Lietuvos ir Turkijos Jungtinio komiteto pirmasis posėdis
Ankara, 1998 m. rugsėjo 17–18 d.
Sprendimas Nr. 98/03
Sprendimas dėl 3 Protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo*
atsižvelgdamas, kad Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties (toliau tekste – Sutartis) 3 Protokolo 37 straipsnis nustato, kad Jungtinis komitetas gali pakeisti šio Protokolo nuostatas,
atsižvelgdamas į Sutarties Šalių pareiškimą, išdėstytą pridedamo prie Sutarties Savitarpio supratimo memorandumo 3 punkte, ir Jungtinę deklaraciją dėl 3 Protokolo,
atsižvelgdamas, kad „prekių kilmės“ apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos sistemos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Turkijos, Lietuvos, Europos Bendrijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos, Rumunijos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) kilmę,
atsižvelgdamas, kad prekybos palengvinimui ir administracinių tikslų supaprastinimui reikia pakeisti 3, 4, 12 ir 15 straipsnių formuluotes,
atsižvelgdamas į perdirbimo technologijų pasikeitimus ir kai kurių žaliavų trūkumus ir kad apdirbimo ir perdirbimo, reikalingo atlikti neturinčių kilmės medžiagų atžvilgiu, kad pagamintos prekės įgytų kilmę, sąraše būtinos pataisos,
nusprendė:
1 straipsnis
3 Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip:
II. 3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip:
„3 straipsnis
Kumuliacija Turkijoje
1. Neprieštaraujant 2 straipsnio 1 punkto nuostatoms, prekės laikomos kilusiomis Turkijoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, turinčias Turkijos, Lietuvos, Bulgarijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną)1 ir Europos Bendrijos2 kilmę, atsižvelgiant į Turkijos ir kiekvienos iš šių šalių prie sutarčių pridedamų protokolų dėl prekių kilmės taisyklių nuostatas, numatančias, kad apdorojimas ar perdirbimas, atliktas Turkijoje, didesnis negu nurodytas šio Protokolo 7 straipsnyje. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Turkijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas nėra didesnis negu operacijos, nurodytos 7 straipsnyje, gauta prekė laikoma kilusi Turkijoje, jeigu čia sukurta pridėtoji vertė yra didesnė negu panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios 1 punkte nurodytos šalies kilmę, vertė. Jeigu taip nėra, gauta prekė turi tos šalies kilmę, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Turkijoje prekės vertės.
3. Prekės, kilusios vienoje iš 1 punkte nurodytų šalių, jeigu nebuvo apdorotos ar perdirbtos Turkijoje, išlaiko savo kilmę, jas eksportuojant į vieną iš tų šalių.
4 straipsnis
Kumuliacija Lietuvoje
1. Neprieštaraujant 2 straipsnio 1 punkto nuostatoms, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, turinčias Lietuvos, Turkijos, Bulgarijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną)1 ir Europos Bendrijos2 kilmę, atsižvelgiant į Lietuvos ir kiekvienos iš šių šalių prie sutarčių pridedamų protokolų dėl prekių kilmės taisyklių nuostatas, numatančias, kad apdorojimas ar perdirbimas, atliktas Lietuvoje, didesnis negu nurodytas šio Protokolo 7 straipsnyje. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas nėra didesnis negu operacijos, nurodytos 7 straipsnyje, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje, jeigu čia sukurta pridėtoji vertė yra didesnė negu panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios 1 punkte nurodytos šalies kilmę, vertė. Jeigu taip nėra, gauta prekė turi tos šalies kilmę, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės.
3. Prekės, kilusios vienoje iš 1 punkte nurodytų šalių, jeigu nebuvo apdorotos ar perdirbtos Lietuvoje, išlaiko savo kilmę, jas eksportuojant į vieną iš tų šalių.
III. 12 straipsnis pakeičiamas taip:
„Teritoriškumo principas
1. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose bei šio straipsnio 3 punkte nurodytus atvejus, II skyriuje išdėstytos kilmės statuso įgijimo sąlygos visada turi būti įvykdytos be pertrūkių Lietuvoje arba Turkijoje.
2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose nurodytus atvejus, jei kilmės statusą turinčios prekės, eksportuotos iš Lietuvos ar Turkijos į trečiąją šalį, vėliau grąžinamos, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinei neįrodoma, kad:
(a) grąžintos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir
(b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus operacijas, būtinas jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba kol buvo eksportuotos.
3. Kilmės statuso įgijimo pagal II skyriuje išdėstytas sąlygas neįtakoja apdorojimas ar perdirbimas ne Lietuvos ar Turkijos teritorijoje medžiagų, eksportuotų iš Lietuvos ar Turkijos, ir vėlesnis jų reimportas, jeigu:
(a) minėtos medžiagos yra pilnai gautos Lietuvoje ar Turkijoje arba apdorotos ar perdirbtos daugiau negu nepakankamos operacijos, išvardytos 7 straipsnyje, prieš jų eksportą; ir
(b) jei muitinei neįrodoma, kad:
(i) reimportuotos prekės buvo gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir
(ii) bendra pridėtoji vertė, įgyta ne Lietuvos ar Turkijos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works kainos galutinės prekės, kurios kilmė ginčijama.
4. 3 punkto tikslais kilmės statuso įgijimo sąlygos, išdėstytos II skyriuje, netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam ne Lietuvos ar Turkijos teritorijoje. Tačiau jeigu II Priedo sąraše taikoma maksimalią kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertę apibrėžianti taisyklė, nustatant gautos prekės kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių medžiagų vertė atitinkamoje valstybėje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta ne Lietuvos ar Turkijos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio.
5. Taikant 3 ir 4 punktų nuostatas, „bendra pridėtoji vertė“ reiškia visas ne Lietuvos ar Turkijos teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant prekės sudėtyje esančių medžiagų vertę.
6. 3 ir 4 punkto nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka sąlygų, išdėstytų II Priedo sąraše, arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos, jeigu taikomos 6 straipsnio 2 punkte nustatytos bendros vertės.
7. 3 ir 4 punkto nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotosios prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 50-63 skirsniuose.
IV. 13, 14, 15, 17, 21, 27, 30 ir 32 straipsniuose žodžiai „nurodyta 4 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „ nurodyta 3 ir 4 straipsniuose“.
V. 15 straipsnis papildomas tokiu punktu:
„6. Neprieštaraujant 1 punktui, Lietuva arba Turkija gali vykdyti susitarimus dėl muito mokesčių grąžinimo arba atleidimo nuo muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomus kilmę turinčių prekių gamyboje naudojamoms medžiagoms, laikantis šių reikalavimų:
(a) prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotosios prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25-49 ir 64-97 skirsniuose, taikomas 5 procentų muito mokestis arba mažesnis mokestis, galiojantis Lietuvoje arba Turkijoje;
(b) prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotosios prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 50-63 skirsniuose, taikomas 10 procentų muito mokestis arba mažesnis mokestis, galiojantis Lietuvoje arba Turkijoje.
Šio punkto nuostatos taikomos iki 2000 metų gruodžio 31 dienos ir bendru susitarimu gali būti peržiūrėtos.“
VII. I priede 5.2 pastaboje tarp „dirbtiniai siūlai (filamentai)“ ir „sintetiniai polipropileno pluoštai“ įterpta „laidūs srovei siūlai“.
VIII. I priede panaikinamas 5.2 pastabos paskutinis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių…įvykdyta svorio dalies sąlyga).
IX. II priede tarp HS kodų 2202 ir 2208 taisyklių įterpiama:
| „2207 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, |
Gamyba, kurioje: |
|
|
išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; |
|
|
|
denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio |
- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos |
|
|
stiprumo spiritai |
kitose pozicijose negu 2202 arba 2208„. |
X. II priede 57 skirsnio taisyklė pakeičiama taip:
| „57 skirsnis |
Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: |
|
|
|
- Iš kamšytinio veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
|
natūralių pluoštų |
|
|
|
arba |
|
|
|
- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
|
Tačiau: |
|
|
|
- polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, |
|
|
|
- polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, |
|
|
|
- grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, |
|
|
|
kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip |
|
|
|
9 deciteksai, gali būti panaudotos su sąlyga, kad jų vertė neviršija |
|
|
|
40% prekės ex-works kainos, |
|
|
|
- džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. |
|
|
- Iš kito veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
|
natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų |
|
|
|
verpimui, arba |
|
|
|
- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
- Kiti |
Gamyba iš1: |
|
|
|
- kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), |
|
|
|
- sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, |
|
|
|
- natūralių pluoštų, arba |
|
|
|
- cheminio štapelio pluoštų, nekarštų, nešukuotų ar kitaip |
|
|
|
neparuoštų verpimui. |
|
|
|
Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. „. |
XI. II Priede HS kodo 7006 taisyklė pakeičiama taip:
| „7006 |
Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba |
|
|
|
7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis |
|
|
|
briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas |
|
|
|
arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar |
|
|
|
neaptaisytas kitomis medžiagomis: |
|
|
|
- stiklo plokščių medžiaga, padengta izoliacine |
Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7006 pozicijoje |
|
|
plona plėvele, puslaidininkio nuotakumo, |
|
|
|
sutinkamai su SEMII standartais 2 |
|
|
|
- kitas |
Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje„. |
XII. II priede HS kodo 7601 taisyklė pakeičiama taip:
| „7601 |
Neapdorotas aliuminis |
Gamyba, kurioje: |
|
|
|
- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje |
|
|
|
negu prekė; ir |
|
|
|
- visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos |
|
|
|
arba |
|
|
|
Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba |
|
|
|
aliuminio atliekų ir laužo„. |
XIII. Po IV Priedo įtraukiama:
„V PRIEDAS
Prekių, turinčių Europos Bendrijos kilmę, kurioms netaikomos 3 ir 4 straipsnių nuostatos, sąrašas, vardijant iš eilės pagal HS skirsnius ir kodus.
3 skirsnis
0401 – 0402
ex 0403 - Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, su cukraus ar kitų saldžiųjų arba aromatinių medžiagų, taip pat vaisių ar kakavos priedais arba be jų
0404 – 0410
0504
0511
6 skirsnis
0701 – 0709
ex 0710 - Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos
ex 0711 - Daržovės, išskyrus cukrinius kukurūzus, klasifikuojamus pozicijoje 0711 90 30, užkonservuotos neilgam saugojimui (pavyzdžiui, dujiniame sieros diokside, sūryme, sieros vandenyje arba kituose užkonservuojančiuose tirpaluose), bet netinkamos šiuo pavidalu tiesiogiai vartoti maistui
0712 – 0714
8 skirsnis
ex 9 skirsnis -Kava, arbata ir prieskoniai, išskyrus matę, klasifikuojamą 0903 pozicijoje
12 skirsnis
ex 1302 – Pektinas
1501 – 1514
ex 1515 - Kiti nelakūs augaliniai riebalai ir aliejai (išskyrus jojoba aliejų ir jo frakcijas) ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti
ex 1516 - Gyvūninės arba augalinės kilmės riebalai, aliejai ir jų frakcijos, visiškai arba iš dalies hidrinti, vidiniai esterinti, reesterinti arba elaidinizuoti, nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neapdoroti, išskyrus hidrintą ricinos aliejų, žinomą kaip „opalo vaškas“.
ex 1517 ir
ex 1518 - Margarinai, imitaciniai taukai ir kiti apdoroti maistiniai riebalai
ex 1522 - Riebiųjų medžiagų arba gyvūninės ar augalinės kilmės vaškų apdorojimo atliekos, išskyrus degrą
16 skirsnis
1701
ex 1702 - Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, esantys kieto būvio; cukrų sirupai, be aromatinių arba dažiųjų medžiagų priedų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė, išskyrus tuos, kurie klasifikuojami pozicijose 1702 11 00, 1702 30 51, 1702 30 59, 1702 50 00 ir 1702 90 10
1703
1801 ir 1802
ex 1902 - Tešlos gaminiai, įdaryti, kurių sudėtyje žuvis, vėžiagyviai, moliuskai ar kiti vandens bestuburiai, dešros ir panašūs produktai ar bet kokios rūšies mėsa ir mėsiniai subproduktai, įskaitant visų rūšių riebalus, sudaro daugiau kaip 20% masės
ex 2001 - Agurkai ir kornišonai, svogūnai, mangų čatnis (chutney), paprikos (Capsicum genties), išskyrus saldžiąsias paprikas ir pimentas, grybai ir alyvos, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi
2002 ir 2003
ex 2004 - Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, užšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus pozicijoje 2006, išskyrus bulves, turinčias miltų, rupinių ar dribsnių pavidalą, ir cukrinių kukurūzų dribsnius
ex 2005 - Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus pozicijoje 2006, išskyrus produktus iš bulvių ir saldžiųjų kukurūzų
2006 ir 2007
ex 2008 - Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, su cukraus arba kitų saldžiųjų medžiagų priedais arba be jų, su alkoholio priedais arba be jų, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus žemės riešutų sviestą, palmių šerdis, kukurūzus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriose esančio krakmolo kiekis sudaro 5% masės arba daugiau, vynmedžių lapus, apynių daigus ir kitas panašias augalų valgomąsias dalis
2009
ex 2106 - Aromatiniai arba dažyti cukrūs ir sirupai
2204
2206
ex 2207 - Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio tūrinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 80% tūrio, gautas iš čia išvardytų žemės ūkio produktų
ex 2208 - Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio tūrinė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 80% tūrio, gautas iš čia išvardytų žemės ūkio produktų
2209
23 skirsnis
2401
4501
5301 ir 5302“.
2 straipsnis
Šis Sprendimas įsigalioja 1999 metų sausio 1 dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos. Jeigu toks pranešimas iki nurodytos datos negautas, Sprendimas įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos.
TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Sprendimą.
SUDARYTA Ankaroje šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntųjų metų rugsėjo 18 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, turkų ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu.
| Lietuvos Respublikos vardu |
Turkijos Respublikos vardu |
* Dėl specialiųjų sąlygų gaminiams, pagamintiems iš tekstilės medžiagų mišinio, žiūrėkite 5 Įvadinę pastabą.
(a) Džiuto panaudojimas yra legalizuotas nuo 2000 07 01.
1 Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji šalis.
2 SEMII – Puslaidininkių įrengimų ir medžiagų jungtinis institutas.
1 Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji šalis.
2 Šiame straipsnyje nustatyta kumuliacija netaikoma prekėms, turinčioms Europos Bendrijos kilmę ir išvardytoms šio Protokolo V priede.
1 Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji šalis.
(a) Džiuto panaudojimas yra legalizuotas nuo 2000 07 01.
2 SEMII – Puslaidininkių įrengimų ir medžiagų jungtinis institutas.