LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL JŪROS KRANTŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. vasario 24 d. Nr. 73
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731) 56 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų suteikimo institucijoms, įgyvendinant Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 5, 33 ir 56 straipsnių nuostatas“ (Žin., 1998, Nr. 24-62):
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 73
JŪROS KRANTŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų zonos (paplūdimio, kopagūbrio, kranto, povandeninio šlaito) apsaugos, naudojimo bei tvarkymo režimą.
2. Baltijos jūros kranto apsaugos zoną sudaro iki 3 km pločio kontinento sausumos teritorija ir jūros akvatorija iki 20 m gylio izobatos Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Latvijos Respublikos bei Rusijos Federacijos valstybinių sienų ribų, taip pat Kuršių marių kranto apsaugos juosta:
2.1. Kuršių marių kranto apsaugos juostą sudaro iki 150 m pločio Kuršių nerijos bei kontinento sausumos teritorijos ir prie jų esanti iki 150 m pločio marių akvatorija;
II. KRANTO APSAUGOS ZONA
4. Kranto apsaugos zona skirta:
4.1. išsaugoti Lietuvos Respublikos pajūriui būdingą kraštovaizdį ir jo vertingus rekreacinius išteklius, gamtos ir kultūros paveldą, paukščių migracijos kelius, žiemojimo, telkimosi ir žuvų neršto vietas;
III. KRANTO APSAUGOS JUOSTOS APSAUGOS IR NAUDOJIMO REŽIMAS
6. Jūros ir Kuršių marių krantų apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl statybų Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje ir Kuršių nerijoje“ (Žin., 1995, Nr. 103-2297), šie nuostatai ir kiti teisės aktai, taip pat juostų teritorijų nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai:
6.1. jūros ir Kuršių marių krantų juostų ribų specialiojo plano rengimą organizuoja Klaipėdos apskrities viršininkas ir jo teikimu jį tvirtina Aplinkos ministerija;
7. Kranto apsaugos juostoje kranto linijos, kopų ar klifo šlaitams formuotis prioritetas suteikiamas natūraliai vykstantiems krantodaros procesams.
8. Kranto apsaugos juostoje draudžiama:
8.1. pastatų ir inžinerinės infrastruktūros objektų statyba bei kita ūkinė veikla, kuri gali kelti grėsmę ar padaryti žalą gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniams ištekliams;
8.2. darkyti kraštovaizdį, ardyti kopagūbrius, kopas, klifo šlaitus bei kitaip niokoti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją;
8.3. eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Šis reikalavimas netaikomas reglamentuotai gintaro ir požeminio vandens gavybai, išskyrus rezervatų teritorijas, taip pat atkuriant nešmenų balansą. Gintaro gavybos teritorijos eksploatuojamos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
9. Žemės valdytojai bei naudotojai neturi teisės trukdyti lankytis kranto apsaugos juostos teritorijoje, išskyrus rezervatų teritorijas, naudotis jos rekreaciniais bei turizmo ištekliais:
9.1. rekreacinių bei turizmo išteklių naudojimą ir tvarkymą reglamentuoja Rekreacinių teritorijų registravimo, apsaugos, naudojimo ir planavimo tvarka (Žin., 1999, Nr. 58-1904).
IV. KRANTŲ BŪKLĖS STEBĖJIMAI
11. Kranto apsaugos juostoje turi būti vykdomi sistemingi kranto dinaminės būklės pokyčių, ūkinės veiklos poveikio ir jos galimų pasekmių stebėjimai.
12. Stebėjimų pagrindiniai parametrai, apibūdinantys kranto apsaugos juostos dinamiką:
13. Stebėjimai organizuojami Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Stebėjimais nustatę esminius krantų dinamikos pokyčius, vykdytojai apie tai turi informuoti Aplinkos ministeriją ir miestų bei rajonų savivaldybes, kurių administruojamos teritorijos ribojasi su Baltijos jūra ir Kuršių mariomis, taip pat žemės naudotojus ir valdytojus, jeigu dėl pokyčių jų veiklai kyla grėsmė.
V. KRANTOSAUGOS PRIEMONĖS
15. Kranto neigiamoms dinaminės būklės pasekmėms stabilizuoti rengiamos krantosaugos priemonių projektai ir programos jiems įgyvendinti.
16. Krantosaugos priemonių statybos projektų užsakovai yra kranto apsaugos juostos žemės naudotojai ir valdytojai.
17. Hidrotechnikos įrenginių statybos projektai rengiami vadovaujantis mokslinių ir kitų tyrimų medžiaga:
17.1. išplaunamų (degraduojamų) paplūdimių atstatymui ir stabilizacijai taikomi kiekybiniai sąnašų reguliavimo gamtinių analogų metodai;
18. Projektuose numatomos šios krantų degradaciją stabilizuojančios krantosaugos priemonės:
18.1. hidrotechnikos įrenginių (krantinės, molai, pylimai, povandeniniai bangolaužiai ir kt.) statyba;
19. Hidrotechnikos įrenginių statybos projektavimo sąlygų išdavimo, projektų derinimo ir jų tvirtinimo, leidimų statyti ir rekonstruoti statinius išdavimo tvarką nustato STR 1.05. 03. 1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559) ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2510):
VI. KRANTOSAUGOS PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS
20. Krantosaugos priemonių moksliniams ir kitiems tyrimams atlikti, projektams parengti ir jiems įgyvendinti naudojami šie finansiniai ištekliai:
20.2. Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų bei Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių biudžetų lėšos;
VII. KRANTŲ APSAUGOS KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ
21. Krantų apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą bei valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos ar pareigūnai.