LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AUKŠTAITIJOS, DZŪKIJOS IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIŲ PARKŲ ZONAVIMO SCHEMŲ PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ IR RENGTINŲ AUKŠTAITIJOS, DZŪKIJOS IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIUOSE PARKUOSE PROJEKTŲ 1995–2000 METŲ PROGRAMOS
1994 m. lapkričio 11 d. Nr. 1109
Vilnius
1. Pritarti pridedamoms:
2. Pavesti:
2.1. Paminklotvarkos departamentui prie Statybos ir urbanistikos ministerijos:
2.1.1. iki 1995 m. vasario 1 d. patikslinti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų kultūrinių draustinių sąrašą ir jų ribas;
2.2. Valstybiniam žemėtvarkos institutui:
2.2.1. iki 1995 m. liepos 1 d. patikslinti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų teritorijų ribas, pažymėti jas preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos planuose ir apsvarstyti rajonų valdybose;
2.2.2. iki 1995 m. liepos 1 d. patikslinti ir pažymėti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų zonų ir jų apsaugos zonų ribas ūkinės veiklos apribojimo planuose (M 1: 10000);
2.3. Žemės ūkio ministerijai kartu su Miškų ūkio ministerija – organizuoti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos planų rengimą ir užbaigti juos iki 1997 metų gruodžio mėnesio;
2.4. Aplinkos apsaugos ministerijai – iki 1995 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti nacionalinių parkų apsaugos zonų bei rezervatų apsaugos zonų nuostatus;
2.5. Miškų ūkio ministerijai:
2.5.1. iki 1995 m. gruodžio 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų, jų zonų ir apsaugos zonų ribas;
2.5.2. iki 1996 m. gruodžio 31 d. parengti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų planavimo schemas;
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1109
AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS
BENDROJI DALIS
1. Aukštaitijos nacionalinio parko zonavimo schema parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 30 d. patvirtintus Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmus ir kryptis. Šią schemą parengė Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos ministerija, patikslinusios Lietuvos nacionalinio parko (vėliau pavadinta – Aukštaitijos nacionalinis parkas) projektus, kuriuos 1974 ir 1989 metais parengė Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas ir 1991 metais – Vilniaus universitetas.
2. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes yra skirstoma į funkcines zonas. Yra šios funkcinės zonos:
konservacinė – rezervatai ir draustiniai;
apsaugos (prezervacinė) – rezervatų, paviršinių vandens telkinių ir kelių apsaugos zonos;
rekreacinė – miško parkai, rekreacinės akvatorijos ir rekreacinių įstaigų teritorijos;
ūkinė – miškų ūkio ir žemės ūkio zonos;
bendrojo naudojimo vandenų zona.
3. Už Aukštaitijos nacionalinio parko ribų nustatoma parko apsaugos zona, kurios paskirtis – apsaugoti parko teritoriją nuo neigiamo ūkinės ir urbanistinės veiklos poveikio parko ekosistemoms, jų ekologinei pusiausvyrai ir kraštovaizdžiui.
4. Parko apsaugos ir naudojimo režimą visoje jo teritorijoje nustato bei ūkinę veiklą reglamentuoja:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymas;
4.2. Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1982 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1982, Nr. 36-419);
4.3. Bendrieji valstybinių rezervatų Lietuvos teritorijoje nuostatai ir Draustinių Lietuvos teritorijoje nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 342 „Dėl valstybinių rezervatų ir draustinių Lietuvos teritorijoje“ (Žin., 1983, Nr. 36-383);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491);
4.5. Aukštaitijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-562);
4.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ (Žin., 1992, Nr. 30-950);
4.8. Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ (Žin., 1993, Nr. 18-460).
KONSERVACINĖ ZONA
5. Rezervatai:
5.1. Ažvinčių sengirės gamtinis rezervatas yra šiaurės rytinėje parko dalyje, apima vakarinę Ažvinčių girios dalį su Bivainėlio ežeru ir pelke.
Tikslas – išsaugoti Ažvinčių sengirę – vieną seniausių miško masyvų Rytų Lietuvoje su šiai vietovei būdinga augalija ir gyvūnija, taip pat Bivainėlio ežerą bei storiausią ir aukščiausią eglę Rytų Lietuvoje;
5.2. Trainiškio gamtinis rezervatas yra centrinėje parko dalyje, apima teritoriją į pietus nuo Baluošo ežero, Balčio bei Gruodiškio ežerus su miškingais apyežeriais.
Tikslas – išsaugoti kalvotą ežeringą gilių termokarstinės kilmės dubaklonių kompleksą, Gruodiškio ir Balčio ežerus, sengirės liekanas (15 kvartalo 10 sklype), vienintelę juodakaklių narų perimvietę Aukštaitijos nacionaliniame parke.
6. Draustiniai:
6.1. kompleksiniai draustiniai:
6.1.1. Baluošo kraštovaizdžio draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Baluošo, Baluošykščio, Jaskučio, Sravinaičio, Laumakio ežerus ir jų apylinkes.
Tikslas – išsaugoti būdingą Rytų Lietuvai natūralų ežeringą ir miškingą kraštovaizdį, unikalų Baluošo ežero kompleksą su ežerinės kreidos dariniais, raiškų ir didžiausią Lietuvoje stambiai raižytą termokarstinių darinių reljefą;
6.1.2. Stripeikių kraštovaizdžio draustinis yra šiaurės vakarinėje parko dalyje, apima Stripeikių ir Kaboriškių kaimų apylinkes.
Tikslas – išsaugoti zandrinius darinius su moreniniais gūbriais, senovinės bitininkystės muziejų, Kaboriškių ir Stripeikių kaimų apylinkes, esamą miškingo kraštovaizdžio struktūrą;
6.1.3. Šeimaties kraštovaizdžio draustinis apima teritoriją, esančią į šiaurės rytus nuo Tauragno ežero.
Tikslas – išsaugoti moreninio kalvyno kompleksą, miškingą šiaurės rytinio Tauragno apyežerio kraštovaizdį, unikalią Aukštaitijoje Šeimaties ir Daunorių kaimo apylinkių agrostruktūrą;
6.1.4. Kiaunos kraštovaizdžio draustinis yra pietvakarinėje parko dalyje, apima teritoriją tarp Stirnynės ir Žvirbliškės kaimų.
Tikslas – išsaugoti Kiaunos upę ir jos hidrografinę struktūrą (upės vagą, vingius, senvages, salpą ir kt.), miškingą pelkėtą slėnio kraštovaizdį su išlikusiais būdingais Rytų Aukštaitijai paupio kaimais;
6.1.5. Labažio kraštovaizdžio draustinis yra pietvakarinėje parko dalyje, apima Labažio, Aukšlinio ežerus ir apyežerių miškus.
Tikslas – išsaugoti ežeringo dubaklonio kraštovaizdį su Aukšlinio, Labažio ežerais ir kitais ežerėliais, apyežerių miškais;
6.2. gamtiniai draustiniai:
6.2.1. Lydekinio telmologinis draustinis yra vakarinėje parko dalyje, apima netoli Linkmenų gyvenvietės esančią Lydekinės pelkę ir apypelkį.
Tikslas – išsaugoti vertingą Lydekinės pelkės kompleksą – būdingą Rytų Lietuvos pelkių etaloną;
6.2.2. Ūsių telmologinis draustinis yra vakarinėje parko dalyje, apima teritoriją į vakarus nuo Ūsių ežero.
Tikslas – išsaugoti miškingą Ūsių paežerės pelkę – Aukštaitijos paežerių pelkių etaloną, retuosius orchidėjinių šeimos augalus, retąsias plėšriųjų paukščių rūšis (erelius žuvininkus ir kt.);
6.2.3. Darželių geomorfologinis draustinis yra vakarinėje parko dalyje, apima Darželių kaimo apylinkes.
Tikslas – išsaugoti Aukštaitijos aukštumoms būdingą kalvoto keiminio reljefo etaloną;
6.2.4. Salų geomorfologinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Salų pusiasalių šiaurinę dalį.
Tikslas – išsaugoti ežerų apsuptą kalvotą, daubotą, moreninį gūbrį Salų pusiasalyje;
6.2.5. Šiliniškių geomorfologinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Šiliniškių gūbrį tarp Pakaso, Ūkojo, Linkmeno, Almajo ežerų.
Tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje stambų moreninį Šiliniškių tarpežerinį gūbrį, raiškų miškingą kraštovaizdį, Ginučių piliakalnį;
6.2.6. Minčios hidrografinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Minčios upės slėnį nuo Minčios kaimo iki Uteno ežero.
Tikslas – išsaugoti Minčios upės hidrografinę struktūrą bei miškingą jos slėnį, salpines terasas;
6.2.7. Ūsių hidrografinis draustinis yra vakarinėje parko dalyje, apima teritoriją į šiaurės rytus nuo Ūsių ežero iki kelio Kaltanėnai – Linkmenys.
Tikslas – išsaugoti natūralią hidrografinę Ūsių ežero įlankų, pusiasalių struktūrą, retųjų paukščių gyvenamąsias vietas, archeologinius paminklus;
6.2.8. Žeimenio hidrografinis draustinis yra pietinėje parko dalyje, apima Žeimenio ežerą su apyežeriu.
Tikslas – išsaugoti natūralią hidrografinę Žeimenio ežero su salomis, pusiasaliais bei įlankomis struktūrą, Kretuonėlės upelį, jo krantus ir pakrantes, retųjų paukščių žiemojimo vietas;
6.2.9. Tauragno hidrografinis draustinis apima Tauragno ežerą, visą Tauragnos upelį ir jo slėnį.
Tikslas – išsaugoti miškingą hidrografinį giliausio Lietuvoje rininės kilmės Tauragno ežero kompleksą, unikalų sezoniškai išdžiūstančio Tauragnos upelio slėnį;
6.2.10. Juodupio hidrografinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima visą Juodupio upelį (Dringio ežero intaką) ir jo slėnį.
Tikslas – išsaugoti Juodupio upelio ir Pajuodupio žemapelkės hidrografinį kompleksą, retųjų augalų augavietes;
6.2.11. Pliaušės hidrografinis draustinis yra šiaurės vakarinėje parko dalyje, apima Pliaušio ežerą su apyežeriu, Pliaušės upelį, jo slėnį ir mažuosius čia esančius ežerėlius.
Tikslas – išsaugoti Pliaušio ežerą ir aukštapelkę, Pliaušės upelio ir mažųjų čia esančių ežerėlių hidrografinį kompleksą, retųjų augalų augavietes, tetervinų tuokvietes ir maitinimosi vietas;
6.2.12. Švoginos hidrografinis draustinis yra rytinėje parko dalyje, apima Švoginos upės žemupį ir slėnį.
Tikslas – išsaugoti išlikusią natūralią giliaslėnę hidrografinę Švoginos upės struktūrą bei miškingą jos slėnį, retųjų augalų ir grybų augavietes, natūralias pievas;
6.2.13. Bukos hidrografinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Bukos upelį bei jo slėnį tarp Utenykščio ir Baluošo ežerų.
Tikslas – išsaugoti unikalią vingiuotą hidrografinę Bukos upės vagos struktūrą bei miškingą slėnį;
6.2.14. Žiežulnio hidrografinis draustinis yra šiaurės vakarinėje parko dalyje, apima Žiežulnio ežerą su apyežeriu ir Žiežulnos upelio slėnį.
Tikslas – išsaugoti Žiežulnio ežerą, į jį įtekančių šaltinių ir visą Žiežulnos upelio vagos vingių, miškingų šlaitų hidrografinį kompleksą, būdingą Rytų Lietuvos mažiesiems upeliams, bei retųjų augalų augavietes;
6.2.15. Daglėjaus hidrografinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Daglėjaus ežerą su apyežeriu.
Tikslas – išsaugoti originalią hidrografinę Daglėjaus ežero daubos struktūrą, miškingą aukštapelkinį apyežerį su plaukiojančiomis salelėmis;
6.2.16. Dringio – Asalnų įlankų hidrografinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima pietinę Dringio ežero pakrantę bei Asalnų ežero rytinės pakrantės dalį, šių ežerų tarpežerį.
Tikslas – išsaugoti natūralią labai raižytą Asalnų ir Dringio ežerų (su salomis, pusiasaliais bei įlankomis) pakrančių hidrografinę struktūrą, retuosius augalus ir paminklinę pušį 37 kvartale (pusiasalyje), retųjų paukščių perimvietes;
6.2.17. Ginučių botaninis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima teritoriją tarp Linkmeno ir Asėko ežerų.
Tikslas – išsaugoti vieną vertingiausių, Lietuvoje išlikusį ąžuolyno masyvą su jame esančiais žoliniais augalais;
6.2.18. Kurinių zoologinis (ornitologinis) draustinis yra pietvakarinėje parko dalyje, apima Kurinių pelkę.
Tikslas – išsaugoti retųjų ir nykstančių paukščių perimvietes (raudonkojų tulikų, didžiųjų baublių, šaukštasnapių ančių, stulgių) vandens užlietoje ir užpelkėjusioje žemumoje;
6.2.19. Žeimenos zoologinis (ichtiologinis) draustinis apima visą Žeimenos upę, esančią parko teritorijoje.
Tikslas – išsaugoti Žeimenos upėje esančias retąsias žuvų rūšis, šių žuvų nerštavietes;
6.2.20. Ažvinčių girios botaninis – zoologinis draustinis apima šiaurės rytinėje parko dalyje esančią Ažvinčių girios dalį.
Tikslas – išsaugoti Aukštaitijai būdingus retuosius augalus ir gyvūnus, jų augavietes ir gyvenamąsias vietas (23 augalų ir 33 gyvūnų rūšys iš Raudonosios knygos sąrašo; apyrečių augalų rūšių – 38, gyvūnų – 22);
6.2.21. Minčiagirės botaninis-zoologinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Minčios girios dalį.
Tikslas – išsaugoti retuosius augalus ir gyvūnus, jų augavietes ir gyvenamąsias vietas (retųjų augalų rūšių – 18, gyvūnų – 31);
6.2.22. Asėko botaninis-zoologinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Asėko ežerą su apyežeriu.
Tikslas – išsaugoti vandens ir pelkių paukščių gyvenamąsias vietas, sekliesiems Rytų Lietuvos ežerams būdingą gausią vandens ir pakrančių augaliją;
6.2.23. Krakežerių botaninis-zoologinis draustinis apima Knyčio ir Krakežerio pelkes ir ežerus, miško dalį į pietus nuo Uteno ežero.
Tikslas – išsaugoti didžiausią parko aukštapelkę, retuosius ir būdingus jai augalus (pelkines lanksvas, nariuotąsias ilgalūpes) bei gyvūnus (gerves, erelius rėksnius), Knyčio upelį ir jo versmes;
6.2.24. Kriogžlio botaninis-zoologinis draustinis yra pietinėje parko dalyje, apima Kriogžlio ežerą ir nuo jo į rytus esantį miško masyvą.
Tikslas – išsaugoti kurtinių ir kitų retųjų paukščių perimvietes, retųjų augalų augavietes bei Kriogžlio ežero ir žemapelkės ekosistemą, būdingą Rytų Lietuvos tarpežeriams;
6.2.25. Gilučio botaninis-zoologinis draustinis yra pietinėje parko dalyje, apima Gilučio ežerą su apyežeriu.
Tikslas – išsaugoti labai retų augalų (pelkinių uolaskėlių, vyriškųjų gegužraibių, pelkinių lanksvų) augavietes apyežeryje ir Luknelės upės slėnyje, vandens ir pelkių paukščių perimvietes;
6.3. Kultūriniai draustiniai:
6.3.1.–6.3.5. Benediktavo, Stripeikių, Šakališkės, Seniškio ir Kretuonių etnokultūriniai draustiniai apima šiuos kaimus ir jų įtakos zonas.
Tikslas – išsaugoti, regeneruoti ir eksponuoti turinčius kultūrinę vertę gatvinius kaimus, jų erdvinę planinę struktūrą, liaudies architektūros savitumus, želdinius, kitus senojo kaimo elementus;
6.3.6.–6.3.10. Šuminų, Strazdų, Vaišnoriškės, Varniškių ir Salų II kaimų etnokultūriniai draustiniai apima šiuos kaimus ir jų įtakos zonas.
Tikslas – išsaugoti, regeneruoti ir eksponuoti etnografinę, kultūrinę vertę išlaikiusius mažus, padriko tipo kaimus, jų erdvinę planinę, urbanistinę struktūrą ir agrostruktūrą;
6.3.11. Kaltanėnų urbanistinis draustinis apima Kaltanėnų miestelio centrinę dalį.
Tikslas – išsaugoti Kaltanėnų miestelio erdvinę struktūrą su centrine stačiakampe, unikalia Lietuvoje aikšte, gatvėmis, pastatais (bažnyčia, Kaltanėnų dvaro svirnu) ir dvaro parką, turintį kultūrinę vertę;
6.3.12. Vyžių urbanistinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Vyžių kaimą ir sukultūrintą jo apylinkių kraštovaizdžio agrostruktūrą.
Tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią, turinčią kultūrinę vertę vienkiemių tipo kaimo erdvinę planinę struktūrą ir agrostruktūrą;
6.3.13–6.3.14. Daunorių ir Meironių urbanistiniai draustiniai apima šiuos kaimus.
Tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią erdvinę planinę Daunorių ir Meironių gatvinių kaimų struktūrą, senovinius daržų arimo panuovalius;
APSAUGOS (PREZERVACINĖ) ZONA
7. Rezervatų apsaugos zona apima į vakarus nuo Ažvinčių sengirės gamtinio rezervato esančio miško pakraštį prie Utenykščio ežero.
Tikslas – apsaugoti Ažvinčių sengirės teritoriją nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, auginti miškus, formuoti produktyvius medynus.
8. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonai yra priskirtos teritorijos palei Tauragno, Lūšių, Asalnų, Alksno, Ūkojo, Pakaso ir kitus ežerus, upes bei pelkes.
Tikslas – apsaugoti parko ežerus, upes ir pelkes nuo tiesioginės ūkinės veiklos poveikio, reguliuoti jos intensyvumą ir pobūdį.
REKREACINĖ ZONA
10. Tikslas – naudoti zoną rekreacijai, sureguliuoti poilsiautojų ir turistų srautus, lokalizuoti rekreacinę veiklą parko teritorijoje, sudaryti lankytojams palankias poilsio sąlygas.
11. Miško parkai:
11.1. Palūšės miško parkas apima mišką, esantį į rytus nuo Dringio, Dringykščio, Lūšių, Šakarvos, Žeimenio ežerų su Juodinio, Taramos, Kavinio, Balčio ežerais;
12. Tikslas – pritaikyti nurodytuosius 11 punkte miško parkus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stacionarias stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą.
13. Rekreacinės Lūšių, Lūšykščio, Asalnų, Asalnykščio, Ūkojo, Pakaso, Linkmeno, Almajo, Dringio, Alksno ir Šakarvos ežerų akvatorijos apima šių ežerų vandenis arba jų dalis.
Tikslas – išsaugoti ir naudoti rekreacijai tinkamus ežerus, jų pakrantes ir atabradus, sudaryti sąlygas vandens turizmui, maudytis, plaukioti ir irstytis.
14. Aukštaitijos nacionaliniame parke yra 23 žinybinės rekreacinės įstaigos su joms priskirtomis teritorijomis.
Tikslas – sudaryti palankias sąlygas parko lankytojams stacionariai poilsiauti ir juos tinkamai aptarnauti.
Tvarkymo kryptys:
rekonstruoti parko turizmo ir rekreacijos centrą Palūšėje ir Utenos akcinės bendrovės „Mėsa“ poilsio bazę;
panaikinti ir iškeldinti iš parko teritorijos menkaverčius pastatus (namelius), priklausančius Vilniaus universalinei parduotuvei ir Utenos valstybinei įmonei „Autopaslaugos“.
ŪKINĖ ZONA
15. Miškų ūkio zona apima didžiąsias Ažvinčių, Minčios, Vilkoraisčio, Pakretuonės, Azos miškų dalis bei kitus miškų masyvus, jų dalis.
Tikslas – auginti produktyvius medynus pagal ketvirtajai miškų grupei keliamus ūkinių miškų reikalavimus.
16. Žemės ūkio zona apima Daunorių, Petriškės, Strigailiškio, Stripeikių, Benediktavo, Darželių, Antalksnės, Pupiškės, Grikiapelės, Motiejūnų, Obelų Rago, Linkiškės, Berniūnų, Pakiaunio, Šakališkės bei Kūrinių kaimų apylinkėse esančias žemės ūkio naudmenas.
Tikslas – ūkininkauti išsaugant būdingą Aukštaitijai agrarinio kraštovaizdžio struktūrą.
BENDROJO NAUDOJIMO VANDENŲ ZONA
17. Bendrojo naudojimo vandenų zona apima Labakaršio, Prūdo, Balčio, Kaltanio, Peikenio, Uteno, Utenykščio, Kiauno, Beržinio, Salinio, Pravalo, Vajuonio ir kitus mažesnius ežerus, kurie naudojami kelioms funkcijoms (verslinei žvejybai, rekreacijai ir kt.).
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1109
BENDROJI DALIS
1. Dzūkijos nacionalinio parko zonavimo schema parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 30 d. patvirtintus Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmus ir kryptis. Šią schemą parengė Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos ministerija, patikslinusios Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą, kurią 1991 metais parengė valstybinė įmonė „Miško projektas“ ir Vilniaus universitetas.
2. Dzūkijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į funkcines zonas. Yra šios funkcinės zonos:
konservacinė – rezervatai, draustiniai, saugomi kraštovaizdžio objektai;
apsaugos (prezervacinė) – rezervatų, paviršinių vandens telkinių ir kelių apsaugos zonos;
rekreacinė – miško parkai ir rekreacinių įstaigų teritorijos;
ūkinė – miškų ūkio ir žemės ūkio zonos;
bendrojo naudojimo vandenų zona.
3. Už Dzūkijos nacionalinio parko ribų nustatoma parko apsaugos zona, kurios paskirtis – apsaugoti parko teritoriją nuo neigiamo ūkinės ir urbanistinės veiklos poveikio parko ekosistemoms, jų ekologinei pusiausyrai ir kraštovaizdžiui.
4. Parko apsaugos ir naudojimo režimą visoje jo teritorijoje nustato bei ūkinė veiklą reglamentuoja:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymas;
4.2. Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1982 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1982, Nr. 36-419);
4.3. Bendrieji valstybinių rezervatų Lietuvos teritorijoje nuostatai ir Draustinių Lietuvos teritorijoje nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 342 „Dėl valstybinių rezervatų ir draustinių Lietuvos teritorijoje“ (Žin., 1983, Nr. 36-383);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491);
4.5. Dzūkijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-562);
4.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ (Žin., 1992, Nr. 30-950);
4.8. Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ (Žin., 1993, Nr. 18-460).
KONSERVACINĖ ZONA
5. Rezervatai:
5.1. Skroblaus gamtinis rezervatas apima Skroblaus upelį ir jo slėnio vidurupį bei žemupį žemiau Kapiniškių kaimo iki santakos su Merkiu.
Tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje Skroblaus upelį ir intakus, jo hidrologinį baseiną, pralaužtinį slėnį, hidrografinę struktūrą, miškus, jų retą ir jiems būdingą augaliją bei gyvūniją;
6. Draustiniai:
6.1. kompleksiniai draustiniai:
6.1.1. Nemuno kraštovaizdžio draustinis apima Nemuno upę ir jo slėnį tarp Merkinės ir Krikštonių gyvenviečių.
Tikslas – išsaugoti rėvinio pralaužtinio Nemuno slėnio kraštovaizdį – didžiausios Lietuvos upės slėnio etaloną su Kuleinio ežeru, Jonionių termokarstine įgriova, Jonionių kaimą, Maksimonių, Netiesų, Druskininkų, Mižonių, Krikštonių kaimų vienkiemius, Jonionių akmens ir žalvario amžių gyvenvietes, Maksimonių ir Netiesų akmens amžiaus stovyklas, Krikštonių pilkapius, kaimo kapines;
6.1.2. Merkio kraštovaizdžio draustinis apima visą parko teritorijoje esantį Merkio upės slėnio žempupį.
Tikslas – išsaugoti Merkio upę ir jos slėnį (didžiųjų Lietuvos upių žemupių etaloną), turintį gamtinę ir kultūrinę vertę kraštovaizdžio kompleksą su paminkliniais Česukų ir Trasninko kaimais, urbanistinę vertę turinčiu Mardasavo kaimu, Puvočių, Jablanavo, Lankininkų, Kaščiūnų kaimus su jų vienkiemiais ir kapinėmis, Puvočių akmens amžiaus stovyklą, buvusio Merkinės botaninio draustinio retuosius augalus;
6.1.3. Ūlos kraštovaizdžio draustinis apima visą parko teritorijoje esantį Ūlos upės slėnį.
Tikslas – išsaugoti intensyvių erozinių procesų suformuotą Ūlos upės slėnio (vidutiniųjų Lietuvos upių žemupių etalono) kraštovaizdžio kompleksą, vienas didžiausių Lietuvoje Ūlos upės aktyvias atodangas su unikaliais hidrografiniais elementais, slėnyje esančius kaimus, archeologijos ir gamtos paminklus, Pavilnio upelį ir jo ištakas, Mekšrinio ežerą, Ūlos „akies“ hidrogeologinį paminklą;
6.1.4. Skroblaus kraštovaizdžio draustinis apima Skroblaus upelio ištakas ir aukštupį, platų jo slėnį, Bakanauskų ežerą ir gamtos paminklus.
Tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje Skroblaus upelį, jo ištakas, slėnio aukštupio antropoekosistemą su etnokultūriniais kaimais, esamą žemėnaudą bei botanines vertybes;
6.1.5. Liškiavos kraštovaizdžio draustinis apima Nemuno slėnio dalį ties Liškiava.
Tikslas – išsaugoti erozinį Nemuno slėnio raguvyną ties Liškiava, upės vingio gamtinį urbanistinį kompleksą, kurį sudaro Liškiavos gyvenvietė – architektūros paminklas ir piliakalnis;
6.1.6. Ežeryno kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės vakarinę parko dalį su Galvinio ir Bedugnio ežerais ir jų apyežerėmis.
Tikslas – išsaugoti unikalų kalvotoje Dzūkijoje Galvinio – Bedugnio giliųjų termokarstinių ežerų ir jų raiškių apyežerių miškingo kraštovaizdžio kompleksą;
6.2. gamtiniai draustiniai:
6.2.1. Marcinkonių geomorfologinis draustinis apima Ūlos girininkijos miškuose tarp Marcinkonių ir Mančiagirės esančias kopas.
Tikslas – išsaugoti Marcinkonių kontinentinių kopų masyvą – stambiųjų Lietuvos kontinentinių kopų etaloną su aukščiausia parke esančia kopa;
6.2.2. Lynežerio geomorfologinis draustinis apima rytinėje parko dalyje tarp Marcinkonių ir Lynežerio esančių kontinentinių kopų dalį.
Tikslas – išsaugoti Lynežerio kontinentinių kopų – Dzūkijos ilgųjų kopų etaloną, Žydų kalną (kopą);
6.2.3. Grybaulios geomorfologinis draustinis apima pietinėje parko dalyje (Marcinkonių ir Musteikos girininkijose) esančius miškus.
Tikslas – išsaugoti Grybaulios kontinentinių kopų masyvą – priepelkinių Dzūkijos kopų etaloną, Jogailos kalną (kopą);
6.2.4. Šunupio geomorfologinis draustinis apima pietvakarinėje parko dalyje (Nemuno ir Margionių girininkijose) esančio Šunupio miško dalį.
Tikslas – išsaugoti Šunupio sališkų kontinentinių kopų masyvą – smėlėtosios pietryčių Lietuvos lygumos kopų etaloną;
6.2.5. Uciekos geomorfologinis draustinis apima pietvakarinę parko dalį (Norulių ir Nemuno girininkijose) bei buvusią Merkinės valstybinio ūkio žemę dešiniajame Nemuno slėnio šlaite.
Tikslas – išsaugoti erozinį, skardingą ir terasinį Nemuno upės šlaitą su atsiveriančiais į jį grioviniais upelių slėniukais;
6.2.6. Pakrykštės geomorfologinis draustinis apima šiaurės vakarinėje parko dalyje esančią teritoriją į pietus nuo Ryliškių kaimo.
Tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje Pakrykštės erozinio cirko kompleksą – Nemuno senslėnio fragmentą;
6.2.7. Straujos geomorfologinis draustinis apima esantį į šiaurę nuo Merkinės visą Straujos upelio slėnį su apyslėniu.
Tikslas – išsaugoti Straujos upelio dubaklonį su pratakiais Gelovinės, Gilšės, Laujos ežerais – pietų Dzūkijos aukštumų rininių slėnių etaloną;
6.2.8. Gudelių geomorfologinis draustinis apima pietvakarinėje parko dalyje esančias kairiąsias Nemuno upės terasų dalis.
Tikslas – išsaugoti būdingas Nemuno slėniui plačias terasines tarpurumbes, išlaikiusias joms tipiškus augalijos kompleksus;
6.2.9. Merkinės geomorfologinis draustinis apima agrarinę teritoriją, esančią į šiaurę nuo Merkinės miestelio.
Tikslas – išsaugoti priešpaskutinės apledėjimo stadijos suformuoto gūbrio fragmentą – Dzūkijos moreninių aukštumų pietinių atšlaičių reljefo etaloną;
6.2.10. Grūdos hidrografinis draustinis apima visą išlikusią neištiesintą Grūdos upės dalį ir jos slėnį centrinėje parko dalyje.
Tikslas – išsaugoti Grūdos upę bei miškingą salpinį jos slėnį – Lietuvos smėlėtųjų lygumų mažų upių smulkiai vingiuotų vagų ir senvagių hidrografinį etaloną;
6.2.11. Kempės hidrografinis draustinis apima visą Kempės upelio baseiną, esantį šiaurės vakarinėje parko dalyje.
Tikslas – išsaugoti miškingą pelkėto Kempės upelio ir unikalių Netiesų mažųjų ežerėlių hidrografinį kompleksą, būdingą Dzūkijos aukštumų pietinėms atšlaitėms;
6.2.12. Subartonių botaninis draustinis apima šiaurinėje parko dalyje, Subartonių girininkijoje, esančio miško dalį.
Tikslas – išsaugoti Dzūkijos aukštumų eglynų geobotaniniam rajonui būdingas miško biocenozes;
6.2.13. Katros botaninis-zoologinis draustinis yra pietinėje parko dalyje, apima Katros upės slėnį bei gretimus miško kvartalus.
Tikslas – išsaugoti Katros upės slėnyje ir gretimuose miško kvartaluose esančius retuosius augalus (svogūnines dantažoles, linines žarotūnes, sibirinius vilkdalgius) ir paukščius (švygždas, stulgius, tripirščius genius);
6.3. kultūriniai draustiniai:
6.3.1. Musteikos etnokultūrinis draustinis apima pietinėje parko dalyje esantį Musteikos kaimą ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti vieną iš nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių – paminklinį Musteikos kaimą, jo erdvinę planinę struktūrą, išlikusias ryškias etnines tradicijas;
6.3.2. Lynežerio etnokultūrinis draustinis apima rytinėje parko dalyje esantį Lynežerio kaimą ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti savito plano bei išraiškingos kompozicijos paminklinį Lynežerio kaimą su esančiomis prie jo kapinėmis bei želdiniais;
6.3.3. Bingelių etnokultūrinis draustinis apima centrinėje parko dalyje esantį Bingelių kaimą ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti etnografinę paminklinę vertę išlaikiusį Bingelių kaimą, jo erdvinę planinę struktūrą, kapines bei želdinius;
6.3.4. Žiogelių etnokultūrinis draustinis apima pietvakarinėje parko dalyje, dešiniajame Nemuno krante, esantį Žiogelių kaimą.
Tikslas – išsaugoti kultūros požiūriu vertingą, padriką kupetinį paminklinį Žiogelių kaimą, vieną seniausiųjų Lietuvoje sielininkų ir medienos apdirbimo gyvenviečių, – panemunių dzūkų kaimų etnokultūrinį etaloną;
6.3.5. Zervynų etnokultūrinis draustinis apima rytiniame parko pakraštyje esantį Zervynų kaimą ir jo artimąją aplinką.
Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti savaimingos raidos, laisvo planavimo XVIII – XIX amžiais susiformavusio gatvinio Zervynų paminklinio kaimo ir jo aplinkos erdvinę planinę struktūrą, liaudies architektūros savitumus, stabdyti kaimo nykimą;
6.3.6. Trasninko etnokultūrinis draustinis apima centrinėje parko dalyje esantį Trasninko kaimą ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti unikalų, nedidelį, kultūrinę vertę turintį Trasninko kaimą, jo erdvinę planinę struktūrą, kultūros paveldo vertybes;
6.3.7. Česukų etnokultūrinis draustinis apima į pietus nuo Merkinės esantį Česukų kaimą.
Tikslas – išsaugoti ryškių etninių tradicijų, seną panemunių dzūkų Česukų kaimą, jo unikalią erdvinę planinę struktūrą Nemuno slėnio šlaite, liaudies architektūros elementus;
6.3.8. Margionių etnokultūrinis draustinis apima netoli Skroblaus ištakų esantį Margionių kaimą.
Tikslas – išsaugoti seną Margionių kaimą su unikaliais gamtos paminklais, jo erdvinę planinę struktūrą, liaudies architektūros elementus;
6.3.9. Kapiniškių etnokultūrinis draustinis yra Skroblaus kraštovaizdžio draustinyje, apima Kapiniškių kaimą.
Tikslas – išsaugoti padriką vienkieminį Kapiniškių kaimą, jo ypatingą erdvinę planinę struktūrą, kultūros paveldo elementus;
6.3.10. Kašėtų etnokultūrinis draustinis yra Grūdos hidrografiniame draustinyje, apima Kašėtų kaimą ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti seną Kašėtų kaimą, jo erdvinę planinę struktūrą, etnokultūros elementus;
6.3.11. Dubininko etnokultūrinis draustinis apima Dubininko kaimą ir jo apylinkes bei dirbamus laukus.
Tikslas – išsaugoti savaimingai susiklosčiusio paminklinio Dubininko kaimo plano struktūrą su tik jam būdinga sodybų planų įvairove, liaudies architektūros elementais;
6.3.12. Rudnios etnokultūrinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Rudnios kaimą ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią vertingą mažos, tarp miškų esančios Rudnios gyvenvietės erdvinę kompoziciją bei planinę struktūrą;
6.3.13. Merkinės urbanistinis draustinis apima centrinę Merkinės miestelio dalį.
Tikslas – išsaugoti Merkinės miestelio senąją (centrinę) dalį – urbanistinį paminklą, jo gatvių tinklą su centrine aikšte, pastatais, kultūriniu sluoksniu, bažnyčia su šventoriaus vartais – varpine, piliakalniu;
6.3.14. Marcinkonių urbanistinis draustinis apima senąją Marcinkonių kaimo dalį ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti senąją Marcinkonių kaimo dalį su bažnyčia ir kapinėmis, istoriškai susiklosčiusią ir išsilaikiusią kaimo erdvinę planinę struktūrą, kuriai būdingas savitas siluetas ir pastatų bei statinių išdėstymas;
6.3.15. Mardasavo urbanistinis draustinis yra Merkio kraštovaizdžio draustinyje ir apima Mardasavo kaimą.
Tikslas – išsaugoti urbanistinę vertę turintį Mardasavo kaimą, išlaikiusį praretinto paupių gatvinio kaimo tipą, jo erdvinę planinę struktūrą;
6.3.16. Mančiagirės urbanistinis draustinis yra Ūlos kraštovaizdžio draustinyje ir apima Mančiagirės kaimą.
Tikslas – išsaugoti unikalios urbanistinės vertės kupetinį Mančiagirės kaimą prie Ūlos upės, jo erdvinę planinę struktūrą, kapines;
6.3.17. Liškiavos urbanistinis draustinis apima Liškiavos miestelį ir jo aplinką.
Tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią, kultūros požiūriu vertingą Liškiavos gyvenvietės planinę struktūrą ir erdvinę kompoziciją, kuriai būdingas savitas siluetas ir pastatų bei statinių išdėstymas gatvėse, taip pat bažnyčią su varpine ir buvusį vienuolyną su Nemuno upės šlaito želdiniais;
7. Dzūkijos nacionaliniame parke yra šie saugomi kraštovaizdžio objektai:
7.1. Aukštagirio saugomas botaninis objektas yra Margionių girininkijos 168 kvartalo 32 sklype ir užima apie 0,5 ha plotą.
Tikslas – išsaugoti 5 rūšių augalų iš Raudonosios knygos bei kelių retų ir apyrečių rūšių augalų augavietes;
7.2. Pavilnio upelio ištakų saugomas hidrogeologinis objektas apima Pavilnio upelio ištakas (Lynežerio girininkijos 25 kvartale).
Tikslas – išsaugoti Pavilnio upelio ištakas ir jose esančius sufozinius cirkus;
8. Be to, yra:
8.1. Grūdos saugomi vaistažolių išteklių sklypai, apimantys Grūdos hidrografinio draustinio pietinę dalį (Darželių girininkijos 160 kvartalas, Ūlos girininkijos 161 kvartalas Grūdos upės slėnyje).
Tikslas – išsaugoti vaistingųjų augalų (vingiorykščių, valerijonų, pakrantinių bei vandeninių mėtų ir nuodingųjų nuokanų) sąžalynus;
8.2. Dzūkijos nacionalinio parko botanikos sodas, kuriamas 1 km nuotoliu nuo Liškiavos miestelio į vakarus, prie Krūčiaus upelio, Liškiavos kraštovaizdžio draustinyje (plotas – apie 9 ha).
Tikslas – išsaugoti ir dauginti nykstančių, Dzūkijai būdingų rūšių augalus, vykdyti selekcinius kultūrinių augalų tyrimus.
APSAUGOS (PREZERVACINĖ) ZONA
9. Rezervatų apsaugos zonai yra priskirti miškų plotai aplink Skroblaus, Musteikos ir Čepkelių rezervatus.
Tikslas – apsaugoti Skroblaus, Musteikos ir Čepkelių rezervatus nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, auginamuose miškuose formuoti produktyvius medynus, atliekančius apsaugos funkcijas.
10. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos yra palei Nemuną ties Žiogeliais, Gudeliais, Česukais, Lyno ežero šiaurinėje pakrantėje.
Tikslas – apsaugoti vandens telkinius nuo tiesioginės ūkinės veiklos poveikio, reguliuoti jos pobūdį ir intensyvumą.
REKREACINĖ ZONA
12. Tikslas – naudoti zoną rekreacijai, sureguliuoti poilsiautojų ir turistų srautus, lokalizuoti rekreacinę veiklą parko teritorijoje, sudaryti lankytojams palankias poilsio sąlygas.
13. Miško parkai:
13.1. Merkinės miško parkas apima rytinę Jonionių kaimo dalį ir upės vingį kairiajame Nemuno krante ties Merkinės gyvenviete.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, įrengus stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą;
13.2. Dubaklonio miško parkas apima Dubaklonio kaimą, kairiąją miškingą Nemuno slėnio dalį.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, sudaryti sąlygas stacionariai poilsiauti pastatuose, įrengus ir kitą rekreacinę įrangą;
13.3. Maksimų miško parkas apima Maksimų kaimą, dešiniąją miškingą Nemuno slėnio dalį priešais Dubaklonio miško parką.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, įrengus ir kitą rekreacinę įrangą;
13.4. Ešerinio miško parkas apima šiaurės vakarinėje parko dalyje esančius Ešerinio ir Bedugnio apyežerius ties Pelekiškių kaimu.
Tikslas – pritaikyti paežerių miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, trumpam poilsiui, įrengus ir kitą reakreacinę įrangą;
13.5. Pakelinio miško parkas apima Pakelinio, Linamarkos ežerus, Subartonių kaimo pietinį pakraštį.
Tikslas – pritaikyti paežerių miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, trumpam poilsiui, įrengus ir kitą reakreacinę įrangą;
13.6. Lizdų miško parkas apima šiaurės vakarinėje parko dalyje esantį Lizdų apyežerį, Ežeryno kaimo vienkiemius.
Tikslas – suformuoti ir pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, sudaryti sąlygas stacionariai poilsiauti pastatuose, įrengus ir kitą rekreacinę įrangą;
13.7. Mergelės Akelių miško parkas apima į rytus nuo Merkinės esančius du Mergelės Akelių ežerėlius, Stangės upelio aukštupį.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, sudaryti sąlygas stacionariai poilsiauti pastatuose, įrengus ir kitą rekreacinę įrangą;
13.8. Marcinkonių miško parkas apima Kastinio ežerą, Marcinkonių tvenkinį ir miškus, esančius aplink kaimą.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, sudaryti sąlygas stacionariai poilsiauti pastatuose, įrengus ir kitą rekreacinę įrangą bei atstačius Marcinkonių malūną prie tvenkinio.
14. Rekreacinės Lizdų, Kastinio, Pakelinio, Ešerinio, Bedugnio ežerų akvatorijos apima šių ežerų vandenis.
Tikslas – išsaugoti ir naudoti rekreacijai tinkamus ežerus, jų pakrantes, atabradus, sudaryti sąlygas maudytis, plaukioti ir irstytis.
15. Dzūkijos nacionaliniame parke yra 11 žinybinių rekreacinių įstaigų (poilsio namų, kempingų, vasaros poilsio bazių ir kt.) su joms priskirtomis teritorijomis.
Tikslas – sudaryti palankias sąlygas parko lankytojams stacionariai poilsiauti ir juos tinkamai aptarnauti.
Tvarkymo kryptis – nekeisti rekreacinių objektų paskirties poilsio namuose, esančiuose Netiesose, Liškiavoje, prie Galvinio ir Laujos ežerų, greta Merkinės miestelio, Kapiniškėse, Žiūruose, vasaros poilsio bazės Puvočiuose, etnografinio kluono Margionyse. Šios teritorijos tvarkomos pagal detaliuosius ir specialius projektus.
Merkinės miestelyje įsikūrė Dzūkijos nacionalinio parko administracija bei Turizmo ir rekreacijos centras.
Zervynose, Marcinkonyse ir Margionyse yra rekreacijos aptarnavimo punktai.
ŪKINĖ ZONA
16. Miškų ūkio zona apima didžiąsias Marcinkonių, Skersabalės, Jonabalės, Trikampio, Diniškės, Barsukynės, Ežeraičių, Subartonių, Netiesų, Pelekiškių, Dūdiškės, Kemsinės, Šunupio, Kapiniškių, Musteikos, Mardasavo, Sumantaraisčio miškų dalis bei kitus miškų masyvus ir mažesnius miškelius. Bendras ūkinių miškų plotas – apie 22000 ha.
Tikslas – auginti produktyvius medynus pagal ketvirtajai miškų grupei keliamus ūkinių miškų reikalavimus.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1109
ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS
BENDROJI DALIS
1. Žemaitijos nacionalinio parko zonavimo schema parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 30 d. patvirtintus Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmus ir kryptis. Šią schemą parengė Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos ministerija, patikslinusios Žemaitijos nacionalinio parko projektą, kurį 1990 metais parengė Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institutas.
2. Žemaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į funkcines zonas. Yra šios funkcinės zonos:
konservacinė – rezervatai ir draustiniai;
apsaugos (prezervacinė) – rezervatų, paviršinių vandens telkinių ir kelių apsaugos zonos;
rekreacinė – miško parkai, rekreacinės akvatorijos ir rekreacinių įstaigų teritorijos;
ūkinė – miškų ūkio ir žemės ūkio zonos;
bendrojo naudojimo vandenų zona.
3. Už Žemaitijos nacionalinio parko ribų nustatoma parko apsaugos zona, kurios paskirtis – apsaugoti parko teritoriją nuo neigiamo ūkinės ir urbanistinės veiklos poveikio parko ekosistemoms, jų ekologinei pusiausvyrai ir kraštovaizdžiui.
4. Parko apsaugos ir naudojimo režimą visoje jo teritorijoje nustato bei ūkinė veiklą reglamentuoja:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymas;
4.2. Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1982 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1982, Nr. 36-419);
4.3. Bendrieji valstybinių rezervatų Lietuvos teritorijoje nuostatai ir Draustinių Lietuvos teritorijoje nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 342 „Dėl valstybinių rezervatų ir draustinių Lietuvos teritorijoje“ (Žin., 1983, Nr. 36-383);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491);
4.5. Žemaitijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-562);
4.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ (Žin., 1992, Nr. 30-950);
4.8. Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ (Žin., 1993, Nr. 18-460).
KONSERVACINĖ ZONA
5. Rezervatai:
5.1. Plokštinės gamtinis rezervatas apima teritoriją į pietryčius nuo Platelių ežero, rytinę Plokštinės miško dalį.
Tikslas – išsaugoti tipiškus kalvotų Žemaitijos aukštumų, eglynų, žemapelkių ir aukštapelkių kompleksus rytinėje Plokštinės miško dalyje, būdingą šiam kraštui augaliją ir gyvūniją;
5.2. Aklaežerio gamtinis rezervatas yra pietrytiniame parko pakraštyje, apima Rukundžių miško dalį Pietvės baseino aukštupyje.
Tikslas – išsaugoti tarpukalvių aukštapelkes ir spygliuočių medynus bei šiam regionui būdingą augaliją ir gyvūniją;
6. Draustiniai:
6.1. kompleksiniai draustiniai:
6.1.1. Mikytų kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės vakarinėje parko dalyje esančias Mikytų kaimo apylinkes.
Tikslas – išsaugoti mozaikišką miškų, laukų, pelkinių tarpukalvių ir pievų kompleksą su tipiškais žemaitiškais, padrikais, vienkiemių tipo Mikytų, Jockių ir Mačiukų kaimais, Mikytų alkakalniu ir Velnio akmeniu;
6.1.2. Šarnelės kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės rytinėje parko dalyje esančias Šarnelės kaimo apylinkes.
Tikslas – išsaugoti Žemaitijai būdingą mozaikišką, kalvotą ir daubotą kraštovaizdį su V. Mačernio kapu ir sodyba, Amerikos ežerą ir jo ornitofauną, unikalią reljefo formą – Varduvos ozą, Šarnelės piliakalnį;
6.1.3. Pūčkorių kraštovaizdžio draustinis apima šiaurinėje parko dalyje esančią kalvotą Pūčkorių kaimo vienkiemių dalį.
Tikslas – išsaugoti Žemaitijai būdingą mozaikišką, kalvotą miškų, giraičių ir laukų kraštovaizdį, Pūčkorių kaimo vienkiemius, Pūčkorių piliakalnius;
6.1.4. Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės rytinėje parko dalyje esančio Jazdauskiškių kaimo apylinkes.
Tikslas – išsaugoti būdingą Vakarų Lietuvai mozaikišką kalvoto ir dauboto reljefo kraštovaizdį su giraitėmis, pelkėtomis tarpukalvėmis, tipišką žemaitiškos žemėnaudos struktūrą, didelio padriko Jazdauskiškių kaimo erdvinę struktūrą su etnografiniais elementais, Gegrėnų ir Jazdauskiškių piliakalnius;
6.1.5. Liepijos kraštovaizdžio draustinis apima vakarinėje parko dalyje esantį Liepijos miško masyvą.
Tikslas – išsaugoti vaizdingą kalvotą limnokeiminį reljefą, Liepijos mišką, augaliją ir gyvūniją;
6.1.6. Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis apima pietvakarinėje parko dalyje esančio Stirbaičių kaimo apylinkes.
Tikslas – išsaugoti kalvotą, miškingą, smulkios žemėnaudos kraštovaizdžio struktūrą su didžiausiu Žemaitijos nacionaliniame parke padriku, vienkiemių tipo Stirbaičių kaimu, turinčiu urbanistinę vertę, ir Stirbaičių bei Gudelinės miškus;
6.1.7. Babrungo kraštovaizdžio draustinis apima pietinėje parko dalyje esantį Babrungo upės slėnį.
Tikslas – išsaugoti Babrungo aukštupio slėnio kraštovaizdį su Žemaitijai būdingais vienkiemiais, miškais ir žemapelkėmis, augalų bendrijas, Grigaičių piliakalnį;
6.1.8. Paplatelių kraštovaizdžio draustinis apima centrinėje parko dalyje, į pietryčius nuo Platelių ežero, esantį Plokštinės mišką.
Tikslas – išsaugoti būdingą Vakarų Lietuvai stambią eglynų ekosistemą, pakopinių ežerinių terasų struktūrą, vertingas ir retas biocenozes;
6.1.9. Uošnos kraštovaizdžio draustinis apima pietrytinėje parko dalyje esantį Uošnos upelio slėnio aukštupį.
Tikslas – išsaugoti būdingą Vakarų Lietuvai miškingą Uošnos aukštupio kraštovaizdį, Skirpsčių ir Rukundžių miškų bei aukštapelkių kompleksą, erelių rėksnių ir juodųjų gandrų perimvietes bei stačiųjų atgirių augavietes;
6.2. gamtiniai draustiniai:
6.2.1. Užpelkių telmologinis draustinis apima šiaurės vakarinėje parko dalyje esantį pelkyną.
Tikslas – išsaugoti būdingą Žemaitijai užpelkėjusių miškų ekosistemą su Lesties ežeru, pelkyne esančias augalų ir gyvūnų rūšis, atkurti Dovainių durpyno gamtinį kompleksą;
6.2.2. Pakastuvos telmologinis draustinis apima į šiaurę nuo Platelių ežero esančią Pakastuvos pelkę.
Tikslas – išsaugoti seną Pakastuvos tvenkinį su aplinkinėmis žemapelkėmis, pievomis, užliejamu mišku, pelkinius nendrynus, retųjų ir nykstančių paukščių (baublių, šaukštasnapių ančių) perimvietes, maitinimosi vietas;
6.2.3. Šeirių telmologinis draustinis apima į vakarus nuo Platelių ežero miške esančią Šeirių pelkę.
Tikslas – išsaugoti Šeirių pelkę ir jos retąją žemapelkių ir aukštapelkių tipo pelkinę augaliją (dėmėtąsias gegūnes, pelkines lanksvas);
6.2.4. Siberijos telmologinis draustinis yra į pietus nuo Platelių miestelio, apima Siberijos pelkę.
Tikslas – išsaugoti Siberijos tarpinio tipo pelkę su miško salomis ir aukštapelkių ploteliais, žemapelkiniais nendrynais paežerėje, retųjų augalų (dėmėtųjų gegūnių, paprastųjų tuklių) augavietes, retųjų paukščių (tetervinų, didžiųjų kuolingų) perimvietes;
6.2.5. Medsėdžių geomorfologinis draustinis apima vakarinėje parko dalyje esančią Medsėdžių kalvą.
Tikslas – išsaugoti būdingą Žemaitijos kraštovaizdžiui stambią kalvoto reljefo formą – Medsėdžių limnokeimą;
6.2.6. Laumalenkos hidrografinis draustinis apima pietinę Platelių ežero dalį ir Babrungo upės ištakas.
Tikslas – išsaugoti unikalią, natūralią Platelių ežero pakrančių hidrografinę struktūrą su salomis, pusiasaliais ir įlankomis, upelių vingiais ir protakomis;
6.2.7. Juodupio botaninis draustinis apima įtekantį į Platelių ežero šiaurės rytinę dalį Juodupio upelį ir jo slėnį.
Tikslas – išsaugoti Juodupio žemupio ir jo slėnio, Platelių ežero pakrančių retųjų augalų (paprastųjų tuklių, dėmėtųjų gegūnių) bendrijas;
6.2.8. Barstytalių zoologinis draustinis apima į pietus nuo Barstyčių miestelio esančią Barstytalių pelkę.
Tikslas – išsaugoti gausią rudagalvių kirų koloniją, kitų retųjų paukščių (švygždų, gaidukų) gyvenamąsias vietas, Barstytalių žemapelkių kompleksą;
6.2.9. Briedsalės zoologinis draustinis apima Platelių ežero šiaurinėje dalyje esančią Briedsalės salą ir aplinkinius vandenis.
Tikslas – išsaugoti didžiųjų dančiasnapių, švygždų, žaliųjų meletų ir kitų retųjų paukščių perimvietes;
6.3. kultūriniai draustiniai:
6.3.1. Šventorkalnio archeologinis draustinis apima Platelių ežero vakarinėje dalyje esantį Šventorkalnio pusiasalį ir gretimą ežero pakrantę.
Tikslas – išsaugoti gausias ankstyvųjų viduramžių archeologinių iškasenų radimvietes, senąją Platelių gyvenvietę – archeologinį paminklą;
6.3.2. Piliasalių archeologinis draustinis apima Platelių ežero Pilies ir Veršio salas bei gretimas jų pakrantes.
Tikslas – išsaugoti Pilies ir Veršio salų gamtinį kultūrinį kompleksą, valstybinės reikšmės archeologinius paminklus – XVI amžiaus medinių pilių piliavietes;
6.3.3. Visvainių etnokultūrinis draustinis apima šiaurinėje parko dalyje esantį Visvainių kaimą ir jo įtakos zonas.
Tikslas – išsaugoti gatvinį, kultūrinę vertę turintį Visvainių kaimą, jo erdvinę struktūrą, smulkiosios architektūros elementus;
6.3.4. Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis apima parko šiaurės rytiniame pakraštyje esantį Žemaičių Kalvarijos miestelį ir jo įtakos zonas.
Tikslas – išsaugoti unikalią kultūrinę vertę turintį Žemaičių Kalvarijos miestelį, bažnyčią su koplyčių (stacijų) ansambliu, koplytstulpius, miestelio gatvių ir pastatų urbanistinę erdvinę struktūrą, piliakalnį;
6.3.5. Platelių urbanistinis draustinis apima Platelių miestelio centrinę dalį.
Tikslas – išsaugoti kultūrinę vertę turinčią senąją (centrinę) Platelių gyvenvietės dalį, būdingą Žemaitijos miestelių urbanistiniams kompleksams, jos erdvinę struktūrą su centrine aikšte, gatvėmis, pastatais ir bažnyčia, atkurti Platelių dvarą su greta jo esančiu senu parku;
6.3.6. Beržoro urbanistinis draustinis apima Beržoro bažnytkaimį ir šiaurinę Beržoro ežero pakrantę.
Tikslas – išsaugoti kultūrinę vertę turinčios Beržoro gyvenvietės (su bažnyčia ir varpine) architektūrinę, istoriškai susiklosčiusią erdvinę struktūrą, kuriai būdingas savitas siluetas ir gatvių išsidėstymas.
APSAUGOS (PREZERVACINĖ) ZONA
7. Rezervatų apsaugos zonai priskirtos teritorijos, esančios aplink Plokštinės ir Aklaežerio gamtinius rezervatus.
Tikslas – apsaugoti Plokštinės ir Aklaežerio gamtinius rezervatus nuo neigiamo poveikio, auginamuose miškuose formuoti produktyvius medynus, atliekančius apsaugos funkcijas.
8. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonai priskirtos teritorijos aplink Platelių ir kitus ežerus, upes.
Tikslas – apsaugoti paviršinius vandens telkinius nuo tiesioginės ūkinės veiklos poveikio, reguliuoti jos pobūdį ir intensyvumą.
REKREACINĖ ZONA
10. Tikslas – naudoti zoną rekreacijai, sureguliuoti poilsiautojų ir turistų srautus, lokalizuoti rekreacinę veiklą parko teritorijoje, sudaryti lankytojams palankias poilsio sąlygas.
11. Miško parkai:
11.1. Šeirių miško parkas apima šiaurės vakaruose nuo Platelių ežero esantį Šeirių mišką, Kumelkaktės pusiasalį, Piktežerį.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą;
11.2. Jurčio pusiasalio miško parkas apima šiaurėje nuo Platelių ežero esantį miškingą Jurčio pusiasalį.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą;
11.3. Miežlaukio miško parkas apima rytinį Platelių ežero apyežerį abiejose Juodupio upelio pusėse.
Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą;
11.4. Jautupio miško parkas apima vakarinę Jautupio upelio pakrantę į pietus nuo Žemaičių Kalvarijos.
Tikslas – suformuoti miško parką, skirtą rekreaciniam naudojimui, įrengti pliažą, prieplauką ir stovyklavietę (kempingą);
11.5. Luokos miško parkas apima Luokos ežero šiaurinį apyežerį su mišku.
Tikslas – suformuoti miško parką, pritaikyti teritoriją intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, įrengus pliažą, prieplauką ir stovyklavietę (kempingą);
12. Rekreacinės Platelių, Ilgio, Luokos ežerų akvatorijos apima didžiąją Platelių ežero dalį ir Ilgio, Luokos ežerus.
Tikslas – išsaugoti ir naudoti rekreacijai tinkamus ežerus, jų pakrantes bei atabradus, sudaryti sąlygas maudytis, plaukioti ir irstytis.
13. Žemaitijos nacionaliniame parke yra 16 žinybinių rekreacinių įstaigų (atostogų poilsio bazių, svetainių ir kt.) su joms priskirtomis teritorijomis.
Tikslas – sudaryti palankias sąlygas parko lankytojams stacionariai poilsiauti ir juos tinkamai aptarnauti.
Tvarkymo kryptys:
nekeisti ir nerekonstruoti rekreacinių objektų, priklausančių Plungės „Litodai“, akcinei bendrovei „Minija“, akcinei bendrovei „Plumega“, akcinei bendrovei „Linų audiniai“, Mažeikių „Oruvai“, Šiaulių šiluminių tinklų įmonei, Grūdų produktų kombinatui, akcinei bendrovei „Akumuliatoriai“, Žemaitijos nacionaliniam parkui (svetainė);
rekonstruoti netvarkingus vasaros poilsio stovyklų pastatus, priklausančius Lietuvos jūrų laivininkystės, jūrų prekybos uosto įmonėms, taip pat menkaverčius rekreacinės paskirties pastatus (namelius), priklausančius Klaipėdos tralų laivynui, Klaipėdos statybos trestui, Plungės „Sidonai“, Plungės rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai, Plungės kelių valdybai.
ŪKINĖ ZONA
14. Miškų ūkio zona apima didžiąsias Mačiuikų, Montvidinės, Babrungėnų miškų dalis, Liepkalnio, Raišaitinės miškus ir kitus mažesnius miškų masyvus.
Tikslas – auginti produktyvius medynus pagal ketvirtajai miškų grupei keliamus ūkinių miškų reikalavimus.
15. Žemės ūkio zona apima Virkšų, Žemaičių Kalvarijos, Platakių, Paluokės, Barenių, Godelių, Pamedinčių, Platelių, Užpelkių, Pūčkorių apylinkes, kuriose daugiausia plotų užima žemės ūkio naudmenos.
Tikslas – ūkininkauti, išsaugant Žemaitijai būdingą agrarinio kraštovaizdžio struktūrą.
16. Nacionalinio parko gamybinės bazės teritorija apima buvusios sovietinės raketų bazės kareivines, valgyklą, katilinę, remonto dirbtuves ir kitus gamybos objektus. Šiuo metu ji yra pritaikyta trumpam poilsiui, ekskursantams bei poilsiautojams aptarnauti. Ateityje ją numatoma pertvarkyti ir, sujungus su Plokštinės kultūriniu rezervatu-muziejumi, suformuoti vientisą ekspozicinį kompleksą.
BENDROJO NAUDOJIMO VANDENŲ ZONA
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1109
RENGTINŲ AUKŠTAITIJOS, DZŪKIJOS IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIUOSE PARKUOSE PROJEKTŲ 1995–2000 METŲ PROGRAMA
| Darbų pavadinimas |
Užsakovo pavadinimas |
Vykdymo laikas (metai) |
|
|
Aukštaitijos nacionalinis parkas |
|
| Parengti parko kompleksinį žemėtvarkos projektą |
Žemės ūkio ministerija |
1995–1996 |
| Parengti parko planavimo schemą |
Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija |
1995–1996 |
| Parengti Ginučių malūno rekonstrukcijos projektą |
Aukštaitijos nacionalinio parko administracija |
1995–1996 |
| Parengti Antalksnės gyvenvietės ir gamybinio centro tvarkymo projektą |
„ |
1995–1996 |
| Parengti Palūšės turizmo ir rekreacijos centro rekonstrukcijos projektą |
Aukštaitijos nacionalinis parkas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Miškų ūkio ministerija |
1996–1997 |
| Parengti etnokultūrinių Salų II, Varniškių, Šuminų ir Vaišnoriškių kaimų draustinių regeneracijos projektus |
Paminklotvarkos departamentas, Utenos ir Ignalinos rajonų valdybos, Statybos ir urbanistikos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija |
1997–2000 |
| Parengti miško parkų projektus |
Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija |
1997–2000 |
| Parengti Kaltanėnų dvaro parko regeneravimo projektą |
Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija |
1998–2000 |
|
|
Dzūkijos nacionalinis parkas |
|
| Parengti parko kompleksinį žemėtvarkos projektą |
Žemės ūkio ministerija |
1995–1996 |
| Parengti parko planavimo schemą |
Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija |
1995–1996 |
| Parengti kompleksinį Skroblaus rezervato ir draustinio apsaugos bei tvarkymo projektą |
Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija |
1995–1996 |
| Parengti detalų Merkinės gyvenvietės tvarkymo projektą |
Statybos ir urbanistikos ministerija, Varėnos rajono valdyba |
1996–1997 |
| Parengti Musteikos rezervato apsaugos projektą |
Dzūkijos nacionalinio parko administracija |
1996–1997 |
| Parengti Marcinkonių miško parko projektą |
Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Miškų ūkio ministerija |
1997–1998 |
| Parengti Grūdos upės baseino kompleksinės apsaugos projektą |
Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija |
1997–1998 |
| Parengti Dzūkijos nacionalinio parko botanikos sodo projektą |
„ |
1997–1998 |
| Parengti dzūkų etnografinės sodybos Marcinkonyse projektą ir jį įgyvendinti |
Kultūros ministerija, Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Varėnos rajono valdyba |
1997–1998 |
| Parengti Merkinės Subartonių pažintinio tako projektą ir jį įgyvendinti |
Dzūkijos nacionalinio parko administracija |
1998 |
| Parengti Mergelės Akelių miško parko projektą ir jį įgyvendinti |
Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Varėnos rajono valdyba |
1998–1999 |
| Parengti kompleksinį parko kaimiškojo turizmo projektą |
Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Valstybinė turizmo tarnyba, Miškų ūkio ministerija |
1998–2000 |
| Parengti Marcinkonių malūno rekonstrukcijos projektą |
Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Varėnos rajono valdyba |
1998–2000 |
|
|
Žemaitijos nacionalinis parkas |
|
| Parengti parko kompleksinį žemėtvarkos projektą |
Žemės ūkio ministerija |
1995–1996 |
| Parengti parko planavimo schemą |
Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija |
1995–1996 |
| Parengti parko informacinės infrastruktūros schemą |
Žemaitijos nacionalinio parko administracija |
1995–1996 |
| Parengti Žemaičių Kalvarijos kompleksinį paminklų ir gyvenvietės tvarkymo projektą |
Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Plungės rajono valdyba |
1996 |
| Parengti Platelių miestelio, dvaro ir parko kompleksinį tvarkymo projektą |
Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija |
1996 |
| Parengti parko rekreacinės infrastruktūros (trasų, maršrutų, takų, stovyklaviečių, kempingų) schemas |
Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Miškų ūkio ministerija |
1997 |
| Parengti Beržoro gyvenvietės ir jos aplinkos kompleksinį tvarkymo projektą |
Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Plungės rajono valdyba |
1997 |
| Parengti Šventorkalnio archeologinio draustinio tvarkymo projektą |
„ |
1995–1996 |
| Parengti Visvainių kaimo etnokultūrinio draustinio regeneracijos projektą |
„ |
1999 |
| Parengti detalius miško parkų planus |
Miškų ūkio ministerija |
1998–2000 |
| Parengti Plokštinės kultūrinio rezervato-muziejaus projektą |
Kultūros ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Plungės rajono valdyba |
1998–2000 |
______________