LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ STUDIJŲ PROGRAMOMS
2005 m. liepos 22 d. Nr. ISAK-1551
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 42 straipsnio 5 ir 6 dalimis,
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Nustatau, kad:
2.1. šio įsakymo 1.1 punktu patvirtinti Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatai taikomi sudarant naujas atitinkamos studijų krypties pagrindinių (neuniversitetinių, universitetinių) ir vientisųjų studijų programas iki tų studijų krypčių reglamentų įsigaliojimo, bei specialiųjų profesinių studijų programas;
2.2. Magistrantūros reikalavimų aprašas taikomas sudarant naujas magistrantūros ir vientisųjų studijų programas;
2.3. visos vykdomos magistrantūros studijų programos turi būti pertvarkytos pagal Magistrantūros reikalavimų aprašą iki 2006 m. gruodžio 31 d.;
2.4. universitetai gali teikti prašymus registruoti pertvarkytas pagal Magistrantūros reikalavimų aprašą magistrantūros studijų programas vietoje vykdomų magistrantūros studijų programų be Studijų kokybės vertinimo centro vertinimo, bet tik po vieną pasirinkto magistrantūros studijų tipo, apibrėžto Magistrantūros reikalavimų aprašo 3 punkte, programą;
2.5. studijų programoms, įregistruotoms valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre ir nepertvarkytoms pagal šio įsakymo 1.1 ir 1.2 punktais patvirtintus dokumentus ir (arba) studijų krypčių reglamentus, taikomi Nuosekliųjų studijų programų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1326 „Dėl Nuosekliųjų studijų programų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 91-2841).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro
2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr.
1551
PAGRINDINIŲ, SPECIALIŲJŲ PROFESINIŲ IR VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja bendruosius pagrindinių (neuniversitetinių ir universitetinių), specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų (toliau vadinama – programa, programos) sudarymo ir vykdymo principus.
2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Auditorinis darbas – dėstytojo darbas pagal studijų tvarkaraštį su studentais (per paskaitas, laboratorinius darbus, seminarus, praktikas ir pan.).
Kreditas – studijų apimties matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai sutartinei jo darbo savaitei.
Nuolatinis dėstytojas – aukštosios mokyklos dėstytojas, kuris toje mokykloje per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą, nurodydamas to darbo priklausomybę ir tai aukštajai mokyklai, arba atliko (eksponavo) meno kūrinį, kuris įtrauktas į tos mokyklos metinę ataskaitą.
Studijų programa – tam tikros krypties studijų tikslų, turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialiųjų galimybių visuma, taip pat šios visumos aprašymas.
Studijų programos šaka – kryptinga alternatyvi studijų programos specialiosios (profesinės) dalies dalykų grupė, kurios apimtis ne mažesnė kaip trečdalis šios dalies apimties; šaka gali apimti ir kitų tikslinių dalių dalykus.
3. Pagrindinių ir vientisųjų studijų programos turi atitikti studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Studijų krypties reglamentas nustato visų tos krypties studijų programų bendruosius reikalavimus: studijų tikslus, suteikiamas kvalifikacijas, studijų apimtį, studijų formas, įgyjamas žinias, mokėjimus bei įgūdžius, santykius tarp tos krypties studijų programų tikslinių dalių (studijuojamų dalykų grupių), baigiamojo vertinimo formą, reikalavimus studijų programų vykdymui.
4. Kiekvienoje studijų programoje studijų tikslai turi būti aiškiai suformuluoti ir susieti su asmens, užbaigusio studijas pagal tą programą, įgyjamomis žiniomis, mokėjimais ir įgūdžiais. Jeigu baigus studijų programą įgyjama profesinė kvalifikacija, kuriai reikalavimai yra nustatyti Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose, studijų tikslai turi atitikti šiuos reikalavimus. Studijuojamų dalykų tikslai ir turinys, studijų metodai, reikalavimai stojantiesiems turi būti pagrįsti studijų programos tikslais. Studijų programos apimtis, pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studijų bazė turi būti pakankami studijų programos tikslams pasiekti.
5. Studijų programos ir atskirų dalykų apimtis nustatoma kreditais. Studijuojamo dalyko apimtis negali būti mažesnė kaip 2 kreditai. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.
6. Studijų programos apimtis kreditais turi būti vienoda visoms studijų formoms. Studijų trukmė nustatoma atsižvelgus į studentų saugos ir sveikatos reikalavimus, taip pat į vakarinės ir neakivaizdinės formos studijų laiko derinimo su studentų užimtumu darbovietėse galimybes.
7. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir (ar) baigiamuosius egzaminus.
8. Vykdant studijų programą turi būti užtikrinama studijų kokybė, nuolat atnaujinamas studijų turinys bei metodai ir materialioji bazė. Studentų žinios, mokėjimai bei įgūdžiai turi būti vertinami objektyviai.
9. Nuosekliųjų studijų programos (išskyrus individualiąsias) turi būti įregistruotos valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) nustatyta tvarka.
10. Naujos neuniversitetinių studijų programos prieš jų registravimą turi būti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) įvertintos ir Ministerijos patvirtintos.
11. Kai visos universiteto kurios nors krypties ir pakopos universitetinių studijų programos paskutinio išorinio vertinimo metu yra įvertintos ir akredituotos be sąlygų, viena nauja tos krypties ir pakopos studijų programa gali būti registruojama remiantis tik universiteto senato teikimu, jeigu ji teigiamai įvertinta paties universiteto pasitelktų ekspertų iš kitų institucijų. Kitais atvejais nauja universitetinių studijų programa prieš registravimą turi būti įvertinta Centro.
12. Aukštosios mokyklos studijų programa taip pat turi būti įvertinta bei įregistruota valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre nauju valstybiniu programos kodu, kai keičiamas įregistruotos studijų programos teikiamas kvalifikacinis laipsnis ar profesinė kvalifikacija. Nauja neuniversitetinių studijų programos šaka įrašoma į valstybinį Studijų ir mokymo programų registrą tik Centrui įvertinus pakeistą studijų programą.
ii. PAGRINDINIŲ STUDIJŲ PROGRAMOS
II. I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
13. Studijų programoje numatomų per semestrą studijuojamų dalykų skaičius negali būti didesnis kaip septyni.
14. Programą sudaro trys tikslinės dalys:
14.1. bendrojo lavinimo dalis, apimanti pasaulėžiūros ir bendros erudicijos aukštojo lavinimo dalykus, kurie nėra tiesiogiai susiję su reglamentuojamos krypties studijų turiniu; bendrajai erudicijai lavinti daugeliui studijų krypčių parenkami humanitarinių ir socialinių mokslų bei meno studijų dalykai, o humanitarinių ir socialinių mokslų studijų kryptims – ir fizinių bei biomedicinos mokslų dalykai;
14.2. studijų pagrindų dalis, apimanti teorinius ir profesinius dalykus, privalomus visoms tos krypties studijų programoms, ir teikianti žinias bei gebėjimus, būtinus tos krypties aukštojo mokslo kvalifikacijai įgyti; ši dalis kiekvienoje studijų programoje sudaro studijų branduolį;
14.3. specialioji (profesinė) dalis, apimanti dalykus, kurie remiasi studijų pagrindų dalykais ir teikia tos krypties vienos ar kitos pakraipos gilesnes žinias bei gebėjimus, orientuotus į tolesnę tiriamąją ar profesinę veiklą; į šią dalį įeina ir profesinės veiklos praktikos bei baigiamieji darbai; į šią dalį įeina ir šakų dalykai.
II. II. REIKALAVIMAI NEUNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ PROGRAMOMS
17. Jeigu studijų krypties reglamentas nenustato kitaip, studijų programos bendrojo lavinimo dalis turi būti ne mažesnė kaip 6 procentai studijų programos apimties, krypties studijų pagrindų dalis – ne mažesnė kaip 40 kreditų, o specialioji (profesinė) dalis – ne mažesnė kaip 40 procentų studijų programos apimties.
18. Programa turi atitikti teikiamos profesinės kvalifikacijos reikalavimus, kurie nustatyti profesinio rengimo standarte arba kituose teisės aktuose.
19. Praktikos ir kitas praktinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų apimties. Praktikų (mokomųjų, pažintinių, profesinės veiklos ir kitų) apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 kreditų. Profesinės veiklos praktikoms atlikti būtina dauguma studijų programos tiksluose nurodytų žinių ir gebėjimų, bendra jų apimtis meno studijoms – ne mažesnė kaip 12 kreditų, kitoms studijoms – ne mažesnė kaip 16 kreditų. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos vieta turi būti suderinta su baigiamojo darbo tema ir panaši į tas darbo vietas, kurioms rengiamas absolventas.
20. Baigiamojo darbo rengimui ir gynimui bei baigiamiesiems egzaminams (jei jie būtini) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kreditai. Jei baigiamasis darbas nerengiamas, tai baigiamiesiems egzaminams skiriama ne mažiau kaip 3 kreditai.
21. Ne mažiau kaip 10 procentų studijų pagrindų dalies apimties turi dėstyti aukštosios mokyklos nuolatiniai dėstytojai ir ne mažiau kaip 10 procentų – dėstytojai, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai (dėstantieji meno dalykus). Daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties.
II. III. REIKALAVIMAI UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ PROGRAMOMS
23. Studijų programų bendrojo lavinimo dalies apimtis turi būti ne mažesnė kaip 7 procentai technologijos mokslo srities programos apimties ir ne mažesnė kaip 8 procentai – kitų sričių; krypties studijų pagrindų dalies apimtis – ne mažesnė kaip 60 kreditų; specialiosios dalies apimtis – ne mažesnė kaip 25 procentai studijų programos apimties.
25. Baigiamojo darbo rengimui bei gynimui ir baigiamiesiems egzaminams (jei jie būtini) turi būti skiriama ne mažiau kaip 8 kreditai.
III. SPECIALIŲJŲ PROFESINIŲ STUDIJŲ PROGRAMOS
27. Specialiųjų profesinių studijų turinys turi būti grindžiamas žiniomis ir gebėjimais, įgytais pagrindinėse universitetinėse studijose. Prie kiekvieno studijų dalyko aprašo turi būti nurodoma, ką studentas turi būti prieš tai išstudijavęs. Studijų programoje negali būti studijuojami dalykai, teikiantys žinias ir gebėjimus, nurodytus tos studijų krypties reglamente. Jeigu į studijas priimami studentai, kurie ko nors būtino nėra studijavę, šie nestudijuoti pagrindinių studijų dalykai (ar jų dalys) gali būti įrašyti į studento individualią studijų programą kaip papildomi dalykai, neįtraukiant jų į specialiųjų profesinių studijų programos apimtį.
28. Specialiųjų profesinių studijų programos apimtis – ne mažiau kaip 40 kreditų ir ne daugiau kaip 80 kreditų. Ne mažiau kaip 30 procentų studijų programos apimties turi būti skirta analitiniam tiriamajam darbui bei būtinam analitinio ar projektinio pobūdžio baigiamajam darbui, o meno srities studijose – ir (arba) kūrybiniam projektui.
29. Ne mažiau kaip 10 procentų specialiųjų profesinių studijų programos apimties turi dėstyti profesoriai. Visas teorinių dalykų paskaitas skaityti ir ne mažiau kaip pusę kitų auditorinių užsiėmimų vykdyti turi mokslininkai, kurių mokslinė veikla atitinka dėstomus dalykus (meno studijose – ir pripažinti menininkai), kitus užsiėmimus – dėstytojai, turintys ne mažiau kaip vienerius metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties, įgytos ar atnaujintos ne anksčiau kaip prieš penkerius metus.
IV. VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS
30. Vientisosios studijos organizuojamos tik tuo atveju, kai specialistą parengti per pagrindinių studijų pakopą neįmanoma, o ilgesnes studijas skaidyti į dvi pakopas yra netikslinga. Studijų krypties reglamentas nustato, ar toje studijų kryptyje gali būti vientisosios studijos.
31. Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 kreditų (kai suteikiama profesinė kvalifikacija) ar 200 kreditų (kai suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis), bet ne didesnė kaip 240 kreditų, išskyrus medicinos studijų krypties studijas, kurių apimtis yra ne didesnė kaip 280 kreditų.
32. Vientisųjų studijų programos 130–170 kreditų apimties dalis turi atitikti reikalavimus, keliamus universitetinių pagrindinių studijų programoms (išskyrus reikalavimą atlikti pagrindinių studijų baigiamąjį darbą).
33. Jeigu baigus vientisųjų studijų programą suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, tokiai programai taikomi švietimo ir mokslo ministro patvirtinti magistrantūros studijų programų bendrieji reikalavimai.
34. Jeigu baigus vientisųjų studijų programą suteikiama profesinė kvalifikacija, ne mažesnės kaip 40 kreditų apimties studijų programos dalis turi atitikti specialiųjų profesinių studijų programų reikalavimus.
35. Jeigu baigus vientisųjų studijų programą suteikiamas ir magistro laipsnis, ir profesinė kvalifikacija, studijų programa turi atitikti šių nuostatų 33 ir 34 punktų reikalavimus. Baigiamasis darbas atliekamas vienas, jis turi atitikti tiek magistrantūros, tiek specialiųjų profesinių studijų programų reikalavimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1551
MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ programų BENDRųjų REIKALAVIMų aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Šis aprašas nustato reikalavimus magistrantūros studijas vykdančiai institucijai, asmenims, priimamiems į magistrantūros studijas, magistrantūros studijų programai, magistrantūros baigiamajam darbui, taip pat suteikiamą kvalifikaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus bei vientisųjų studijų programų, kurias baigus suteikiamas kvalifikacinis magistro laipsnis, ypatumus.
2. Magistrantūros studijų paskirtis yra plėsti ir gilinti žinias ir gebėjimus, įgytus per pagrindines universitetines studijas.
3. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
Gilinamojo lygio dalykas – studijų dalykas, kurio turinys remiasi studijuotais studijų krypties pagrindų ir specialaus lavinimo dalykais. Gilinamojo lygio dalyko apraše turi būti aiškiai nurodyta, kuriais jau studijuotais dalykais bei kuriomis tų dalykų dalimis (temomis) yra remiamasi jų nebekartojant.
Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Orientuotos į mokslinę veiklą ir keliančios mokslinę kvalifikaciją magistrantūros studijos rengia studentus mokslininko tyrėjo arba pedagogo karjerai, orientuotos į analitinę taikomąją veiklą ir keliančios profesinę kvalifikaciją magistrantūros studijos – kitai profesinei veiklai. Pagal pirmosios pakopos (pagrindinių studijų) ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programų krypčių santykį skiriami du magistrantūros studijų programų tipai: gilinamoji magistrantūros studijų programa ir plečiamoji magistrantūros studijų programa.
Gilinamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta gilinti studento kompetencijai, įgytai per pirmosios pakopos (pagrindinių) studijų programą, kai pastaroji yra tos pačios studijų krypties kaip ir magistrantūros studijų programa arba kitos krypties, nurodytos magistrantūros studijų programos apraše.
Plečiamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta studento kompetencijai išplėsti kita (palyginti su pagrindinėmis studijomis) studijų kryptimi, tikslingai derinant šias studijas su kompetencija, įgyta per pagrindines studijas ir/arba per praktinės veiklos patirtį. Kai kompetencija plečiama keliomis studijų kryptimis, plečiamoji magistrantūros studijų programa vadinama tarpkryptine. Plečiamosios magistrantūros studijų programos tikslingumas ir dermė su atitinkama pagrindinių studijų kryptimi ar programa (kryptimis, programomis) turi būti specialiai pagrįsta (ypač tokių studijų poreikiu).
Papildomosios studijos – nenuosekliosios studijos, apimančios pagrindinių studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į magistrantūrą, nors šie dalykai yra būtini tam, kad studentas turėtų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms. Papildomųjų studijų dalykai gali būti studijuojami savarankiškai, bet būtinai išlaikant egzaminą pagal universiteto patvirtintą programą.
II. Reikalavimai institucijai, vykdančiai magistrantūros studijas
4. Magistrantūros studijas vykdyti gali universitetas arba bendradarbiaudami – keli universitetai. Universitetai įgyja teisę vykdyti tam tikros krypties magistrantūros studijų programą, kai ji atitinka šiame apraše nurodytus reikalavimus ir yra Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ministerija) nustatyta tvarka įvertinta bei įregistruota valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre. Universitetai studijoms vykdyti gali pasitelkti mokslinių tyrimų įstaigas ir kitas institucijas.
5. Magistrantūros studijų programą gali vykdyti tik universitetas, studijų kryptyje, kurioje numatoma vykdyti magistrantūros studijas, turintis pakankamą (ne mažiau kaip trejų metų) sėkmingo mokslinės ar profesinės veiklos patirties. Jeigu magistrantūros studijų programa orientuota į taikomąją veiklą, būtina ir tos veiklos universiteto patirtis. Tarpkryptinės magistrantūros studijų programai vykdyti būtina universiteto patirtis visose studijų kryptyse, kurias ta studijų programa apima. Patirtis turi būti įrodoma tame universitete parengtais ir mokslinėje ar profesinėje spaudoje paskelbtais straipsniais, atliktais bei sėkmingai įgyvendintais projektais; vienam iš profesorių – šių straipsnių ar projektų autorių – turi būti pavedama rengti magistrantūros studijų programą ir prižiūrėti jos vykdymo kokybę.
6. Universitete turi būti pakankama materialioji ir metodinė bazė visų numatytų studijų formų magistrantūros studijoms – tinkamai įrengtos auditorijos, laboratorijos, kompiuteriai su reikiama programine įranga, mokslinės ir profesinės periodikos, naujos literatūros fondai, atitinkama komunikacijų įranga bei kompiuterinės technologijos, turi būti sukaupta metodinio darbo patirtis.
III. Reikalavimai asmenims, priimamiems į magistrantūros studijas
7. Į magistrantūros studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį nei bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį universitetinį išsilavinimą ir atitinkantys kitus magistrantūros studijų programos apraše nurodytus reikalavimus.
8. Magistrantūros programos apraše nurodoma, kurios krypties (kurių krypčių) pagrindines studijas turi būti baigęs asmuo, priimamas studijuoti pagal tą studijų programą.
9. Kai magistrantūros studijų kryptis nesutampa su baigtų pagrindinių studijų kryptimi, magistrantūros studijų programos apraše šalia bet kurios baigtų pagrindinių studijų krypties gali būti nurodoma, kad tas pagrindines studijas baigusiems asmenims prieš įstojant į magistrantūrą būtinos papildomosios studijos.
10. Papildomųjų studijų dalykų sąrašas ir studijų turinys nustatomas vadovaujantis universiteto patvirtinta tvarka. Šių studijų metu studentas turi įgyti kompetenciją, būtiną sėkmingoms magistrantūros dalykų studijoms, bet nesuteiktą per kitos krypties universitetines pagrindines studijas. Papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė negu 40 kreditų, jeigu ketinančiam studijuoti magistrantūroje trūksta daugiau žinių bei gebėjimų, jis turi tas žinias ir gebėjimus įgyti studijuodamas pagal nuosekliųjų pagrindinių studijų programą.
11. Universitetas gali nustatyti papildomus reikalavimus (tiek nuolatinius, tiek laikinus) asmenims, priimamiems į visas ar kai kurias magistrantūros studijų programas: minimalų pagrindinių studijų baigimo lygį (minimalų visų ar kai kurių pažymių vidurkį), būtiną mokslinės ar profesinės veiklos patirtį ir kt. Priėmimas vykdomas pagal iš anksto paskelbtus atrankos kriterijus ir prioritetus.
IV. Reikalavimai magistrantūros studijų programai
13. Magistrantūros studijų programos apraše, nurodžius magistrantūros studijų programos tipą, turi būti aiškiai suformuluoti magistrantūros studijų tikslai. Gilinamosios magistrantūros studijų programos tikslai yra susiję su pagrindinių studijų programų tikslais, bet nesutampa su jais, yra aukštesnio lygio. Plečiamosios magistrantūros studijų programos tikslai turi pagrįsti skirtingų krypčių studijų poreikį ir dermę.
14. Greta studijų tikslų turi būti aprašyta numatomoji magistrantūros studijų absolvento kompetencija ir jos vertinimo metodika. Iš studijų tikslų ir absolvento kompetencijos formulavimo turi būti aišku, ar per magistrantūrą rengiamasi tolesnėms (trečios pakopos) studijoms, ar profesinei veiklai.
15. Magistrantūros studijų programa turi užtikrinti, kad ją baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo bus pakankamai kompetentingas, t. y.:
15.1. bus įgijęs pakankamų studijuotos mokslo šakos žinių, susipažinęs su naujausiomis tos šakos mokslo teorijomis, metodais ir technologijomis, bus įgudęs visa tai taikyti praktinėje veikloje;
15.2. gebės savarankiškai atlikti tyrimus, kūrybiškai taikydamas žinomus analizės metodus, žinos metodų taikymo ribas, mokės įvertinti tyrimų rezultatus, nustatyti jų patikimumą;
16. Magistrantūros studijų programos apimtis yra 60–80 kreditų. Nurodytoji apimtis yra vienoda visoms studijų formoms.
17. Ne mažiau kaip 80 procentų gilinamosios magistrantūros programos, ne mažiau kaip 60 procentų plečiamosios magistrantūros programos apimties turi sudaryti gilinamojo lygio dalykai, kurių turinys paremtas arba dalykais, studijuotais anksčiau baigtų pagrindinių studijų programoje, arba kitos krypties pagrindinių studijų lygio specialiaisiais dalykais, studijuojamais magistrantūros pradžioje. Magistrantūros studijų programoje negali būti kartojama tai, kas buvo studijuota kaip pagrindai tos pagrindinių studijų krypties, kurios absolventai priimami į magistrantūrą.
18. Taikomieji studijų dalykai (tiek pagrindinių studijų lygio, tiek gilinamojo lygio) programos apraše išskiriami. Bendra šių dalykų apimtis priklauso nuo magistrantūros tikslų.
19. Kiekvieną semestrą gali būti studijuojami ne daugiau kaip penki dalykai. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties. Po kiekvieno dalyko studijų magistranto žinios bei gebėjimai įvertinami egzaminu ar (ir) atestuojamu savarankišku magistranto darbu (projektu). Projektas ar kitas savarankiškas magistranto darbas gali būti į programą įrašytas kaip atskiras studijų programos dalykas arba laikomas sudedamąja kurio nors studijų dalyko dalimi.
20. Magistrantūros studijos baigiamos magistro darbo rengimu ir jo gynimu. Programose gali būti papildomai numatyta baigiamasis egzaminas ar baigiamieji egzaminai. Ginti atliktą baigiamąjį darbą, baigiamąjį egzaminą (egzaminus) leidžiama tik tam magistrantui, kuris yra sėkmingai atlikęs visas magistrantūros studijų programoje numatytas užduotis, išlaikęs visus numatytus egzaminus ir tuo įrodęs, kad yra įgijęs pakankamų žinių ir gebėjimų.
21. Visų magistrantūros studijų dalykų dėstytojų arba mokslininkų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus arba jie turi turėti ne trumpesnę kaip dešimties metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį; programos apraše pažymėtų taikomųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodytoji profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų gilinamojo lygio dalykų apimties turi dėstyti profesoriai.
V. Reikalavimai magistrantūros baigiamajam darbui
22. Magistrantūros absolvento kompetencija, nurodyta magistrantūros studijų programos apraše, tikrinama ir vertinama per baigiamąjį darbą bei jo gynimą.
23. Baigiamasis darbas turi būti analitinis, pagrįstas (priklausomai nuo magistrantūros mokslinio tiriamojo ar taikomojo pobūdžio) savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Jis negali būti vien aprašomasis, vien apžvalginis. Baigiamuoju darbu magistrantas turi parodyti savo sugebėjimą ne tik analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, sėkmingai atlikti tos krypties tyrimus, bet ir aiškiai bei pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.
25. Baigiamajam darbui atlikti ir apginti skiriama ne mažiau kaip 25 procentai studijų programos apimties. Į šią apimtį įeina ir baigiamieji egzaminai, jeigu jie numatyti programoje.
26. Baigiamojo darbo ir jo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš 5–7 kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų šių studijų absolventų darboviečių specialistų. Bent vienas komisijos narys (geriausia – komisijos pirmininkas) turi būti asmuo, pastaruosius trejus metus nedirbęs universitete, kuriame vyksta baigiamojo darbo gynimas. Tokia pat turi būti baigiamojo egzamino komisijos sudėtis, kai toks egzaminas numatytas studijų programoje.
VI. Suteikiama kvalifikacija ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
27. Baigusiajam magistrantūrą suteikiamas kvalifikacinis atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis. Tarpkryptinės magistrantūros absolventui suteikiamas tos krypties, kuri vyrauja studijų programoje, magistro laipsnis. Universitetas gali suteikti baigusiajam magistrantūrą ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją pagal Bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorių ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 (Žin., 2001, Nr. 31-1027).
28. Suteikiamas magistro laipsnis patvirtinamas magistro diplomu, apie studijuotos programos turinį informuojama diplomo priedu arba priedėliu. Diplomų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Aukštojo mokslo kvalifikacijos ir daktaro mokslo laipsnio suteikimą patvirtinančių dokumentų formos, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 900 (Žin., 2001, Nr. 63-2284; 2004, Nr. 46-1521).
VII. Vientisųjų studijų programos, kurią baigus suteikiamas
kvalifikacinis magistro laipsnis, ypatumai
29. Vientisųjų studijų programa, kurią baigus suteikiamas kvalifikacinis magistro laipsnis, apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Tokios programos absolvento kompetencija turi atitikti gilinamosios magistrantūros studijų programos absolvento kompetenciją.
30. Vientisųjų studijų programą, kurią baigus suteikiamas kvalifikacinis magistro laipsnis, gali vykdyti tik universitetas, atitinkantis šio aprašo II skyriuje nurodytus reikalavimus.
31. Kai magistro kvalifikacinis laipsnis suteikiamas baigus vientisųjų studijų programą, studijų programai yra taikomi šio aprašo V skyriuje nurodyti reikalavimai su šiomis išimtimis:
31.1. studijų programos apraše pažymima, kad tai yra vientisųjų studijų programa, magistrantūros tipas nenurodomas;
31.2. visos vientisųjų studijų programos apimtis yra 200–240 (medicinos studijų krypties 200–280) kreditų;
31.4. šio aprašo 21 punkte nurodytus reikalavimus turi atitikti tiktai gilinamojo lygio dalykų dėstytojai;
32. Vientisųjų studijų baigiamajam darbui ir baigiamiesiems egzaminams, jeigu pastarieji yra numatyti studijų programoje, taikomi šio aprašo V skyriuje numatyti reikalavimai (išskyrus apimties reikalavimą – šiuo atveju baigiamajam darbui ir baigiamiesiems egzaminams skiriama ne mažiau kaip 20 kreditų).