LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ pakeitimo
2010 m. gruodžio 23 d. Nr. 03-171
Vilnius
Įgyvendindama 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3), Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ (Žin., 2006, Nr. 142-5442; 2007, Nr. 54-2119, Nr. 65-2549, Nr. 121-4998; 2010, Nr. 130-6689):
1.1. Išdėstyti preambulę taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 48 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2004, Nr. 61-2181) 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201), 2007 m. kovo 27 d. Komisijos direktyvą 2007/18/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl tam tikrų įstaigų išbraukimo iš įstaigų, kurioms ši direktyva netaikoma, sąrašo arba įtraukimo į jį ir dėl daugiašalių plėtros bankų pozicijų vertinimo (OL 2007 L 87, p. 9), 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyvą 2009/27/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 94, p. 97), 2009 m. liepos 27 d. Komisijos direktyvą 2009/83/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 196, p. 14), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:“
1.2. Nurodytu nutarimu patvirtintose Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose:
1.2.1. Išdėstyti 13.1 punktą taip:
1.2.2. Išdėstyti 22.3 punktą taip:
1.2.3. Išdėstyti 23.2 punktą taip:
1.2.4. Išdėstyti 51.12.4.2 punktą taip:
„51.12.4.2. didesnio prioriteto vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos fondas „Fonds Communs de Creances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pakeičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas pozicijas. Jeigu tokie didesnio prioriteto vienetai naudojami kaip užtikrinimo priemonė, speciali valstybės priežiūra siekiant apsaugoti obligacijų savininkus užtikrina, kad bent 90 proc. pagrindinio turto pozicijų, kuriomis padengti šie vienetai, sudaro didesnio prioriteto gyvenamosios paskirties hipotekos, susietos su kreditinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršijant: 1) mažesniosios iš pagrindinių sumų, mokėtinų pagal šiuos didesnio prioriteto vienetus; 2) didesnio prioriteto hipotekos pagrindinio reikalavimo sumos; 3) 80 proc. įkeisto turto vertės. Šiame punkte minimi didesnio prioriteto vienetai turi atitikti IV skyriaus I skirsnyje nustatytą 1 CQS, jeigu šie vienetai neviršija 10 proc. nominaliosios neapmokėtos emisijos vertės.
Iki 2013 m. gruodžio 31 d. didesnio prioriteto vienetams, kuriuos išleido Prancūzijos fondas „Fonds Communs de Creances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, maksimali 10 proc. riba netaikoma, jei: 1) pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, inicijavo tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai kaip ir padengtų obligacijų emitentas priklausanti bendrovė (narystę vienoje grupėje arba priklausymą tai pačiai centrinei įstaigai būtina apibrėžti tada, kai didesnio prioriteto vienetai naudojami kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė); 2) tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai kaip ir padengtų obligacijų emitentas priklausanti bendrovė išlaiko visą pirmojo nuostolio segmentą, kuriuo užtikrinami šie didesnio prioriteto vienetai.
Pozicijos, atsirandančios dėl to, kad didesnio prioriteto vienetais arba skolos vertybiniais popieriais užtikrintų paskolų gavėjai perleidžia mokėjimo arba likvidavimo lėšų valdymą, neįtraukiamos skaičiuojant šiame punkte minėtą 90 proc. turto ribą.“
1.2.5. Išdėstyti 51.12.5.2 punktą taip:
„51.12.5.2. didesnio prioriteto vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Creances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pakeičiantys vertybiniais popieriais komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas pozicijas. Jeigu tokie didesnio prioriteto vienetai naudojami kaip užtikrinimo priemonė, speciali valstybės priežiūra siekiant apsaugoti obligacijų savininkus užtikrina, kad bent 90 proc. pagrindinio turto pozicijų, kuriomis padengti šie vienetai, sudaro didesnio prioriteto komercinės paskirties hipotekos, susietos su kreditinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršijant: 1) mažesniosios iš pagrindinių sumų, mokėtinų pagal šiuos didesnio prioriteto vienetus; 2) didesnio prioriteto hipotekos pagrindinio reikalavimo sumos; 3) 60 proc. įkeisto turto vertės. Šiame punkte minimi didesnio prioriteto vienetai turi atitikti IV skyriaus I skirsnyje nustatytą 1 CQS, jeigu šie vienetai neviršija 10 proc. nominaliosios neapmokėtos emisijos vertės.
Iki 2013 m. gruodžio 31 d. didesnio prioriteto vienetams, kuriuos išleido Prancūzijos fondas „Fonds Communs de Creances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, maksimali 10 proc. riba netaikoma, jei: 1) pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas, užtikrintas komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, inicijavo tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai kaip ir padengtų obligacijų emitentas priklausanti bendrovė (narystę vienoje grupėje arba priklausymą tai pačiai centrinei įstaigai būtina apibrėžti tada, kai didesnio prioriteto vienetai naudojami kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė); 2) tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai kaip ir padengtų obligacijų emitentas priklausanti bendrovė išlaiko visą pirmojo nuostolio segmentą, kuriuo užtikrinami šie didesnio prioriteto vienetai.
Pozicijos, atsirandančios dėl to, kad didesnio prioriteto vienetais arba skolos vertybiniais popieriais užtikrintų paskolų gavėjai perleidžia mokėjimo arba likvidavimo lėšų valdymą, neįtraukiamos skaičiuojant šiame punkte minėtą 90 proc. turto ribą.“