LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1995 m. gegužės 30 d. Nr. I-906

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1991, Nr. 21-545; 1992, Nr. 3-40, Nr. 7-155, Nr. 11-278, Nr. 15-405; 1993, Nr. 5-83, Nr. 32-725; 1994, Nr. 7-100, Nr. 14-229, Nr. 43-778):

1. 1 straipsnio antrosios dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims už šio įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nurodytą valstybės išperkamą esančią kaimo vietovėje žemės ūkio paskirties žemę ir mišką – kompensuojant pinigais.“

2. 2 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmosios dalies 2 punkto antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.“;

2) papildyti trečiąja dalimi:

„Mirus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai.“

3. 4 straipsnio:

1) šeštosios dalies 2 punktą papildyti sakiniu: „Tarp šalių kilę ginčai dėl nuomos sutarties ir jos sąlygų nagrinėjami teisme.“;

2) septintojoje dalyje vietoj žodžių „rajono valdyba“ įrašyti žodžius „apskrities valdytojo administracija“;

3) aštuntąją dalį papildyti šiuo pirmuoju sakiniu:

„Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet ne daugiau kaip į 80 ha.“;

4) devintąją dalį išdėstyti taip:

„Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės, suteiktos gyventojų asmeniniam ūkiui, lygiaverčiu plotu laikomas atitinkamo dydžio žemės ūkio naudmenų, užstatytos teritorijos, kelių ir miško plotas buvusios žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas perskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1.“;

5) vienuoliktąją dalį išdėstyti taip:

„Grąžinamas natūra buvusios žemės valdos žemės sklypas ūkininko ūkiui kurti gali būti padalintas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims jų tarpusavio susitarimu, jeigu šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų. Kitais atvejais žemė ūkininko ūkiui kurti grąžinama natūra tik asmenims, sudariusiems notariškai patvirtintą susitarimą dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise.“;

6) dvyliktąją dalį išdėstyti taip:

„Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose, išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius, taip pat valstybinių parkų teritorijų rekreacinėse ir apsaugos zonose žemė grąžinama natūra ir ekvivalentine natūra tik šiose teritorijose gyvenantiems piliečiams, o kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant buvusios žemės valdos į dalis.

Šie apribojimai netaikomi grąžinant žemę valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose, taip pat grąžinant gyventojams asmeninio ūkio žemę.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei apsaugos zonose, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą valstybės išperkamą žemę, šiame straipsnyje nustatyta tvarka žemė grąžinama piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais norminiais dokumentais.

Piliečiams, kuriems žemė saugomose teritorijose negrąžinama natūra šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.“;

7) tryliktąją dalį papildyti sakiniu:

„Pretendentui mirus, teisę susigrąžinti ekvivalentine natūra jo naudotą asmeniniam ūkiui žemę įgyja toje vietovėje gyvenantys asmenys, paveldėję pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį).“;

8) šešioliktąją dalį išdėstyti taip:

„Žemė grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės servitutais ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“;

9) septynioliktąją dalį papildyti taip: „išskyrus kompensavimą pinigais.“

4. 5 straipsnį pakeisti taip:

1) iš straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „ir miesto tipo gyvenviečių“;

2) pirmosios dalies pirmąjį sakinį iki dvitaškio išdėstyti taip:

„Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma šia tvarka:“;

3) pirmosios dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) kitiems asmenims, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn (išskyrus Neringos miestą) kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste žemės sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorinio planavimo dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar visuomenės poreikiams bei individualiai statybai, arba suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus)“;

4) antrosios dalies žodžius „ar miesto tipo gyvenvietės“, „ar miesto tipo gyvenvietėse“ pripažinti netekusiais galios;

5) antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Minimalus neatlygintinai suteikiamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha.“;

6) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet ne daugiau kaip 80 ha. Kai mieste ar šiam miestui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje nėra pakankamai žemės, galimos suteikti individualiai statybai bei kitai paskirčiai, turėta žemė arba, kai suteikiamos neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už turėtą žemės plotą, negrąžinta žemės sklypo dalis iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais, išskyrus kompensavimą pinigais.“;

7) papildyti ketvirtąja dalimi:

„Nuosavybės teisė į žemę, esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po šio įstatymo įsigaliojimo, atstatoma šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais (jeigu žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei arba to pageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys) arba grąžinant ekvivalentine natūra piliečiams jų naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus.“

5. 6 straipsnio:

1) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Vietoj buvusių privačių miško plotų, kurie pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems miškams arba kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis bei kita žeme, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims jų pageidavimu gali būti sugrąžinamas kitoje vietoje (ekvivalentine natūra) miško plotas arba žemės ūkio paskirties žemės plotas.“;

2) šeštąją dalį išdėstyti taip:

„Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose, išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius, taip pat valstybinių parkų rekreacinėse zonose miškas grąžinamas natūra neskaidant buvusios valdos į dalis tik piliečiams, gyvenantiems šiose teritorijose arba kaimuose bei miesteliuose, kurie ribojasi su saugoma teritorija. Šiose teritorijose ekvivalentine natūra miškas grąžinamas tik ten gyvenantiems piliečiams.

Šie apribojimai netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei jų apsaugos zonose, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą valstybės išperkamą žemę, miškas grąžinamas piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo, kitų įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų norminių dokumentų.

Piliečiams, kuriems miškas saugomose teritorijose negrąžinamas natūra šiame įstatyme nustatyta tvarka, kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.“;

3) septintąją dalį išdėstyti taip:

„Miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės servitutais ir specialiosiomis miško naudojimo sąlygomis. Saugomose teritorijose sugrąžintas miškas turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško valdose, nesvarbu, koks jų dydis.“

6. 7 straipsnį išdėstyti taip:

„7 straipsnis.       Nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatymo tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinant ūkinės-komercinės paskirties pastatus natūra arba išduodant vertybinius popierius (akcijas). Nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą atstatoma suteikiant neatlygintinai nuosavybėn suformuotą žemės sklypą prie sugrąžinamo pastato ir už negrąžintą dalį turėto žemės sklypo, priskirto valstybės išperkamai žemei, kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais (išskyrus kompensavimą pinigais).“

7. 10 straipsnį papildyti aštuntąja dalimi :

„Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jų pageidavimu neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais, išskyrus kompensavimą pinigais.“

8. 12 straipsnio:

1) 1 punktą papildyti sakiniu:

„Pasienio ruožo (išskyrus pasienio juostą) žemė ir miškas, suderinus su Vidaus reikalų mininisterijos Pasienio apsaugos tarnyba, grąžinami natūra ir ekvivalentine natūra;“;

2) 2 punktą išdėstyti taip:

„2) joje biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra užveisti sodininkų bendrijų sodai ir specializuotų sodininkystės valstybinių įmonių sodai, uogynai ir medelynai, jei jų žemėnaudos buvo suformuotos pagal pramoninių sodų įveisimo projektus;“;

3) 3 punktą išdėstyti taip:

„3) pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas ir gyvenamuosius namus; žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms, išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja susigrąžinti natūra;“;

4) 4 punktą išdėstyti taip:

„4) ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, taip pat žemė, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta miesto gyventojų rekreaciniams poreikiams. Žemė, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestams iki 1995 m. birželio 1 d. po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais;“;

5) 8 punkto pirmąjį sakinį išdėstyti taip:

„8) ji yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų užimta arba šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar miškas, taip pat žemė, kurioje yra pastatyti arba pradėti projektuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybinės nuosavybės objektai, bei žemė, pagal šiuos projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta naudotis valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms;“;

6) 9 punkto antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje pastraipose vietoj žodžių „žemės ūkio bendrovės“, „žemės ūkio bendrovėmis“, „žemės ūkio bendrovių“, „žemės ūkio bendrovėms“ įrašyti žodžius „žemės ūkio įmonės“, „žemės ūkio įmonėmis“, „žemės ūkio įmonių“, „žemės ūkio įmonėms“;

7) 9 punkto trečiojoje pastraipoje vietoj žodžių „gali būti grąžinti“ įrašyti žodžius „grąžinami“;

8) 9 punkto trečiosios pastraipos antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Žemės ūkio įmonei ar kitam ūkiui nutraukus savo veiklą, pirmumo teisę įsigyti arba išsinuomoti jų naudotą sugrąžintą (privačią) arba laisvos valstybinės žemės fondo žemę turi šiuos gamybinius pastatus įsigiję asmenys, naudojantys juos žemės ūkio veiklai.“;

9) 10 punkto pirmąjį sakinį išdėstyti taip:

„10) žemė, kurioje yra buvusių specializuotų žemės ūkio įmonių pagrindu įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių sodai, uogynai bei medelynai, suformavus jų žemėnaudas pagal pramoninių sodų įveisimo projektus, taip pat specializuotų žemės ūkio įmonių daržai su įrengtomis drėkinimo sistemomis.“;

10) 12 punktą pripažinti netekusiu galios;

11) 13 punktą laikyti 12 punktu ir išdėstyti taip:

„12) žemė kaimo vietovėje, suteikta individualiai statybai, užimta visuomeninės paskirties statiniais ir įrenginiais, bei žemė, kurioje įveisti parkai ir įrengti tvenkiniai; kita visuomenės poreikiams naudojama žemė;“;

12) 14 punktą pripažinti netekusiu galios;

13) 15 punktą laikyti 13 punktu.

9. 13 straipsnio:

1) 1 punktą išdėstyti taip:

„1) valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;“;

2) 6 punktą išdėstyti taip:

„6) valstybinių parkų ir valstybinių draustinių miškams, išskyrus miškus, sugrąžinamus natūra ir ekvivalentine natūra pagal šio įstatymo 4 ir 6 straipsnius.“

10. 16 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmosios dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) suteikiant lygiavertį miško ar rekultivuoto durpyno plotą (išperkant žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;“;

2) pirmosios dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) pinigais (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus valstybės išperkamai žemei) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kompensacija pinigais taip pat išmokama pageidaujantiems gauti kompensaciją pinigais asmenims, kuriems šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytos institucijos iki 1995 m. birželio 1 d. priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką atstatymo, šią žemę (mišką) išperkant;“;

3) antrąją dalį papildyti taip: „Už kaimo vietovėje esančius žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotus, kurių negalima grąžinti natūra, piliečiams kompensuojama visais šio straipsnio pirmosios dalies 1-7 punktuose nurodytais būdais, už kitą valstybės išperkamą žemę ir mišką – 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais. Pilietis turi teisę pasirinkti vieną arba kelis kompensavimo būdus.“

11. 17 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Vienkartinių valstybės išmokų dydis, pinigų suma, išduodamų akcijų skaičius, suteikiamo neatlygintinai žemės ar miško sklypo bei kito turto vertė nustatoma atsižvelgiant į realią išlikusio nekilnojamojo turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.“

12. 18 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja apskrities valdytojas, jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija.“;

2) papildyti šeštąja dalimi:

„Piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ir mišką kaimo vietovėje, savo prašymuose pareikštą valią gali keisti iki apskrities valdytojo sprendimu nustatyto termino užbaigti šioje vietovėje kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parengiamuosius darbus.“

13. 19 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo (išskyrus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir mišką) per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų, parengtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apsvarstymo apskrities valdytojo administracijos padalinyje ir šio padalinio išvados dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo priėmimo. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į miestuose esančią žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo vietos arba žemės (miško) išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką.“;

2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką, pagal šio įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirtus valstybės išperkamai žemei (miškui), priimami pirmiausiai. Kartu su sprendimu piliečiams išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės ir miško vertę. Šių dokumentų pagrindu piliečiams kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais.“;

3) papildyti penktąja ir šeštąja dalimis:

„Priimamuose sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba žemės ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyta šiems sklypams nustatyti žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo gali būti numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus papildant sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės išperkamos žemės plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat patikslinant anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu nekeičiamas bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma nuosavybės teisė, plotas.“

14. 23 straipsnyje po žodžių „(arba jų dalis)“ įrašyti žodžius „bei išmokėjimams už valstybės išperkamą žemę ir mišką,“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________