LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ATRĖŽTŲ BIRŽIŲ TIKRINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2006 m. spalio 23 d. Nr. 38-06-G

Kaunas

 

Vadovaudamasis Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 36-06-G „Dėl miškų inventorizacijos ir apskaitos tobulinimo veiksmų ir priemonių plano įgyvendinimo“, Valstybinės miškotvarkos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-4 „Dėl Valstybinės miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-162), 12.4 punktu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. D1-408 „Dėl miškų inventorizacijos ir apskaitos tobulinimo veiksmų ir priemonių plano patvirtinimo“ nuostatas,

tvirtinu Atrėžtų biržių tikrinimo metodiką (pridedama).

 

 

DIREKTORIUS                                                                                               ANDRIUS KULIEŠIS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės miškotvarkos tarnybos

direktoriaus 2006 m. spalio 23 d. įsakymu

Nr. 38-06-G

 

ATRĖŽTŲ BIRŽIŲ TIKRINIMO METODIKA

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Atrėžtų biržių tikrinimo metodika (toliau – Metodika) taikoma tikrinant pagrindinių miško kirtimų biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę visuose miškuose.

2. Tikrinimo tikslas yra įvertinti biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę, biržių įvertinimo atitikimą biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių ir kitų miškų ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, užtikrinti aukštą matavimo ir įvertinimo darbų kokybę, patikimą ploto ir tūrio įvertinimą, konsultuoti darbų vykdytojus, teikti pasiūlymus darbų technologijai tobulinti.

3. Biržių apmatavimas, kirstinų bei nekirstinų medžių tūrio nustatymas vykdomas vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157).

4. Metodiką privalo taikyti institucijos, kontroliuojančios valstybinių miškų biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę, nepriklausomi medienos matuotojai ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos specialistai, vykdantys biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybės tikrinimą. Patikrinimų medžiaga turi būti įforminama vadovaujantis Metodikos reikalavimais.

5. Metodika rekomenduojama biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę tikrinantiems miškų urėdijų specialistams.

6. Turi būti vertinama šių darbų kokybė:

6.1. biržės linijų ir kampų matavimo, biržės ploto įvertinimo tikslumas;

6.2. kertamų biržėse medžių aukščių, skersmenų matavimo kokybės ir medžių stiebų bendro, likvidinio iš stiebų, padarinės ir malkinės medienos tūrių pagal medžių rūšis įvertinimo tikslumas;

6.3. paliekamų biržėse medžių aukščių, skersmenų ir bendro stiebų tūrio pagal medžių rūšis įvertinimo tikslumas.

 

MIŠKŲ URĖDIJŲ PATEIKTŲ PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ BIRŽIŲ TIKRINIMO SEKA, APIMTYS

 

7. Nepriklausomi medienos matuotojai (toliau – NMM specialistai) iš miškų urėdijų Valstybinei miškotvarkos tarnybai pateiktų pagrindinių miško kirtimų sąrašo (1 priedas), kasmet lapkričio mėn. visose miškų urėdijose patikrina atsitiktinai parinktą po vieną biržę iš tikrintų miškų urėdijos specialistų ir po vieną iš kitų biržių tarpo. Jei miškų urėdijos specialistai nepatikrino 5% urėdijos matuotų biržių ploto, NMM specialistai abi biržes gali rinktis atsitiktinai iš visų urėdijos matuotų biržių sąrašo.

8. Miškų urėdijos nepriklausomiems medienos matuotojams, tikrinantiems pagrindinių miško kirtimų biržių atrėžimo kokybę, pateikia šias tikrinamų biržių atrėžimo dokumentų kopijas: biržių brėžinius, medžių matavimo, kirstinų medžių numeravimo ir biržių taškavimo lapus, tūrio ir piniginio įvertinimo detalius duomenis.

9. Biržių tikrinimo metu yra kontroliuojama Metodikos 6 punkte nurodytų darbų kokybė, užpildant 2 priede pateiktus biržių tikrinimo lapus.

10. NMM specialistai kasmet iki gruodžio 1 d. pateikia Valstybinei miškotvarkos tarnybai patikrintų biržių sąrašą (1 priedas), jame nurodydami ir tikrintojo pavardę, o Valstybinei miškotvarkos tarnybai pareikalavus ir miškų urėdijose tikrintų biržių su miškų urėdijų atrėžimo dokumentų kopijomis bei NMM užpildytus biržių patikrinimo lyginamuosius žiniaraščius (2 priedas).

11. Penkios NMM specialistų patikrintos biržės tikrinamos Valstybinės miškotvarkos tarnybos (toliau – VMT) specialistų, įvertinant ploto nustatymą, skersmenų, aukščių matavimo tikslumą, medžių skirstymo į malkinius ir padarinius pagrįstumą. VMT specialistai biržes tikrinimui renkasi pagal galimybę užtikrindami visų NMM specialistų darbo kokybės įvertinimą.

 

BIRŽIŲ MATAVIMO TIKSLUMO REIKALAVIMAI

 

12. NMM ir VMT specialistai biržių matavimus vykdo tikslesniu būdu nei naudotu pirminio matavimo metu:

12.1. medžių tūris nustatomas biržes permatuojant ištisiniu matavimo būdu;

12.2. medžių aukščių matavimui atrinktų medžių skersmuo 1,3 aukštyje matuojamas 1 mm tikslumu, o aukštis 10 cm tikslumu;

12.3. NMM specialistai aukštumo klasę nustato vieno skaičiaus po kablelio tikslumu.

12.4. VMT specialistai medžių tūrį nustato naudodami Nacionalinės miškų inventorizacijos tūrio skaičiavimo algoritmus.

12.5. pagrindinio ardo vyraujančiai medžių rūšiai kiekvienoje biržėje parenkama išmatuoti ne mažiau kaip 15–20 medžių aukščių, kitiems miško elementams – 3–13 medžių priklausomai nuo jų tūrio dalies bendrame medyno tūryje: iki 5 proc. – 3 medžiai, 5,1–10 proc. – 5 medžiai, 10–20 proc. – 9 medžiai, daugiau kaip 20 proc. – 13 medžių;

12.6. VMT specialistai medžius aukščiams matuoti atrenka sisteminiu būdu užtikrindami ne mažiau kaip 20–40 medžių pagrindinio ardo vyraujančiai medžių rūšiai ir 16 punkte nurodytą medžių skaičių kitiems miško elementams.

13. Medžių skersmens 1,3 m aukštyje matavimo vietai nustatyti tikrinimo metu naudojama 1,3 m ilgio liniuotė bei griežtai laikomasi šaknies kaklelio vietos nustatymo metodikos (3 priedas). Medžių aukštis matuojamas vadovaujantis bendraisiais medžių aukščio matavimo principais (4 priedas).

14. NMM ir VMT specialistai tikrinamus medžius žymi dažais: kirstinus padarinius – tašku, pusiau padarinius – dviem taškais, malkinius – vertikaliu brūkšniu, paliekamus biržėje medžius – horizontaliu brūkšniu. NMM ir NMI specialistai medžius žymi skirtinga spalva.

15. Įrankiai, naudojami biržėms matuoti – aukštimačiai, žerglės, juostos – reguliariai tikrinami. Įrankių tikrinimas registruojamas specialiame instrumentų patikrinimo žurnale (6 priedas).

______________

 

Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos

1 priedas

 

200___ m. atrėžtų biržių sąrašas

 

1.1 Atrėžtų pagrindinių miško kirtimų biržių sąrašas

 

Urėdijos kodas

Girininkijos kodas

Biržės Nr.

Kvartalo Nr.

Ūkinės priemonės kodas

Atrėžtas biržės plotas, ha

Atrėžtas biržėje stiebų tūris m

bendras

likvidinis

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

Ūkinės priemonės kodai:

Kodas

Ūkinės priemonės pavadinimas

Kodas

Ūkinės priemonės pavadinimas

Kodas

Ūkinės priemonės pavadinimas

110

Vėjo vartų, likvidavimas PN

118

Pavienių medžių kirtimas TN

126

Landšaftinis kirtimas

111

Plynas kirtimas

119

Plynas sanitarinis

127

Atrankinis sanitarinis

112

Atvejinis kirtimas

120

Vėjovartų likvidavimas TN

128

Biotechniniai kirtimai

113

Atrankinis kirtimas

121

Jaunuolynų ugdymas

129

Viršutinio ardo nukirtimas

114

Kirtimas iš būklės

122

Retinimas

130

Ugdymo kirtimai nevykdomi

115

Pavienių medžių kirtimas PN

123

Einamasis kirtimas

131

Sklypo išvalymas

116

Brandžių medžių iškirtimas

124

Plynas sanitarinis TN

132

Proskiebio išvalymas

117

Paskutinis atvejis

125

Rekonstrukcinis kirtimas

139

Kiti tarpinio naudojimo kirtimai

 

 

 

 

140

Kiti kirtimai

 

1.2 Sklypų, patenkančių į atrėžtas pagrindinių miško kirtimų biržes, sąrašas

Urėdijos kodas

Girininkijos kodas

Biržės Nr.

Kvartalo Nr.

Sklypo Nr.

Sklypo plotas, ha

bendras (pagal miškotvarką)

atrėžtas kirtimui

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

1.3 Atrėžtų pagrindinių miško kirtimų biržių turis pagal medžių rūšis

Urėdijos kodas

Girininkijos kodas

Biržės Nr.

Medžių rūšies kodas

Atrėžtas biržėje stiebų tūris m

bendras

likvidinis

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

Medžių rūšių kodai:

Spygliuočiai

Kietieji lapuočiai

Minkštieji lapuočiai

Kodas

Medžio rūšis

Kodas

Medžio rūšis

Kodas

Medžio rūšis

110

Pušis paprastoji

210

Ąžuolas

310

Beržas

111

Pušis Bankso

220

Uosis

320

Juodalksnis

112

Pušis juodoji

230

Klevas

330

Drebulė

113

Pušis kalninė

240

Skroblas

340

Baltalksnis

120

Eglė

250

Guoba

350

Liepa

130

Maumedis

260

Bukas

360

Tuopa

140

Pocūgė

270

Skirpstas

370

Blindė

150

Kėnis

299

Kiti kietieji lapuočiai

380

Gluosnis

199

Kiti spygliuočiai

 

 

399

Kiti minkštieji lapuočiai

 

Parengė    ______________________________

                                                                                                                                    (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

______________

Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos

2 priedas

 

____________ miškų urėdija, ___________________  girininkija, kv. Nr. ________, skl. Nr. _____,

200 __ m. biržė, plotas ________ ha, ___________________  naudojimas, __________ kirtimų rūšis

 

Biržės patikrinimo lyginamasis žiniaraštis

 

Skersmuo, cm

Kertami medžiai

Paliekami medžiai

medžių skaičius, vnt.

apskaitos medžiai

bendras stiebų tūris, ktm

medžių skaičius, vnt.

bendras stiebų tūris, ktm

padarinių

malkinių

skaičius, vnt.

vidutinis aukštis, m

padarinių

malkinių

U

T

U

T

U

T

U

T

U

T

U

T

U

T

U

T

Miško elementas:....................; aukštumo klasė: U.........., T...........

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

Urėdija – „U“, Tikrintojas – „T“

 

Pastabos:................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................

 

Tikrino:   ___________________________

                                                                                                                                         (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Data:____________________

______________

Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos

3 priedas

 

Medžio šaknies kaklelio ir skersmens matavimo 1,3 m aukštyje vietos nustatymo principai

 

Šaknies kaklelio vieta pušiai, beržui, ąžuolui ir kitoms medžių rūšims sausose augavietėse dažniausiai sutampa su žemės paviršiumi. Drėgnose, užmirkusiose bei pelkinėse augavietėse medžių, ypač su paviršine šaknų sistema, šaknies kaklelis dažniausiai būna iškilęs virš žemės paviršiaus 5–15 cm. Ypač aukštai (30–50 cm) gali būti iškilęs šaknies kaklelis atžalinės kilmės medžių, susiformavusių iš kelmų atžalų, taip pat medžių, augančių nusausintose augavietėse. Šaknies kaklelio vieta tokiu atveju apibūdinama staigiu stiebo išplatėjimu (1 cm/1 cm) stiebui pereinant į šaknis.

Paprastai 1,3 m aukštis nustatomas pagal matuotojui matomos medžio pusės šaknies kaklelį. Medžiams, augantiems šlaite, 1,3 m aukštis nustatomas iš aukštesniosios šlaito pusės, pasvirusiems medžiams 1,3 m aukštis matuojamas toje pusėje, į kurią medis yra pasviręs. Medžiai, kurių šaknys iškilę virš žemės paviršiaus, 1,3 m aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio vietos. Kai medžiai išsišakoja žemiau 1,3 m nuo žemės paviršiaus, matuojami dviejų medžių skersmenys.

Esant 1,3 m aukštyje žaizdai, gumbui ar sustorėjimui, deformuojančiam kamieno formą, skersmuo matuojamas aukščiau šios vietos.

 

 

______________

Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos

4 priedas

 

Medžio aukščio matavimas

 

Matuojant medžių aukštį vietovėje su polinkiu (a), išmatuotas vietovėje atstumas iki medžio yra transformuojamas į horizontaliąją padėtį. Linijos ilgis vietovėje (Lαal) su polinkiu al, esant baziniam horizontaliam atstumui LB, yrą lygus: Lαal = LB/cosαal. Matuojant lapuočių ir kitų medžių su suapvalinta lają aukštį (b), svarbu teisingai nustatyti viršūnės padėtį. Negalimą vizuoti į šonines atsikišusias iš lajos šakas, būtina pagal stiebo padėtį nustatyti jo viršūnę. Naudojant Vertex III aukštimatį, medžio aukštis yra automatiškai perskaičiuojamas atsižvelgiant į vietovės polinkį bei atstumą iki medžio. Matuojant palinkusį medį (c), vizavimo linijos kryptis parenkama statmena polinkiui. Tuomet yrą išmatuojama medžio aukščio projekcija (Hv) vertikalioje plokštumoje. Medžio aukštis pakoreguojamas dėl jo pasvirimo, įvertinus viršūnės nuotolį nuo pagrindo horizontalia kryptimi (Hh). Tokiu būdu medžio aukštis yra lygus:

______________

Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos

5 priedas

 

Leistinos matavimų paklaidos

 

Linijos ilgiui – 1%;

Biržės kampui – 1 laipsnis;

Biržės kampo koordinatei, išmatuotai GPS prietaisu – 2 m;

Biržės plotui – 1%.

______________

Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos

6 priedas

 

__________________________  miškų urėdija

 

Instrumentų tikrinimo žurnalas

 

Instrumento pavadinimas

Matavimo rezultatas

Žinomas (etaloninis) dydis

Matavimo paklaida

Tikrinimo data

Tikrinimą atliko: pareigos, vardas, pavardė, parašas

absoliutinė

(2)-(3)

santykinė

((2)-(3))/(3)

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

______________