LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL SPECIALIOJO UGDYMO SKYRIMO TVARKOS

2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 1056

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3228) 8 straipsniu,

1. Tvirtinu Specialiojo ugdymo skyrimo tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad ši Tvarka įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

KULTŪROS MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS ŠVIETIMO

IR MOKSLO MINISTRĄ ARŪNAS BĖKŠTA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2000 08 17 įsakymu Nr. 1056

SPECIALIOJO UGDYMO SKYRIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši Tvarka reglamentuoja, kada gali būti skiriamas specialusis ugdymas, kas jį skiria ir kuriam laikui.

2. Specialusis ugdymas gali būti skiriamas vaikams, turintiems nedidelių, vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

3. Vaikai, kuriems skirtas specialusis ugdymas, turi teisę, tėvams (ar vaiko globėjams) pritarus, pasirinkti ugdymo formą (visiška integracija, dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigoje) pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendaciją.

4. Specialiojo ugdymo skyrimas įforminamas pažyma dėl specialiojo ugdymo skyrimo specialiųjų poreikių asmeniui (1 priedas).

II. SPECIALIOJO UGDYMO SKYRIMAS

5. Specialiųjų poreikių vaikams nuo gimimo iki 3 metų ankstyvąjį ugdymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ar specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą namuose skiria pedagoginė psichologinė tarnyba, kuri yra įvertinusi specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius.

6. Specialiųjų poreikių vaikams nuo 3 iki 7 metų specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą namuose arba specialųjį ugdymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje skiria pedagoginė psichologinė tarnyba, kuri yra įvertinusi specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius.

7. Specialiųjų poreikių moksleiviams, kurių sėkmingam ugdymui pakanka modifikuoti ugdymo programą, specialųjį ugdymą skiria švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija esant joje specialiajam pedagogui ir (ar) logopedui, tvirtina mokyklos vadovas, raštu suderinęs su mokyklą aptarnaujančia pedagogine psichologine tarnyba. Jei moksleivį reikia mokyti pagal modifikuotas programas, o specialiojo ugdymo komisijoje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, ir jei moksleivį reikia mokyti pagal adaptuotas ar specialiąsias programas, specialųjį ugdymą skiria pedagoginė psichologinė tarnyba, kuri yra įvertinusi specialiuosius jo ugdymosi poreikius.

8. Moksleiviams, kuriems reikalinga logopedinė pagalba, specialųjį ugdymą skiria švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija pagal tos švietimo įstaigos logopedo atlikto vaikų kalbos ir komunikacijos įvertinimo išvadas (2 priedas) ir sąrašą, suderintą su mokyklą aptarnaujančia pedagogine psichologine tarnyba bei patvirtintą švietimo įstaigos vadovo. Jei švietimo įstaigoje logopedas nedirba, prireikus logopedinę pagalbą moksleiviams skiria pedagoginė psichologinė tarnyba, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra mokykla.

9. Išimtiniais atvejais specialųjį ugdymą gali skirti Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginis psichologinis centras, kai yra įvertinęs specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius. Apie specialiojo ugdymo paskyrimą vaikui Pedagoginis psichologinis centras raštu informuoja pedagoginę psichologinę tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje gyvena vaikas.

10. Specialusis ugdymas gali būti skirtas nuolat ar laikinai. Laikinas specialusis ugdymas yra tada, jei pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo (3 priedas) yra nurodyta jo trukmė. Jei nėra nurodyta, kad būtina pakartotinai įvertinti specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius, laikoma, kad skirtas nuolatinis specialusis ugdymas.

III. SPECIALIOJO UGDYMO NUTRAUKIMAS

11. Vaikui, kuriam specialųjį ugdymą paskyrė pedagoginė psichologinė tarnyba, padarius didelę pažangą ir švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijai nustačius, kad jam specialusis ugdymas nereikalingas, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija apie tai raštu informuoja pedagoginę psichologinę tarnybą, skyrusią specialųjį ugdymą, ir tėvus (ar vaiko globėjus). Komisija, gavusi tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagoginės psichologinės tarnybos pritarimą (raštu), specialiosios pagalbos teikimą šiam vaikui nutraukia.

12. Švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija, nustačiusi, kad vaikui, kuriam ji buvo skyrusi specialųjį ugdymą (programų modifikavimą ar logopedinės pagalbos teikimą), jo nereikia, gavusi tėvų (ar vaiko globėjų) pritarimą raštu, specialųjį ugdymą nutraukia.

______________

Specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos

1 priedas

6 forma

_______________________________ PAŽYMA

(Pedagoginė psichologinė tarnyba, mokyklos

______________________________ _____________ Nr.______

specialiojo ugdymo komisija) (Data)

_____________

(Parengimo vieta)

Dėl specialiojo ugdymo skyrimo

specialiųjų poreikių asmeniui

Vardas, pavardė __________________________________________________________________

gimimo data _______ asmens kodas __________________________________________________

adresas (telefonas)_________________________________________________________________

švietimo įstaiga____________________________________________________________________

IŠVADA APIE RAIDOS (VYSTYMOSI) SUTRIKIMUS________________________________

________________________________________________________________________________

iŠvada APIE SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS

(siūlomos ugdymo programos, alternatyvūs mokymo būdai, atraminė medžiaga ir kt.) ____________

________________________________________________________________________________

Tarnybos (komisijos) vadovas _________

(Parašas) (Vardas, pavardė)

Tėvai (ar vaiko globėjai) _________

(Parašas) (Vardas, pavardė)

______________

Specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos

2 priedas

7 forma

_____________________________ KALBOS ĮVERTINIMO KORTELĖ

(Mokykla)

_____________________________ ___________________

(Data)

___________________

(Parengimo vieta)

Vardas, pavardė __________________________________________________________________

gimimo data _______ asmens kodas __________________________________________________

adresas (telefonas)_________________________________________________________________

gimtoji kalba _____________________________ kalba, kuria mokosi ________________________

anamnezės duomenys_______________________________________________________________

________________________________________________________________________________

1. Bendroji ir smulkioji motorika______________________________________________________

________________________________________________________________________________

2. Klausa _____________________ 3. Balsas __________________________________________

4. Bendrasis kalbos apibūdinimas

4.1. Pokalbis:

Kuo tu vardu?____________________________________________________________________

Kokia tavo pavardė?_______________________________________________________________

Kiek tau metų?____________________________________________________________________

Ar turi broliuką, sesutę?_____________________________________________________________

Ar jie vyresni už tave?______________________________________________________________

Kas tavo geriausias draugas?_________________________________________________________

Koks dabar metų laikas?____________________________________________________________

Kur gyveni?______________________________________________________________________

Kaip vadinasi miestas (kaimas), kuriame gyveni? _________________________________________

4.2. Išvados ______________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

5. Rišlioji kalba:

5.1. Pasakojimas pagal siužetinių paveikslėlių seriją _______________________________________

________________________________________________________________________________

5.2. Pasakojimas pagal siužetinį paveikslėlį______________________________________________

________________________________________________________________________________

5.3. Girdėto teksto atpasakojimas (pagal amžių)__________________________________________

________________________________________________________________________________

5.4. Patirto įvykio pasakojimas (pvz.: „Papasakok, kaip praleidai atostogas“) ___________________

________________________________________________________________________________

5.5. Daikto apibūdinimas (pvz.: didelis raudonas obuolys) _________________________________

________________________________________________________________________________

5.6. Išvados apie rišliąją kalbą (Vaiko pateikti rišliosios kalbos tekstai tiksliai užrašomi. Jie apibūdinami pagal prasmės ir gramatinio taisyklingumo kriterijus: 1) ar visiškai perteikta pagrindinė mintis, įvykių nuoseklumas, ar nėra pakeitimų laike ir erdvėje, praleidimų; 2) kokius sakinius vartoja (vientisinius, sudėtinius), ar vartoja papildinius, pažyminius, aplinkybes.)____________________________________________________________

________________________________________________________________________________

6. Kalbos gramatinė sandara:

6.1. Daiktavardžių kaitymas linksniais. „Aš pasakysiu klaidingą sakinį, o tu turėsi jį pakartoti taisyklingai.“

Smagu (paukščiai) skraidyti padangėje._________________________________________________

(Inkilėlis) apsigyveno varnėnai._______________________________________________________

Žvejys išlipo iš (valtis).______________________________________________________________

Arbata pasaldinama (cukrus)._________________________________________________________

Aš norėčiau (medus) su duona._______________________________________________________

Tomas įmetė akmenuką į (vanduo).____________________________________________________

6.2. Daugiskaitos sudarymas:

Obuolys – obuoliai. O kaip bus?

medis -____________________________slyva – _______________________kepurė -__________

žuvis – ______________________________________________ traktorius -___________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk obuolį ir obuolius, medį ir medžius ir t. t.“

6.3. Priesaginių daiktavardžių daryba:

a) Didelė – dėžė, o maža – dėžutė. O kaip bus?

raktas -___________________________sijonas – _____________________voverė – ___________

spyna -__________________________debesis – ________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk dėžę ir dėžutę, raktą ir raktelį ir t. t.“

b) Vieta, kur auga daug beržų, vadinama beržynu.

Kaip vadinama vieta, kur auga daug braškių – ______ąžuolų – __________gėlių – ______________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk beržą ir beržyną, braškę ir braškyną ir t. t.“

c) Indas, kuriame laikoma druska, vadinamas druskine.

Kaip vadinamas indas, kuriame laikomas cukrus – ________________duona – _________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk druską ir druskinę, cukrų ir cukrinę ir t. t.“

d) Vieta, kur kepa duoną, vadinama kepykla.

Kaip vadinama vieta, kur mokosi vaikai – ___________________ gydomi ligoniai – ____________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk kepyklą, mokyklą ir t. t.“

e) Sportininkas, kuris žaidžia futbolą, vadinamas futbolininku.

Kaip vadinamas sportininkas, kuris žaidžia krepšinį – ________________slidinėja – _____________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk futbolininką, krepšininką ir t. t.“

f) Moteris, kuri siuva drabužius, vadinama siuvėja.

Kaip vadinama moteris, kuri kerpa plaukus – __________________ mezga – ___________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk siuvėją, kirpėją ir t. t.“

6.4. Daiktavardžio ir skaitvardžio derinimas:

vienas paukštis, du______________________________daug_______________________________

viena šaka, dvi________________________________ daug________________________________

viena bitė, dvi______________________________ daug___________________________________

viena valtis, dvi____________________________ daug___________________________________

vienas žmogus, du___________________________daug__________________________________

vienas akmuo, du____________________________daug__________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk vieną paukštį, du paukščius, daug paukščių ir t. t.“

6.5. Prielinksnių vartojimas (atsakant į klausimus paveikslėliuose):

Kur sėdi mergaitė?_________________________________________________________________

Ką daro mokytoja?_________________________________________________________________

Kur yra berniukas?_________________________________________________________________

Ką daro vaikai?___________________________________________________________________

Ką daro mergaitė?_________________________________________________________________

Ką daro teta?_____________________________________________________________________

Ką daro dėdė?____________________________________________________________________

Kur padėta knyga?_________________________________________________________________

Kur nukrito pieštukas?______________________________________________________________

Kur yra lempa? (virš) (Jeigu vaikas neatsako, klausti, ar lempa yra ant stalo.)___________________

________________________________________________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, padedamos dvi dėžutės ir kaladėlė. Prašoma: „Padėk kaladėlę už dėžutės, tarp dėžučių, po dėžute, šalia dėžutės, ant dėžutės, nuimk nuo dėžutės, įdėk į dėžutę, išimk iš dėžutės ir t. t.“

6.6. Prieveiksmių vartojimas (pavadinant paveikslėlyje esančią situaciją):

Lėktuvas kyla aukštyn, o leidžiasi – ___________________________________________________

Raudonas balionas kabo aukštai, o mėlynas – ___________________________________________

Berniukas bėga kairėn, o mergaitė – ___________________________________________________

Sviedinys guli toli, o lėlė – __________________________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk, kuris lėktuvas kyla aukštyn, o kuris leidžiasi žemyn ir t. t.“

6.7. Sudaryti sakinius iš žodžių:

pavasaris, sniegas, tirpti;_____________________________________________________________

ruduo, kristi, lapai, medžiai;__________________________________________________________

mama, parduotuvė, iš, duona, parnešti;_________________________________________________

ežerai, žiema, užšalti, upės, ir.________________________________________________________

6.8. Išvados apie kalbos gramatinę sandarą _____________________________________________

________________________________________________________________________________

7. Žodynas:

7.1. Daiktavardinė leksika:

a) Pavadinti daiktus (paveikslėliuose):

suknelė, paltas, kaspinas, kojinės, pirštinė, šepetys, šukos, akis, ausys, kulnas, alkūnė, avis, ožka, lapė, vilkas, agurkas, arbūzas, suolas, fotelis, knyga, sąsiuvinis, stogas, kaminas, samtis, šaukštas, pieštukas, parkeris, eglė, pušis.

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk suknelę, paltą ir t. t.“

b) Apibendrinantys žodžiai:

Piramidė, meškutis, kaladėlės – žaislai.

Marškiniai, švarkas, šalikas – ________________________________________________________

Sofa, lova, spinta – ________________________________________________________________

Kalakutas, gaidys, antis – ___________________________________________________________

Ežys, meška, stirna – _______________________________________________________________

Lėkštė, puodelis, arbatinukas – _______________________________________________________

Autobusas, traukinys, sunkvežimis – __________________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk žaislus, drabužius ir t. t.“

c) Įvardyti pagal aprašymą:

Kniaukia, mėgsta šiltą pieną, turi švelnų kailiuką. Kas?____________________________________

Daiktas, reikalingas lietui lyjant. Kas?__________________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk, kas kniaukia, mėgsta šiltą pieną, turi švelnų kailiuką ir t. t.“

7.2. Būdvardinė leksika:

a) Pavadinti ypatybes:

Ąsotis iš molio – molinis.

Stalas iš medžio – _________________________________________________________________

Namas iš plytų – __________________________________________________________________

Mašina iš metalo – _________________________________________________________________

Medžiaga, išmarginta gėlytėmis – _____________________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk, kas yra molinis, medinis ir t. t.“

b) Antonimai:

Žiemą šalta, o vasarą – _____________________________________________________________

Staltiesė didelė, o nosinė – __________________________________________________________

Kelias platus, o takelis – ____________________________________________________________

Ežeras gilus, o bala – _______________________________________________________________

Citrina rūgšti, o kriaušė – ___________________________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk, kada šalta, o kada karšta ir t. t.“

7.3. Veiksmažodinė leksika:

a) Pavadinti veiksmus (paveikslėliuose):

dažo, šluoja, šluosto, plauna, važiuoja, piešia, sėdi, stovi, eina, bėga, guli, skaito, rašo, valgo, geria.

b) Kas kaip „šneka“?

Višta kudakuoja, o šuo – ____________uodas – _________gegutė – __________žąsis – _________

(Jeigu vaikas nežino to žodžio, tai užduotis pateikiama taip: „Višta sako „kut kuda“, o kaip sako šuo?“ ir t. t.)

Jeigu vaikas vis tiek neatsako, prašoma: „Parodyk, kas kudakuoja, loja ir t. t.“

c) Kas kaip juda?

Paukštis skrenda, o laivas – _________ žmogus – ______________dviratis – __________________

vabalas – _____________________________________ sraigė – ____________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk, kas skrenda, plaukia ir t. t.“

d) Kam reikalingos lempos?__________________________________________________________

Kam reikalingos krosnys, radiatoriai?__________________________________________________

Kas atsitinka, kai vonioje atsukame čiaupą?_____________________________________________

Kas atsitinka po to, kai į žemę pasėjame sėklas?__________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk, kas šviečia, šildo ir t. t.“

7.4. Išvados apie žodyną ____________________________________________________________

________________________________________________________________________________

8. Tartis:

8.1. Atskirų garsų tarimas (visus balsius ir priebalsius vaikas taria paskui tiriantįjį) _______________

________________________________________________________________________________

8.2. Skiemenų tarimas:

lo-, li-, ra-, rė-, sa-, se-, šu-, še-, za-, zi-, žo-, žiu-, ca-, cė-, čiu-, dzie-, džio-, ko-, ke-, ga-, gie-, tuo-, ti-, dau-, de-, po-,

piu-, bo-, bė-, fa-, fei-, vui-, vie-, ji-, cha-.

8.3. Garsų tarimas žodžiuose (galima pavadinant paveikslėlius):

a: adata, akiniai, raketa;_____________________________________________________________

o: voras, koja, loto;_________________________________________________________________

u: pupa, keptuvė, mėnulis;___________________________________________________________

ū: ūmėdė, siūlai, papūga;____________________________________________________________

e: pelėda, ledai, erelis;______________________________________________________________

ė: kėdė, skrybėlė, pelė;______________________________________________________________

i: gilės, kilimas, inkilas;______________________________________________________________

y: yla, gyvatė, blynas;_______________________________________________________________

uo: aguona, puodas, liniuotė;_________________________________________________________

ie: liemenė, sviestas, driežas;_________________________________________________________

s, s’: asilas, saulė, kastuvas;__________________________________________________________

š, š’: laiškas, šakutė, kiaušinis;________________________________________________________

z, z’: zebras, gvazdikai, kukurūzas;____________________________________________________

ž, ž’: žvaigždė, žiedas, kankorėžis;____________________________________________________

t, t’: tortas, tvora, teptukas;__________________________________________________________

d, d’: dūda, diržas, balandis;_________________________________________________________

c, c’: cukrinė, narcizas, motociklas;____________________________________________________

č’: česnakas, pačiūžos, čiaupas;_______________________________________________________

dž’: ėdžios, gaidžiai, beždžionė;______________________________________________________

j: juosta, jautis, pjūklas;_____________________________________________________________

k, k’: kaukė, kibiras, arklys;__________________________________________________________

g, g’: gulbė, genys, gandras;__________________________________________________________

ch: chalatas, šachmatai;_____________________________________________________________

h, h’: hamakas, herbas;______________________________________________________________

p, p’: pasaga, pypkė, krepšys;_________________________________________________________

b, b’: boružė, begemotas, briedis;______________________________________________________

f, f’: žirafa, grafinas, telefonas;_______________________________________________________

v, v’: vinis, vokas, svogūnas;_________________________________________________________

m, m’: musė, megztinis, smuikas;______________________________________________________

n, n’: varna, kelnės, lankas;__________________________________________________________

r, r’: šarka, riešutai, ropė;____________________________________________________________

l, l’: tiltas, plunksna, lelija.___________________________________________________________

8.4. Sudėtingos garsinės – skiemeninės struktūros žodžių ištarimas (galima pavadinant paveikslėlius):

sportbatis________________________________________________________________________

rankšluostis_______________________________________________________________________

troleibusas_______________________________________________________________________

karkvabalis_______________________________________________________________________

šikšnosparnis_____________________________________________________________________

8.5. Išvados apie tartį ______________________________________________________________

_____________________________________________________________________________ ___

9. Foneminis suvokimas:

9.1. Nustatyti, ar yra nurodytas garsas atskirų garsų, skiemenų ir žodžių eilėje:

Suploti, išgirdus garsą „š“:

a) a, š, l, t, d, š, k, g, š, m;____________________________________________________________

b) s, š, z, ž, š, t, š, dz, š, dž;__________________________________________________________

c) du, ke, aš, lo, ma, šė, pi, an, šu, al;___________________________________________________

d) ša, os, co, šu, zi, ta, iš, fo, že, šo;____________________________________________________

e) pinti, ašara, ranka, neša, mėto, lipa, raštai, krato, šluota, uoga;_____________________________

f) šoka, žeria, mėsa, liepsna, miestas, kiškiai, čia, šienas, taškas, džiūsta._______________________

_____________________________________________________________________________ ___

9.2. Skiemenų eilių tarimas:

e-ė-i-y___________________________________________________________________________

tuo-to-tuo________________________________________________________________________

mė-mie-mė_______________________________________________________________________

sa – ša – sa_______________________________________________________________________

sa – za – co_______________________________________________________________________

ga – ka – go______________________________________________________________________

pa – ba – po______________________________________________________________________

ta – da – to_______________________________________________________________________

9.3. Skirti žodžius, panašius garsine sudėtimi („Pakartok arba pasakyk, kuo skiriasi žodžiai „galva“ ir „kalva“ ir t. t.“):

galva – kalva;_____________________________________________________________________

ola – uola;________________________________________________________________________

lūpa – lupa;_______________________________________________________________________

lopas – lapas._____________________________________________________________________

Jeigu vaikas neatsako, prašoma: „Parodyk, kur yra galva, o kur – kalva ir t. t.“

9.4. Ilgųjų ir trumpųjų balsių diferenciacija. („Į vieną krūvelę sudėk paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra garsas „i“, o į kitą tuos, kurių pavadinimuose yra garsas „y“.) Paveikslėliai: sūris, pilis, vyšnios, širdis, zylė ____

________________________________________________________________________________

9.5. Pradiniai garsinės analizės įgūdžiai (tiriami nuo pirmosios klasės pabaigos). Išvardyti garsus žodžiuose:

Ona, upė, rūta, žolė, durys, šakės, varlė, bulvė, pasaga, voverė, kirvis, lizdas, žvakė, brolis, peilis, kraitelė, stiklinė, dramblys, kaštonas.

9.6. Išvados apie foneminį suvokimą __________________________________________________

________________________________________________________________________________

10. Artikuliacinis aparatas:

lūpos – __________________________________________________________________________

liežuvis – ________________________________________________________________________

dantys, jų sukandimas – ____________________________________________________________

liežuvėlis – _______________________________________________________________________

gomurys – _______________________________________________________________________

11. Tyrimo išvados_________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Mokyklos logopedas ______________________________

(Parašas) (Vardas, pavardė)

______________

Specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos

3 priedas

5 forma

________________________ PAŽYMA

(Pedagoginė psichologinė tarnyba)

________________________ _______________ Nr.______

(Data)

_______________

(Parengimo vieta)

Dėl pedagoginio psichologinio asmens

specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo

Vardas, pavardė __________________________________________________________________

gimimo data __________________________ asmens kodas _______________________________

adresas (telefonas)_________________________________________________________________

ugdymo įstaiga_______________________________ klasė_________________________________

kalba, kuria mokosi___________________________gimtoji kalba___________________________

1. Psichologinio vertinimo išvada_____________________________________________________

________________________________________________________________________________

2. Logopedinio vertinimo išvada _____________________________________________________

________________________________________________________________________________

3. Pedagoginio vertinimo išvada______________________________________________________

________________________________________________________________________________

4. iŠvada APIE SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS

(siūlomos ugdymo programos, alternatyvūs mokymo būdai, atraminė medžiaga ir kt.)

________________________________________________________________________________

5. IŠVADA APIE RAIDOS (VYSTYMOSI) SUTRIKIMUS

________________________________________________________________________________

Tarnybos vadovas

(Parašas) (Vardas, pavardė)

Specialistai:

Bent vienas iš tėvų (ar vaiko globėjų)

(Parašas) (Vardas, pavardė)

Ugdantis pedagogas (kai dalyvauja) ____

(Parašas) (Vardas, pavardė)

______________