LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PAKEITIMO

1993 m. spalio 12 d. Nr. I-275

Vilnius

Pakeisti Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksą (Žin., 1969, Nr. 21-186; 1989, Nr. 19-213):

1. Keturioliktąjį skirsnį išdėstyti taip:

„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮVAIKINIMAS

108 straipsnis. Vaikai, kuriuos leidžiama įvaikinti

Įvaikinti leidžiama tik nepilnamečius vaikus ir tik jų interesais.

Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais.

Įvaikinti neleidžiama savo vaikų, vaikaičių, seserų ir brolių.

Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui.

109 straipsnis. Asmenys, turintys teisę būti įvaikintojai

Įvaikintojai gali būti pilnamečiai abiejų lyčių piliečiai.

Įvaikintojai gali būti sutuoktiniai (sutuoktinis), o nesantys santuokoje asmenys negali įvaikinti to paties vaiko kartu.

Įvaikintojai negali būti:

1) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

2) sutuoktiniai, iš kurių vienas pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu;

3) asmenys, kuriems atimtos tėvystės teisės;

4) įtėviai, jeigu įvaikinimas panaikintas dėl jų kaltės.

Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli įvaikintojai, pirmenybė teikiama:

1) giminaičiams;

2) sutuoktiniams;

3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;

4) Lietuvos Respublikos piliečiams;

5) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;

6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas.

110 straipsnis. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo  ir įvaikinamojo

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo, nesančio santuokoje, ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis kaip penkiolika metų.

Įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius, amžiaus skirtumas, nustatytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nereikalaujamas.

Nustačius priežastis, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, leidžiama įvaikinti esant mažesniam įvaikintojo ir įvaikinamojo amžiaus skirtumui negu numatyta šio straipsnio pirmojoje dalyje.

111 straipsnis. Įvaikintojo ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažyma

Įvaikinant būtina įvaikintojo ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažyma, išduota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

112 straipsnis. Tėvų sutikimas įvaikinti vaiką

Įvaikinti būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas.

Įvaikinti būtinas vaiko nesusituokusių nepilnamečių tėvų ir jų įstatyminių atstovų rašytinis sutikimas.

Tėvai turi teisę atšaukti duotą savo sutikimą įvaikinti iki teismo sprendimo įvaikinti priėmimo.

Tėvai sutikimą įvaikinti gali duoti konkrečiam įvaikintojui arba nenurodydami konkretaus įvaikintojo.

Tėvams, duodantiems sutikimą įvaikinti, pasirašytinai išaiškinamos įvaikinimo pasekmės, numatytos šio kodekso 120 straipsnyje.

113 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo

Tėvų sutikimo įvaikinti nereikalaujama:

1) jeigu tėvai yra nežinomi;

2) jeigu iš tėvų atimtos tėvystės teisės;

3) jeigu tėvai pripažinti neveiksniais, ribotai veiksniais arba paskelbti nežinia kur esantys;

4) jeigu tėvai dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis, daugiau kaip vienerius metus negyvena kartu su vaiku ir vengia jį auklėti bei išlaikyti;

5) jeigu tėvai yra davę išankstinį sutikimą vaiką įvaikinti, nenurodydami konkretaus įvaikintojo.

114 straipsnis.     Šeimynų, globėjų (rūpintojų) bei valstybinių, visuomeninių ir kitų vaikų auklėjimo įstaigų sutikimas įvaikinti

Įvaikinant vaikus, kurie yra auklėjami ir išlaikomi šeimynose, būtinas šeimynos tėvų rašytinis sutikimas.

Įvaikinant vaikus, kuriems yra skirta globa (rūpyba) ir kurių tėvai nežinomi, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas.

Globėjui (rūpintojui) atsisakius duoti sutikimą įvaikinti, sutikimą įvaikinti gali duoti globos ir rūpybos institucija.

Įvaikinant vaikus, kurie yra valstybinėse, visuomeninėse ir kitose vaikų auklėjimo įstaigose, jeigu vaiko tėvai nežinomi, būtinas vaikų auklėjimo įstaigos vadovo rašytinis sutikimas įvaikinti.

Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą įvaikinti be šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo), vaikų auklėjimo įstaigos vadovo arba globos ir rūpybos institucijos sutikimo.

115 straipsnis. Įvaikinamojo sutikimas įvaikinti

Įvaikinti įvaikinamąjį, kuriam yra suėję penkiolika metų, būtinas jo rašytinis sutikimas.

Įvaikinamieji, kuriems yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo gali būti išklausomi teismo posėdyje.

Įvaikinamojo sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu paduodant pareiškimą įvaikinti ir įvaikintojui prašant pripažinti jį įvaikinamojo tėvais vaikas gyvena įvaikintojo šeimoje ir įvaikintoją laiko savo motina (tėvu).

Įvaikinamojo sutikimą įvaikinti, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, išaiškina teismas.

116 straipsnis. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti

Jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.

Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu jis ne mažiau kaip vienerius metus negyveno šeimyninio gyvenimo dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, arba yra paskelbtas nežinia kur esantis.

117 straipsnis. Prašymo įvaikinti padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis prašymą įvaikinti paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal įvaikinamojo gyvenamąją vietą.

Užsienio valstybės pilietis prašymą įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, paduoda Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Prašymą įvaikinti teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka.

118 straipsnis. Įvaikintojų pripažinimas įtėviais  arba tėvais

Įvaikintojai teismo sprendimu įvaikinti pripažįstami įtėviais.

Jeigu įvaikintojai prašo, teismo sprendimu įvaikinti jie gali būti pripažinti vaiko tėvais.

Kad įvaikintojai būtų pripažinti vaiko, kuriam yra suėję penkiolika metų, tėvais, būtinas rašytinis vaiko sutikimas, išskyrus atvejį, numatytą šio kodekso 115 straipsnio trečiojoje dalyje.

119 straipsnis. Įvaikinamųjų pripažinimas įvaikiais arba vaikais

Įvaikinamieji teismo sprendimu įvaikinti pripažįstami įvaikiais.

Įvaikinamieji įvaikintojų prašymu teismo sprendimu įvaikinti gali būti pripažinti įvaikintojų vaikais.

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję penkiolika metų, gali būti pripažintas įvaikintojo vaiku tik esant įvaikinamojo rašytiniam sutikimui, išskyrus atvejį, numatytą šio kodekso 115 straipsnio trečiojoje dalyje.

120 straipsnis. Tėvų, įvaikių, įtėvių ir jų giminaičių teisės ir pareigos

Teismo sprendimas įvaikinti panaikina tėvų ir vaikų tarpusavio asmenines ir turtines teises bei pareigas.

Teismo sprendimu įvaikinti įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims suteikiamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę.

121 straipsnis.     Teisių ir pareigų išsaugojimas su vienu iš tėvų ir jo giminaičiais bei senoliais

Jeigu vaiko įvaikintojas yra vyras, tai esant jo sutikimui ir vaiko motinos prašymui, gali būti išsaugotos vaiko motinos ir jos giminaičių bei vaiko tarpusavio teisės ir pareigos.

Jeigu vaiko įvaikintoja yra moteris, tai esant jos sutikimui ir vaiko tėvo prašymui, gali būti išsaugotos vaiko tėvo ir jo giminaičių bei vaiko tarpusavio teisės ir pareigos.

Jeigu vienas iš vaiko tėvų yra miręs, tai įvaikintojo sutikimu ir mirusiojo tėvo (motinos) tėvų (senolių) prašymu gali būti išsaugotos senolių ir vaiko tarpusavio teisės bei pareigos.

Teisių ir pareigų išsaugojimas su vienu iš tėvų ir giminaičiais bei senoliais turi būti nurodytas teismo sprendime įvaikinti.

122 straipsnis. Įvaikio vardas ir pavardė

Įvaikiui paliekamas jo vardas ir pavardė.

Įtėvių prašymu įvaikiui suteikiama įtėvių pavardė ir jų nurodytas vardas. Jei įtėvių pavardės skirtingos, įvaikiui suteikiama, įtėviams susitarus, vieno iš jų pavardė.

Jei vaiką įvaikina nesanti santuokoje moteris (vyras), įvaikio tėvo (motinos) pavardė nustatoma pagal įmotės (įtėvio) pavardę, o įvaikio tėvo (motinos) vardas įrašomas jos nurodymu.

Įvaikio, kuriam yra suėję penkiolika metų, vardas ir pavardė gali būti pakeičiami tik esant rašytiniam jo sutikimui.

123 straipsnis. Garantijos ir normos, taikomos moteriai, įvaikinusiai naujagimį

Moteriai, įvaikinusiai naujagimį, taikomos tokios pat garantijos ir normos, kokios taikomos moteriai, pagimdžiusiai vaiką.

124 straipsnis. Įvaikio teisės į pensiją ir pašalpą išsaugojimas

Vaikams, turintiems teisę į pensiją, valstybinę ar visuomeninę pašalpą, ši teisė išsaugoma ir juos įvaikinus.

125 straipsnis. Įvaikinimo atsiradimo laikas

Įvaikinimas atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti.

126 straipsnis. Įvaikinimo registracija

Įvaikinimas turi būti registruojamas civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje.

Įtėviai privalo per mėnesį įregistruoti teismo sprendimą įvaikinti sprendimo priėmimo vietos civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje.

Jeigu įvaikiui suteikta įtėvio pavardė ir pakeistas vardas arba įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, civilinės būklės aktų įrašų įstaiga, remdamasi teismo sprendimu įvaikinti, padaro atitinkamus pakeitimus įvaikio gimimo įraše ir išduoda naują gimimo liudijimą.

127 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimas

Įvaikinimo panaikinimas leidžiamas tik teismine tvarka.

Ieškinys įvaikinimą panaikinti nagrinėjamas dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui.

Įvaikinimas panaikinamas nuo teismo sprendimo įvaikinimą panaikinti įsiteisėjimo dienos.

128 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimo pagrindai

Įvaikinimas gali būti panaikintas, jeigu įtėviai:

1) nevykdo savo pareigų;

2) piktnaudžiauja savo teisėmis;

3) savo elgesiu daro žalingą poveikį įvaikiui;

4) piktnaudžiauja alkoholinėmis, narkotinėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir esant svarbioms priežastims, turi teisę įvaikinimą panaikinti ir kitais pagrindais, nenustatytais šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Įvaikinimo panaikinti neleidžiama, jeigu įvaikis yra pilnametis.

129 straipsnis. Asmenys, turintys teisę prašyti įvaikinimą panaikinti

Prašyti įvaikinimą panaikinti turi teisę tėvai, įtėviai bei globos ir rūpybos institucija.

130 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimo pasekmės

Panaikinus įvaikinimą, įvaikio ir jo palikuonių bei įtėvio ir jo giminaičių tarpusavio teisės ir pareigos teismo sprendimu nutraukiamos nuo teismo sprendimo panaikinti įvaikinimą įsiteisėjimo dienos.

Panaikinus įvaikinimą, teismo sprendimu atkuriamos vaiko ir jo palikuonių bei tėvų ir jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos.

Panaikinus įvaikinimą, teismas priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams. Jeigu vaiko grąžinimas tėvams prieštarauja jo interesams, vaikas perduodamas globos ir rūpybos institucijai.

Panaikinus įvaikinimą, teismas priima sprendimą palikti vaikui vardą ir pavardę, kurie jam buvo suteikti įvaikinant, arba grąžinti vaiko vardą ir pavardę, kuriuos jis turėjo iki įvaikinimo.

131 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinti įvaikinimą nuorašo siuntimas

Teismas, priėmęs sprendimą įvaikinimą panaikinti, privalo pasiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą civilinės būklės aktų įrašų institucijai, įregistravusiai įvaikinimą.

Civilinės būklės aktų įrašų institucija, remdamasi teismo sprendimu įvaikinimą panaikinti, privalo padaryti atitinkamus pakeitimus vaiko gimimo akto įraše.

132 straipsnis.     Vaikų – Lietuvos Respublikos piliečių ir gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje – įvaikinimas, kai įvaikina užsienio valstybės piliečiai

Vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje – užsienio valstybės piliečių įvaikinami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

Užsienio valstybės piliečiui neleidžiama įvaikinti vaiko, jeigu yra gautas Lietuvoje gyvenančios šeimos ar šeimynos prašymas perduoti joms vaiką auklėti ir išlaikyti.

Vaikui, kurį įvaikino užsienio valstybės pilietis, turi būti taikomos tokios pat garantijos ir normos, kokios taikomos įvaikiui įtėvio valstybėje.

Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam užsienio valstybėje, pripažįstamas įvaikinimas, atliktas tos valstybės nustatyta tvarka, jeigu tarp Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės yra sutartis arba susitarimas dėl tokio įvaikinimo pripažinimo.

133 straipsnis.     Vaikų – užsienio valstybės piliečių ir gyvenančių Lietuvos Respublikoje – įvaikinimas, kai įvaikina Lietuvos Respublikos piliečiai

Vaikai – užsienio valstybės piliečiai ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos piliečių įvaikinami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, jeigu tarptautine sutartimi arba susitarimu su atitinkama užsienio valstybe ir Lietuvos Respublika nėra nustatyta kitokia jų įvaikinimo tvarka.

134 straipsnis. Įvaikinimo paslapties išsaugojimas

Pareigūnai, priėmę sprendimą įvaikinti arba įregistravę įvaikinimą, taip pat asmenys, žinantys apie įvaikinimą, kai įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, privalo saugoti įvaikinimo paslaptį.

Pareigūnai ir asmenys, paskelbę įvaikinimo paslaptį prieš įtėvių valią, gali būti patraukti atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka.

Duomenys apie įvaikinimą išduodami įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso dvidešimt antrąjį skirsnį ir 213 straipsnį.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________