSLO INSTITUTŲ PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

 

1. Pagrindinės Architektūros ir statybos instituto veiklos kryptys yra šios:

1.1. Lietuvos kultūros paveldo, architektūros ir urbanistikos istorijos tyrinėjimas;

1.2. kraštotvarkos ir teritorinio planavimo mokslinių pagrindų kūrimas;

1.3. energijos taupymo pastatuose problemų sprendimas, statybinių konstrukcijų atsparumo klimatui, stiprumo bei patikimumo tyrimai;

1.4. vietinių žaliavų ir gamybos atliekų perdirbimo į statybines medžiagas ir gaminius technologijų kūrimas ir statybos ekonomikos tyrimai.

2. Pagrindinės Biochemijos instituto veiklos kryptys yra šios:

2.1. genų struktūros ir ekspresijos reguliavimo tyrimai;

2.2. eukariotinės ląstelės funkcinių sistemų veikimo ir reguliavimo tyrimai;

2.3. biologinių katalizatorių struktūros, funkcionavimo ir praktinio naudojimo tyrimai;

2.4. bioorganinių junginių sintezė, jų savybių ir pritaikymo tyrimai.

3. Pagrindinės Biotechnologijos instituto „Fermentas“ veiklos kryptys yra šios:

3.1. išgrynintųjų baltyminių bei kitų gamtinių junginių tyrimai, kuriant produktų, naudojamų medicinoje, žemės ūkyje ir mokslo darbuose, gamybos technologijų mokslinius pagrindus;

3.2. tyrimai genų inžinerijos srityje ir biologiškai aktyvių junginių producentų kūrimas;

3.3. restrikcijos ir modifikacijos reiškinio molekuliniai genetiniai tyrimai.

4. Pagrindinės Botanikos instituto veiklos kryptys yra šios:

4.1. Lietuvos botaninės įvairovės struktūros ir funkcionavimo tyrimai;

4.2. augalų ir mikroorganizmų funkcinės organizacijos, biologinio produktyvumo, augimą ir morfogenezę lemiančių genų bei fiziologinių determinantų tyrimai;

4.3. augalų, grybų ir mikroorganizmų sistematiniai tyrimai, nacionalinių kolekcijų kaupimas ir tvarkymas.

5. Pagrindinės Chemijos instituto veiklos kryptys yra šios:

5.1. elektrocheminių, cheminių heterogeninių ir katalizinių procesų tirpaluose tyrimai;

5.2. metalų korozijos tyrimai;

5.3. kietųjų kūnų paviršiaus modifikavimas cheminiais ir elektrocheminiais metodais;

5.4. cheminių medžiagų, įskaitant cheminius teršalus, analizės, kontrolės ir perdirbimo metodų tyrimai;

5.5. veikliųjų organinių medžiagų sintezė.

6. Pagrindinės Ekologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

6.1. Lietuvos vandenų ir sausumos ekosistemų funkcionavimo dėsningumų tyrimai;

6.2. Lietuvos faunos, gyvūnų populiacijų tarpusavio sąveikos, ryšio su aplinka, adaptacijos bei evoliucijos mechanizmų tyrimai;

6.3. chemorecepcijos, feromoninės komunikacijos ir gyvūnų elgesio mechanizmų tyrimai ir šių procesų valdymo teorinių pagrindų kūrimas;

6.4. fundamentinių ekologijos tyrimų koordinavimas Lietuvoje.

7. Pagrindinės Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto veiklos kryptys yra šios:

7.1. uždegiminių ir degeneracinių reumatinių ligų patogenezinių mechanizmų tyrimai, šių ligų diagnostikos ir gydymo metodų kūrimas bei tobulinimas;

7.2. biologinių ir socialinių senėjimo faktorių tyrimas, senėjimą koreguojančių priemonių paieška ir taikymas geriatrijoje.

8. Pagrindinės Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto veiklos kryptys yra šios:

8.1. Lietuvos filosofijos istorijos, dabartinės filosofijos ir etikos tyrinėjimas;

8.2. sociologiniai visuomenės socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių, socialinės struktūros bei organizacijos, kultūros, šeimos, tautinių klausimų, gyventojų viešosios nuomonės tyrimai, sociologijos teorijos ir istorijos tyrinėjimas;

8.3. Lietuvos demografinės raidos ir gyventojų politikos vertinimas;

8.4. represuotų Lietuvos gyventojų socialinė demografinė analizė;

8.5. Lietuvos teisės istorijos tyrinėjimas.

9. Pagrindinės Fizikos instituto veiklos kryptys yra šios:

9.1. aplinkos fizika ir chemija: vyksmai atmosferoje ir hidrosferoje, aplinkos taršos dėsningumų tyrimai; foninės ir antropogeninės taršos bei radioekologinis monitoringas;

9.2. molekulinė biofizika ir cheminė fizika: dinaminiai vyksmai baltymuose, polimeruose ir organizuotose molekulinėse struktūrose;

9.3. branduolinės ir optinės spektroskopijos metodų plėtojimas bei naudojimas;

9.4. netiesinės ir adaptyviosios optikos metodų plėtojimas, lazerių kūrimas, megasistemų evoliucijos tyrimai.

10. Pagrindinės Geografijos instituto veiklos kryptys yra šios:

10.1. Lietuvos teritorijos bei pietryčių Baltijos gamtinių geografinių procesų dėsningumų tyrimai ir jų prognozavimas;

10.2. kraštovaizdžio optimizavimo ir visuomeninių teritorinių struktūrų raidos mokslinis pagrindimas bei kartografavimas.

11. Pagrindinės Geologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

11.1. Lietuvos teritorijos ir Baltijos jūros akvatorijos žemės gelmių sandaros ir geologinių procesų tyrimai, kerno medžiagos ir kito paveldo kaupimas, tyrimai ir saugojimas;

11.2. organinio ir mineralinio pasaulio evoliucijos tyrimai, žemės gelmių ekologinės būklės kitimo prognozavimas ir apsaugos būdų pagrindimas;

11.3. naudingųjų iškasenų telkinių susidarymo dėsningumų tyrimai, telkinių prognozavimas bei jų eksploatavimo metodų ir technologijų taikymas.

12. Pagrindinės Imunologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

12.1. molekulinių ir ląstelinių imuniteto funkcionavimo dėsningumų tyrimai;

12.2. gyvūnų imuniteto būklės nustatymo ir įvertinimo sistemos kūrimas;

12.3. Lietuvai svarbių imunologiškai aktyvių biopreparatų kūrimas.

13. Pagrindinės Kultūros ir meno instituto veiklos kryptys yra šios:

13.1. istorinių lietuvių kultūros formavimosi bei jos raidos ypatumų tyrimai;

13.2. Lietuvos meno kultūros savitumo tyrimai;

13.3. Lietuvos sakralinių vertybių inventorizavimas ir tyrimai;

13.4. lietuvių estetinės bei kultūrologinės minties pasauliniame kontekste tyrimai.

14. Pagrindinės Lietuvių kalbos instituto veiklos kryptys yra šios:

14.1. lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos, gramatinės sandaros, tarmių, vardyno tyrinėjimai, terminijos kūrimas;

14.2. lietuvių kalbos istorijos ir kalbų ryšių tyrinėjimai, dabartinės lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje tyrimai ir normalizacija.

15. Pagrindinės Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto veiklos kryptys yra šios:

15.1. lietuvių meninio žodžio raidos dėsningumų tyrimai;

15.2. tautosakos archyvo kaupimas bei saugojimas, tautosakos tekstologijos ir fundamentinių leidinių edicijos darbai, istorinių ir teorinių folkloro problemų tyrimai;

15.3. lietuvių literatūros istorijos teorijos ir dabartinio proceso tyrimai, lituanistinių knygų, periodikos, rankraščių bei ikonografijos fondų kaupimas ir saugojimas, tyrimai ir publikavimas.

16. Pagrindinės Lietuvos energetikos instituto veiklos kryptys yra šios:

16.1. energetikos ūkio planavimo metodų kūrimas, energetikos objektų saugumo, patikimumo ir poveikio vandens telkiniams tyrimai;

16.2. tyrimai šiluminės fizikos, skysčių ir dujų mechanikos srityse, susiję su energetikos problemomis;

16.3. sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodų kontrolės techninių priemonių kūrimas;

16.4. karščiui bei cheminiam poveikiui atsparių medžiagų, jų technologijos ir konstrukcinių elementų ilgaamžiškumo tyrimai.

17. Pagrindinės Lietuvos gyvulininkystės instituto veiklos kryptys yra šios:

17.1. gyvulių ir paukščių veisimas, vietinių lietuviškų gyvulių ir paukščių veislių genofondo išsaugojimas;

17.2. gyvulių mitybos ir laktacijos fiziologijos tyrimai, naujų pašarų ir jų gamybos technologijų poveikio pašarų maistinei vertei ir gyvulių produkcijos kokybei tyrimai;

17.3. gyvulių laikymo ir priežiūros naujų technologijų kūrimas.

18. Pagrindinės Lietuvos melioracijos instituto veiklos kryptys yra šios:

18.1. vandens režimo reguliavimo būdų ir priemonių, didinančių dirvožemio produktyvumą, tyrimai;

18.2. vandens objektų apsaugos nuo teršimo, susijusio su antropogenine veikla, būdų ir priemonių tyrimai;

18.3. melioracijos sistemų eksploatavimo bei rekonstravimo būdų ir priemonių tyrimai, šių priemonių kūrimas.

19. Pagrindinės Lietuvos istorijos instituto veiklos kryptys yra šios:

19.1. ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūros tyrinėjimai;

19.2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, visuomenės ir oficialiosios kilmės šaltinių tyrinėjimai;

19.3. lietuvių tautinio atgimimo istorijos tyrinėjimai;

19.4. Lietuvos pilietinės visuomenės raidos, kultūros, tautinės savigynos sovietinės ir nacių okupacijos metais tyrinėjimai.

20. Pagrindinės Lietuvos maisto instituto veiklos kryptys yra šios:

20.1. žemės ūkio produkcijos racionalaus perdirbimo į maisto gaminius mokslinių problemų, susijusių su technologija, įranga, standartais, kokybės kontrole ir sertifikavimo metodais, sprendimas;

20.2. fizikinių ir cheminių reiškinių bei dėsningumų dispersinėse ir polidispersinėse maisto medžiagose tyrimai.

21. Pagrindinės Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklos kryptys yra šios:

21.1. sodo ir daržo augalų selekcijos ir biotechnologijos pagrindų plėtojimas, naujų veislių išvedimas ir tyrimas;

21.2. dauginimo ir auginimo technologijų kūrimas;

21.3. sodo ir daržo augalų genofondo kaupimas, saugojimas ir turtinimas;

21.4. vaisių, uogų ir daržovių laikymo bei perdirbimo būdų kūrimas ir tobulinimas.

22. Pagrindinės Lietuvos veterinarijos instituto veiklos kryptys yra šios:

22.1. veterinarinių preparatų, vakcinų, serumų ir diagnostikumų kūrimas bei tyrimai;

22.2. žemės ūkio gyvulių ir paukščių ligų diagnostikos, profilaktikos ir gydymo metodų tobulinimas;

22.3. veterinarinių sanitarinių technologijų, įrankių ir aparatūros kūrimas.

23. Pagrindinės Lietuvos žemdirbystės instituto veiklos kryptys yra šios:

23.1. žemdirbystės teorinių pagrindų kūrimas;

23.2. dirvožemio ir agrochemijos, žemės dirbimo, augalininkystės, žolininkystės, augalų apsaugos, bitininkystės problemų tyrimai;

23.3. laukų ir pievų kultūrinių augalų veislių išvedimas, sėklininkystės problemų sprendimas, Lietuvos augalų genofondo tyrimai ir apsauga;

23.4. žemės ūkio maistinių ir pašarinių augalų auginimo technologijų, žemėnaudos ir žemdirbystės sistemų rengimas.

24. Pagrindinės Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto veiklos kryptys yra šios:

24.1. naujų žemės ūkio gamybos procesų bei technologijų kūrimas ir tyrimas;

24.2. alternatyvių energijos šaltinių žemės ūkyje paieška ir tyrimas;

24.3. žemės ūkio inžinerinio aprūpinimo krypčių ir technikos eksploatavimo racionalių būdų pagrindimas.

25. Pagrindinės Matematikos ir informatikos instituto veiklos kryptys yra šios:

25.1. tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, integralinių diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;

25.2. atpažinimo procesų, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei sudėtingų sistemų ir jų valdymo tyrimai;

25.3. kompiuterių ir kompiuterizuotųjų sistemų matematinės įrangos bei duomenų bazių kūrimas.

26. Pagrindinės Miškų instituto veiklos kryptys yra šios:

26.1. miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;

26.2. miškų produktyvumo, jų apsaugos, naudojimo ir ekonomikos problemų sprendimas;

26.3. miškų genetinio fondo analizės, išsaugojimo, turtinimo ir panaudojimo problemų sprendimas.

27. Pagrindinės Puslaidininkių fizikos instituto veiklos kryptys yra šios:

27.1. ultrasparčiųjų procesų puslaidininkiuose ir superlaidininkuose, medžiagos bei elektromagnetinio spinduliavimo sąveikos, medžiagų elektroninės sandaros, fliuktuacijų bei chaoso tyrimai;

27.2. medžiagotyros darbai ir išorinio poveikio puslaidininkių savybėms tyrimai;

27.3. kietakūnių jutiklių ir informacinių bei energiją tausojančių technologijų kūrimas.

28. Pagrindinės Teorinės fizikos ir astronomijos instituto veiklos kryptys yra šios:

28.1. daugiadalių sistemų ir kvantuotų laukų teoriniai tyrimai;

28.2. atomų, jų branduolių, molekulių, kondensuotųjų medžiagų ir plazmos tyrimai ir spektroskopijos metodų kūrimas bei taikymas;

28.3. galaktikos, žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos struktūros ir evoliucijos tyrimai.

29. Pagrindinės Termoizoliacijos instituto veiklos kryptys yra šios:

29.1. termoizoliacinių, garsą slopinančiųjų ir kitų statybinių medžiagų hidratacinio kietėjimo, šiluminių procesų, fizinių bei cheminių ir mechaninių charakteristikų tyrimai, medžiagų ir technologinių procesų bei gaminių sertifikavimas;

29.2. statybinių medžiagų žaliavų tyrimai, naujų statybinių dirbinių ir technologijų kūrimas;

29.3. gamybinių atliekų utilizavimo būdų kūrimas.

______________