LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
1993 m. liepos 14 d. Nr. I-218
Vilnius
DĖL LAIKINOSIOS ATSISKAITYMŲ TVARKOS IR SĄLYGŲ
1 straipsnis. Valstybinės, valstybinės akcinės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės tarpusavy atsiskaito už prekes ir paslaugas ne grynaisiais pinigais, o pavedimu per banką, išskyrus Vyriausybės numatytus atvejus. Su fiziniais asmenimis atsiskaito pagal šių pageidavimus.
2 straipsnis. Visų nuosavybės formų juridiniai asmenys gali turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje.
3 straipsnis. Už supirktą, taip pat perdirbtą žemės ūkio produkciją atsiskaitoma pirmiausia, tai yra prieš kitus mokėjimus.
4 straipsnis. Žemės ūkio produkciją superkančiosios įmonės atsiskaito su tos produkcijos pardavėjais mokamaisiais pavedimais ir mokamaisiais reikalavimais, kuriuos Lietuvos Respublikos bankai priima bei apskaito ir nesant pakankamai lėšų mokėtojų sąskaitose.
Prekybos įmonės ir organizacijos už perkamas iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės įmonių prekes atsiskaito apmokėdamos tiekėjų inkasuotus mokamuosius reikalavimus.
Bankų įstaigos tikrina, ar produkcijos gavėjai laiku apmoka atsiskaitomuosius dokumentus. Jeigu išaiškinama, jog atsiskaitomieji dokumentai banko įstaigoms buvo pateikti nelaiku, tai produkcijos gavėjai neginčo tvarka moka bankui 0,5 procento baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
Už laiku neapmokėtus mokamuosius pavedimus ir mokamuosius reikalavimus bankai apskaičiuoja ir neginčo tvarka išieško 0,8 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną gavėjo naudai.
Delspinigius už pristatytą bet neapmokėtą žemės ūkio produkciją pradėti skaičiuoti nuo 1992 m. gruodžio 15 dienos.
5 straipsnis. Valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių pelno dalis, gauta pradedant 1993 metais už parduotą produkciją (prekes), kurios gamybai buvo panaudotos pigiau pirktos žaliavos ar medžiagos (pigiau nupirktos prekės), atskaičius įstatymo nustatytą pelno mokestį, priskiriama įstatiniam kapitalui, proporcingai paskirstant jį įregistruotiems valstybiniam ir akciniam kapitalams, ir naudojama savo apyvartinėms lėšoms didinti.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo“ 4 dalį (Žin., 1990, Nr. 27-636), pagal kurią Lietuvos bankas buvo atleistas nuo mokesčių į valstybės biudžetą, pripažinti netekusia galios.