1996 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL ATSAKOMYBĖS IR KOMPENSACIJOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU PAVOJINGŲ IR KENKSMINGŲ MEDŽIAGŲ VEŽIMU JŪRA

VALSTYBĖS, ŠIOS KONVENCIJOS ŠALYS,

SUVOKDAMOS pavojus, kuriuos pasaulio mastu kelia pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimas jūra;

ĮSITIKINUSIOS, kad būtina užtikrinti adekvačią, greitą ir veiksmingą kompensaciją asmenims, kurie patiria žalą, padarytą įvykus įvykiams vežant tokias medžiagas jūra;

NORĖDAMOS nustatyti vienodas tarptautines normas ir procedūras atsakomybės ir kompensacijos už tokią žalą klausimams spręsti;

MANYDAMOS, kad pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytos žalos ekonominius nuostolius turėtų atlyginti laivybos pramonė ir tie, kurie turi naudą iš krovinių,

SUSITARĖ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

Apibrėžtys

1 straipsnis

Šioje Konvencijoje:

1. Laivas – kiekvienas jūrų laivas ir jūra plaukiojantis bet kokio tipo įrenginys.

2. Asmuo – kiekvienas asmuo ar bendrija arba kiekviena viešoji ar privati institucija, turinti juridinio asmens teises arba jų neturinti, taip pat valstybė ar bet kuris iš ją sudarančių vienetų.

3. Savininkas – kaip laivo savininkas įregistruotas asmuo ar asmenys arba, jeigu tokios registracijos nėra, asmuo ar asmenys, kuriems laivas priklauso nuosavybės teise. Tačiau jeigu laivas priklauso valstybei, o jį valdo įmonė, kuri šioje valstybėje yra įregistruota laivo valdytoja, tai savininkas – ši įmonė.

4. Gavėjas – tai arba:

a) asmuo, kuris faktiškai gauna įmokinį krovinį, iškraunamą valstybės, šios Konvencijos Šalies, uostuose ir terminaluose; jeigu gavimo metu asmuo, kuris faktiškai gauna krovinį, veikia kaip kito asmens, kuriam taikoma bet kurios valstybės, šios Konvencijos Šalies, jurisdikcija, įgaliotas atstovas, tai gavėju yra laikomas įgaliotojas, jei atstovas atskleidžia HNS fondui įgaliotoją, arba

b) asmuo valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, kuris pagal tos valstybės nacionalinę teisę yra laikomas įmokinio krovinio, iškraunamo kurios nors valstybės, šios Konvencijos Šalies, uostuose ir terminaluose, gavėju, jeigu bendras gautas įmokinis krovinys pagal tokią nacionalinę teisę yra iš esmės tas pats, kuris būtų buvęs gautas pagal a punktą.

5. Pavojingos ir kenksmingos medžiagos (angl. HNS) – tai:

a) visos medžiagos ir prekės, vežamos laivu kaip krovinys, nurodytos tolesniuose i-vii punktuose:

i) naftos produktai, kurie vežami nesupakuoti ir yra išvardyti 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, pakeistos jos 1978 m. protokolu, su pakeitimais, I priedo I priedėlyje;

ii) kenksmingos skystosios medžiagos, kurios vežamos nesupakuotos ir yra išvardytos 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, pakeistos jos 1978 m. protokolu, su pakeitimais, II priedo II priedėlyje, bei medžiagos ir mišiniai, laikinai priskiriami A, B, C ar D taršos kategorijoms pagal minėto II priedo 3 taisyklės 4 dalį;

iii) pavojingos skystosios medžiagos, kurios vežamos nesupakuotos ir yra išvardytos 1983 m. Tarptautinio laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus birius cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodekso, su pakeitimais, 17 skyriuje, ir pavojingi produktai, kuriems Administracija ir uostų administracijos yra nustačiusios išankstines tinkamas vežimo sąlygas pagal šio kodekso 1.1.3 punktą;

iv) supakuotos pavojingos ir kenksmingos medžiagos ir gaminiai, kuriems taikomas Tarptautinis jūra vežamų pavojingų krovinių kodeksas su pakeitimais;

v) suskystintos dujos, išvardytos 1983 m. Tarptautinio laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, su pakeitimais, 19 skyriuje, ir produktai, kuriems Administracija ir uostų administracijos yra nustačiusios išankstines tinkamas vežimo sąlygas pagal šio kodekso 1.1.6 punktą;

vi) skystos medžiagos, kurios vežamos nesupakuotos ir kurių žybsnio temperatūra neviršija 60r C (matuojama uždaro indo testu);

vii) biriosios medžiagos, vežamos nesupakuotos ir keliančios cheminį pavojų, nurodytos Biriųjų krovinių vežimo saugios praktikos kodekso, su pakeitimais, B priede tiek, kiek toms medžiagoms taip pat yra taikomas Tarptautinis jūra vežamų pavojingų krovinių kodeksas, kai jos vežamos supakuotos ir

b) anksčiau vežtų nesupakuotų a punkto i-iii ir v-vii papunkčiuose nurodytų medžiagų likučiai.

6. Žala – tai:

a) gyvybės atėmimas arba kūno sužalojimas laive ar laivo išorėje vežant pavojingas ir kenksmingas medžiagas, įvykęs dėl tų medžiagų;

b) turto netekimas arba žala turtui, esančiam laive ar laivo išorėje vežant pavojingas ir kenksmingas medžiagas, įvykęs dėl tų medžiagų;

c) nuostolis arba žala, padaryti dėl aplinkos užteršimo pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis, jeigu kompensacija už pakenkimą aplinkai, išskyrus pelno praradimą dėl tokio pakenkimo, ribojama tik pagrįstomis faktinėmis reabilitacinėmis priemonėmis ir reabilitacijai reikalingų priemonių išlaidomis ir

d) išlaidos prevencinėms priemonėms ir papildomi nuostoliai arba žala, padaryti prevencinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai pagrįstai neįmanoma atskirti pavojingų ir kenksmingų medžiagų padarytos žalos nuo kitų veiksnių

padarytos žalos, visa tokia žala yra laikoma padaryta pavojingų ir kenksmingų medžiagų, išskyrus tuos atvejus ir tiek, kiek kitų veiksnių padaryta žala yra 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos rūšies žala.

Šioje straipsnio dalyje „dėl tų medžiagų“ reiškia dėl tų medžiagų pavojingo ar kenksmingo pobūdžio.

7. Prevencinės priemonės – visos pagrįstos priemonės, kurių įvykus įvykiui ėmėsi bet kuris asmuo, kad būtų išvengta žalos arba ji sumažinta.

8. Įvykis – kiekvienas įvykis arba tos pačios kilmės įvykių seka, kurie padaro žalą ar sukelia rimtą ir neišvengiamą tokios žalos padarymo grėsmę.

9. Vežimas jūra – laikotarpis nuo to momento, kai pavojingos ir kenksmingos medžiagos jas kraunant patenka į kurią nors laivo įrangos dalį, iki to momento, kai jos nustoja būti kurioje nors laivo įrangos dalyje jas iškraunant. Jei nenaudojama jokia laivo įranga, šis laikotarpis prasideda ir baigiasi, kai pavojingos ir kenksmingos medžiagos kerta laivo bortą.

10. Įmokinis krovinys – bet kokios pavojingos ir kenksmingos medžiagos, vežamos jūra kaip krovinys į valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje esantį uostą ar terminalą ir toje valstybėje iškraunamos. Tranzitinis krovinys, visas arba iš dalies tiesiogiai arba per uostą ar terminalą perkraunamas iš vieno laivo į kitą vežant iš pirminio pakrovimo uosto ar terminalo į galutinės paskirties uostą ar terminalą, yra laikomas įmokiniu kroviniu tik gavimo galutinės paskirties vietoje atžvilgiu.

11. HNS fondas – pagal 13 straipsnį įsteigtas Tarptautinis pavojingų ir kenksmingų medžiagų fondas.

12. Apskaitos vienetas – Tarptautinio valiutos fondo nustatyta specialioji skolinimosi teisė.

13. Laivo registracijos valstybė – įregistruotų laivų atžvilgiu – valstybė, kurioje laivas įregistruotas, o neįregistruotų laivų atžvilgiu – valstybė, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti.

14. Terminalas – bet kuri vieta, skirta vandens transportu atvežtoms pavojingoms ir kenksmingoms medžiagoms saugoti, įskaitant kiekvieną vamzdynu ar kitaip su tokia vieta sujungtą jūros įrenginį.

15. Direktorius -HNS fondo direktorius.

16. Organizacija – Tarptautinė jūrų organizacija (IMO).

17. Generalinis sekretorius – Organizacijos Generalinis sekretorius.

Priedai

2 straipsnis

Šios Konvencijos priedai yra sudėtinė šios Konvencijos dalis.

Taikymo sritis

3 straipsnis

Ši Konvencija yra taikoma išimtinai:

a) bet kokiai žalai, padarytai valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje, įskaitant jos teritorinius vandenis;

b) aplinkos užteršimo žalai, padarytai valstybės, šios Konvencijos Šalies, pagal tarptautinę teisę nustatytoje išskirtinėje ekonominėje zonoje arba, jei kuri nors valstybė, šios Konvencijos Šalis, nėra nustačiusi tokios zonos, už ir greta tos valstybės teritorinių vandenų esančioje zonoje, kurią ta valstybė nustatė pagal tarptautinę teisę ir kuri tęsiasi ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas jos teritorinių vandenų plotis;

c) kitokiai negu aplinkos užteršimo žalai, padarytai už bet kurios valstybės teritorijos, įskaitant jos teritorinius vandenis, ribų, jei tokią žalą padarė medžiaga, vežama laivu, įregistruotu valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, arba, jei laivas yra neįregistruotas, laivu, turinčiu teisę plaukioti su valstybės, šios Konvencijos Šalies, vėliava;

d) prevencinėms priemonėms, nepaisant to, kur jų buvo imtasi.

4 straipsnis

1. Ši Konvencija taikoma reikalavimams atlyginti žalą, padarytą vežant pavojingas ir kenksmingas medžiagas jūra, išskyrus reikalavimus, pateiktus pagal prekių ir keleivių vežimo sutartis.

2. Ši Konvencija netaikoma, jei jos nuostatos yra nesuderinamos su taikytinos teisės, susijusios su kompensacija darbuotojams ar socialinės apsaugos sistemomis, nuostatomis.

3. Ši Konvencija netaikoma:

a) taršos žalai, kaip apibrėžta 1969 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą su pakeitimais, nesvarbu, ar kompensacija už ją pagal tą Konvenciją yra mokėtina ar nemokėtina, ir

b) žalai, padarytai 7 kategorijos radioaktyviosiomis medžiagomis pagal Tarptautinį jūra vežamų pavojingų krovinių kodeksą su pakeitimais arba pagal Biriųjų krovinių vežimo saugios praktikos kodekso B priedą su pakeitimais.

4. Išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, šios Konvencijos nuostatos netaikomos karo laivams, pagalbiniams karinio laivyno laivams ar kitiems valstybei priklausantiems ar jos valdomiems ir tik vyriausybės tuo metu nekomerciniams tikslams naudojamiems laivams.

5. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali nuspręsti Konvenciją taikyti karo laivams ir kitiems šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems laivams. Šiuo atveju ji apie tai praneša Generaliniam sekretoriui, nurodydama tokio taikymo sąlygas.

6. Dėl valstybei, šios Konvencijos Šaliai, priklausančių ir komerciniams tikslams naudojamų laivų kiekvienai tokiai valstybei galima pateikti ieškinį pagal 38 straipsnyje nustatytas jurisdikcijos nuostatas, ir ji privalo atsisakyti visų gynybos argumentų, susijusių su jos, kaip suverenios valstybės, statusu.

5 straipsnis

1. Šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos metu arba bet kada vėliau valstybė gali pareikšti, kad ši Konvencija netaikoma laivams:

a) kurie nėra didesni kaip 200 bendrosios talpos, ir

b) kurie veža tik supakuotas pavojingas ir kenksmingas medžiagas, ir

c) kol jie plaukioja tarp tos valstybės uostų ar įrenginių.

2. Tais atvejais, kai dvi kaimyninės valstybės susitaria, jog ši Konvencija taip pat netaikoma laivams, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalies a ir b punktai ir kurie plaukioja tarp tų valstybių uostų ar įrenginių, atitinkamos valstybės gali pareikšti, kad pagal šio straipsnio 1 dalį pareikštas šios Konvencijos netaikymas taip pat apima šioje dalyje nurodytus laivus.

3. Kiekviena valstybė, padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, gali bet kada tokį pareiškimą atšaukti.

4. Pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį padarytas pareiškimas ir pareiškimas apie atšaukimą pagal 3 dalį yra deponuojami Generaliniam sekretoriui, o jis, šiai Konvencijai įsigaliojus, praneša apie tai Direktoriui.

5. Tais atvejais, kai valstybė yra padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį ir jo neatšaukusi, pavojingos ir kenksmingos medžiagos, vežamos laivais, kuriems taikoma ta straipsnio dalis, nėra laikomos įmokiniu kroviniu taikant 18, 20 straipsnius, 21 straipsnio 5 dalį ir 43 straipsnį.

6. HNS fondas, vadovaudamasis pagal 1 ar 2 dalį padarytu pareiškimu, neprivalo mokėti kompensacijos už žalą, padarytą medžiagų, vežamų laivu, kuriam Konvencija nėra taikoma, jeigu:

a) žala, apibrėžta 1 straipsnio 6 dalies a, b ar c punktuose, buvo padaryta:

i) pareiškimą padariusios valstybės teritorijoje arba, jei kaimyninės valstybės yra padariusios pareiškimą pagal 2 dalį, abiejų valstybių teritorijoje, įskaitant teritorinius vandenis, arba

ii) i papunktyje nurodytos valstybės ar valstybių išskirtinėje ekonominėje zonoje arba 3 straipsnio b punkte minėtoje zonoje;

b) žala apima priemones, kurių buvo imtasi, kad žalos būtų išvengta arba kad žala būtų sumažinta.

Valstybių, šios Konvencijos Šalių, pareigos

6 straipsnis

Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, užtikrina, kad būtų laikomasi kiekvieno įsipareigojimo, prisiimto pagal šią Konvenciją, ir imasi atitinkamų priemonių pagal savo teisę, įskaitant, jos nuomone, reikalingų sankcijų taikymą, siekdama veiksmingai vykdyti kiekvieną tokį įsipareigojimą.

II SKYRIUS

Atsakomybė

Savininko atsakomybė

7 straipsnis

1. Išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, savininkas nuo įvykio pradžios momento, o jei įvykis susideda iš kelių tos pačios kilmės įvykių – nuo pirmojo tokio įvykio pradžios momento, atsako už pavojingų ir kenksmingų medžiagų, jas laivu vežant jūra, padarytą žalą.

2. Savininkui atsakomybė netaikoma, jeigu jis įrodo, kad:

a) žala padaryta dėl karo, karo veiksmų, pilietinio karo, sukilimo ar išskirtinio, neišvengiamo ir neįveikiamo gamtos reiškinio, arba

b) žala buvo padaryta išimtinai dėl trečiosios šalies veikimo ar neveikimo siekiant padaryti žalą, arba

c) žala buvo padaryta išimtinai dėl kurios nors vyriausybės ar kitos valdžios institucijos, atsakingos už švyturių ar kitų navigacijos įrenginių priežiūrą, aplaidumo ar kitokio neteisingo veiksmo atliekant šią funkciją, arba

d) dėl to, kad krovinio siuntėjas ar kuris kitas asmuo nepateikė informacijos apie siunčiamų medžiagų pavojingumą ir kenksmingumą,

i) buvo visiškai ar iš dalies padaryta žala, arba

ii) savininkas neįsigijo draudimo pagal 12 straipsnį;

jeigu nei savininkas, nei jo darbuotojai ar atstovai nežinojo arba pagrįstai neturėjo žinoti, kad siunčiamos medžiagos yra pavojingos ir kenksmingos.

3. Jei savininkas įrodo, kad žala visiškai ar iš dalies padaryta dėl žalą patyrusio asmens veikimo ar neveikimo siekiant padaryti žalą arba dėl to asmens neatsargumo, savininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo atsakomybės tam asmeniui.

4. Nė vienas reikalavimas atlyginti žalą negali būti pateiktas savininkui kitaip negu pagal šią Konvenciją.

5. Atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalį, nė vienas reikalavimas atlyginti žalą pagal šią Konvenciją ar kitaip negali būti pateiktas:

a) savininko darbuotojams ar atstovams arba įgulos nariams;

b) locmanui ar kuriam nors kitam asmeniui, kuris nebūdamas įgulos nariu teikia paslaugas laivui;

c) nė vienam laivo frachtuotojui (bet kaip apibūdinamam, įskaitant laivo be įgulos frachtuotoją), valdytojui ar naudotojui;

d) nė vienam asmeniui, savininko sutikimu ar kompetentingos valdžios institucijos nurodymu vykdančiam gelbėjimo operacijas;

e) nė vienam asmeniui, kuris imasi prevencinių priemonių, ir

f) c, d ir e punktuose išvardytų asmenų darbuotojams ar atstovams;

jei tik žala nepadaryta dėl jų asmeninio veikimo ar neveikimo siekiant padaryti tokią žalą arba dėl neatsargumo, žinant, kad tokia žala tikriausiai bus padaryta.

6. Nė viena šios Konvencijos nuostata nepažeidžia esamos savininko teisės pareikšti atgręžtinį reikalavimą bet kuriai trečiajai šaliai, įskaitant žalą padariusios medžiagos siuntėją ar gavėją, ir ne vien tik jiems, arba šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims.

Su dviem ar daugiau laivų susiję įvykiai

8 straipsnis

1. Kai žala padaroma dėl įvykio, susijusio su dviem ar keliais pavojingas ir kenksmingas medžiagas vežančiais laivais, už tą žalą atsako kiekvienas savininkas, jeigu jis neatleidžiamas nuo atsakomybės pagal 7 straipsnį. Savininkai yra solidariai atsakingi už visą tą žalą, kurios neįmanoma pagrįstai atskirti.

2. Tačiau savininkai turi teisę į atsakomybės apribojimus, kiekvienam iš jų taikytinus pagal 9 straipsnį.

3. Nė viena šio straipsnio nuostata nepažeidžia savininko teisės pareikšti atgręžtinį reikalavimą kitam savininkui.

Atsakomybės ribojimas

9 straipsnis

1. Pagal šią Konvenciją laivo savininkas dėl kiekvieno įvykio turi teisę riboti savo atsakomybę iki bendros sumos, kuri skaičiuojama taip:

a) 10 milijonų apskaitos vienetų laivui, kurio talpa neviršija 2000 talpos vienetų ir

b) laivui, kurio talpa viršija pirmiau minėtąją, prie a punkte nurodytos sumos papildomai pridedama: už kiekvieną talpos vienetą nuo 2001 iki 50 000 talpos vienetų -1500 apskaitos vienetų; už kiekvieną talpos vienetą nuo daugiau nei 50 000 talpos vienetų – 360 apskaitos vienetų; tačiau su sąlyga, kad ši bendra suma bet kuriuo atveju negali viršyti 100 milijonų apskaitos vienetų.

2. Pagal šią Konvenciją savininkas neturi teisės riboti atsakomybės, jeigu įrodyta, kad žala buvo padaryta dėl jo asmeninio veikimo ar neveikimo siekiant padaryti tokią žalą arba dėl neatsargumo, žinant, kad tokia žala tikriausiai bus padaryta.

3. Kad savininkas galėtų pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atsakomybės ribojimu bet kurios valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje yra pareikštas ieškinys pagal 38 straipsnį, teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje arba, jeigu ieškinys nėra pareikštas, bet kurios vienos Valstybės Šalies, kurioje ieškinys gali būti pareikštas pagal 38 straipsnį, teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje, jis privalo sudaryti fondą, kurio bendra suma būtų lygi šio straipsnio 1 dalyje nustatytai atsakomybės ribai. Šis fondas gali būti sudarytas deponuojant reikiamą sumą arba pateikiant banko garantiją ar kitokią garantiją, kuri yra priimtina pagal valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje tas fondas sudaromas, teisę ir kurią teismas ar kita kompetentinga institucija laiko pakankama.

4. Atsižvelgiant į 11 straipsnio nuostatas, fondas yra ieškovams paskirstomas proporcingai pagal jų pateiktų reikalavimų sumas.

5. Jei prieš fondo paskirstymą savininkas ar bet kuris iš jo darbuotojų arba atstovų ar bet kuris asmuo, suteikiantis savininkui draudimą ar kitokią finansinę garantiją, dėl atitinkamo įvykio sumokėjo kompensaciją už žalą, šis asmuo, neviršydamas sumokėtos sumos, regreso tvarka (subrogacija) perima teises, kurias pagal šią Konvenciją būtų turėjęs asmuo, kuriam buvo sumokėta kompensacija.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta regreso (subrogacijos) teise gali pasinaudoti kitas, toje dalyje nepaminėtas, asmuo dėl bet kurios kompensacijos, kurią jis sumokėjo už žalą, sumos, bet tik tuomet, kai tokią regreso tvarką (subrogaciją) leidžia taikytina nacionalinė teisė.

7. Kai savininkai ar kiti asmenys nustato, kad jei kompensacija būtų sumokėta prieš fondo paskirstymą, jis vėliau gali būti priverstas sumokėti visą ar dalį kompensacijos, dėl kurios jis pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis būtų įgijęs regreso (subrogacijos) teisę, teismas ar kita kompetentinga valstybės, kurioje buvo sudarytas fondas, institucija gali nurodyti, kad laikinai būtų atidėta pakankama suma, kuri leistų šiam asmeniui vėliau pareikšti reikalavimą fondui.

8. Reikalavimai, susiję su savininko savanoriškai pagrįstai turėtomis išlaidomis ar pagrįstomis aukomis siekiant išvengti žalos ar ją sumažinti, yra vertinami taip pat, kaip ir kiti reikalavimai fondui.

9. a) Šio straipsnio 1 dalyje pateiktos sumos perskaičiuojamos į nacionalinę valiutą pagal tos valiutos vertę specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu šio straipsnio 3 dalyje nurodyto fondo sudarymo dieną. Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu yra apskaičiuojama Tarptautinio valiutos fondo atitinkamą dieną savo operacijoms ir sandoriams taikomu įvertinimo būdu. Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu yra apskaičiuojama tos valstybės nustatytu būdu.

b) Tačiau valstybė, šios Konvencijos Šalis, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė ir kurios teisės aktai neleidžia taikyti 9 dalies a punkto nuostatų, šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos ar bet kuriuo kitu metu vėliau gali pareikšti, kad 9 dalies a punkte nurodytas apskaitos vienetas yra lygus 15 auksinių frankų. Šioje dalyje minimas auksinis frankas atitinka 65 miligramus 900 prabos aukso. Auksinis frankas į nacionalinę valiutą yra perskaičiuojamas pagal atitinkamos valstybės įstatymus.

c) Paskutiniame 9 dalies a punkto sakinyje nurodytas skaičiavimas ir 9 dalies b punkte nurodytas perskaičiavimas yra atliekami taip, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sumų vertė, išreikšta valstybės, šios Konvencijos Šalies, nacionaline valiuta, kiek įmanoma tiksliau atitiktų vertę, kuri susidarytų taikant pirmųjų dviejų 9 dalies a punkto sakinių nuostatas. Deponuodamos šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentą ir kiekvieną kartą kurį nors iš jų keisdamos, valstybės, šios Konvencijos Šalys, atitinkamai praneša Generaliniam sekretoriui apie pagal 9 dalies a punktą atliekamo skaičiavimo būdą arba 9 dalies b punkte nustatytą perskaičiavimo rezultatą.

10. Šiame straipsnyje laivo talpa – tai bendroji talpa, apskaičiuota pagal 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede esančias laivų talpos matavimo taisykles.

11. Draudikas ar kitas asmuo, suteikiantis finansinę garantiją, turi teisę sudaryti fondą pagal šį straipsnį tokiomis pačiomis sąlygomis ir turintį tokią pačią paskirtį, kokią turėtų, jei jį sudarytų savininkas. Toks fondas gali būti sudarytas, net kai savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau šiuo atveju jo sudarymas neturi pažeisti nė vieno ieškovo teisių savininko atžvilgiu.

10 straipsnis

1. Jei savininkas po įvykio sudarė fondą pagal 9 straipsnį ir turi teisę riboti savo atsakomybę, tada:

a) nė vienas asmuo, pareiškiantis reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl šio įvykio, neturi teisės pateikti reikalavimą kuriam nors kitam savininko turtui, ir

b) bet kurios valstybės, šios Konvencijos Šalies, teismas ar kita kompetentinga institucija panaikina kiekvieno laivo ar kito savininkui priklausančio turto, kuris buvo areštuotas dėl reikalavimo atlyginti žalą, padarytą dėl šio įvykio, areštą ir grąžina užstatą ar kitokią garantiją, kuri buvo pateikta siekiant išvengti tokio arešto.

2. Tačiau tai, kas pirmiau išdėstyta, taikoma tik tuo atveju, kai pareiškėjas / ieškovas turi galimybę kreiptis į teismą, kuris valdo fondą, ir kai reikalavimas faktiškai gali būti patenkintas iš fondo lėšų.

Mirties ir kūno sužalojimo atvejai

11 straipsnis

Reikalavimai dėl mirties ar kūno sužalojimo turi pirmenybę prieš kitus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai bendra tokių reikalavimų suma viršija du trečdalius bendro pagal 9 straipsnio 1 dalį nustatyto dydžio.

Privalomasis savininko draudimas

12 straipsnis

1. Laivo, įregistruoto valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, ir faktiškai vežančio pavojingas ir kenksmingas medžiagas, savininkas privalo turėti draudimą ar kitokią finansinę garantiją, būtent banko ar panašios finansų įstaigos garantiją, sumoms, nustatytoms taikant 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės ribas, kad būtų užtikrinta draudimo apsauga atsakomybei už žalą pagal šią Konvenciją.

2. Kai valstybės, šios Konvencijos Šalies, atitinkama institucija nustato, kad šio straipsnio 1 dalies reikalavimai yra įvykdyti, kiekvienam laivui išduodamas privalomojo draudimo liudijimas, patvirtinantis pagal šios Konvencijos nuostatas galiojantį draudimą ar kitą finansinę garantiją. Valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, įregistruotam laivui tokį privalomojo draudimo liudijimą išduoda ar patvirtina atitinkama tos valstybės laivo registracijos institucija; valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, neįregistruotam laivui jį gali išduoti ar patvirtinti atitinkama bet kurios valstybės, šios Konvencijos Šalies, institucija. Šis privalomojo draudimo liudijimas turi būti I priede pateikto pavyzdžio formos ir jame turi būti nurodyta tokia informacija:

a) laivo pavadinimas, skiriamasis numeris ar raidės ir registracijos uostas;

b) savininko pavadinimas (vardas ir pavardė) ir jo pagrindinė verslo vieta;

c) IMO laivo identifikavimo numeris;

d) garantijos rūšis ir galiojimo laikotarpis;

e) draudiko ar kito garantiją suteikusio asmens pavadinimas (vardas ir pavardė) bei pagrindinė verslo vieta ir prireikus vieta, kur sudarytas draudimas ar suteikta garantija, ir

f) liudijimo galiojimo trukmė, kuri negali būti ilgesnė negu draudimo ar kitos garantijos galiojimo trukmė.

3. Privalomojo draudimo liudijimas yra išrašomas oficialia jį išduodančios valstybės kalba ar kalbomis. Jei ta oficiali kalba nėra nei anglų, nei prancūzų ar ispanų, tekste turi būti vertimas į vieną iš šių kalbų.

4. Privalomojo draudimo liudijimas laikomas laive, o jo kopija atiduodama saugoti laivus registruojančioms institucijoms arba, jeigu laivas nėra įregistruotas valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, liudijimą išdavusios ar patvirtinusios valstybės institucijai.

5. Draudimas ar kitokia finansinė garantija neatitinka šio straipsnio reikalavimų, jei dėl kitų priežasčių, nei draudimo ar garantijos, nurodytos liudijime pagal šio straipsnio 2 dalį, galiojimo termino pabaiga, jis gali nustoti galioti anksčiau negu praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai pranešimas apie jo galiojimo pabaigą buvo pateiktas šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms institucijoms, išskyrus atvejus, kai liudijimas yra perduodamas toms institucijoms arba kai per minėtą laikotarpį buvo išduotas naujas liudijimas. Pirmiau išdėstytos nuostatos taip pat bus taikomos kiekvienam pakeitimui, dėl kurio draudimas ar garantija nebeatitinka šio straipsnio reikalavimų.

6. Privalomojo draudimo liudijimo išdavimo ir galiojimo sąlygas nustato laivo registracijos valstybė atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas.

7. Taikant šią Konvenciją, valstybės, šios Konvencijos Šalies, pagal šio straipsnio 2 dalį išduoti arba patvirtinti privalomojo draudimo liudijimai yra pripažįstami kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, ir laikomi turinčiais tokią pat galią, kaip ir jų pačių išduoti ar patvirtinti privalomojo draudimo liudijimai, netgi jei jie yra išduoti ar patvirtinti valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, neįregistruotam laivui. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali bet kuriuo metu prašyti konsultacijos su liudijimą išdavusia ar patvirtinusia valstybe, jei ji mano, kad liudijime nurodytas draudikas ar garantas nėra finansiškai pajėgus įvykdyti šios Konvencijos nustatytas prievoles.

8. Kiekvienas reikalavimas atlyginti žalą gali būti pateikiamas tiesiogiai draudikui arba kitam asmeniui, suteikusiam finansinę garantiją savininko atsakomybei už žalą. Šiuo atveju atsakovas gali pasinaudoti pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytomis atsakomybės ribomis, net jei savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės. Dar jis gali pasinaudoti gynybos argumentais (kitais nei savininko bankrotas ar likvidavimas), kuriais pasinaudoti turėtų teisę pats savininkas. Be to, atsakovas gali pasinaudoti gynybos argumentais, kad žala buvo padaryta dėl paties savininko tyčinio aplaidumo, tačiau atsakovas negali pasinaudoti jokiais kitais gynybos argumentais, kuriais jis turėtų teisę pasinaudoti savininko jam iškeltoje byloje. Atsakovas visais atvejais turi teisę reikalauti, kad į procesą būtų įtrauktas ir savininkas.

9. Bet kurios sumos, gautos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo ar finansinės garantijos, gali būti naudojamos tik pagal šią Konvenciją pateiktiems reikalavimams patenkinti.

10. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, neleidžia verstis verslu su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuriam taikomas šis straipsnis, jeigu neišduotas liudijimas pagal šio straipsnio 2 arba 12 dalį.

11. Atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal savo nacionalinę teisę užtikrina, kad kiekvienam bet kur įregistruotam laivui, įplaukiančiam į jos teritorijoje esantį uostą ar išplaukiančiam iš jo, atvykstančiam į jos teritoriniuose vandenyse esantį įrenginį ar išvykstančiam iš jo, galioja šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sumų draudimas ar kitokia finansinė garantija.

12. Jei valstybei, šios Konvencijos Šaliai, priklausantis laivas neturi draudimo ar kitokios finansinės garantijos, jam netaikomos su tuo susijusios šio straipsnio nuostatos, bet laive turi būti laivo registracijos valstybės atitinkamų institucijų išduotas privalomojo draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad laivas priklauso tai valstybei ir kad laivo atsakomybė yra garantuota pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas. Šis liudijimas, kiek įmanoma, turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pavyzdį.

III SKYRIUS

Tarptautinio pavojingų ir kenksmingų medžiagų fondo (HNS fondo) kompensacijos

HNS fondo įsteigimas

13 straipsnis

1. Steigiamas Tarptautinis pavojingų ir kenksmingų medžiagų fondas (toliau – HNS fondas), kurio tikslai yra šie:

a) teikti kompensacijas už žalą, padarytą vežant pavojingas ir kenksmingas medžiagas jūra tiek, kiek II skyriaus nuostatose nustatyta apsauga yra nepakankama ar neprieinama;

b) vykdyti gretutinius uždavinius, išdėstytus 15 straipsnyje.

2. Kiekvienoje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, HNS fondas yra pripažįstamas kaip juridinis asmuo, pagal tos valstybės įstatymus galintis prisiimti teises ir prievoles ir būti bylos šalimi tos valstybės teismuose. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, Direktorių pripažįsta teisėtu HNS fondo atstovu.

Kompensacija

14 straipsnis

1. Vykdydamas savo 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą funkciją, HNS fondas išmoka kompensaciją kiekvienam žalą patyrusiam asmeniui, jei šis asmuo negali gauti visos tinkamos kompensacijos už žalą II skyriaus nuostatose nustatytomis sąlygomis, kadangi:

a) II skyriaus nuostatos nenustato jokios atsakomybės už žalą;

b) savininkas, atsakingas už žalą pagal II skyriaus nuostatas, yra finansiškai nepajėgus visiškai įvykdyti prievoles pagal šią Konvenciją ir bet kuri finansinė garantija, kuri gali būti suteikta pagal II skyriaus nuostatas, nesuteikia draudimo apsaugos ar yra nepakankama, kad būtų patenkinti reikalavimai atlyginti padarytą žalą; savininkas yra laikomas finansiškai nepajėgiu įvykdyti šias prievoles, o finansinė garantija yra laikoma nepakankama, jei žalą patyręs asmuo, ėmęsis visų pagrįstų veiksmų pasinaudoti esamais teisiniais teisės gynimo būdais, negalėjo gauti visos kompensacijos sumos pagal II skyriaus nuostatas;

c) padaryta žala viršija savininko atsakomybę, nustatytą II skyriaus nuostatų.

2. Šiame straipsnyje savininko savanoriškai pagrįstai turėtos išlaidos arba pagrįsti nuostoliai siekiant išvengti žalos ar ją sumažinti yra laikomi žala.

3. HNS fondas neužsitraukia jokios prievolės pagal pirmesnes šio straipsnio dalis, jei:

a) jis įrodo, kad žala buvo padaryta dėl karo, karo veiksmų, pilietinio karo, sukilimo arba ją padarė pavojingos ir kenksmingos medžiagos, nutekėjusios ar išmestos iš valstybei priklausančio ar jos valdomo ir įvykio metu tik vyriausybės nekomerciniams tikslams naudojamo karo ar kitokio laivo, arba

b) ieškovas negali įrodyti, jog yra pagrįsta tikimybė, kad žala buvo padaryta dėl įvykio, kuriame dalyvavo vienas ar daugiau laivų.

4. Jei HSN fondas įrodo, kad žala visiškai ir iš dalies buvo padaryta dėl žalą patyrusio asmens veikimo ar neveikimo siekiant padaryti žalą, arba dėl to asmens aplaidumo, HNS fondas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją šiam asmeniui. HNS fondas bet kuriuo atveju yra atleidžiamas nuo šios prievolės tiek, kiek savininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės pagal 7 straipsnio 3 dalį. Tačiau HNS fondas neatleidžiamas nuo šios prievolės dėl prevencinių priemonių.

5. a) Išskyrus b punkte nustatytus atvejus, bendras HNS fondo pagal šį straipsnį mokėtinos kompensacijos dydis dėl kiekvieno atskiro įvykio yra ribojamas taip, kad bendra to dydžio suma ir pagal II skyriaus nuostatas už žalą šios Konvencijos taikymo srityje faktiškai išmokėtos kompensacijos dydis neviršytų 250 milijonų apskaitos vienetų.

b) Bendras HNS fondo pagal šį straipsnį mokėtinos kompensacijos dydis už žalą, padarytą dėl išskirtinio, neišvengiamo ir neįveikiamo pobūdžio gamtos reiškinio, neviršija 250 milijonų apskaitos vienetų.

c) Pagal 9 straipsnio 3 dalį sudaryto fondo sukauptos palūkanos, jei jų yra, neįskaitomos apskaičiuojant didžiausią HNS fondo mokėtiną kompensaciją pagal šį straipsnį.

d) Šiame straipsnyje nurodyti dydžiai yra perskaičiuojami į nacionalinę valiutą pagal tos valiutos vertę specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu tą dieną, kai HNS fondo Asamblėja priima sprendimą dėl pirmosios kompensacijos išmokėjimo datos.

6. Tais atvejais, kai pripažintų reikalavimų HNS fondui suma viršija bendrą pagal šio straipsnio 5 dalį mokėtinos kompensacijos dydį, turima suma yra padalijama taip, kad kiekvieno pripažinto reikalavimo ir faktiškai pagal šią Konvenciją ieškovo gauto žalos atlyginimo dydžio santykis būtų vienodas visiems ieškovams. Reikalavimai dėl mirties ar kūno sužalojimo turi pirmenybę prieš kitus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai bendra tokių reikalavimų suma viršija du trečdalius bendro pagal šio straipsnio 5 dalį nustatyto dydžio.

7. HNS fondo Asamblėja gali nuspręsti, kad išimtiniais atvejais kompensacija pagal šią Konvenciją gali būti mokama, net jeigu savininkas nėra sudaręs fondo pagal II skyrių. Tokiais atvejais atitinkamai taikomas šio straipsnio 5 dalies d punktas.

Gretutiniai HNS fondo uždaviniai

15 straipsnis

Atlikdamas 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą savo funkciją, HNS fondas vykdo šiuos uždavinius:

a) svarsto HNS fondui pateiktus reikalavimus;

b) kiekvieniems kalendoriniams metams biudžeto forma sudaro sąmatą:

Išlaidų:

i) atitinkamų metų HNS fondo administravimo sąnaudų ir išlaidų bei galimų ankstesnių metų operacijų deficito;

ii) išmokų, kurias HNS fondas turi išmokėti atitinkamais metais;

Įplaukų:

iii) lėšų likučio nuo ankstesnių metų operacijų, įskaitant galimas palūkanas;

iv) per metus mokėtinų pradinių įmokų;

v) metinių įmokų, jei jų reikia biudžetui subalansuoti;

vi) bet kurių kitų įplaukų;

c) prireikus valstybės, šios Konvencijos Šalies, prašymu teikia pagalbą tai valstybei, kad būtų skubiai pasitelktas personalas, medžiagos ir paslaugos, reikalingos valstybei, kad būtų imtasi priemonių dėl įvykio, dėl kurio į HNS fondą gali būti kreipiamasi išmokėti kompensaciją pagal šią Konvenciją, kad daromos žalos būtų išvengta arba kad ji būtų sumažinta;

d) vidaus tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis teikia kredito paslaugas siekdamas imtis prevencinių priemonių dėl žalos, daromos dėl konkretaus įvykio, dėl kurio į HNS fondą gali būti kreipiamasi išmokėti kompensaciją pagal šią Konvenciją.

Bendrosios nuostatos dėl įmokų

16 straipsnis

1. HNS fondas turi bendrąją sąskaitą, kuri yra dalijama į skyrius.

2. Atsižvelgiant į 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, HNS fondas taip pat turi atskiras sąskaitas dėl:

a) naftos, kaip apibrėžta 1 straipsnio 5 dalies a punkto i papunktyje (naftos sąskaita);

b) suskystintų gamtinių dujų iš lengvųjų angliavandenilių, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas (LNG sąskaita);

c) suskystintų naftos dujų iš lengvųjų angliavandenilių, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra propanas ir butanas (LPG sąskaita).

3. Į HNS fondą yra mokamos pradinės įmokos ir prireikus metinės įmokos.

4. HNS fondo įmokos į bendrąją sąskaitą yra mokamos pagal 18 straipsnį, į atskiras sąskaitas – pagal 19 straipsnį, o arba į bendrąją sąskaitą, arba į atskiras sąskaitas – pagal 20 straipsnį arba 21 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į 19 straipsnio 6 dalį, bendroji sąskaita yra naudojama žalai, padarytai tų pavojingų ir kenksmingų medžiagų, kurioms skirta ta sąskaita, kompensuoti, o atskira sąskaita yra naudojama kompensuoti žalai, padarytai tos pavojingos ir kenksmingos medžiagos, kuriai skirta ta sąskaita.

5. Taikant 18 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii papunkčius ir c punktą, 20 straipsnį ir 21 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje bet kurio asmens per kalendorinius metus gauto tam tikro tipo įmokinio krovinio kiekis, sudėtas su toje pačioje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, tais pačiais metais susijusio asmens ar asmenų gautais to paties krovinio kiekiais, viršija atitinkamuose punktuose nurodytą ribą, šis asmuo įmokas moka pagal to asmens faktiškai gautą kiekį, nepaisant to, kad tas kiekis neviršijo atitinkamos ribos.

6. Susijęs asmuo – bet koks filialas ar bendrai valdomas subjektas. Klausimas, ar koks nors asmuo atitinka šią apibrėžtį, yra sprendžiamas pagal atitinkamos valstybės nacionalinę teisę.

Bendrosios nuostatos dėl metinių įmokų

17 straipsnis

1. Metinės įmokos į bendrąją sąskaitą ir kiekvieną atskirą sąskaitą renkamos tik tuomet, kai reikia atlikti mokėjimus iš atitinkamos sąskaitos.

2. Metines įmokas, mokėtinas pagal 18, 19 straipsnius ir 21 straipsnio 5 dalį, nustato Asamblėja, o jos apskaičiuojamos pagal tuos straipsnius remiantis per ankstesnius kalendorinius metus ar kitus metus, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, gauto arba 19 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų krovinių atžvilgiu iškrauto įmokinio krovinio vienetais.

3. Asamblėja nustato bendrą metinių įmokų, renkamų į bendrąją sąskaitą ir kiekvieną atskirą sąskaitą, dydį. Vėliau Direktorius kiekvienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, kiekvienam asmeniui, privalančiam mokėti įmokas pagal 18 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 5 dalį, apskaičiuoja to asmens metinės įmokos į kiekvieną sąskaitą dydį, remdamasis tam asmeniui per ankstesnius kalendorinius metus ar kitus metus, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, nustatyta suma už kiekvieną įmokinio krovinio vienetą, apie kurį buvo pranešta. Pirmiau minėta bendrajai sąskaitai už vieną įmokinio krovinio vienetą kiekvienam skyriui nustatyta suma yra apskaičiuojama pagal šios Konvencijos II priede pateiktas taisykles. Kiekvienai atskirai sąskaitai pirmiau minėta nustatyta suma už vieną įmokinio krovinio vienetą yra apskaičiuojama dalijant bendrą metinę įmoką, kurią reikia įmokėti į tą sąskaitą, iš bendro tai sąskaitai priklausančio krovinio kiekio.

4. Asamblėja taip pat gali nustatyti metines įmokas administracinėms išlaidoms ir spręsti dėl tokių išlaidų padalijimo pagal bendrosios sąskaitos skyrius ir atskiras sąskaitas.

5. Asamblėja taip pat sprendžia dėl kompensacijos, kuri mokama, kad būtų atlyginta dviejų ar daugiau medžiagų, priskiriamų skirtingoms sąskaitoms ar skyriams, padaryta žala, dydžio padalijimo atitinkamoms sąskaitoms ir skyriams, remdamasi apskaičiavimu, kokiu mastu kiekviena iš tų medžiagų buvo susijusi su ta žala.

Metinės įmokos į bendrąją sąskaitą

18 straipsnis

1. Atsižvelgiant į 16 straipsnio 5 dalį, metines įmokas į bendrąją sąskaitą už kiekvieną valstybę, šios Konvencijos Šalį, moka kiekvienas asmuo, kuris ankstesniais kalendoriniais metais ar kitais metais, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, toje valstybėje gavo daugiau kaip 20 000 tonų įmokinio krovinio, išskyrus 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas medžiagas, kurios priskiriamos šiems skyriams:

a) biriosios medžiagos, nurodytos 1 straipsnio 5 dalies a punkto vii papunktyje;

b) medžiagos, nurodytos 2 dalyje;

c) kitos medžiagos.

2. Metines įmokas į bendrąją sąskaitą taip pat turi mokėti asmenys, kurie turėtų mokėti įmokas į atskirą sąskaitą pagal 19 straipsnio 1 dalį, jeigu naudojimasis ja nebūtų buvęs atidėtas ar sustabdytas pagal 19 straipsnį. Kiekviena atskira sąskaita, kai naudojimasis ja atidėtas ar sustabdytas pagal 19 straipsnį, sudaro atskirą bendrosios sąskaitos skyrių.

Metinės įmokos į atskiras sąskaitas

19 straipsnis

1. Atsižvelgiant į 16 straipsnio 5 dalį, metines įmokas į atskiras sąskaitas už kiekvieną valstybę, šios Konvencijos Šalį, moka:

a) į naftos sąskaitą:

i) kiekvienas asmuo, kuris toje valstybėje per ankstesnius kalendorinius metus ar kitus metus, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, gavo daugiau kaip 150 000 tonų įmokinės naftos, kaip apibrėžta 1971 m. Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo, su pakeitimais, 1 straipsnio 3 dalyje, ir kuris turi ar turėtų mokėti įmokas į Tarptautinį taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondą pagal tos Konvencijos 10 straipsnį;

ii) kiekvienas asmuo, kuris toje valstybėje per ankstesnius kalendorinius metus ar kitus metus, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, gavo 20 000 tonų viršijantį bendrą kiekį kitokių nesupakuotų vežamų naftos produktų, išvardytų 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistos 1978 m. protokolu, su pakeitimais, I priede;

b) į LNG sąskaitą – kiekvienas asmuo, kuris per ankstesnius kalendorinius metus ar kitus metus, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, turėjo nuosavybės teisę į LNG krovinį, iškrautą tos valstybės uoste ar terminale;

c) į LPG sąskaitą – kiekvienas asmuo, kuris per ankstesnius kalendorinius metus ar kitus metus, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, toje valstybėje gavo 20 000 tonų viršijantį bendrą kiekį LPG.

2. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, 1 dalyje nurodytos atskiros sąskaitos pradeda veikti tuo pačiu metu, kaip ir bendroji sąskaita.

3. Pradinis naudojimasis 16 straipsnyje nurodyta atskira sąskaita atidedamas tol, kol įmokinio krovinio kiekiai pagal tą sąskaitą per ankstesnius kalendorinius metus ar kitus metus, kuriuos gali nustatyti Asamblėja, viršys šiuos lygius:

a) naftos sąskaitos – 350 000 tonų įmokinio krovinio,

b) LNG sąskaitos – 20 milijonų tonų įmokinio krovinio,

c) LPG sąskaitos – 15 milijonų tonų įmokinio krovinio.

4. Asamblėja gali sustabdyti naudojimąsi atskira sąskaita, jei:

a) įmokinio krovinio kiekiai pagal tą sąskaitą per ankstesnius kalendorinius metus sumažėjo žemiau šio straipsnio 3 dalyje nurodyto atitinkamo lygio, arba

b) praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai turėjo būti sumokėtos įmokos, bendra nesumokėtų įmokų suma pagal tą sąskaitą viršija 10 proc. paskutinės rinkliavos į tą sąskaitą pagal šio straipsnio 1 dalį.

5. Asamblėja gali atnaujinti pagal šio straipsnio 4 dalį sustabdytą naudojimąsi atskira sąskaita.

6. Kiekvienas asmuo, kuris turėtų mokėti įmokas į atskirą sąskaitą, kai naudojimasis ja buvo atidėtas pagal šio straipsnio 3 dalį arba sustabdytas pagal 4 dalį, to asmens į tą atskirą sąskaitą mokėtinas įmokas moka į bendrąją sąskaitą. Būsimoms įmokoms apskaičiuoti atidėta ar sustabdyta atskira sąskaita sudaro naują bendrosios sąskaitos skyrių ir jai taikoma II priede nustatyta HNS taškų sistema.

Pradinės įmokos

20 straipsnis

1. Kiekvienai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, mokamos pradinės įmokos dydis kiekvienam asmeniui, kuriam reikia mokėti įmokas pagal 16 straipsnio 5 dalį, 18, 19 straipsnius ir 21 straipsnio 5 dalį, yra apskaičiuojamas remiantis fiksuota suma, kuri yra vienoda bendrajai sąskaitai ir kiekvienai atskirai sąskaitai, už kiekvieną vienetą įmokinio krovinio, gauto ar, LNG atžvilgiu, iškrauto toje valstybėje per praėjusius kalendorinius metus iki šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei.

2. 1 dalyje minėtą fiksuotą sumą ir vienetus atskiriems bendrosios sąskaitos skyriams, taip pat kiekvienai atskirai sąskaitai nustato Asamblėja.

3. Pradinės įmokos yra sumokamos per tris mėnesius nuo tos dienos, kai HNS fondas išrašo asmenims, kurie turi mokėti įmokas pagal šio straipsnio 1 dalį, sąskaitas už kiekvieną valstybę, šios Konvencijos Šalį.

Pranešimai

21 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, užtikrina, kad kiekvienas asmuo, turintis pagal 18, 19 straipsnius arba šio straipsnio 5 dalį mokėti įmokas, būtų įtrauktas į sąrašą, kurį pagal šio straipsnio nuostatas turi sudaryti ir atnaujinti Direktorius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, HNS fondo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu laiku ir būdu Direktoriui praneša kiekvieno asmens, kuris pagal 18, 19 straipsnius arba šio straipsnio 5 dalį už tą valstybę turi mokėti įmokas, pavadinimą ir adresą, taip pat atitinkamus įmokinio krovinio kiekius, už kuriuos šis asmuo turi mokėti praėjusių kalendorinių metų įmokas.

3. Kad būtų nustatyta, kas tam tikru laiku yra tie asmenys, kurie turi mokėti įmokas pagal 18, 19 straipsnius ar šio straipsnio 5 dalį, ir, jei taikytina, kokie krovinio kiekiai, priskiriami kiekvienam tokiam asmeniui nustatant įmokos dydį, šis sąrašas yra prima facie jame pateiktų faktų įrodymas.

4. Tais atvejais, kai valstybė, šios Konvencijos Šalis, nevykdo savo įsipareigojimų perduoti Direktoriui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir dėl to HNS fondas patiria finansinį nuostolį, ta valstybė, šios Konvencijos Šalis, turi kompensuoti HNS fondui šį nuostolį. Asamblėja Direktoriaus teikimu sprendžia, ar kuri nors valstybė narė turi mokėti tokią kompensaciją.

5. Dėl įmokinio krovinio, vežamo iš vieno kurios nors valstybės, šios Konvencijos Šalies, uosto ar terminalo į kitą uostą ar terminalą toje pačioje valstybėje ir ten iškraunamo, valstybės, šios Konvencijos Šalys, turi pasirinkimą pateikti HNS fondui pranešimą, apimantį visus gaunamus įmokinio krovinio kiekius, nurodydamos bendrą metinį kiekį pagal kiekvieną sąskaitą, įskaitant kiekius, už kuriuos įmokos mokėtinos pagal 16 straipsnio 5 dalį. Pateikdama šį pranešimą, valstybė, šios Konvencijos Šalis, arba:

a) praneša HNS fondui, kad ta valstybė HNS fondui už bendrą kiekį į kiekvieną sąskaitą už atitinkamus metus mokės vieną bendrą sumą, arba

b) paveda HNS fondui nustatyti įmokas už bendrą kiekį į kiekvieną sąskaitą pateikiant sąskaitas atskiriems gavėjams arba LNG atveju – nuosavybės teisės turėtojui, kuris iškrauna tos valstybės, šios Konvencijos Šalies, jurisdikcijoje, už kiekvieno iš jų mokėtiną kiekį. Šie asmenys yra nustatomi pagal atitinkamos valstybės nacionalinę teisę.

Įmokų nemokėjimas

22 straipsnis

1. Už kiekvienos įmokos sumą, kuri turėjo būti sumokėta pagal 18, 19, 20 straipsnius ar 21 straipsnio 5 dalį ir yra nesumokėta, imamos palūkanos, kurių norma nustatoma pagal HNS fondo vidaus tvarkos taisykles su sąlyga, kad skirtingomis aplinkybėmis gali būti nustatoma skirtinga norma.

2. Tais atvejais, kai asmuo, turintis mokėti įmokas pagal 18, 19, 20 straipsnius ar 21 straipsnio 5 dalį, nevykdo prievolių mokėti kurią nors tokią įmoką ar jos dalį ir yra skolingas, Direktorius HNS fondo vardu dėl to asmens imasi visų atitinkamų priemonių, įskaitant civilinį ieškinį, kad nesumokėta suma būtų išieškota. Tačiau tais atvejais, kai prievolių nevykdantis mokėtojas yra akivaizdžiai nemokus arba kai aplinkybės kitaip tai pateisina, Asamblėja, remdamasi Direktoriaus teikimu, gali nutarti dėl to mokėtojo nesiimti jokių veiksmų arba juos nutraukti.

Valstybių, šios Konvencijos Šalių, pasirenkamoji atsakomybė už įmokų mokėjimą

23 straipsnis

1. Nepažeidžiant 21 straipsnio 5 dalies, valstybė, šios Konvencijos Šalis, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentą arba bet kada vėliau, gali pareikšti, jog ji prisiima atsakomybę už prievoles, pagal šią Konvenciją taikomas kiekvienam asmeniui, turinčiam mokėti įmokas pagal 18, 19, 20 straipsnius ar 21 straipsnio 5 dalį už pavojingas ir kenksmingas medžiagas, gautas arba iškrautas tos valstybės teritorijoje. Toks pareiškimas yra sudaromas raštu ir jame nurodomi prisiimami įsipareigojimai.

2. Kai pareiškimas pagal šio straipsnio 1 dalį yra padaromas dar neįsigaliojus šiai Konvencijai pagal 46 straipsnį, jis deponuojamas Generaliniam sekretoriui, o jis šiai Konvencijai įsigaliojus pareiškimą perduoda Direktoriui.

3. Pareiškimas pagal šio straipsnio 1 dalį, padarytas įsigaliojus šiai Konvencijai, yra deponuojamas Direktoriui.

4. Pagal šį straipsnį padarytą pareiškimą atitinkama valstybė gali atšaukti apie tai pranešdama Direktoriui. Toks pranešimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai Direktorius jį gauna.

5. Kiekviena valstybė, kurią saisto pagal šį straipsnį padarytas pareiškimas, bet kuriame kompetentingame teisme jai iškeltoje byloje dėl pareiškime nurodyto įsipareigojimo atsisako bet kokio imuniteto, kuriuo ji priešingu atveju būtų turėjusi teisę remtis.

Organizavimas ir administravimas

24 straipsnis

HNS fondą administruoja Asamblėja ir Direktoriaus vadovaujamas Sekretoriatas.

Asamblėja

25 straipsnis

Asamblėjoje dalyvauja visos valstybės, šios Konvencijos Šalys.

26 straipsnis

Asamblėjos funkcijos yra šios:

a) kiekvienoje eilinėje sesijoje išsirinkti pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus, kurie pareigas eina iki kitos eilinės sesijos;

b) atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, nustatyti savo darbo tvarkos taisykles;

c) parengti, taikyti ir nuolat peržiūrėti vidaus tvarkos taisykles ir finansinius nuostatus, susijusius su HNS fondo paskirtimi, apibrėžta 13 straipsnio 1 dalies a punkte, ir HNS fondo gretutiniais uždaviniais, išvardytais 15 straipsnyje;

d) skirti Direktorių ir priimti nuostatas dėl kitų reikalingų darbuotojų skyrimo bei nustatyti Direktoriaus ir kitų darbuotojų darbo sąlygas;

e) priimti metinį biudžetą, parengtą pagal 15 straipsnio b dalį;

f) prireikus svarstyti ir tvirtinti Direktoriaus rekomendacijas dėl įmokinio krovinio apibrėžties taikymo srities;

g) skirti auditorius ir tvirtinti HNS fondo ataskaitas;

h) tvirtinti, kad būtų apmokėti HNS fondui pateikti reikalavimai, priimti sprendimus dėl esamo kompensacijos dydžio padalijimo ieškovams pagal 14 straipsnį ir nustatyti sąlygas, kuriomis remiantis pagal reikalavimus yra mokamos laikinos išmokos siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų atlyginta nukentėjusiesiems padaryta žala;

i) bent iš 7, bet ne daugiau kaip iš 15 narių steigti komitetą dėl žalos atlyginimo ir bet kurį kitą, jo nuomone, reikalingą laikiną ar nuolatinį pavaldų organą, nustatyti ir suteikti jam įgaliojimus patikėtoms funkcijoms atlikti; skirdama tokio organo narius, Asamblėja stengiasi garantuoti teisingą geografinį narių pasiskirstymą ir užtikrinti, kad valstybėms, šios Konvencijos Šalims, būtų deramai atstovaujama; tokio pavaldaus organo darbui gali būti mutatis mutandis taikomos Asamblėjos darbo tvarkos taisyklės;

j) nustatyti, kurioms valstybėms, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, kurioms asocijuotosioms organizacijos narėms ir kurioms tarpvyriausybinėms ir tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms, nesuteikiant balsavimo teisės, leisti dalyvauti Asamblėjos ir pavaldžių organų posėdžiuose;

k) duoti nurodymus Direktoriui ir pavaldiems organams dėl HNS fondo administravimo;

1) prižiūrėti, ar tinkamai įgyvendinama ši Konvencija ir susirinkimo sprendimai;

m) kas penkeri metai apsvarstyti, kaip įgyvendinama ši Konvencija, ypač atkreipiant dėmesį į įmokų apskaičiavimo sistemos ir įmokų mechanizmo, taikomo vidaus prekybai, veikimą;

n) atlikti kitas jam pagal Konvenciją skirtas arba HNS fondui deramai veikti reikalingas funkcijas.

27 straipsnis

1. Eilines Asamblėjos sesijas vieną kartą per kalendorinius metus šaukia Direktorius.

2. Neeilines Asamblėjos sesijas Direktorius šaukia bent vieno trečdalio Asamblėjos narių prašymu, o pasikonsultavęs su Asamblėjos pirmininku gali sušaukti jas savo iniciatyva. Apie tokias sesijas Direktorius nariams praneša bent prieš 30 dienų.

28 straipsnis

Asamblėjos narių dauguma sudaro jo posėdžių kvorumą.

Sekretoriatas

29 straipsnis

1. Sekretoriatą sudaro Direktorius ir HNS fondui administruoti reikalingi darbuotojai.

2. Direktorius yra teisėtas HNS fondo atstovas.

30 straipsnis

1. Direktorius yra vyriausiasis HNS fondo administracijos pareigūnas. Pagal Asamblėjos priimtus nurodymus Direktorius atlieka tas funkcijas, kurias Direktoriui nustato ši Konvencija, HNS fondo vidaus tvarkos taisyklės ir Asamblėja.

2. Direktorius pirmiausia:

a) skiria darbuotojus HNS fondui administruoti;

b) imasi visų reikiamų priemonių, kad HNS fondo turtas būtų tinkamai administruojamas;

c) renka pagal šią Konvenciją mokėtinas įmokas, pirmiausia laikydamasis 22 straipsnio 2 dalies nuostatų;

d) kiek reikia pagal HNS fondo tvarkymo reikalavimus ir kitoms HNS fondo funkcijoms atlikti, samdo teisės, finansų ir kitus ekspertus;

e) imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų laikomasi HNS fondo tvarkymo reikalavimų, nepažeisdamas ribų ir sąlygų, nustatytų HNS fondo vidaus tvarkos taisyklėse, įskaitant galutinį sprendimą dėl reikalavimų be išankstinio Asamblėjos patvirtinimo tais atvejais, kai tos taisyklės tai leidžia;

f) rengia ir Asamblėjai pateikia kiekvienų metų finansines ataskaitas ir biudžeto sąmatas;

g) konsultuodamasis su Asamblėjos pirmininku, rengia ir skelbia pranešimą apie HNS fondo veiklą praėjusiais kalendoriniais metais;

h) rengia, kaupia ir platina dokumentus bei informaciją, kurie gali būti reikalingi Asamblėjos ir pavaldžių organų darbui.

31 straipsnis

1. Direktorius, darbuotojai ir Direktoriaus paskirti ekspertai, eidami savo pareigas, neprašo ir nevykdo jokios vyriausybės ar bet kurios kitos su HNS fondu nesusijusios valdžios institucijos nurodymų.

2. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti jų, kaip tarptautinių pareigūnų, padėtį. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja gerbti Direktoriaus, darbuotojų ir Direktoriaus paskirtų ekspertų pareigų išimtinai tarptautinį pobūdį ir nesiekti daryti įtaką jiems atliekant savo pareigas.

Finansai

32 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, moka savo į Asamblėją siunčiamai delegacijai ir savo atstovams pavaldžiuose organuose atlyginimą, apmoka jų kelionės ir kitas išlaidas.

2. Visas kitas išlaidas, patiriamas dėl HNS fondo veiklos, padengia HNS fondas.

Balsavimas

33 straipsnis

Balsavimui Asamblėjoje taikomos šios nuostatos:

a) kiekvienas narys turi po vieną balsą;

b) išskyrus 34 straipsnyje nustatytus atvejus, Asamblėjos sprendimai yra priimami dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma;

c) sprendimai, kuriems priimti reikia dviejų trečdalių balsų daugumos, yra priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių narių balsų dauguma;

d) šiame straipsnyje žodžių junginys „dalyvaujantys nariai“, tai – „posėdyje balsavimo metu dalyvaujantys nariai“, o žodžių junginys „dalyvaujantys ir balsuojantys nariai“ tai – „dalyvaujantys ir „už“ arba „prieš“ balsuojantys nariai“. Balsavimo metu susilaikantys nariai yra laikomi nebalsuojančiais.

34 straipsnis

Dviejų trečdalių balsų dauguma Asamblėjoje reikalinga, kai reikia priimti šiuos sprendimus:

a) sprendimą sustabdyti arba atnaujinti atskiros sąskaitos naudojimą pagal 19 straipsnio 4 ar 5 dalį;

b) sprendimą nesiimti veiksmų dėl mokėtojo ar juos nutraukti pagal 22 straipsnio 2 dalį;

c) skirti Direktorių pagal 26 straipsnio d punktą;

d) steigti pavaldžius organus pagal 26 straipsnio i punktą bei su jų steigimu susijusiems klausimams nagrinėti;

e) sprendimą pagal 51 straipsnio 1 dalį, kad ši Konvencija ir toliau galiotų.

Atleidimas nuo mokesčių ir nuostatos dėl valiutos

35 straipsnis

1. HNS fondas, jo turtas, įplaukos, įskaitant įmokas, ir kitas turtas, reikalingas 13 straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti, visose valstybėse, šios Konvencijos Šalyse, neapmokestinami tiesioginiais mokesčiais.

2. Kai HNS fondas įsigyja daug kilnojamojo ar nekilnojamojo turto arba paslaugų, kurių reikia jo oficialiai veiklai siekiant 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų ir į kurių kainą įeina netiesioginiai mokesčiai ar pardavimo mokesčiai, valstybių, šios Konvencijos Šalių, vyriausybės, jei įmanoma, imasi atitinkamų priemonių atleisti nuo šių mokesčių arba juos grąžinti. Tokiu būdu įgytos prekės negali būti parduodamos už atlygį ar atiduodamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai tai daroma laikantis valstybės, kuri taiko atleidimą nuo mokesčių ar remia mokesčių grąžinimą, vyriausybės patvirtintų sąlygų.

3. Nuo mokesčių ar rinkliavų neatleidžiama, kai jie tesudaro mokesčius už komunalines paslaugas.

4. HNS fondas yra atleidžiamas nuo visų muitų, mokesčių ir kitų susijusių mokesčių už jo arba jo vardu oficialiai naudoti įvežamas ar išvežamas prekes. Tokiu būdu įvežtos prekės šalies, į kurią jos buvo įvežtos, teritorijoje negali būti perleidžiamos už atlyginimą ar nemokamai, išskyrus su tos šalies vyriausybe sutartomis sąlygomis.

5. Į HNS fondą įmokas mokantiems asmenims, taip pat iš HNS fondo kompensaciją gaunantiems nukentėjusiems asmenims ir savininkams taikomi valstybės, kurioje jie yra apmokestinti, mokesčių įstatymai, jokio specialaus atleidimo ar kitokių lengvatų dėl to jiems nesuteikiama.

6. Nepaisant esamų ir būsimų taisyklių dėl valiutos ar pervedimų, valstybės, šios Konvencijos Šalys, be jokių apribojimų leidžia pervesti ir mokėti bet kurią įmoką į HNS fondą ir bet kurią HNS fondo mokamą kompensaciją.

Informacijos konfidencialumas

36 straipsnis

Šios Konvencijos tikslais pateikta informacija, susijusi su atskirais įmokų mokėtojais, yra neskleidžiama už HNS fondo ribų, išskyrus atvejus, kai ji gali būti būtina, kad HNS fondas atliktų savo funkcijas, įskaitant teismo bylų kėlimą ir gynybą.

IV SKYRIUS

Reikalavimai ir ieškiniai

Ieškinio senatis

37 straipsnis

1. Teisės į kompensaciją pagal II skyriaus nuostatas pasibaigia, jei per trejus metus nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo ar pagrįstai turėjo sužinoti apie tą žalą ir savininko tapatybę, dėl žalos nebuvo pareikštas ieškinys.

2. Teisės į kompensaciją pagal III skyriaus nuostatas pasibaigia, jei per trejus metus nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo ar pagrįstai turėjo sužinoti apie tą žalą, dėl žalos nebuvo pateiktas ieškinys arba nebuvo pateiktas pranešimas pagal 39 straipsnio 7 dalį.

3. Tačiau bet kuriuo atveju ieškinys negali būti pateikiamas praėjus daugiau kaip 10 metų nuo žalą padariusio įvykio dienos.

4. Tais atvejais, kai įvykį sudaro įvykių seka, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas 10 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo tokio paskutinio įvykio datos.

Jurisdikcija savininkui pareikštam ieškiniui

38 straipsnis

1. Tais atvejais, kai dėl įvykio padaroma žala vienos ar daugiau valstybių, šios Konvencijos Šalių, teritorijoje, įskaitant teritorinius vandenis, ar 3 straipsnio b punkte nurodytoje zonoje arba buvo imtasi prevencinių priemonių, kad būtų išvengta žalos ar ji sumažinta tokioje teritorijoje, įskaitant teritorinius vandenis, ar tokioje zonoje, ieškiniai dėl kompensacijos savininkui ar kitam asmeniui, suteikusiam finansinę garantiją dėl savininko atsakomybės, gali būti pareiškiami tik kurios nors iš tokių valstybių narių teismuose.

2. Tais atvejais, kai dėl įvykio padaroma žala išimtinai už bet kurios valstybės teritorijos, įskaitant teritorinius vandenis, ribų ir buvo įvykdytos šiai Konvencijai taikyti 3 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos arba buvo imtasi prevencinių priemonių, kad būtų išvengta žalos arba ji sumažinta, ieškiniai dėl kompensacijos savininkui ar kitam asmeniui, suteikusiam finansinę garantiją dėl savininko atsakomybės, gali būti pateikiami tik teismuose:

a) valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje laivas yra įregistruotas, arba, jeigu laivas nėra įregistruotas, valstybės, šios Konvencijos Šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, arba

b) valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje yra savininko įprastinė gyvenamoji vieta arba kurioje yra įsteigta pagrindinė savininko verslo buveinė, arba

c) valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje pagal 9 straipsnio 3 dalį buvo sudarytas fondas.

3. Apie kiekvieną ieškinį, pateiktą pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, tinkamai pranešama atsakovui.

4. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, užtikrina, kad jos teismai turėtų jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl kompensacijos pagal šią Konvenciją.

5. Po to, kai savininkas ar draudikas arba kitas asmuo, teikiantys finansinę garantiją dėl savininko atsakomybės pagal 12 straipsnį, sudaro fondą pagal 9 straipsnį, valstybės, kurioje toks fondas yra sudarytas, teismai turi išimtinę jurisdikciją spręsti visas bylas, susijusias su to fondo lėšų skirstymu ir dalijimu.

Jurisdikcija HNS fondui pareikštam ieškiniui ar HNS fondo pareikštam ieškiniui

39 straipsnis

1. Atsižvelgiant į paskesnes šio straipsnio nuostatas, bet kuris ieškinys HNS fondui dėl kompensacijos pagal 14 straipsnį yra pateikiamas tik teisme, turinčiame jurisdikciją pagal 38 straipsnį ieškiniams, pateikiamiems savininkui, kuris yra atsakingas už atitinkamo įvykio padarytą žalą, arba valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri būtų buvusi kompetentinga, jei savininkas būtų buvęs atsakingas, teisme.

2. Tuo atveju, kai laivas, vežantis pavojingas ar kenksmingas medžiagas, kurios padarė žalą, nebuvo atpažintas, HNS fondui pateiktiems ieškiniams mutatis mutandis yra taikomos 38 straipsnio 1 dalies nuostatos.

3. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, užtikrina, kad jos teismai turėtų jurisdikciją HNS fondui pareikštiems ieškiniams, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

4. Tais atvejais, kai kuriame nors teisme savininkui ar savininko garantui buvo iškelta byla dėl kompensacijos už žalą, toks teismas turi išimtinę jurisdikciją bet kuriam ieškiniui, dėl tos pačios žalos pareikštam HNS fondui, pagal 14 straipsnio nuostatas.

5. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, užtikrina, kad HNS fondas turėtų teisę kaip šalis įstoti į bet kurią pagal šią Konvenciją savininkui ar savininko garantui iškeltą bylą bet kuriame tos valstybės kompetentingame teisme.

6. Išskyrus šio straipsnio 7 dalyje specialiai nustatytus atvejus, nė vienas teismo sprendimas ar nė viena nutartis byloje, kurioje HNS fondas nebuvo šalis, arba nė vienas susitarimas, kuriame HNS nebuvo šalis, HNS fondui nėra privalomi.

7. Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies nuostatų, tais atvejais, kai kurios nors valstybės, šios Konvencijos Šalies, kompetentingame teisme savininkui ar savininko garantui buvo pateiktas ieškinys pagal šią Konvenciją dėl kompensacijos už padarytą žalą, kiekviena bylos šalis turi teisę pagal tos valstybės nacionalinę teisę pranešti HNS fondui apie tą bylą. Tais atvejais, kai toks pranešimas buvo pateiktas pagal formalumus, kurių reikalauja teismo, į kurį buvo kreiptasi, teisena, ir taip, kad HNS fondas iš tikrųjų galėjo kaip šalis veiksmingai įstoti į bylą, bet kuris teismo sprendimas tokioje byloje, jam tapus valstybėje, kurioje jis buvo priimtas, galutiniu ir vykdytinu, tampa privalomas HNS fondui ta prasme, kad HNS fondas negali ginčyti tame sprendime pateiktų faktinių aplinkybių ir išvadų, net jeigu HNS fondas iš tikrųjų nebuvo įstojęs į tą bylą.

Pripažinimas ir vykdymas

40 straipsnis

1. Kiekvienas pagal 38 straipsnį turinčio jurisdikciją teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas sprendimą priėmusioje valstybėje ir kuris daugiau negali būti peržiūrėtas bendrąja tvarka, turi būti pripažintas bet kurioje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, išskyrus šiuos atvejus:

a) kai sprendimas buvo priimtas apgaulės būdu arba

b) kai atsakovui nebuvo tinkamai pranešta ir nebuvo suteikta objektyvi galimybė išdėstyti savo argumentus.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pripažintas sprendimas yra vykdytinas kiekvienoje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, iš karto, kai tik toje valstybėje atliekami būtini formalumai. Šie formalumai neleidžia peržiūrėti bylą iš esmės.

3. Atsižvelgiant į kiekvieną sprendimą dėl 14 straipsnio 6 dalyje nurodyto padalijimo, kiekvienas pagal 39 straipsnio 1 ir 3 dalis turinčio jurisdikciją teismo sprendimas HNS fondo nenaudai, kuris tampa vykdytinu sprendimą priėmusioje valstybėje ir kuris daugiau negali būti peržiūrėtas bendrąja tvarka, turi būti pripažintas ir vykdytinas kiekvienoje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje.

Regreso (subrogacijos) ir atgręžtinio reikalavimo teisė

41 straipsnis

1. HNS fondas dėl kiekvienos HNS fondo pagal 14 straipsnio 1 dalį išmokėtos kompensacijos už padarytą žalą sumos regreso tvarka (subrogacija) įgyja teises, kurias taip kompensaciją gavęs asmuo gali turėti savininko ar savininko garanto nenaudai.

2. Nė viena šios Konvencijos nuostata neriboja HNS fondo atgręžtinio reikalavimo ar regreso (subrogacijos) teisių bet kurio asmens, įskaitant 7 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytus asmenis, išskyrus nurodytuosius pirmesnėje straipsnio dalyje, atžvilgiu, jeigu jie gali riboti savo atsakomybę. Bet kuriuo atveju HNS fondo teisė į regresą (subrogaciją) iš tokių asmenų negali būti mažiau priimtina negu asmens, kuriam buvo išmokėta kompensacija, draudiko teisė.

3. Neatmesdama jokių kitų galimų regreso (subrogacijos) ar atgręžtinio reikalavimo teisių HNS fondo atžvilgiu, valstybė, šios Konvencijos Šalis, arba jos institucija, sumokėjusi kompensaciją už žalą pagal nacionalinės teisės nuostatas, įgyja teises, kurias taip kompensacijas gavę asmenys būtų turėję pagal šią Konvenciją.

Pakeitimo nuostata

42 straipsnis

Ši Konvencija pakeičia bet kurią galiojančią konvenciją ar bet kurią konvenciją, kurią galima pasirašyti, ratifikuoti ar prie jos prisijungti tą dieną, kai ši Konvencija pateikiama pasirašyti, bet tik tokiu mastu, kokiu tokia konvencija jai prieštarautų; tačiau šis straipsnis neturi poveikio iš tokios konvencijos kylantiems valstybių, šios Konvencijos Šalių, įsipareigojimams valstybėms, kurios nėra šios Konvencijos Šalys.

V SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Informacija apie įmokinį krovinį

43 straipsnis

Deponuodama 45 straipsnio 3 dalyje nurodytą dokumentą ir vėliau kasmet, kol valstybei įsigalios ši Konvencija, ta valstybė Generaliniam sekretoriui teikia duomenis apie toje valstybėje per praėjusius kalendorinius metus pagal bendrąją sąskaitą ir kiekvieną atskirą sąskaitą gautą ar, LNG atveju, toje valstybėje iškrautą įmokinio krovinio kiekį.

Pirmoji Asamblėjos sesija

44 straipsnis

Generalinis sekretorius sušaukia pirmąją Asamblėjos sesiją. Ši sesija įvyksta kuo greičiau, įsigaliojus šiai Konvencijai, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo šio įsigaliojimo.

VI SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

45 straipsnis

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti nuo 1996 m. spalio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 30 d. Organizacijos būstinėje, o vėliau galima prie jos prisijungti.

2. Valstybės savo sutikimą būti šios Konvencijos saistomomis gali pareikšti:

a) pasirašydamos ją be išlygos, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, arba

b) pasirašydamos ją su išlyga, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama ir vėliau ją ratifikuodamos, priimdamos arba patvirtindamos, arba

c) prie jos prisijungdamos.

3. Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas yra atliekami deponuojant Generaliniam sekretoriui atitinkamą dokumentą.

Įsigaliojimas

46 straipsnis

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 18 mėnesių nuo tos dienos, kai įvykdomos šios sąlygos:

a) bent dvylika valstybių, įskaitant keturias valstybes, kurių kiekvienos turima bendroji talpa yra ne mažesnė kaip 2 milijonai vienetų, yra pareiškusios savo sutikimą būti jos saistomos, ir

b) Generalinis sekretorius pagal 43 straipsnį yra gavęs informaciją, kad tokiose valstybėse asmenys, kurie turėtų mokėti įmokas pagal 18 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, per praėjusius kalendorinius metus yra gavę ne mažesnį kaip 40 milijonų tonų krovinio, už kurį mokamos įmokos į bendrąją sąskaitą, bendrą kiekį.

2. Valstybei, pareiškusiai savo sutikimą būti šios Konvencijos saistomai įvykdžius įsigaliojimo sąlygas, toks sutikimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tokio sutikimo pareiškimo dienos arba tą dieną, kai ši Konvencija įsigalioja pagal šio straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra vėlesnė.

Peržiūra ir keitimas

47 straipsnis

1. Organizacija gali sušaukti konferenciją šiai Konvencijai peržiūrėti ar ją iš dalies pakeisti.

2. Šešioms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, arba vienam trečdaliui valstybių, šios Konvencijos Šalių, paprašius, atsižvelgiant į tai, kuris iš tų skaičių didesnis, Generalinis sekretorius sušaukia valstybių, šios Konvencijos Šalių, konferenciją Konvencijai peržiūrėti ar ją iš dalies pakeisti.

3. Kiekvienas sutikimas būti šios Konvencijos saistomai po šios Konvencijos pakeitimo įsigaliojimo dienos yra laikomas taikomu Konvencijai su pakeitimais.

Ribojimo dydžių keitimas

48 straipsnis

1. Nepažeidžiant 47 straipsnio nuostatų, šiame straipsnyje apibrėžta speciali procedūra yra taikoma tik 9 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nustatytiems ribojimo dydžiams pakeisti.

2. Bent pusės, bet ne mažiau kaip šešių valstybių, šios Konvencijos Šalių, prašymu, Generalinis sekretorius visoms Organizacijos narėms ir visoms Susitariančiosioms Valstybėms perduoda kiekvieną pasiūlymą pakeisti 9 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytus ribojimo dydžius.

3. Kiekvienas siūlomas pakeitimas, perduotas kaip pirmiau yra nurodyta, teikiamas svarstyti Organizacijos Teisės komitetui (toliau – Teisės komitetas) praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams nuo jos padavimo.

4. Visos Susitariančiosios Valstybės, nepaisant to, ar jos yra Organizacijos narės, ar ne, turi teisę dalyvauti Teisės komiteto darbe svarstant ir priimant pakeitimus.

5. Pakeitimai priimami dviejų trečdalių Susitariančiųjų Valstybių, dalyvaujančių ir balsuojančių Teisės komitete, išplėstame, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, balsų dauguma su sąlyga, kad balsavimo metu dalyvauja ne mažiau kaip pusė Susitariančiųjų Valstybių.

6. Svarstydamas pasiūlymą keisti ribojimo dydžius, Teisės komitetas atsižvelgia į įvykusius įvykius ir ypač jų padarytos žalos dydį, pinigų vertės pasikeitimus ir siūlomo pakeitimo poveikį draudimo kainai. Komitetas taip pat atsižvelgia į ribų, nustatytų pagal 9 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, santykį.

7. a) Pagal šį straipsnį joks atsakomybės ribų keitimas negali būti svarstomas nepraėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kai ši Konvencija buvo pateikta pasirašyti, arba nepraėjus penkeriems metams nuo ankstesnio pakeitimo, priimto pagal šį straipsnį, įsigaliojimo.

b) Nė viena riba negali būti padidinta tiek, kad viršytų dydį, kuris atitiktų šioje Konvencijoje nustatytą ribą, padidintą 6 proc., skaičiuojant sumavimo būdu nuo tos dienos, kai ši Konvencija buvo pateikta pasirašyti.

c) Nė viena riba negali būti padidinta tiek, kad viršytų sumą, kuri atitiktų šioje Konvencijoje nustatytą ribą, padaugintą iš trijų.

8. Apie kiekvieną pakeitimą, priimtą pagal šio straipsnio 5 dalį, Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms. Laikoma, kad pakeitimui pritarta praėjus 18 mėnesių nuo pranešimo apie jį datos, išskyrus atvejį, kai ne mažiau kaip ketvirtadalis valstybių, kurios pakeitimo priėmimo metu buvo Susitariančiosiomis Valstybėmis, per tą laikotarpį praneša Organizacijai apie tai, kad jos pakeitimui nepritaria; šiuo atveju pakeitimas atmetamas ir neįsigalioja.

9. Pakeitimas, jei yra laikoma, kad jam pritarta pagal šio straipsnio 8 dalį, įsigalioja praėjus 18 mėnesių nuo tokio pritarimo.

10. Pakeitimas galioja visoms Susitariančiosioms Valstybėms, nebent jos, vadovaudamosi 49 straipsnio 1 ir 2 dalimis, denonsuoja šią Konvenciją ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki pakeitimo įsigaliojimo. Toks denonsavimas įsigalioja įsigaliojus pakeitimui.

11. Kai pakeitimas yra priimtas, bet dar nėra pasibaigęs jam pritarti reikalingas 18 mėnesių laikotarpis, valstybė, tuo laikotarpiu tapusi Susitariančiąja Valstybe, yra pakeitimo saistoma, jei jis įsigalioja. Valstybė, kuri tampa Susitariančiąja Valstybe pasibaigus šiam laikotarpiui, yra saistoma pakeitimo, kuriam buvo pritarta pagal šio straipsnio 8 dalį. Šioje dalyje minimais atvejais valstybės tampa pakeitimo saistomos tada, kai tas pakeitimas įsigalioja, arba tada, kai tai valstybei įsigalioja ši Konvencija, jei tai atsitinka vėliau.

Denonsavimas

49 straipsnis

1. Šią Konvenciją kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali denonsuoti bet kuriuo metu, kai ji įsigalioja tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai.

2. Ji denonsuojama deponuojant denonsavimo dokumentą Generaliniam sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių ar vėliau, jei šis laikotarpis nurodytas denonsavimo dokumente, po to, kai denonsavimo dokumentas buvo deponuotas Generaliniam sekretoriui.

4. Nepaisant to, kad valstybė, šios Konvencijos Šalis, denonsavo šią Konvenciją pagal šį straipsnį, ir toliau yra taikomos šios Konvencijos nuostatos, susijusios su prievolėmis mokėti įmokas pagal 18, 19 straipsnius ar 21 straipsnio 5 dalį, dėl kurių Asamblėja gali nuspręsti mokėti kompensaciją, susijusią su įvykiu, įvykusiu prieš denonsavimo įsigaliojimą.

Neeilinės Asamblėjos sesijos

50 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, per 90 dienų nuo denonsavimo dokumento deponavimo, jei ji mano, kad gerokai padidės likusių valstybių narių įmokų dydis, gali prašyti Direktorių sušaukti neeilinę Asamblėjos sesiją. Direktorius sušaukia Asamblėją praėjus ne mažiau kaip 60 dienų nuo to prašymo gavimo dienos.

2. Direktorius gali imtis iniciatyvos sušaukti neeilinę Asamblėjos sesiją per 60 dienų nuo denonsavimo dokumento deponavimo, jei Direktorius mano, kad dėl tokio denonsavimo gerokai padidės likusių valstybių, šios Konvencijos Šalių, įmokų dydis.

3. Jei Asamblėja, sušaukta į neeilinę sesiją pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, nusprendžia, kad dėl denonsavimo gerokai padidės likusių valstybių narių įmokų dydis, kiekviena iš šių valstybių gali ne vėliau kaip likus 120 dienų iki to denonsavimo įsigaliojimo dienos denonsuoti šią Konvenciją ir šis denonsavimas įsigalioja nuo tos pačios dienos.

Galiojimo pabaiga

51 straipsnis

1. Šios Konvencijos galiojimas baigiasi:

a) nuo tos dienos, kai valstybių, šios Konvencijos Šalių, lieka mažiau kaip šešios, arba

b) praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai praėjusių kalendorinių metų duomenys turėjo būti pranešti Direktoriui pagal 21 straipsnį, jei tie duomenys rodo, kad praėjusiais kalendoriniais metais valstybių, šios Konvencijos Šalių, gauto bendro krovinio dydis, pagal kurį mokamos įmokos į bendrąją sąskaitą pagal 18 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, buvo mažesnis kaip 30 milijonų tonų.

Nepaisant b punkto, jei praėjusiais kalendoriniais metais valstybių, šios Konvencijos Šalių, gauto bendro krovinio dydis, pagal kurį mokamos įmokos į bendrąją sąskaitą pagal 18 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, buvo mažesnis kaip 30 milijonų tonų, bet didesnis kaip 25 milijonai tonų, Asamblėja, dar nepasibaigus pirmiau nurodytam 12 mėnesių laikotarpiui, gali, jei mano, kad ši padėtis susidarė dėl išimtinių aplinkybių ir neturėtų pasikartoti, nuspręsti, kad Konvencija ir toliau lieka galioti. Tačiau tokio sprendimo Asamblėja negali priimti dažniau nei dvejus metus iš eilės.

2. Šios Konvencijos saistomos valstybės dieną iki šios Konvencijos galiojimo pabaigos HNS fondui suteikia įgaliojimus vykdyti 52 straipsnyje apibrėžtas funkcijas ir tiktai tuo tikslu lieka šios Konvencijos saistomos.

HNS fondo likvidavimas

52 straipsnis

1. Jei ši Konvencija nebegalioja, HNS fondas vis dėlto:

a) atlieka savo prievoles dėl kiekvieno įvykio, įvykusio prieš baigiantis šios Konvencijos galiojimui, ir

b) turi teisę naudotis savo teisėmis į įmokas tokiu mastu, kokiu tos įmokos yra reikalingos atlikti prievoles pagal a punktą, įskaitant šiuo tikslu HNS fondui administruoti būtinas išlaidas.

2. Asamblėja imasi visų tinkamų priemonių užbaigti HNS fondo likvidavimą, įskaitant bet kurio likusio turto teisingą padalijimą asmenims, mokėjusiems įmokas į HNS fondą.

3. Taikant šį straipsnį, HNS fondas išlaiko juridinio asmens statusą.

Depozitaras

53 straipsnis

1. Ši Konvencija ir visi pagal 48 straipsnį priimti pakeitimai yra deponuojami Generaliniam sekretoriui.

2. Generalinis sekretorius:

a) informuoja visas šią Konvenciją pasirašiusias ar prie jos prisijungusias valstybes ir visas Organizacijos nares apie:

i) kiekvieną naują pasirašymą ar ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo datą;

ii) šios Konvencijos įsigaliojimą datą;

iii) kiekvieną pagal 48 straipsnio 2 dalį pateiktą pasiūlymą keisti kompensacijos dydžių ribas;

iv) kiekvieną pagal 48 straipsnio 5 dalį priimtą pakeitimą;

v) kiekvieną pakeitimą, jei laikoma, kad jam pritarta pagal 48 straipsnio 8 dalį, nurodydamas datą, kada tas pakeitimas įsigalioja pagal to straipsnio 9 ir 10 dalis;

vi) kiekvieną šios Konvencijos denonsavimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo gavimo datą ir denonsavimo įsigaliojimo datą;

vii) kiekvieną pranešimą, kurio reikalaujama pagal bet kurį šios Konvencijos straipsnį;

b) perduoda oficialiai patvirtintas šios Konvencijos kopijas visoms šią Konvenciją pasirašiusioms ar prie jos prisijungusioms valstybėms.

3. Kai tik ši Konvencija įsigalioja, depozitaras jos patvirtintą kopiją perduoda Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kad ji būtų įregistruota ir paskelbta pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

Kalbos

54 straipsnis

Šios Konvencijos vienintelis originalas yra sudarytas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštų metų gegužės trečią dieną Londone.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.^*

______________

I PRIEDAS

Civilinės atsakomybės draudimo ar kitokios finansinės garantijos už pavojingų ir kenksmingų medžiagų (HNS) padarytą žalą liudijimas,

išduotas pagal 1996 m. Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 12 straipsnio nuostatas.

Laivo pavadinimas

Skiriamasis numeris arba raidės

IMO laivo identifikavimo numeris

Registracijos uostas

Savininko pavadinimas ir jo pagrindinės verslo vietos adresas

Šiuo liudijimu pažymima, kad pirmiau nurodytas laivas turi galiojantį draudimo polisą ar kitokią finansinę garantiją, atitinkančią 1996 m. Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 12 straipsnio nuostatas.

Garantijos rūšis...........................................................................................................................

Garantijos galiojimo trukmė.......................................................................................................

Draudiko(-ų) ir (ar) garanto(-ų) pavadinimas ir adresas

Pavadinimas................................................................................................................................

Adresas.......................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

Šis liudijimas galioja iki..............................................................................................................

Išdavė ar patvirtino ................................................................................................. Vyriausybė

(visas valstybės pavadinimas)

........................................................                                                                

(išdavimo vieta) (išdavimo data)

(išdavusio ar patvirtinusio pareigūno parašas ir pareigos)

Pastabos:

1. Jei norima, prie valstybės pavadinimo galima nurodyti liudijimą išdavusios valstybės kompetentingą instituciją.

2. Jei visa garantijos suma pateikiama daugiau kaip iš vieno šaltinio, nurodoma kiekvieno jų suma.

3. Jei garantija suteikta keliomis formomis, jos turi būti išvardijamos.

4. Įrašas „Garantijos galiojimo laikas“ turi nurodyti garantijos įsigaliojimo datą.

5. Įrašas draudiko(-ų) ir (ar) garanto(-ų) „Adresas“ turi nurodyti draudiko(-ų) ir (ar) garanto(-ų) pagrindinę verslo vietą. Prireikus nurodoma verslo vieta, kurioje draudimas ar kitokia garantija yra sudaryti.

______________

II Priedas

Metinių įmokų į bendrąją sąskaitą skaičiavimo taisyklės

1 taisyklė

1. 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta fiksuota suma yra nustatoma kiekvienam skyriui pagal šiuos nuostatus. 2. Kai įmokas reikia apskaičiuoti daugiau negu vienam bendrosios sąskaitos skyriui, atskira fiksuota suma už vieną įmokinio krovinio vienetą prireikus yra apskaičiuojama kiekvienam iš šių skyrių:

a) biriųjų nesupakuotų medžiagų, nurodytų 1 straipsnio 5 dalies a punkto vii papunktyje;

b) naftos, jei naudojimasis naftos sąskaita yra atidėtas arba sustabdytas;

c) LNG, jei naudojimasis LNG sąskaita yra atidėtas arba sustabdytas;

d) LPG, jei naudojimasis LPG sąskaita yra atidėtas arba sustabdytas;

e) kitų medžiagų.

2 taisyklė

1. Kiekvienam skyriui fiksuota suma už vieną įmokinio krovinio vienetą yra mokesčio už vieną HNS tašką ir tam skyriui skirto koeficiento sandauga.

2. Mokestis už vieną HNS tašką yra bendros metinės įmokos, kurios turi būti surinktos į bendrąją sąskaitą, padalytos iš bendro HNS taškų skaičiaus visiems skyriams.

3. Bendras HNS taškų skaičius kiekvienam skyriui yra bendro metrinėmis tonomis matuojamo įmokinio krovinio dydžio tam skyriui ir atitinkamo skyriaus koeficiento sandauga.

4. Skyriaus koeficientas yra apskaičiuojamas kaip atitinkamų metų ir ankstesnių devynerių metų to skyriaus reikalavimų ir kiekio santykio svertinis aritmetinis vidurkis pagal šią taisyklę.

5. Išskyrus 6 dalyje nustatytą atvejį, kiekvienų iš šių metų reikalavimų ir kiekio santykis yra apskaičiuojamas taip:

a) pripažinti reikalavimai, matuojami apskaitos vienetais, perskaičiuotais iš ieškinio valiutos pagal to įvykio dieną taikytiną keitimo kursą, dėl medžiagų, už kurias atitinkamais metais į HNS fondą turi būti mokamos įmokos, padarytos žalos, yra dalijami iš

b) atitinkamų metų įmokinio krovinio kiekio.

6. Tais atvejais, kai nėra 5 dalies a ir b punktams reikiamos informacijos, yra taikomos šios kiekvienų trūkstamų metų ieškinių ir kiekio santykio vertės:

a) biriųjų nesupakuotų medžiagų, nurodytų 1 straipsnio 5 dalies a punkto vii papunktyje – 0;

b) naftos, jei naudojimasis naftos sąskaita yra atidėtas – 0;

c) LNG, jei naudojimasis LNG sąskaita yra atidėtas – 0;

d) LPG, jei naudojimasis LPG sąskaita yra atidėtas – 0;

e) kitų medžiagų – 0,0001.

7. 10 metų aritmetinis vidurkis yra apskaičiuojamas taikant tolygiai mažėjančią skalę taip, kad atitinkamų metų santykio koeficientas yra 10, praeitų metų koeficientas – 9, užpraeitų metų koeficientas – 8 ir taip toliau, kai dešimtųjų metų santykio koeficientas yra 1.

8. Jei atskiros sąskaitos veikimas buvo sustabdytas, atitinkamo skyriaus koeficientas yra apskaičiuojamas pagal šios taisyklės nuostatas, kurias susirinkimas laiko tinkamomis.

______________

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS

PRANEŠIMAS

DĖL TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ ĮSIGALIOJIMO

1. Europos saugios navigacijos organizacijos (toliau – Eurokontrolės) tarptautinė konvencija dėl bendradarbiavimo oro navigacijos srityje, priimta 1960 m. gruodžio 13 d., ratifikuota 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-536, skelbta „Valstybės žiniose“ – 2006 m. Nr. 74-2818,

2. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje papildomas protokolas, priimtas 1970 m. liepos 6 d., ratifikuotas 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-536, skelbtas „Valstybės žiniose“ – 2006 m. Nr. 74-2819,

3. Protokolas, iš dalies keičiantis Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje papildomà protokolą, priimtas 1978 m. lapkričio 21 d., ratifikuotas 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-536, skelbtas „Valstybės žiniose“ – 2006 m. Nr. 74-2820,

4. Protokolas, iš dalies keičiantis 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, priimtas 1981 m. vasario 12 d., ratifikuotas 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-536, skelbtas „Valstybės žiniose“ – 2006 m. Nr. 74-2821,

5. Daugiašalis susitarimas dėl maršruto rinkliavų, priimtas 1981 m. vasario 12 d., ratifikuotas 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-536, skelbtas „Valstybės žiniose“ – 2006 m. Nr. 74-2822,

6. Protokolas dėl keliskart iš dalies pakeistos 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo, priimtas 1997 m. birželio 27 d., pasirašytas 2005 m. balandžio 5 d., ratifikuotas 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-536, skelbtas „Valstybės žiniose“ – 2006 m. Nr. 74-2823,

7. Europos Bendrijos prisijungimo prie keliskart iš dalies pakeistos 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, kurios suvestinis dokumentas parengtas 1997 m. birželio 27 d. protokolu, protokolas, priimtas 2002 m. spalio 8 d., pasirašytas 2005 m.balandžio 5 d., ratifikuotas 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-536, skelbtas „Valstybės žiniose“ – 2006 m. Nr. 74-2824 įsigaliojo 2006 m. rugsėjo 1 d.

TEISĖS IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ

DEPARTAMENTO DIREKTORIUS                                                     ANDRIUS NAMAVIČIUS

______________

---

^* Parašai praleidžiami.