LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLO LITNET 2012–2016 METŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMO IR PLĖTROS PROGRAMos „LITNET-3“ PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 13 d. Nr. V-242
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET struktūros ir valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr V-436 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET“ (Žin., 2011, Nr. 37-1787) 11 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET tarybos 2011 m. spalio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 4,
T v i r t i n u Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklos užtikrinimo ir plėtros 2012–2016 metų programą „LITNET-3“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-242
LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLO LITNET 2012–2016 METŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMO IR PLĖTROS PROGRAMA „LITNET-3“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklos užtikrinimo ir plėtros 2012–2016 metų programoje „LITNET-3“ (toliau – LITNET-3 programa) pateiktos ilgalaikės Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET (toliau – LITNET) veiklos užtikrinimo ir plėtros kryptys, išdėstyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, numatomi programos rezultatai, veiklos įgyvendinimo principai.
2. LITNET-3 programa pagrįsta:
2.1. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547);
2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr V-436 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET“ (Žin., 2011, Nr. 37-1787);
2.3. 2011 m. sausio 12 d. Bendradarbiavimo sutartimi Nr. S-12 tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Šiaulių universiteto (toliau – Bendradarbiavimo sutartis Nr. S-12). Šia sutartimi apibrėžiama LITNET infrastruktūra, kurią sudaro 106 LITNET jungimo mazgai, juose įrengta 12057 tūkst. Lt pradinės vertės komunikacinė įranga ir juos jungiantys 1170 km ilgio optiniai kabeliai ir pavienės gijos. Universitetai įsipareigoja plėtoti LITNET infrastruktūrą ir šiame tinkle teikiamas paslaugas, o Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja pagal turimas galimybes finansuoti LITNET palaikymą ir plėtrą.
3. LITNET-3 programa yra tęstinė. 2001–2004 metais buvo vykdoma Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET integracijos į Europos Sąjungos akademinį kompiuterių tinklą 2001–2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos direktoriaus 2000 metų liepos 28 d. įsakymu Nr. 226. 2005–2009 metais buvo vykdoma Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros programa LITNET-2, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-608 (Žin., 2005, Nr. 51-1722).
4. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET užtikrina informacinių technologijų infrastruktūrą ir paslaugas, būtinas Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-791 (Žin, 2007, Nr. 51-1997; 2010, Nr. 88-4675), įgyvendinimui.
5. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET yra esminis veiksnys įgyvendinant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programas, suteikiant reikiamus resursus ir paslaugas mokslui ir studijoms, užtikrinant efektyvų slėniuose sukoncentruotos mokslinių tyrimų įrangos panaudojimą.
6. LITNET-3 programa:
6.1. užtikrina Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), tikslo „Formuoti skaitmeninę mokymo ir mokymosi infrastruktūrą, gerinti programinį ir technologinį mokyklų aprūpinimą“ uždavinio „Užtikrinti kokybišką, spartų (ne mažiau kaip 10 Mbps) interneto ryšį kiekvienai mokyklai“ įgyvendinimą;
6.2. sudaro sąlygas Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ilgalaikio valstybės raidos prioriteto „Žinių visuomenė“ krypties „Mokslas ir švietimas“ įgyvendinimui;
6.3. prisideda prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), 3 prioriteto „IRT infrastruktūros plėtra“ 2 tikslo „Užtikrinti elektroninės erdvės saugumą ir patikimumą, didinti gyventojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine erdve“ uždavinio „Plėtoti ir palaikyti bendrą valstybės institucijų ir įstaigų infrastruktūrą, kuri užtikrintų patikimą asmens tapatybės nustatymą ir patvirtinimą elektroninėje erdvėje“ įgyvendinimo;
6.4. prisideda prie Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 metais programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 796 (Žin., 2011, Nr. 83-4033), įgyvendinimo. Šia programa siekiama užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvoje. Programa numato ir LITNET indėlį bendrame Lietuvos kibernetinio saugumo didinimo kontekste. Yra numatytas LITNET dalyvavimas Lietuvos CERT tarnybų bendradarbiavime, saugos projektų, iniciatyvų įgyvendinime, kibernetinės gynybos pratybose, veiklose, susijusiose su ypatingos svarbos objektų sauga, saugos specialistų kvalifikacijos tobulinime, išankstinio perspėjimo apie kibernetinius pavojus sistemos ruošime, neteisėtos veiklos skaitmeninių įrodymų rinkime;
6.5. atitinka Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „2020 m. Europa“ (KOM (2010) 2020 galutinis) įgyvendinančios Europos Komisijos iniciatyvos „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM (2010) 245 galutinis) prioritetinės veiklos srities „Moksliniai tyrimai ir inovacijos“ nuostatą, kad Europa turėtų stiprinti e.infrastruktūras, tokias kaip didelio galingumo elektroninių ryšių tinklas GEANT ir EGI Europos tinklo infrastruktūra. GEANT dalimi Lietuvoje yra LITNET;
6.6. parengta atsižvelgiant į 2011 m. spalio mėn. GEANT ekspertų paskelbtą 2020 m. Europos mokslo ir akademinės bendruomenės tinklo infrastruktūros viziją: kiekvienam bendruomenės nariui 10 Gbps prieiga laboratorijoje, 1 Gbps prieiga darbo vietoje, 50 Mbps prieiga visur kitur, universitetui 10–100 Gbps jungtis plius virtualizacija, mokslo centrui – 100 Gbps jungtis, švietimo įstaigai – 1 Gbps jungtis.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR TENDENCIJŲ APŽVALGA
7. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET (toliau – LITNET) užtikrina didelės spartos duomenų perdavimą į Europos Sąjungos (toliau – ES) ir pasaulio mokslo ir studijų kompiuterių tinklus ir Internet tinklą visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms, mokslo institutams, kitoms mokslo ir studijų sistemos institucijoms, švietimo ir kultūros įstaigoms, bibliotekoms bei muziejams.
8. Nuo 2000 metų LITNET yra ES mokslo ir studijų kompiuterių tinklo GEANT (toliau – GEANT) narys. ES vykdo ilgalaikį GEANT finansavimą. Nuo 2000 metų toks finansavimas vykdomas per bendrąsias programas (toliau – BP). 2009 pradėtas įgyvendinti ES BP projektas GN3, kurio metu bus įdiegtas trečios kartos tinklas, sujungiantis 33 Europos šalių akademinius tinklus. Tokiu būdu LITNET užtikrina aukštą integracijos laipsnį su GEANT infrastruktūra ir dalyvauja bendrų Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvių veikloje. LITNET taip pat dalyvauja Europos akademinių tinklų organizacijos TERENA ir pasaulinės tinklų saugumo organizacijos FIRST veikloje.
9. GEANT Europos mastu užtikrina vieningą Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) infrastruktūrą, kad bet kurios šalies mokslininkai ir kiti tyrėjai turėtų vienodas ir pakankamas galimybes efektyviai dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose. Šios infrastruktūros veikimą Lietuvoje užtikrina LITNET.
10. Nėra įsijungimo į GEANT optiniu ryšiu, dėl ko negalimas aukštesnis paslaugų lygmuo. Šiuo metu GEANT topologijoje per Estiją, Latviją ir Lietuvą praeina vienintelis 10 Gbps kanalas, į kurį šios šalys įsijungia 2,5–5 Gbps spartų ryšiais. LITNET jungiasi 5 Gbps spartos kanalu Kaune. 18 Europos akademinių tinklų sujungti tiesioginiais optiniais ryšiais (dark fibre) ir tokiu būdu gali pateikti prijungtoms institucijoms daugiau šiuolaikinių duomenų perdavimo paslaugų (GEANT+, GEANT LAMBDA). LITNET turi siekti įsijungimo į GEANT optinių ryšių infrastruktūrą tiesiogiai arba kartu su Baltijos ir Šiaurės šalimis vykdydami projektą Baltic Ring. Šiuo metu paruošimo stadijoje esantis projektas numato sukurti šiuolaikinę duomenų perdavimo optiniais kabeliais sistemą rytiniu Baltijos jūros pakraščiu: nuo Helsinkio iki Hamburgo. Sujungus šią sistemą su jau egzistuojančia vakariniame Baltijos jūros pakraštyje bus gautas Baltijos žiedas.
11. Šiandieninė aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų infrastruktūra kuo toliau, tuo labiau darosi skaitmeninė. Jei anksčiau didelės spartos duomenų perdavimo reikėjo tik tam tikrų mokslo krypčių uždaviniams spręsti, tai dabar kiekvienoje mokslo srityje mokslininkams reikalingas patikimas ir spartus tinklas prieigai prie įvairių informacijos šaltinių internete. Žinių šaltiniai šiuo metu kuriami ne vien tik mokslo ir studijų institucijose, bet ir kitose vietose, pvz., socialiniuose tinkluose. Vis didėjantis mokslininkų, dėstytojų, studentų mobilumas reikalauja tų pačių prieigos sąlygų nepriklausomai nuo vietos. Mokymasis visą gyvenimą skatina kurti virtualias mokymosi aplinkas, kuriose yra naudojamos daugialypės terpės, tarp jų skaitmeninės televizijos, elementai. Darbo vietų virtualizacija, planšetinių kompiuterių naudojimas mokyklose reikalauja atitinkamos duomenų perdavimo kokybės. Prognozuojama, kad pasaulyje per ateinančius 5 metus mobiliais įrenginiais perduodamų duomenų apimtis išaugs 30 kartų. Skaitmeninių duomenų apimtys padvigubėja greičiau nei per dvejus metus ir ši tendencija ateityje gali spartėti. Visa tai reikalauja pastovaus tinklo infrastruktūros ir joje teikiamų paslaugų palaikymo bei plėtros užtikrinimo.
12. LITNET bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vidaus ir tarptautinių ryšių plėtros galimybių įvertinimui buvo atlikta 7-os BP finansuojama galimybių studija „Porta Optica Study“ (IST 026617). Projekto išvadose yra nurodoma, kad tiesioginiai optiniai sujungimai yra efektyvus sprendimas užtikrinant naujausias informacijos perdavimo galimybes šalių akademinėms bendruomenėms. TERENA 2007 metais atliktos EARNEST studijos duomenys patvirtino šią tendenciją. Tai, kad Lietuvos mokslininkai negali naudotis tiesioginiais sujungimais su ES mokslo centrais, jau šiuo metu riboja galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose.
13. Optinių duomenų perdavimo ryšių infrastruktūros aprėpties ir efektyvumo padidinimas panaudojant tamsiąją optiką ir bangų sutankinimą užtikrina duomenų perdavimo spartų ir kokybės didinimo galimybes, sudaro sąlygas paskirstytoms ir virtualioms tyrėjų darbo grupėms naudotis visais elektroniniais ištekliais tinkle. Numatoma tiesiogiai optiniais kanalais sujungti miestus, kuriuose yra aukštojo mokslo institucijos ir mokslo institutai, taip pat sujungti LITNET su kaimyninių šalių akademiniais tinklais.
14. LITNET jungia 52 aukštųjų mokyklų padalinius (125 – įskaitant aukštųjų mokyklų fakultetų, bendrabučių kitų struktūrinių padalinių jungimus), 31 mokslinių tyrimų institutų padalinį, 8 mokslo ir technologijų parkus ir 730 švietimo įstaigų (2011m. I pusmečio duomenys). Mokslo ir studijų srityje LITNET aprėptis pasiekė natūralias ribas, tačiau LITNET kol kas jungia tik 45% šalies bendrojo lavinimo mokyklų. Šiuo metu, baigiantis plačiajuosčio ryšio kaimiškose vietovėse įgyvendinimo antrajam etapui ir Lietuvai esant tarp pasaulio lyderių optinių ryšių srityje, yra palankios galimybės plėsti vientisą plačiajuostį švietimo įstaigų tinklą kaip LITNET tinklo poaibį ir įdiegti jame visas reikalingas paslaugas.
15. LITNET infrastruktūrą sudaro:
15.1. magistralinis optinis žiedas, jungiantis penkis didžiuosius miestus. Kadangi būtent šiuose miestuose sukoncentruotas beveik visas mokslo ir studijų potencialas, žiedo parametrai yra esminiai užtikrinant mokslo ir studijų institucijų poreikius duomenų perdavimui. Šiuo metu duomenų perdavimą žiede užtikrina įranga, įsigyta vykdant ES struktūrinės paramos projektą 2006–2007 metais. 2010 metais bendradarbiaujant su VĮ „Infostruktūra“ įdiegta 4 spalvų DWDM sistema, turinti minimalias galimybes užtikrinti tiesioginius ryšius tarp institucijų. Siekiant užtikrinti didelių spartų prieigą institucijoms ir tarpinstituciniams, tarptautiniams projektams ir GEANT paslaugų tęstinumą iki mokslo ir studijų institucijų, ateityje būtina tolesnė žiedo modernizacija. Reikės atnaujinti duomenų perdavimo įrangą, padidinti magistralinio tinklo spartas iki 40–100 Gbps ir įdiegti pažangią DWDM technologiją, užtikrinančią iki 80 spalvų ir dinaminį komutavimą, bei multipleksavimą (ROADM);
15.2. ryšių į savivaldybes tinklas, jungiantis 47 miestus ir rajonus. Juose įrengti institucijų jungimo mazgai ir tinklo apsauginės stotys. Ryšių spartos 2011 metų pabaigoje sieks 100–200 Mbps. Didėjant prijungtų švietimo įstaigų skaičiui ir paslaugų apimčiai būtina didinti spartas iki 1 Gbps ir ryšių pateikiamumą įdiegiant žiedinę topologiją;
15.3. institucijų jungimo mazgai ir juos sujungiantys miestų optiniai tinklai. Istoriškai, minimaliomis sąnaudomis plėtojant miestų optinius tinklus nuo jau prijungtos institucijos iki dar neprijungtos, šiuo metu penkiuose didžiuosiuose miestuose yra daugiau kaip 60 jungimo mazgų. Šią infrastruktūrą reikia pervarkyti mažinant mazgų skaičių ir juos modernizuojant, pertvarkant kai kuriuos optinius ryšius, norint įvertinti institucijų geografinius pasikeitimus vykstant įvairioms reorganizacijoms.
16. Prie LITNET prijungtų institucijų jungimo spartų pasiskirstymas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Prie LITNET prijungtų institucijų jungimo spartų pasiskirstymas.
| Institucija |
iki 2 Mbps |
2–10 Mbps imtinai |
10–100 Mbps |
100 Mbps ir daugiau |
Iš viso |
| Aukštoji mokykla (įskaitant visų padalinių jungimus) |
3 |
12 |
17 |
93 |
125 |
| Bendrojo lavinimo mokykla |
147 |
389 |
66 |
11 |
613 |
| Mokslinių tyrimų institutas (įskaitant padalinių jungimus) |
5 |
6 |
|
20 |
31 |
| Švietimo pagalbos įstaiga |
3 |
4 |
1 |
10 |
18 |
| Profesinio mokymo įstaiga (įskaitant padalinių jungimus) |
22 |
43 |
6 |
4 |
75 |
| Mokslo ir technologijų parkas |
|
|
|
8 |
8 |
17. Visi universitetai ir kolegijos įjungti į LITNET tinklą optiniais kabeliais. Jų jungimo spartos nuo 100 Mbps iki 10 Gbps atitinka šių dienų poreikius, tačiau jos turi būti nuosekliai didinamos. Numatomas vidutinis didinimas apie 1,5 karto per metus. Radijo ryšių sistema šiuo metu yra morališkai pasenusi ir galutinai bus panaikinta 2011 metų pabaigoje. Didėjant aktyvaus turinio apimtims kompiuterių tinkle būtina užtikrinti didesnes spartas bendrojo lavinimo mokyklų prijungimui. Šiuo metu ne mažesnes kaip 30 Mbps spartas per optinę prieigą turi 71% mokyklų, o 29% mokyklų prieigos spartos yra tik 2–6 Mbps. Iki 2016 metų kiekvienai mokyklai turi būti suteikta ne mažesnė nei 100 Mbps sparta, o LITNET turi jungti ne mažiau kaip 80% šalies mokyklų.
18. LITNET turi susijungimus tarpusavio duomenų apsikeitimui su visais Lietuvos interneto paslaugų teikėjais.
19. LITNET uždaviniams vykdyti sukurti techniniai centrai šešiuose universitetuose, kurie yra LITNET-3 programos vykdytojai. Jie rūpinasi LITNET plėtra ir priežiūra.
20. LITNET pagrindinių parametrų dinamika nuo 2005 metų parodyta šio priedo 2 lentelėje. Iš lentelės duomenų matyti, kad parametrų plėtra gana harmoninga iki 2009 metų. LITNET ryšių sistema 2008 metais pasiekė tokį lygį, kad visi mokslo projektai gauna patikimus tarpinstitucinius ir tarptautinius duomenų perdavimo kanalus taip, kad projektų vykdytojams belieka tik įsigyti lokalią komunikacinę įrangą skaičiuojamiesiems resursams prijungti. Nuo 2009 metų techninių parametrų augimas smarkiai sulėtėjo ir ateityje jų negerinimas neišvengiamai atsilieps paslaugų kokybei.
2 lentelė. LITNET pagrindinių parametrų dinamika nuo 2005 m. iki 2010 m.
|
|
2005 |
2006 |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
| Ryšio su GEANT tinklu sparta |
622 Mbps |
1000 Mbps |
2,5 Gbps |
10 Gbps |
5 Gbps |
5 Gbps |
| Ryšio su pasauliniu Internet tinklu sparta |
240 Mbps |
545 Mbps |
600 Mbps |
2,2 Gbps |
1,3 Gbps |
2 Gbps |
| Magistralės sparta |
4x200+1000 Mbps |
4x200+1000 Mbps |
5x1+10 Gbps |
5x1+10 Gbps |
5x1+10 Gbps |
5x1+10 Gbps |
| Ryšių į rajonus, vnt. |
22 |
26 |
31 |
41 |
40 |
40 |
| Ryšių į rajonus spartos |
4–20 Mbps |
10–50 Mbps |
10–50 Mbps |
20–100 Mbps |
10–50 Mbps |
20–100 Mbps |
| Optiniu ryšiu prijungtų institucijų skaičius |
170 |
210 |
263 |
554 |
603 |
702 |
21. Kompiuterių tinklo saugumui užtikrinti yra įkurta tinklų ir informacijos saugumo incidentų reagavimo grupė LITNET CERT, kurios pagrindinė paskirtis – didinti LITNET tinklo atsparumą saugumo grėsmėms. Ji stebi kompiuterių tinklo būklę, registruoja saugumo įvykius ir į juos tinkamai bei laiku reaguoja, imasi saugumo prevencinių veiksmų, atlieka kompiuterinių incidentų tyrimus, teikia naudotojams konsultacijas tinklo saugumo klausimais, analizuoja kompiuterinio saugumo situaciją LITNET tinkluose ir vykdo kompiuterinių incidentų prevenciją. LITNET CERT dalyvauja tarptautiniuose projektuose bei tarptautinėse organizacijose, koordinuojančiose tokių tarnybų veiklą Europoje ir pasaulyje bei organizuoja nacionalinį forumą ABUSE-LT. Pasaulio kompiuterių saugumo incidentų tarnybų veiklas koordinuoja organizacija FIRST, turinti daugiau nei 200 narių. LITNET CERT tapo FIRST nare 2003 metais. Europos akademinių tinklų asociacija TERENA vykdo veiklą TF-CSIRT, kurios tikslas padėti vystyti CERT tarnybas Europoje, kelti CERT tarnybų ekspertinių žinių lygmenį, vykdyti iniciatyvas saugumo srityje Europoje.
22. Spręsdama saugumo problemas LITNET CERT tarnyba per metus ištiria daugiau nei 3000 saugumo pažeidimų, imasi priemonių juos sustabdyti, kuria informacinius dokumentus saugumo tematika, realizuoja kitus techninius sprendimus.
23. Mokyklų tinklo apsaugai kiekviename rajone įrengtos ugniasienės. Sukurta sistema, leidžianti tikslų ir lankstų mokyklų tinklų srautų valdymą. Sistema leidžia apriboti tik konkretaus (virusais užkrėsto) kompiuterio interneto srautus, tuo pačiu neužkertant galimybės atnaujinti pažeisto kompiuterio programinę įrangą, iš interneto atsisiųsti kompiuteriui tvarkyti būtiną įrangą. Taip pat pažeisto kompiuterio vartotojui suteikiama informacija apie kilusias problemas bei problemos sprendimo būdus. Šiuo metu šios sistemos pagalba galima valdyti 744 mokyklų iš 33 Lietuvos regionų kompiuterių srautus.
24. Šios programos vykdymo laikotarpiu numatomas masinis Interneto protokolo keitimas iš senojo IPv4 į naują IPv6. LITNET specialistai yra sukaupę unikalią patirtį diegdami IPv6. Jau 2006 metais LITNET inicijavo naujo Interneto protokolo IPv6 diegimą tarpinstituciniame lygmenyje, o pastaraisiais metais jau vyksta praktinis naujo protokolo diegimas LITNET institucijų tinkluose. Platesnį praktinį diegimą ypač paspartino neseniai KTU sukurtas ir naudojamas originalus IPv4 adresų transliatorius į IPv6 formatą. Plečiantis IPv6 panaudojimams, jau šiuo metu būtina naudoti įrangą, palaikančią tiek patį IPv6, tiek su juo susijusius pagalbinius protokolus.
25. Didėjant informacinių technologijų paslaugų kiekiui ir kokybei, auga šių paslaugų saugumo užtikrinimo mechanizmų kompleksiškumas. Itin svarbus dėmesys užtikrinant saugumą yra skiriamas asmens tapatybės identifikavimo procesui. Siekiant padidinti tapatybės nustatymo procedūros saugumą ir efektyvumą yra įkuriamos skaitmeninės tapatybės federacijos, kurių nariai sutaria dėl taisyklių, standartų ir technologijų identifikuojant asmens tapatybę. 21 Europos šalis yra įkūrusi SAML standartu pagrįstą skaitmeninės tapatybės federaciją savo akademiniuose tinkluose. LITNET tinkle skaitmeninės tapatybės federacija nėra įkurta, yra atlikti pradiniai darbai tam, kad pradėtų funkcionuoti federacijos įkūrimui reikalingi standartai ir technologijos. Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas pradėjo eksploatuoti vieningo prisijungimo sistemas, kurios palaiko SAML standartą.
26. Prijungtoms institucijoms LITNET teikia šias paslaugas:
26.1. serverių sertifikatų išdavimo paslauga, kuria naudojasi 12 universitetų, 2 mokslinių tyrimų institutai, 2 kolegijos, 2 mokyklos, 4 kitos institucijos (ŠMM, ŠITC, LSAS, VUSA);
26.2. interneto svetainių talpinimo paslauga mokykloms, įskaitant Internet vardų srities suteikimą svetainei, instrukcijas ir mokymus, kaip patenkinti institucijų svetainėms keliamus reikalavimus. Paslauga naudojasi 930 švietimo institucijų;
26.4. reagavimas į kompiuterių saugumo incidentus institucijų tinkluose (saugumo pažeidimų tyrimas, informacijos pateikimas, atakų sustabdymas, pagalba atstatant sistemas po pažeidimo);
26.5. Eduroam bevielio tinklo autentifikacijos LITNET federacijos centrinės infrastruktūros palaikymas;
27. Naudojant LITNET infrastruktūrą ir iš dalies išteklius, prisijungusios institucijos įgyvendina bendrus informacinių technologijų projektus.
28. Daugelis ES mokslo ir studijų kompiuterių tinklų teikia daugiau ir įvairesnių paslaugų negu LITNET. Pažymėtinos:
28.5. balso perdavimas per IP protokolą (VoIP), su užsieniu (nrenum) ir pritaikytas mobilioms technologijoms;
28.8. elektroninio komunikavimo paslaugos prijungtoms institucijoms (el. paštas, tinklalapių talpinimas);
29. LITNET būtina išplėsti vartotojams teikiamų paslaugų spektrą. LITNET turi pasiekti visišką suderinamumą su de facto akademinių tinklų standartais tapusiomis autentifikavimo ir sertifikatų paslaugomis, taip pat pradėti teikti labai didelių investicijų nereikalaujančias duomenų pasaugojimo paslaugas. Pradėti tikslinga nuo tokių aktualių ir sąlyginai paprastų paslaugų kaip failų persiuntimas ir rezervinių duomenų kopijų saugojimas. LITNET užtikrina didelės spartos duomenų perdavimą į ES ir pasaulio mokslo ir studijų kompiuterių tinklus ir Internet tinklą visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms, mokslinių tyrimų institutams, kitoms mokslo ir studijų sistemos institucijoms, švietimo ir kultūros įstaigoms, bibliotekoms bei muziejams.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ
30. LITNET-3 programos SSGG analizė pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. SSGG analizė.
| STIPRYBĖS |
SILPNYBĖS |
| 1. LITNET į vieną modernų tinklą jungia Lietuvos mokslo, studijų ir švietimo institucijų kompiuterių tinklus. Institucijos jungiamos kelis kartus didesnėmis spartomis, negu tai daroma komerciniuose tinkluose. 2. LITNET yra integruotas į bendrą Europos akademinių kompiuterių tinklų erdvę, o jo plėtra atitinka Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos strateginius prioritetus. Tinklas turi moderniausią ir labiausiai išplėtotą Baltijos šalyse duomenų perdavimo infrastruktūrą. 3. Tarpmiestinė magistralė jungia visus didžiuosius miestus ir yra sudaryta pažangių technologijų pagrindu, naudojant optines gijas. Ryšio linijose naudojama bangų sutankinimo technologija. Magistraliniuose mazguose įdiegta galinga paketų perdavimo ir eksploatacinė įranga, užtikrinamas 99,9% magistralinių linijų patikimumas. 4. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Kėdainiuose sukurti optiniai tinklai, jungiantys miestų mokslo ir studijų institucijas ir švietimo įstaigas. 5. Didžiausią patirtį Baltijos šalyse turinti tinklo saugumo incidentų tyrimo grupė LITNET CERT užtikrina greitą ir efektyvų tinklo saugumo problemų sprendimą. 6. LITNET tinklu naudojamasi įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamus projektus, tokius kaip LieMSIS/IMSIS, eLABa informacinės sistemos, LieDM tinklas. 7. Dėl LITNET tolesnės veiklos pasiektas susitarimas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir 6 universitetų. Sukurta valdymo struktūra, pasirašyti susitarimai. |
1. Nėra sujungimų optinėmis linijomis su kaimyninių šalių akademiniais tinklais ir tai neleidžia Lietuvos mokslo ir studijų sistemos darbuotojams, studentams naudoti lygiavertę instrumentinę bazę (tinklą) su kolegomis užsienyje. 2. Dėl plėtros nevykdymo nuo 2008 metų dalyje tinklo nėra paslaugų tęstinumo nuo magistralių iki galutinių vartotojų – laboratorijų, duomenų centrų per miestų ir LITNET institucijų tinklus. 3. Šiuo metu įgyvendintos iki 1 Gbps sparta veikiančios duomenų perdavimo magistralės, nepakankamos kai kuriems šiuolaikiniams taikymams ir siekiant užtikrinti aukštą pateikiamumą. 4. LITNET tinkle neteikiamos Europos akademiniams tinklams įprastos duomenų saugojimo paslaugos. Lietuvos mokslo ir studijų sistemos darbuotojams, studentams yra aktualios duomenų saugojimo ir kopijavimo paslaugos. Europos akademiniai tinklai jau dirba vartotojų mobilumo, „debesų“ technologijų diegimo, media (video) paslaugų teikimo srityse. LITNET iki šiol tokių veiklų nevykdė. 5. Nėra bendros bendrojo ugdymo mokyklų jungimo politikos, derinančios autonomiškumo ir centralizuoto paslaugų teikimo principus, todėl LITNET apima tik 45 procentus bendrojo ugdymo mokyklų. |
| GALIMYBĖS |
GRĖSMĖS |
| 1. LITNET plėtra atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginius priritetus, todėl gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir kitų lėšų. 2. Sukurta ir nuolat modernizuojama LITNET infrastruktūra leidžia sudaryti sąlygas mokslininkų nuotoliniam darbui realiame laike tarptautinių projektų virtualiose darbo grupėse ir kolektyvuose. 3. Toliau vystant jau sukurtą LITNET infrastruktūrą yra realios galimybės per keletą metų išlyginti Lietuvos mokslo ir studijų proceso dalyvių galimybes bendrauti ir bendradarbiauti savo veiklos srityje su jų kolegų galimybėmis kitose ES šalyse. 4. Nuolatinis dėmesys LITNET veiklos tobulinimui iš esmės įtakos informacinės visuomenės ir naujos tinklo visuomenės (networked society) vystymąsi. 5. Naujausiomis technologijomis pagrįstas ir pasaulinius standartus atitinkantis tinklas su išvystyta informacinių technologijų infrastruktūra ateityje taps svarbiu mokslinių tyrimų instrumentu. |
1. Dėl investicijų stokos Lietuvos mokslininkams gali tapti neprieinamos galimybės dalyvauti aukščiausio lygio pasauliniuose projektuose, kurie kelia specialius reikalavimus duomenų perdavimui. Nesant investicijų į infrastruktūrą, gali ženkliai didėti ryšio kanalų nuoma. 2. Pažangios e-infrastruktūros, tiesioginių optinių sujungimų su kaimyninėmis šalimis Lietuvoje nebuvimas neigiamai veiks (didins eksploatacijos kaštus) viso Baltijos šalių regiono e-infrastruktūros plėtrą ir jau pradėtų bendrų projektų įgyvendinimą. 3. Komerciniai tiekėjai siūlydami „pigesnius produktus“ ir nepaisydami švietimo ir mokslo institucijų specifinių poreikių (bendradarbiavimas, saugumas) gali prisivilioti pavienes švietimo ir mokslo institucijas, taip išardydami vieningą tinklą ir neleisdami naudotis jo teikiamais privalumais. |
IV. LITNET-3 PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, VEIKLOS KRYPTYS
31. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET tikslas – teikti duomenų perdavimo ir kitas inovatyvias e-paslaugas tarptautinei ir tarpinstitucinei Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų veiklai užtikrinti.
32. Atsižvelgiant į atliktą SSGG analizę, nustatomi tokie LITNET-3 programos uždaviniai:
32.1. pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama plėtoti šiuolaikines ir inovatyvias paslaugas LITNET tinkle;
33. Įgyvendinant pirmąjį uždavinį nustatomos šios veiklos kryptys:
33.2. greitis – ryšio kanalų plėtra Lietuvos viduje iki 10Gbps ir tarptautiniuose tinkluose, dalyvaujant Baltic Ring projekte;
33.3. mokyklų tinklas – vieningo švietimo institucijų tinklo sukūrimas, įgyvendinant saugaus Interneto koncepciją;
34. Įgyvendinant antrąjį uždavinį nustatomos veiklos kryptys, susijusios su esamo LITNET tinklo palaikymu ir užtikrinančios vartotojų technologinių poreikių tenkinimą:
V. LITNET-3 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
36. LITNET-3 programos vykdymą koordinuoja Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET taryba (toliau – Taryba), sudaryta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-436, veikianti vadovaudamasi tuo pačiu švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintu Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET tarybos darbo reglamentu.
37. Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutartimi Nr. S-12, LITNET-3 programos vykdytojais yra Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.
38. LITNET-3 programos finansavimo šaltiniai:
39. LITNET-3 programos finansavimas:
39.1. valstybės biudžeto lėšomis išlieka pastovus. Atsižvelgiant į medžiagų ir paslaugų kainų augimą 2016 m. LITNET-3 programos vykdymui skiriama 6,5 proc. daugiau valstybės biudžeto lėšų išlaidoms nei 2012 metais.
39.2. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis užtikrinamas rengiant ir vykdant valstybinius planinius projektus:
39.2.1. 2011 m. pradėtą vykdyti projektą VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-002 „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“. Projekto vertė – 2001,43 tūkst. Lt, 2011 m. panaudota 181,9 tūkst. Lt;
39.2.2. projektą „Saugios e-mokymo infrastruktūros sukūrimas“, kuris bus parengtas ir pradėtas vykdyti 2012 metais;
39.2.3. projektą „Mokslo ir studijų institucijoms teikiamų naujausių informacijos technologijų plėtra“, kuriuo numatoma spręsti tris uždavinius: „Sukurti vieningą mobilių technologijų aplinką Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo naudotojams“, „Užtikrinti naujausiomis technologijomis pagrįstą duomenų perdavimo terpę Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms“ ir „Atnaujinti techninę ir programinę įrangą e-paslaugų teikimui naudojant „debesų“ technologijas“. šis projektas bus parengtas ir pradėtas vykdyti 2014 metais.
40. Paraiškas LITNET-3 programos 39.2.2 ir 39.2.3 punktuose nurodytiems Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektams ir pačius projektus parengia ir Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET struktūros ir valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-436, nustatyta tvarka paskirtas administruojantis universitetas.
41. Administruojantis universitetas kartu su kitais programos vykdytojais vykdo aktyvią finansavimo šaltinių paiešką, rengia ir teikia projektus Europos Sąjungos struktūrinės paramos, Europos Sąjungos Bendrųjų programų ir kitų finansavimo šaltinių lėšoms gauti.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. LITNET-3 programa parengta remiantis 2011 metų I pusmečio duomenimis ir tendencijomis. Pasikeitus situacijai, programa gali būti keičiama Tarybos teikimu.
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų
kompiuterių tinklo LITNET veiklos
užtikrinimo ir plėtros 2012–2016 metų
programos „LITNET-3“
1 priedas
LITNET-3 PROGRAMOS PRIEMONIŲ APRAŠAS
1. LITNET-3 programos 1 uždavinys „Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama plėtoti šiuolaikines ir inovatyvias paslaugas“ įgyvendinamas vykdant šias priemones:
1.1. Padidinti Eduroam bevielės prieigos aprėptį, taip padidinant LITNET prieinamumą mobiliems vartotojams.
LITNET vartotojai, įsigydami vis daugiau mobilių įtaisų, turi poreikį jungtis prie interneto ne tik savo institucijoje, bet ir kitose vietose (kitose institucijose, bibliotekose, kavinėse ir pan.). Tačiau už institucijos ribų dažniausiai jie priversti naudotis komercinių tiekėjų paslaugomis. Sekant kitų Europos šalių pavyzdžiu ir jau sukaupus patirtį Lietuvos universitetuose, tikslinga plėsti vieningą bevielės prieigos sistemą Eduroam.
Šiai plėtrai skirtinos institucijų lėšos, įdiegiant po 100 naujų įrenginių kasmet, taip pat iš dalies finansuojant ir valstybės biudžeto lėšomis centrinės sistemos eksploataciją ir plėtrą į viešas vietas, sudarant sutartis su kitais interneto teikėjais.
1.2. Išplėsti Eduroam modelį naudojant mobilius ryšius.
Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslo ir studijų kompiuterių tinklų atstovai vieningai sutaria, kad duomenų perdavimo paslaugos mobiliems vartotojams tampa vis aktualesnės. Prognozuojama, kad pasaulyje per ateinančius 5 metus mobiliais įrenginiais perduodamų duomenų apimtis išaugs 30 kartų. Norint pasiūlyti vieningą sprendimą, apimantį visas paslaugas vartotojams, LITNET turėtų sudaryti sutartį su mobiliais operatoriais dėl jų paslaugų vieningo pirkimo arba pats tapti virtualiu mobilaus tinklo operatoriumi. Tokios paslaugos yra naujos ir dar tik pradedamos diegti kai kurių ES šalių mokslo ir studijų kompiuterių tinkluose. Todėl prieš jas diegiant 2013 metais bus atlikta išsami galimybių studija. Tam numatoma 20 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų. Jei galimybių studijos išvados bus teigiamos, vieningas sprendimas bus įdiegtas vykdant planuojamo ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslo ir studijų institucijoms teikiamų naujausių informacijos technologijų plėtra“ uždavinį „Sukurti vieningą mobilių technologijų aplinką Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo naudotojams“. Detalesnis šio projekto aprašymas pateiktas LITNET-3 programos 2 priedo 3 punkte.
Virtualaus tinklo operatoriaus veikimą numatoma pradėti 2014 m. pabaigoje kaip pilotinį projektą, iki galo įdiegiant paslaugą 2015 metais. Mobiliu ryšiu besinaudojantiems vartotojams numatoma naudoti tą pačią autentifikavimo schemą kaip ir Eduroam. Sukurtas paslaugas po 2016 metų numatoma palaikyti iš vartotojų abonentinių mokesčių.
Sistemų eksploatacinėms išlaidoms 2014–2016 metais kasmet bus skiriama 30–50 tūkst. Lt institucijų lėšų ir 10–50 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų priklausomai nuo priemonės diegimo eigos.
1.3. Padidinti kompiuterių tinklo pralaidumą iki 10 Gbps, užtikrinant tinklo institucijų besikeičiančius poreikius.
Esama 1 Gbps prieiga jau nebetenkina dabartinių mokslo ir studijų institucijų poreikių didžiuosiuose miestuose. Žvelgiant į esamas tinklo informacijos perdavimo tendencijas (skaitmeninių duomenų kiekis pasaulyje padvigubėja greičiau nei kas dvejus metus), iki 2015 metų daugumos mokslo ir studijų institucijų vidaus tinklų bus įgyvendinti naudojant 10 Gbps technologiją, o didžiausių institucijų tinkluose bus pradėta naudoti 100 Gbps technologija. Todėl būtina pasiekti galimybę institucijoms suteikti 10–100 Gbps prieigą. Tam reikia iš dalies atnaujinti ir modernizuoti:
- optinių kabelių infrastruktūras miestuose;
- įrangą techniniuose centruose ir mazguose;
- duomenų perdavimo galimybes magistralėje.
Komunikacinę įrangą LITNET mazguose tenka nuolat atnaujinti, keičiant pasenusią ir per silpną nauja. 2012–2013 metais tai bus atliekama iš universitetų lėšų (po 40 tūkst. Lt), pakeičiant įrangą kasmet bent 8 mazguose.
Magistralėje šiuo metu pagrindine problema yra 1 Gbps sparta šiaurine žiedo dalimi, kas yra nepakankama pietinės dalies gedimo atveju ir mažina patikimumą. 2012 metais universitetų lėšomis (180 tūkst. Lt) LITNET techniniuose centruose bus laikinai (2–3 metams) įdiegta įranga, leidžianti iki 10 Gbps spartą ir sudaranti galimybes bent 8 didžiausioms institucijoms gauti 10 Gbps prieigas į magistralę Vilniaus ir Kauno centruose.
Siekiant užtikrinti 10 Gbps prieigą į magistralę LITNET institucijoms didžiuosiuose miestuose, 1 Gbps ryšio linijas nuo magistralės iki rajonų centrų ir galimybę panaudoti LITNET magistralės resursus Baltic Ring projektui, būtina esminė magistralinio tinklo modernizacija. Ji bus atliekama vykdant planuojamo ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslo ir studijų institucijoms teikiamų naujausių informacijos technologijų plėtra“ uždavinį „Užtikrinti naujausiomis technologijomis pagrįstą duomenų perdavimo terpę Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms“. Detalesnis šio projekto aprašymas pateiktas LITNET-3 programos 2 priedo 3 punkte.
1.4. Jungiantis į Baltic Ring projektą, prisijungti prie Lenkijos akademinio tinklo.
LITNET, neturėdamas tinkamų ryšių su kaimynėmis šalimis, neišnaudoja galimybių atpiginti GEANT ryšius, geresnės kokybės ryšiais susijungti su Europos mokslininkų bendruomene. LITNET dalyvaus Baltic Ring projekte, kurį vykdant bus sukurta optinė duomenų perdavimo infrastruktūra Helsinkis–Hamburgas per Baltijos šalis ir Lenkiją. Tai sudarys galimybes tiesioginiams ryšiams tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, o integravus šią infrastruktūrą su GEANT optine infrastruktūra – praktiškai su visomis Europos šalimis.
Pirmu žingsniu šia kryptimi būtų optinio ryšio iki Lenkijos sienos įrengimas ir jo sujungimas su ten jau esančiu Lenkijos akademinio tinklo kabeliu. Sujungimas būtų įgyvendintas taip, kad jį būtų galima panaudoti kaip Lietuvos indėlį į Baltic Ring projektą. Jei būtų ES struktūrinės paramos lėšų sutaupyta priemonėse, finansuojamose 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ lėšomis, sujungimas būtų atliktas jau 2012 metais, tam papildant dabar vykdomą ES struktūrinės paramos projektą „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“ nauja veikla. Detalesnis šis veiklos aprašymas pateiktas LITNET-3 programos 2 priedo 1 punkte. Ryšio įrengimui reikalingas optines gijas nuo Kauno iki Lenkijos sienos numatoma nuomoti nuo 2012 metų vidurio. Nuomai reikia 92 tūkst. biudžeto lėšų Lt 2012 metais, o vėliau – po 200 tūkst. Lt kasmet. Nesant minėtų sutaupymų, šios priemonės įgyvendinimui bus naudojamos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos programavimo periodo lėšos.
1.5. Sukurti vieningą mokyklų plačiajuostį tinklą.
Šiuo metu į mokyklas ateinančios naujovės (skaitmeniniai vadovėliai, kompiuterizavimo mastai, kai kiekvienas vaikas turės galimybę naudotis savo asmeniniu įrenginiu) reikalauja naujo požiūrio. Siekiant užtikrinti efektyvias naujų technologijų, visų pirma mobilių įrenginių (planšetinių kompiuterių, „netbook“ ir pan.), panaudojimo ugdyme galimybes, reikia įdiegti papildomas kompiuterių tinklų priemones. Mokyklose turi būti bevielio tinklo zonos. Jų padengimas turi atitikti naujų mokymo priemonių diegimo poreikius. Bevielio tinklo prieigos turi užtikrinti saugumą ir interneto resursų naudojimo kontrolę. Mokyklos bevielis tinklas turi užtikrinti du pagrindinius planšetinių kompiuterių panaudojimo pamokose scenarijus – naudoti e-mokymo portalą, kurio pagrindinė dedamoji būtų virtuali mokymo aplinka, ir naudoti mokytojo kompiuterio valdomą lokalią mokymo aplinką. Vyrauti turėtų e-mokymo portalas, kuriame integruota mokymo medžiaga, mokymo proceso valdymas ir sąveika su kitomis sistemomis: e-dienynais, registrais, duomenų bazėmis. Žymiai svarbesniais tampa interneto prieigos parametrai – sparta, ryšio patikimumas ir saugumas. Mokyklas turėtų pasiekti ne mažesnė kaip 100 Mbps interneto sparta. E- mokymo portale būtina įdiegti vieningą autentifikacijos sistemą tiek virtualiai mokymo aplinkai, tiek kitoms autorizuojamoms interneto paslaugoms. Mokyklos, siekdamos užtikrinti saugų internetą pagal esamus reikalavimus, turi užtikrinti turinio srauto kontrolę. Tam bus sukurta lanksčiai prie mokyklų reikalavimų pritaikoma filtrų sistema, paremta užsienio juodųjų sąrašų prenumeravimu ir atitinkamų lietuviškų sąrašų sukūrimu ir palaikymu. Mokytojams suteikiama galimybė valdyti konkrečioje pamokoje ugdymui reikalingų interneto resursų pasiekimą. Šios priemonės įgyvendinimui 2012 metais bus parengtas ir pradėtas vykdyti ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas projektas „Saugios e-mokymo infrastruktūros sukūrimas“. Detalesnis šio projekto aprašymas pateiktas LITNET-3 programos 2 priedo 2 punkte.
Iš valstybės biudžeto lėšų kasmet bus skiriama po 300 tūkst. Lt ryšio paslaugų mokykloms pirkimui siekiant išvengti skaitmeninės atskirties ir užtikrinti vienodas galimybes kaimiškųjų vietovių mokyklose, taip pat užtikrinti sklandų perėjimą prie plačiajuosčio interneto atsiradus techninėms galimybėms. Kadangi bevielės prieigos potencialiai sudaro dideles saugumo spragas, numatoma centralizuota bevielių prieigų priežiūra pradedant nuo saugios e-mokymosi infrastruktūros projekte dalyvaujančių mokyklų. Tai apimtų vieningą konfigūravimą, veikimo stebėjimą ir gedimų nustatymą. Kasmet tam bus skiriama po 80 tūkst. Lt. Operatyvios pagalbos centro veiklai – po 50 tūkst. Lt.
1.6. Teikti e-paslaugas vartotojams naudojant „debesų“ technologijas.
Siekiant patenkinti LITNET institucijų poreikius skaitmeniniams resursams ir informacinių technologijų paslaugoms, LITNET tinkle tikslinga įdiegti informacinių technologijų resursų „debesų“ technologijas, konsoliduojant šiuo metu esamus universitetų skaitmeninius resursus, o 2015–2016 metais juos plėtojant ES struktūrinės paramos lėšomis. Šie resursai būtų naudojami bendrainstitucinėms veikloms, tokioms kaip virtuali mokymo aplinka mokykloms ar WEB videokonferecijos. Taip pat bus pertvarkytos ir tradicinės paslaugos (el. paštas, tinklapiai, tinklaraščiai), didinant paslaugų prieinamumą ir patikimumą. Tai suteiks naujas funkcines galimybes, leis įvesti paslaugų prenumeratą ir individualų parametrizavimą. Šiomis paslaugomis naudosis ne mažiau kaip 900 švietimo ir mokslo institucijų. Naudojant „debesų“ technologijas LITNET galės suteikti resursus specifinėms paslaugoms teikti. Jos yra reikalingos kiekvienai institucijai, tačiau reikalauja specifinių žinių ir specialių duomenų saugojimo būdų. Tai rezervinių kopijų tvarkymas, didelių failų persiuntimas ir tarnybinių stočių fiksuojamų įvykių žurnalų saugojimas.
Turimų skaitmeninių duomenų archyvavimas tampa vis aktualesniu uždaviniu visoms mokslo ir studijų bei švietimo institucijoms, nes sudėtinga ir brangu visoms joms įsidiegti reikalavimus atitinkančias sistemas. Turint išvystytą duomenų perdavimo sistemą ir taikant „debesų“ technologijas būtų racionalu sukurti centralizuotą rezervinių kopijų tvarkymo sistemą. 2013 m. numatoma atlikti poreikių analizę ir paruošti techninę užduotį. Dabartiniu vertinimu tokiai sistemai reiktų bent 300 TB apimties duomenų saugojimo resursų.
Jau 2012 metais bus įdiegta autorizuota garantuoto pristatymo didelių failų perdavimo paslauga, leidžianti išvengti šiuo metu galiojančių elektroninių laiškų dydžio apribojimų. Šiuo metu nėra visiems priimtinos tokios technologijos, nes egzistuojančios standartizuotos priemonės prieinamos tik informacinių technologijų specialistams, o kitos nepatikimos ir nesaugios. Įranga šiai paslaugai bus naudojama iš konsoliduotų universitetų resursų.
Šiuo metu tinklo saugumo tarnybai nemažai problemų kelia institucijų elektroninių paslaugų serverių žurnalų saugojimas. Dažnoje institucijoje nesugebama išsaugoti šiuos žurnalus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl komplikuojasi tinklo incidentų tyrimas. Tokią 100 TB talpos saugyklą naudojant konsoliduotus universitetų resursus numatyta įsteigti 2013 metais.
Bus palaipsniui konsoliduojami universitetų resursai panaudojant universitetų lėšas 2012, 2013 ir 2015 metais. Šie resursai bus laikomi šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiuose universitetų duomenų centruose, užtikrinant jų eksploataciją iš universitetų lėšų. Šių paslaugų teikimui reikalinga techninė ir programinė bazė bus atnaujinama vykdant planuojamo ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslo ir studijų institucijoms teikiamų naujausių informacijos technologijų plėtra“ uždavinį „Atnaujinti techninę ir programinę įrangą e-paslaugų teikimui naudojant „debesų“ technologijas“. Detalesnis šio projekto aprašymas pateiktas LITNET-3 programos 2 priedo 3 punkte.
1.7. Įdiegti LITNET naujus tinklo protokolus.
Tinklų plėtra neatsiejama nuo tinklų protokolų atnaujinimo. Toks poreikis kyla dėl: didėjančio vaizdinės informacijos kiekio mokymo procese (didelės raiškos IP televizijos, IP telefonijos, numatomo erdvinių vaizdų perdavimo); elektroninio mokymo turinio pasikeitimo (didelės raiškos vaizdų įrašai, daugiataškės vaizdo konferencijos); IP protokolo versijų pasikeitimo programos vykdymo laikotarpiu.
Tai ypač aktualu užtikrinant tinkle tinkamas ir šiuolaikines interneto ir telefonijos paslaugas, garso ir vaizdo perdavimą (e-mokymas, IP televizija, VoIP), geografinių technologijų naudojimą.
Protokolai atnaujinami vykdant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“ veiklą „Įdiegti naujus tinklo protokolus LITNET tinkle ir iš esmės pagerinti garso, vaizdo ir kitų duomenų srautų valdymą bei perdavimo kokybę“. Detalesnis šio projekto aprašymas pateiktas LITNET-3 programos 2 priedo 1 punkte. Projektą užbaigus institucijų (20 tūkst. Lt) ir valstybės biudžeto (iki 50 tūkst. Lt) lėšomis bus dengiamos veiklos palaikymo išlaidos.
1.8. Integruoti IPv6 saugos priemones į esamas saugos sistemas.
Šiuo metu senasis interneto protokolas IPv4 palaipsniui keičiamas nauju IPv6. Pastarasis diegiamas ir LITNET infrastruktūroje. Tačiau esamos saugos sistemos veikia IPv4 pagrindu. Sistemoms, naudojančioms IPv6 tinklą, kol kas dar yra mažiau grėsmių, tačiau ateityje joms kils didesnės grėsmės, nei toms, kurios yra tradiciniame IPv4 tinkle. Todėl bus atlikti programavimo, sistemų adaptavimo darbai, kuriems reikės skirti po 30 tūkst. Lt kasmet iki 2014 metų.
1.9. Įdiegti vardinių sertifikatų išdavimo paslaugas.
Vardiniai, Europos mastu unifikuoti sertifikatai būtų elektroninio parašo ekvivalentas mokslo ir studijų institucijoms. Reikalinga infrastruktūra, mokslininkams ir kitiems tyrėjams skirta metodinė medžiaga šiuo metu pradėta rengti vykdant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“ veiklą „Įdiegti priemones ir paslaugas tinklo saugumo ir duomenų perdavimo efektyvumo tyrimams“. Vardinių sertifikatų sistemos, prieinamos kitiems akademinės bendruomenės nariams, įdiegimas 2014 metais bus atliktas universitetų lėšomis (20 tūkst. Lt), o eksploatacijai nuo 2014 metų reikės po 20 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų kasmet.
1.10. Teikti federacinės autentifikavimo sistemos paslaugas.
Bus sukurta elektroninės tapatybės federacija, bendra Lietuvos universitetams ir sujungta su kitų šalių akademinėmis elektroninės tapatybės federacijomis pagal TERENA projektą EDUGAIN.
2012 ir 2013 metais valstybės biudžeto (110 ir 50 tūkst. Lt) ir universitetų lėšomis (po 50 tūkst. Lt) bus atliekami parengiamieji darbai universitetų elektroninės tapatybės valdymo sistemų suderinamumo ir vieningos autentifikavimo sistemos srityse. Mokslininkams ir tyrėjams reikalingas paslaugas integruojanti sistema šiuo metu pradėta rengti vykdant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“ veiklą „Sukurti skaitmeninės tapatybės federacijos infrastruktūrą Lietuvos akademinių institucijų mokslininkams ir tyrėjams“. Pasibaigus projektui, 2014–2016 metais elektroninės tapatybės valdymo sistemų priežiūrai reikės po 20 tūkst. Lt kasmet.
2. LITNET-3 programos 2 uždavinys „Naudojant esamą LITNET tinklą, sudaryti tinkamas galimybes Lietuvos akademinei ir švietimo bendruomenei dalyvauti bendroje Europos ir pasaulio skaitmeninėje erdvėje, tenkinant jų technologinius poreikius“ įgyvendinamas vykdant šias priemones:
2.1. Užtikrinti reikalingą duomenų perdavimo sistemos aprėptį, spartas ir patikimumą.
Atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį eksploatuojant LITNET duomenų perdavimo infrastruktūrą, kasmet būtinos tokios išlaidos: tarpmiestinių ryšių kanalų nuomai (41 ryšio kanalas) – 300 tūkst. Lt metams; LITNET optinės infrastruktūros (tarp LITNET mazgų yra apie 1550 km optinio ryšio kanalų, įskaitant ir optinį žiedą) priežiūrai pagal galiojančias sutartis ir remonto išlaidoms – 600 tūkst. Lt metams; įrangos LITNET jungimo mazguose eksploatacijai ir remontui – 350 tūkst. Lt metams (300 tūkst. Lt priežiūrai ir darbams, 50 tūkst. Lt medžiagoms ir detalėms). Išlaidos elektros energijai (apie 113 kW nuolat) bus dengiamos universitetų lėšomis – po 520 tūkst. Lt kasmet.
2.2. Valdyti tinklo veikimą, tobulinti valdymo įrangą ir procedūras.
LITNET infrastruktūroje (magistralėje, techniniuose centruose ir jungimo mazguose) įrengta daugiau kaip 600 nuotoliniu būdu valdomų ir stebimų įrenginių. Tinklo įrangos stebėsenai, įvykių ir anomalijų analizei, valdymo sistemų priežiūrai ir prieigos kontrolės priemonėms kasmet bus skiriama po 280 tūkst. valstybės biudžeto lėšų. Stebėsenos sistemos programinių priemonių tobulinimas atliekamas vykdant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“ veiklą „Įdiegti priemones ir paslaugas tinklo saugumo ir duomenų perdavimo efektyvumo tyrimams“.
2.3. Dalyvauti GEANT veikloje ir užtikrinti pakankamą ryšį su globaliu internetu.
Dalyvaujant GEANT veikloje LITNET indėlis naudojant 5 Gbps spartos jungtį 2012 metais sudaro 720 tūkst. Lt. 2013 metais GEANT atliks eilinę infrastruktūros modernizaciją. Ji turėtų paliesti ir Baltijos valstybes, jos turėtų patekti į tiesioginę optinę infrastruktūrą ir gauti GEANT+ lygio paslaugas. LITNET įnašas užsakant GEANT+ lygio paslaugas galėtų padidėti iki 1150 Lt per metus. Panaudojant pirmojo uždavinio 4 punkte numatytą jungtį iki Lenkijos ir derinant (bet nedubliuojant) dalyvavimą Baltic Ring projekte su dalyvavimu GEANT veikloje, LITNET įnašas užsakant GEANT+ lygio paslaugas nuo 2014 metų padidės iki 820 tūkst. Lt per metus.
Globalaus interneto sparta nuo 2013 metų bus nuosekliai didinama kasmet maždaug trečdaliu ir 2016 metais pasieks 10 Gbps. Tačiau kasmetinės išlaidos išliks stabilios – apie 550 tūkst. Lt metams.
2.4. Kelti darbuotojų kvalifikaciją, rengti konferencijas ir seminarus, rengti LITNET naudotojų apklausas, vykdyti veiklos administravimą, aktyviai dalyvauti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veiklose.
Kvalifikacijos kėlimui, dalyvavimui TERENA ir GEANT veikloje kasmet reikia po 50 tūkst. Lt, narystės tarptautinėse organizacijose TERENA, FIRST ir RIPE mokesčiams – po 45 tūkst. Lt.
2012, 2014 ir 2016 metais bus surengtos mokslo ir studijų institucijų apklausos apie esamų duomenų perdavimo poreikių tenkinimą, artimiausiems dvejiems metams reikalingus parametrus, debesų kompiuterijos paslaugų poreikius, taip pat apie planus dalyvaujant Eduroam, tapatybės atpažinimo federacijos ir kitų LITNET iniciatyvų veikloje. Apklausų atlikimui ir rezultatų viešinimui reikia po 10 tūkst. Lt, kasmetinėms LITNET konferencijoms rengti – po 20 tūkst. Lt. LITNET veiklos administravimui, projektų ir paraiškų rengimui kasmet reikia po 90 tūkst. Lt.
LITNET saugumo sistemos branduolį sudaro CERT tarnyba, kurioje sutelkti geriausi universitetų specialistai. LITNET CERT dalyvauja TERENA projekte TF-CSIRT ir pasaulinės saugos organizacijos FIRST veikloje, turi atitinkamą akreditaciją ir įgaliojimus. Ji kasmet atlieka daugiau kaip 3000 incidentų tyrimų, rūpinasi jų prevencija, kuria neutralizavimo priemones. Siekiant užtikrinti kvalifikuotą saugumo problemų sprendimą, CERT tarnybos nariai dalyvaus mokymuose, konferencijose, Lietuvos ir užsienio organizacijų saugos iniciatyvose, LITNET veikloje dalyvaujantys asmenys bus siunčiami į kursus sertifikuotiems specialistams ruošti (po 1 kasmet). Tam reikia po 110 tūkst. Lt kasmet.
2.5. Užtikrinti LITNET tinklo saugumą, mažinti grėsmes, kylančias dėl saugumo pažeidimų.
Siekiant užtikrinti nepertraukiamą LITNET tinklo veikimą ir apsaugą nuo kompiuterinių atakų, bus tęsiamos ir plečiamos LITNET CERT tarnybos veiklos, koncentruotos į iškylančių tinklo saugumo problemų sprendimą, LITNET infrastruktūros saugos priemonių diegimą ir eksploatavimą, švietimo ir mokslo institucijų vietinių tinklų bei tinklo paslaugų saugos stiprinimą, LITNET tinklo naudotojų išprusimo saugumo srityje ir saugumo problematikos supratimo didinimą.
Reagavimui į saugumo incidentus, kurių kasmet ištiriama per 3000, jų šaltinių paieškai ir priežasčių analizei, saugumo anomalijų aptikimo priemonių ruošimui, saugumo dokumentacijos ruošimui reikia po 220 tūkst. Lt kasmet.
LITNET infrastruktūros saugos priemonių priežiūrai ir tobulinimui, grėsmių aptikimui ir atakų prieš LITNET paslaugas ir infrastruktūrą likvidavimui reikia po 160 tūkst. Lt kasmet.
Siekiant didinti švietimo ir mokslo institucijų tinklų saugą bus periodiškai atliekamas saugos testavimas-įvertinimas bei rengiami seminarai saugumo tematika. Tam reikia po 80 tūkst. Lt kasmet.
Be to, 2012–2013 metais vykdant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“ veiklą „Neformalaus ugdymo programos „Gigabitinių tinklų technologijos ir paslaugos“ parengimas ir mokymų vedimas“ bus organizuoti mokslininkų ir tyrėjų mokymai.
2.6. Teikti tarnybinių stočių sertifikatų išdavimo paslaugas.
LITNET nuo 2008 metų organizuoja ir valdo serverių saugos sertifikatų teikimo sistemą, centralizuotai teikiančią globaliai pasaulyje galiojančius sertifikatus visoms mokslo, studijų ir švietimo institucijoms. Taip sukurta pigi, vieninga ir suderinta su kitų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių akademiniais tinklais serverių tapatybės patvirtinimo sertifikatų teikimo sistema. Šiuo metu veikiančiai tarnybinių stočių sertifikatų teikimo sistemai kasmet reikia po 25 tūkst. Lt, įskaitant paslaugos mokesčius.
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų
kompiuterių tinklo LITNET veiklos
užtikrinimo ir plėtros 2012–2016 metų
programos „LITNET-3“
2 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS LĖŠOMIS VYKDOMŲ IR PLANUOJAMŲ VYKDYTI PROJEKTŲ APRAŠAS
1. Projektas VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-002 „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“.
2011 m. pradėtas vykdyti projektas VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-002 „Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų išnaudoti gigabitinio tinklo technologijas ugdymas“. Projekto tikslas – kryptingai plėtoti technologinę ir informacinę LITNET infrastruktūrą ir sudaryti palankias salygas mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimams ugdyti, įgyvendinant profesinį tobulinimąsi aukštų informacinių technologijų taikymo moksliniuose tyrimuose ir MTEP veiklose. Projekto vertė 2001,43 tūkst. Lt, 2011 m. panaudota 181,9 tūkst. Lt. Uždaviniai ir veiklos 2012–2013 metams pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė
| Uždaviniai |
Projekto veiklos |
Numatyta lėšų 2012–2013 metams (tūkst. Lt) |
| Atlikti technologinio bei informacinio lygio inovacijas LITNET infrastruktūroje, reikalingas integruojantis į Europos mokslinių tyrimų erdvę |
Sukurti skaitmeninės tapatybės federacijos infrastruktūrą Lietuvos akademinių institucijų mokslininkams ir tyrėjams |
366 |
| Įdiegti naujus tinklo protokolus LITNET tinkle ir iš esmės pagerinti garso, vaizdo ir kitų duomenų srautų valdymą bei perdavimo kokybę |
439,5 |
|
| Įdiegti ir pateikti tyrėjams skaičiavimo ir duomenų saugojimo resursų virtualizavimo priemones bei paslaugas |
470 |
|
| Įdiegti priemones ir paslaugas tinklo saugumo ir duomenų perdavimo efektyvumo tyrimams |
423,5 |
|
| Sudaryti ugdymo programą ir įgyvendinti priemones tyrėjų kompetencijai ugdyti naujausių gigabitinio tinklo technologijų bei paslaugų srityse |
Neformalaus ugdymo programos „Gigabitinių tinklų technologijos ir paslaugos“ parengimas ir mokymų vedimas |
59,5 |
| Sukurti ir palaikyti projekto Web portalą |
61 |
|
|
|
Iš viso projektui: |
1819,5 |
Siekiant įgyvendinti pirmojo uždavinio ketvirtą priemonę „Jungiantis į Baltic Ring projektą, prisijungti prie Lenkijos akademinio tinklo“, esant ES struktūrinės paramos lėšų sutaupymams priemonėse, finansuojamose 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ lėšomis, šį projektą numatyta papildyti veikla, numatančia Baltic Ring projektui tinkamos optinio ryšio linijos nuo Lenkijos sienos iki Panevėžio įrengimą. 2012–2013 metais būtų sukurta optinė duomenų perdavimo sistema, susidedanti iš trijų informacijos įdėjimo/išėmimo mazgų (Kaunas, Marijampolė, Ogrodniki). Ši sistema leistų naudoti ne mažiau kaip 3 skirtingus bangos ilgius tiesioginiams tarptautiniams susijungimams. Bent vienas toks susijungimas būtų įgyvendintas 2013 metais. LITNET įranga bus aprūpinta informacijos perdavimui reikiamais interfeisais. Reikalinga papildomų lėšų suma 850 tūkst. Lt.
2. 2012 metais bus parengtas ir pradėtas įgyvendinti ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas projektas „Saugios e-mokymo infrastruktūros sukūrimas“. Projekto tikslas – sukurti saugią e-mokymo infrastruktūrą, leidžiančią efektyviai diegti naujas informacines komunikacines technologijas į ugdymo procesą. Numatoma projekto trukmė – 2 metai. Pirmaisiais metais į šią infrastruktūrą būtų pajungta apie 100 mobiliais įrenginiais (planšetiniais kompiuteriais ar „netbook“) ir beviele įranga aprūpintų mokyklų, antraisiais – dar apie 100. Jei projekto rezultatai pasiteisintų, nuo 2014 metų būtų galimybė į šią infrastruktūrą jungti visas mokyklas. Projekto uždaviniai ir veiklos pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė
| Uždavinys |
Projekto veiklos |
Lėšų poreikis (tūkst. Lt) |
| Sukurti integruotą ir apsaugotą virtualią e-mokymo aplinką |
Sukurti e-mokymo valdymo portalą. Portale bus integruota mokymo medžiaga, mokymo proceso valdymas ir sąveika su kitomis sistemomis: e-dienynais, registrais, duomenų bazėmis. Jis bus pagrindiniu prisijungimo tašku tiek mokytojams, tiek mokiniams. Portalas bus pasiekiamas pamokų metu specialiais saugiais kanalais arba iš namų per įprastinį interneto ryšį. |
200 |
| Įdiegti vieningą vartotojų autentifikavimo sistemą. Sistema turi apimti prisijungimą prie visų reikalingų e-mokymo paslaugų visų mokyklų mokiniams ir mokytojams. Mokinių ir mokytojų atpažinimui bus naudojami atitinkamuose Švietimo ir mokslo ministerijos registruose saugomi duomenys. |
80 |
|
|
|
Sukurti interneto resursų pasiekiamumo valdymo sistemą. Naudojant šią sistemą mokytojas galės nustatyti mokymui reikalingų interneto svetainių pasiekiamumą konkrečiam mokymo dalykui pagal pamokų tvarkaraštį. |
90 |
|
|
Įdiegti interneto turinio filtrų sistemą. Bus sukurta lanksčiai prie mokyklų reikalavimų pritaikoma (individualiai pagal kategorijas konfigūruojama) filtrų sistema, paremta užsienio juodųjų sąrašų prenumeravimu ir atitinkamų lietuviškų sąrašų sukūrimu ir palaikymu. |
350 |
|
|
Įdiegti virtualią mokymo aplinką. Šią aplinką numatoma sukurti visoms projekte dalyvaujančioms mokykloms naudojant „Moodle“ ar kitą tokios paskirties sistemą. Kiekviena mokykla turės galimybę kurti pamokas, talpinti mokymo medžiagą, mokinių darbus. Numatoma mokymo rezultatų kaupimo ir eksporto galimybė į e-dienynus. |
260 |
|
|
Užtikrinti kokybišką ir saugų projekte dalyvaujančių mokyklų interneto ryšį. Mokykloms bus užtikrinama aukšto patikimumo optinė 50–100 Mbps prieigos sparta ir saugus kanalas iki e-mokymo portalo. |
550 |
|
|
Organizuoti naudotojų mokymą. Bus paruošta metodinė medžiaga ir organizuoti mokymo kursai e-mokymo portalo ir virtualios mokymo aplinkos valdymo temomis. |
70 |
|
|
Iš viso projektui: |
1600 |
3. Projektas „Mokslo ir studijų institucijoms teikiamų naujausių informacijos technologijų plėtra“.
2014 metais bus parengtas ir pradėtas vykdyti projektas „Mokslo ir studijų institucijoms teikiamų naujausių informacijos technologijų plėtra“. Jo tikslas – suteikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms galimybes naudotis naujausiomis technologijomis pagrįstu ir pasaulinius standartus atitinkančiu duomenų perdavimo tinklu su išvystyta informacinių technologijų infrastruktūra ir debesų kompiuterijos paslaugomis. Projekto uždaviniai ir veiklos pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė
| Uždaviniai |
Projekto veiklos |
Lėšų poreikis (tūkst. Lt) |
| Užtikrinti naujausiomis technologijomis pagrįstą duomenų perdavimo terpę Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms |
Modernizuoti optinių kabelių infrastruktūrą miestuose. Modernizavimu bus siekiama užtikrinti galimybes sudaryti 10 Gbps spartos kanalus per optinio ryšio linijas tarp institucijų ir LITNET ryšio mazgų. Tam numatoma atnaujinti apie 25 km optinio ryšio linijų. |
300 |
| Atnaujinti įrangą LITNET jungimo mazguose. Įrangos atnaujinimas turi užtikrinti 10 Gbps spartas nuo LITNET jungimo mazgų iki magistralės ir ne mažiau kaip 1 Gbps prieigą visoms institucijoms. Numatoma atnaujinti įrangą 36 mazguose. |
1080 |
|
|
|
Įdiegti 10 Gbps prieigas visuose LITNET techniniuose centruose. 10 Gbps prieigos jungtys bus padalintos pagal jungiamų institucijų kiekį: Vilniaus ir Kauno techniniuose centruose ne mažiau kaip po 15, kituose – ne mažiau kaip po 8. |
860 |
|
|
Modernizuoti tarpmiestinės magistralės šiaurinę dalį: Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Vilnius. Modernizacija apims mazgus Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Bus įdiegta įranga, leidžianti iki galo išnaudoti šiuo metu įrengtos DWDM sistemos resursus, t. y. iki 3 10 Gbps spartos kanalų kiekvienoje atkarpoje. |
300 |
|
|
Įdiegti 100 Gbps spartos ryšio kanalą tarp Vilniaus ir Kauno. Tokios spartos kanalas reikalingas agreguojant prijungtų institucijų srautus, ateinančius į Kauno ir Vilniaus techninius centrus. KTU ir VU techniniai centrai bus aprūpinti 100 Gbps jungtimis į magistralę. |
1600 |
|
|
Atnaujinti tinklo saugai skirtą techninę ir programinę įrangą. Įrangos atnaujinimu bus siekiama dviejų tikslų: atitikimo naujai atsirandančioms grėsmėms ir pakankamo našumo pagal numatomus žymiai padidėjusius duomenų srautus tarp LITNET mazgų. |
450 |
|
|
Iš viso uždaviniui: |
4590 |
| Atnaujinti techninę ir programinę įrangą e-paslaugų teikimui naudojant „debesų“ technologijas |
Atnaujinti techninę įrangą e-paslaugų teikimui naudojant „debesų“ technologijas. Numatoma atnaujinti ir išplėsti iki 500 TB rezervinių kopijų saugyklą, iki 200 TB tarnybinių stočių fiksuojamų įvykių žurnalų saugyklą ir atnaujinti interneto paslaugų serverius. Taip pat bus atstatomi ir išplėsti bendrainstitucinėms veikloms skirti virtualių serverių resursai. |
1650 |
| Atnaujinti debesų technologijų ir virtualizacijos programinę įrangą, kurios pagrindu kuriami virtualūs serveriai ir kiti virtualūs resursai. |
150 |
|
|
|
Iš viso uždaviniui: |
1800 |
| Sukurti vieningą mobilių technologijų aplinką Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo naudotojams |
Sukurti mobilią duomenų perdavimo aplinką. Veikla apima mobilios duomenų perdavimo infrastruktūros nuomą ir SIM kortelių (kasmet po 100 tūkst.) gaminimą. |
2800 |
| Apjungti bevielių ir mobilių technologijų sistemas į vieną visumą. Abiejose aplinkose numatoma įdiegti Eduroam pagrįstą autentifikaciją, įdiegti vieningą apskaitos sistemą. |
680 |
|
| Iš viso uždaviniui: |
3480 |
|
|
|
Iš viso projektui: |
9780 |
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų
kompiuterių tinklo LITNET veiklos
užtikrinimo ir plėtros 2012–2016 metų
programos „LITNET-3“
3 priedas
LĖŠŲ POREIKIS LITNET-3 PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMUI (tūkst. Lt)
| Metai |
2012 |
2013 |
2014 |
2015 |
2016 |
Iš viso programai |
|||||||||||||
| Uždavinys, priemonė |
Biudžeto lėšos |
Institucijų lėšos |
ES struktūrinės paramos lėšos |
Biudžeto lėšos |
Institucijų lėšos |
ES struktūrinės paramos lėšos |
Biudžeto lėšos |
Institucijų lėšos |
ES struktūrinės paramos lėšos |
Biudžeto lėšos |
Institucijų lėšos |
ES struktūrinės paramos lėšos |
Biudžeto lėšos |
Institucijų lėšos |
ES struktūrinės paramos lėšos |
Biudžeto lėšos |
Institucijų lėšos |
ES struktūrinės paramos lėšos |
Iš viso |
| Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama plėtoti šiuolaikines ir inovatyvias paslaugas |
842 |
570 |
2306 |
910 |
390 |
1529,5 |
990 |
220 |
2210 |
1030 |
80 |
4980 |
1030 |
80 |
2680 |
4802 |
1340 |
13705,5 |
19847,5 |
| 1. Padidinti Eduroam bevielės prieigos aprėptį, padidinant LITNET prieinamumą mobiliems vartotojams |
30 |
50 |
|
30 |
50 |
|
50 |
50 |
|
50 |
10 |
|
50 |
10 |
|
210 |
170 |
0 |
380 |
| 2. Išplėsti Eduroam modelį naudojant mobilius ryšius |
|
|
|
20 |
|
|
10 |
30 |
440 |
50 |
50 |
1720 |
50 |
50 |
1320 |
130 |
130 |
3480 |
3740 |
| 3. Padidinti kompiuterių tinklo pralaidumą iki 10 Gbps prieigos, užtikrinant tinklo institucijų besikeičiančius poreikius |
|
220 |
|
|
40 |
|
|
|
1770 |
|
|
2360 |
|
|
460 |
|
260 |
4590 |
4850 |
| 4. Jungiantis į Baltic Ring projektą, prisijungti prie Lenkijos akademinio tinklo |
92 |
|
850 |
200 |
|
|
200 |
|
|
200 |
|
|
200 |
|
|
892 |
|
850 |
1742 |
| 5. Sukurti vieningą mokyklų plačiajuostį tinklą |
430 |
|
620 |
430 |
|
980 |
430 |
|
|
430 |
|
|
430 |
|
|
2150 |
0 |
1600 |
3750 |
| 6.Teikti e-paslaugas vartotojams naudojant debesų technologijas |
150 |
250 |
282 |
150 |
250 |
188 |
170 |
100 |
|
200 |
|
900 |
200 |
|
900 |
870 |
600 |
2270 |
3740 |
| 7. Įdiegti naujus tinklo protokolus LITNET tinkle |
|
|
264 |
|
|
175,5 |
50 |
20 |
|
50 |
20 |
|
50 |
20 |
|
150 |
60 |
439,5 |
649,5 |
| 8. Integruoti IPv6 saugos priemones į esamas saugos sistemas |
30 |
|
|
30 |
|
|
30 |
|
|
|
|
|
|
|
|
90 |
0 |
0 |
90 |
| 9. Įdiegti vardinių sertifikatų išdavimo paslaugas |
|
|
70 |
|
|
40 |
20 |
20 |
|
20 |
|
|
20 |
|
|
60 |
20 |
110 |
190 |
| 10. Teikti federacinės autentifikavimo sistemos paslaugas |
110 |
50 |
220 |
50 |
50 |
146 |
30 |
|
|
30 |
|
|
30 |
|
|
250 |
100 |
366 |
716 |
| Naudojant sukurtą modernų LITNET tinklą, sudaryti tinkamas galimybes Lietuvos mokslininkams dalyvauti pasauliniuose projektuose, užtikrinti jų technologinius poreikius |
3600 |
520 |
256 |
3610 |
520 |
178 |
3700 |
520 |
|
3710 |
520 |
|
3700 |
520 |
|
18320 |
2600 |
434 |
21354 |
| 1. Užtikrinti reikalingą duomenų perdavimo sistemos aprėptį, spartas ir patikimumą |
1250 |
520 |
|
1250 |
520 |
|
1250 |
520 |
|
1250 |
520 |
|
1250 |
520 |
|
6250 |
2600 |
|
8850 |
| 2. Valdyti tinklo veikimą, tobulinti valdymo įrangą ir procedūras |
280 |
|
184 |
280 |
|
129,5 |
280 |
|
|
280 |
|
|
280 |
|
|
1400 |
|
313,5 |
1713,5 |
| 3. Dalyvauti GEANT veikloje ir užtikrinti pakankamą ryšį su globaliu internetu |
1270 |
|
|
1270 |
|
|
1370 |
|
|
1370 |
|
|
1370 |
|
|
6650 |
|
|
6650 |
| 4. Kelti darbuotojų kvalifikaciją, rengti konferencijas ir seminarus, rengti LITNET naudotojų apklausas, vykdyti veiklos administravimą, aktyviai dalyvauti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veiklose |
315 |
|
|
325 |
|
|
315 |
|
|
325 |
|
|
315 |
|
|
1595 |
|
|
1595 |
| 5. Užtikrinti LITNET tinklo saugumą, mažinti grėsmes, kylančias dėl saugumo pažeidimų |
460 |
|
72 |
460 |
|
48,5 |
460 |
|
|
460 |
|
|
460 |
|
|
2300 |
|
120,5 |
2420,5 |
| 6. Teikti tarnybinių stočių sertifikatų išdavimo paslaugas |
25 |
|
|
25 |
|
|
25 |
|
|
25 |
|
|
25 |
|
|
125 |
0 |
0 |
125 |
| Iš viso pagal šaltinius, tūkst. Lt |
4442 |
1090 |
2562 |
4520 |
910 |
1707,5 |
4690 |
740 |
2210 |
4740 |
600 |
4980 |
4730 |
600 |
2680 |
23122 |
3940 |
14139,5 |
41201,5 |
| Iš viso, tūkst. Lt |
8094 |
7137,5 |
7640 |
10320 |
8010 |
41201,5 |
|||||||||||||
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų
kompiuterių tinklo LITNET veiklos
užtikrinimo ir plėtros 2012–2016 metų
programos „LITNET-3“
4 priedas
LITNET-3 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
| Uždavinys / priemonė |
Rezultatas / Rodiklis |
Rodiklis 2011 metais |
Rodiklis 2016 metais |
|||
| 1 |
Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama plėtoti šiuolaikines ir inovatyvias paslaugas |
|
|
|||
| 1 |
Padidinti Eduroam bevielės prieigos aprėptį, padidinant LITNET prieinamumą mobiliems vartotojams |
Eduroam bevielės prieigos zonų skaičių universitetuose |
240 |
500 |
||
| Sudarytos sutartys dėl Eduroam teikimo viešosios prieigos tinkluose |
0 |
2 |
||||
| 2 |
Išplėsti Eduroam modelį naudojant mobilius ryšius |
LITNET duomenų perdavimo paslaugos prieinamos visiems LITNET naudotojams per mobiliuosius tinklus |
NE |
TAIP |
||
| 3 |
Padidinti kompiuterių tinklo pralaidumą iki 10 Gbps prieigos, užtikrinant tinklo institucijų besikeičiančius poreikius |
Duomenų perdavimo pateikiamumas magistralėje |
99 % |
99,5 % |
||
| Magistralinio žiedo sparta |
1x10+4x1 Gbps |
1x100 + 4x10 Gbps |
||||
| 4 |
Jungiantis į Baltic Ring projektą, susijungti su Lenkijos akademiniu tinklu |
Sudaryta infrastruktūra bus galima pasinaudoti kaip Lietuvos įnašu kuriant Baltic Ring projektą |
NE |
TAIP |
||
| Tiesioginių sujungimų kiekis |
0 |
3 |
||||
| 5 |
Sukurti vieningą mokyklų plačiajuostį tinklą |
Prijungtų švietimo institucijų procentas |
45% |
90% |
||
| Švietimo institucijų prieigos spartos |
2–30 Mbps |
100 Mbps |
||||
| Įdiegta vieninga autentifikacijos sistema visoms internetinėms ugdymo paslaugoms |
NE |
TAIP |
||||
| Sukurta sistema, leidžianti mokykloms riboti, kontroliuoti į kompiuterius atsisiunčiamą turinį |
NE |
TAIP |
||||
| 6 |
Teikti e-paslaugas vartotojams naudojant debesų technologijas |
Kopijuojamų duomenų apimtys |
0 |
150 TB |
||
| Įdiegta standartizuota ir autorizuota failų persiuntimo paslauga vietoj dabar naudojamų atsitiktinių metodų |
NE |
TAIP |
||||
| El. pašto ir tinklalapių pateikimo paslaugą naudojančių institucijų skaičius |
900 |
1200 |
||||
| Elektroninio pašto resursai 1 vartotojui |
300 MB |
2 GB |
||||
| Sukurtų ir įdiegtų savitarnos paslaugų skaičius |
0 |
4 |
||||
| 7 |
Įdiegti naujus tinklo protokolus LITNET tinkle |
Įdiegti nauji protokolai |
0 |
4 |
||
| 8 |
Integruoti IPv6 saugos priemones į esamas saugos sistemas |
Užtikrinamas saugumas ir problemų valdymas naudojant naująjį Internet protokolą IPv6 |
NE |
TAIP |
||
| 9 |
Įdiegti vardinių sertifikatų išdavimo paslaugas |
Galiojančių vardinių sertifikatų skaičius |
0 |
500 |
||
| 10 |
Teikti federacinės autentifikavimo sistemos paslaugas |
Federacijos jungiamų universitetų skaičius |
0 |
5 |
||
| 2 |
Naudojant esamą LITNET tinklą, sudaryti tinkamas galimybes Lietuvos akademinei ir švietimo bendruomenei dalyvauti bendroje Europos ir pasaulio skaitmeninėje erdvėje, tenkinant jų technologinius poreikius |
|
|
|||
| 1 |
Užtikrinti reikalingą duomenų perdavimo sistemos aprėptį, spartas ir patikimumą |
Mokslo ir studijų institucijų prieigų spartų pasiskirstymas (procentais nuo bendro šių institucijų skaičiaus) |
|
100 Gbps – 6% |
||
| 10 Gbps – 6% |
10Gbps – 20% |
|||||
| 1 Gbps – 33% |
1 Gbps – 70% |
|||||
| 100 Mbps ir mažiau – 61% |
100Mbps ir mažiau – 4% |
|||||
| 2 |
Valdyti tinklo veikimą, tobulinti valdymo įrangą ir procedūras |
Užtikrintas nepertraukiamas duomenų perdavimo ir e-paslaugų teikimas institucijoms – pateikiamumas procentais |
98,5% |
99% |
||
| 3 |
Dalyvauti GEANT veikloje ir užtikrinti pakankamą ryšį su globaliu internetu |
Ryšio su pasauliniu Internet tinklu sparta |
2 Gbps |
10 Gbps |
||
| 4 |
Kelti darbuotojų kvalifikaciją, rengti konferencijas ir seminarus, rengti LITNET naudotojų apklausas, vykdyti veiklos administravimą, aktyviai dalyvauti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veiklose |
Surengtų konferencijų skaičius |
|
5 |
||
| Paruoštų plėtros projektų skaičius |
|
5 |
||||
| Tarptautinių saugos organizacijų specialistams išduotų sertifikatų skaičius |
0 |
2 |
||||
| Prisidėta prie elektroninės informacijos saugos plėtros 2011–2019 metais programos vykdymo (uždavinys 1.5, vertinimo kriterijus 28, 29; uždavinys 3.2, vertinimo kriterijus 50) |
NE |
TAIP |
||||
| 5 |
Užtikrinti LITNET tinklo saugumą, mažinti grėsmes, kylančias dėl saugumo pažeidimų |
Jungčių, atitinkančių elektroninės informacijos saugos reikalavimus, dalis |
30% |
80% |
||
| LITNET taikomų elektroninės saugos priemonių skaičius |
3 |
6 |
||||
| Elektroninėje erdvėje teikiamų paslaugų, atitinkančių elektroninės informacijos saugos reikalavimus, dalis |
10% |
50% |
||||
| Surengtų seminarų skaičius saugos tematika |
|
5 |
||||
| Prisidėta prie elektroninės informacijos saugos plėtros 2011–2019 metais programos vykdymo (uždavinys 1.4, vertinimo kriterijus 24, uždavinys 3.1, vertinimo kriterijus 46) |
NE |
TAIP |
||||
| 6 |
Teikti tarnybinių stočių sertifikatų išdavimo paslaugas |
Galiojančių tarnybinių stočių sertifikatų skaičius |
250 |
500 |
||
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų
kompiuterių tinklo LITNET veiklos
užtikrinimo ir plėtros 2012–2016 metų
programos „LITNET-3“
5 priedas
LITNET-3 PROGRAMOJE NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI
CERT – Tinklo incidentų tyrimo tarnyba. LITNET CERT – https://cert.litnet.lt/.
DWDM (Dense Wawelenght Division Multiplexing) – optinių bangų ilgių didelio sutankinimo technologija.
EARNEST – akademinių tinklų perspektyvų studija (http://www.terena.org/activities/earnest).
EDUROAM (educational roaming) – pasaulio akademinių tinklų projektas, suteikiantis galimybes akademinei bendruomenei naudotis bevieliu ryšiu bet kurioje projekte dalyvaujančioje institucijoje.
FIRST (Forum of Incident Response and Security Teams) – pelno nesiekianti organizacija, koordinuojanti pasaulio CERT tarnybų veiklas didinant reagavimo į saugumo incidentus efektyvumą, dalinantis žiniomis bei priemonėmis. LITNET CERT tarnyba yra FIRST narė nuo 2003 metų.
GÉANT (Gigabit European Advanced Network Technology) – kompiuterių tinklas, jungiantis Europos šalių akademinius tinklus. Šiuo vardu veikia nuo 2000 metų. Finansuojamas iš narių įnašų ir Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrųjų programų BP5, BP6 ir BP7, atitinkamai vykdant projektus GN1, GN2, GN3.
GEANT IP – GEANT tinklo paslauga, apimanti IP 4 ir 6 versijų tiesioginio perdavimo (unicast) ir dalinių transliacijų (multicast) paketų perdavimą pag GEANT tinklo maršrutizavimo taisykles. Pagrindinis paslaugos parametras – prisijungimo sparta.
GEANT+ – GEANT tinklo paslauga, apimanti tiesioginio informacijos perdavimo pagal pareikalavimą paslaugas nenaudojant bangų sutankinimo technologijų, pvz., tiesioginio tinklo sudarymas tarp padalinių skirtinguose Europos universitetuose. Paslauga teikiama tose šalyse, kurių akademiniai tinklai su GEANT tinklu sujungti tamsiąja optika.
GEANT LAMBDA – tiesioginio informacijos perdavimo atskiru bangos ilgiu (spalva) ryšio sudarymas per GEANT tinklą ar jo dalį. Paslaugos teikiamos tose šalyse, kur GEANT tinklas ryšio linijoms naudoja tamsiąją optiką.
IPv4 – nuo 1981 metų iki dabar naudojamas interneto protokolas.
IPv6 – nauja interneto protokolo versija, palaipsniui pakeičianti dabar naudojamą IPv4 protokolą.
LITNET – Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas.
LITNET-2 – Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros programa.
LieDM – Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas (http://www.liedm.lt).
LieMSIS/IMSIS – Lietuvos mokslo ir studijų informacinė sistema.
LABT – Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas.
eLABa – Lietuvos akademinė e. biblioteka.
VoIP (Voice over IP ), IP telefonija – balso ryšys perduodamas duomenų perdavimo tinklais naudojant interneto protokolą.
TERENA (The Trans-European Research and Education Networking Association) – Europos akademinių tinklų asociacija.
TF-CSIRT – TERENA inicijuota veikla, kurios tikslas skatinti Europos CERT tarnybų bendradarbiavimą, koordinuoti bendrai vykdomus projektus, užtikrinti patikimą duomenų apsikeitimą. LITNET CERT tarnyba dalyvauja veikloje nuo 2001 metų.