PASAULINĖ PAŠTO KONVENCIJA
TURINYS
2 straipsnis. Institucijos ar institucijų, įpareigotų vykdyti prisijungiant prie Konvencijos prisiimtus įsipareigojimus, paskyrimas
5 straipsnis. Pašto siuntų priklausomybė. Susigrąžinimas. Adreso keitimas arba taisymas. Persiuntimas. Neįteiktų siuntų grąžinimas siuntėjui.
11 straipsnis. Pažeidimai
14 straipsnis. Elektroninis paštas, greitasis paštas (EMS), integruota logistika ir naujos paslaugos
26 straipsnis. Tarpusavio sąveikos principo taikymas su atsakomybe susijusioms išlygoms
27 straipsnis. Pašto korespondencijos siuntų pateikimas siųsti užsienyje
29 straipsnis. Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos apkaitai pašto siuntomis tarp tikslinės sistemos šalių
30 straipsnis. Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos pašto srautams į pereinamosios sistemos šalis, iš šių šalių ir tarp jų
35 straipsnis. Pašto eksploatacijos tarybos įgaliojimai nustatyti išlaidų sumos ir tarifų dalių dydį
38 straipsnis. Konvencijos įsigaliojimas ir jos galiojimo trukmė
PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS BAIGIAMASIS PROTOKOLAS
PASAULINĖ PAŠTO KONVENCIJA
Toliau pasirašę Sąjungos šalių narių vyriausybių įgaliotieji atstovai, atsižvelgdami į 1964 m. liepos 10 d. Vienoje priimtų Pasaulinės pašto sąjungos įstatų 22 straipsnio 3 dalį, bendru susitarimu ir laikydamiesi minėtų Įstatų 25 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, šioje Konvencijoje nustatė taisykles, kurios taikomos visoms tarptautinėms pašto paslaugoms.
VIENINTELIS SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
1.1. universalioji pašto paslauga – nuolatinis pagrindinių kokybiškų pašto paslaugų teikimas visiems klientams visoje tam tikros šalies teritorijoje prieinamomis kainomis;
1.2. uždara važta – turintis pritvirtintas žymas, užplombuotas ar antspauduotas maišas ar keli maišai arba kita tara su pašto siuntomis;
1.3. atviras tranzitas – siuntų, kurių skaičius ar svoris nepateisina uždaros važtos į gavimo šalį sudarymo, tranzitas per tarpinę šalį;
1.4. pašto siunta – bendrinė sąvoka, reiškianti kiekvieną pašto atliekamą siuntimą (pašto korespondencijos siunta, pašto siuntinys, pašto perlaida ir t. t.);
1.5. galutinės išlaidos – atlyginimas, kurį išsiuntimo pašto administracija turi sumokėti gavimo pašto administracijai kaip išlaidų, susijusių su gavimo šalyje priimtų pašto korespondencijos siuntų apdorojimu, kompensaciją;
1.6. tranzito išlaidos – atlyginimas už kertamos šalies vežimo įstaigos (pašto administracijos, kitos tarnybos ar jų abiejų) suteiktas paslaugas, susijusias su važtų sausumos, jūrų ir (arba) oro tranzitu;
1.7. įeinamoji sausumos tarifo dalis – atlyginimas, kurį išsiuntimo pašto administracija turi sumokėti gavimo pašto administracijai kaip išlaidų už pašto siuntinio apdorojimą gavimo šalyje kompensaciją;
1.8. tarifo dalis už tranzitą sausuma – atlyginimas už kertamos šalies vežimo įstaigos (pašto administracijos, kitos tarnybos ar jų abiejų) suteiktas paslaugas, susijusias su pašto siuntinio vežimu sausumos, jūrų ir (arba) oro tranzitu per jos teritoriją;
2 straipsnis
Institucijos ar institucijų, įpareigotų vykdyti prisijungiant prie Konvencijos prisiimtus įsipareigojimus, paskyrimas
1. Šalys narės per šešis mėnesius nuo kongreso pabaigos praneša Tarptautiniam biurui vyriausybinio organo, įpareigoto kontroliuoti pašto reikalus, pavadinimą ir adresą. Be to, šalys narės per šešis mėnesius nuo kongreso pabaigos praneša Tarptautiniam biurui operatoriaus ar operatorių, oficialiai paskirtų užtikrinti pašto paslaugų teikimą ir vykdyti pagal Sąjungos aktus prisiimtus įsipareigojimus savo teritorijoje, pavadinimą ir adresą. Laikotarpiu tarp dviejų kongresų apie bet kokį pasikeitimą, susijusį su vyriausybiniais organais ir oficialiai paskirtais operatoriais, turi būti nedelsiant pranešta Tarptautiniam biurui.
3 straipsnis
1. Siekdamos sustiprinti Sąjungos pašto teritorijos bendrumo sąvoką, šalys narės užtikrina, kad visi naudotojai (klientai) turėtų teisę naudotis universaliąja pašto paslauga, kuri apima nuolatinį kokybiškų pagrindinių pašto paslaugų teikimą visoje jų teritorijoje už prieinamą kainą.
2. Šiuo tikslu šalys narės, atsižvelgdamos tiek į gyventojų poreikius, tiek į savo vidaus sąlygas, vidaus teisės aktais pašto srityje ar kitomis įprastomis priemonėmis nustato pašto paslaugų teikimo sritį ir reikalavimus dėl paslaugų kokybės bei kainų prieinamumo.
3. Šalys narės užtikrina, kad universaliąją pašto paslaugą teikiantys operatoriai laikytųsi pašto paslaugų teikimo ir kokybės standartų.
4 straipsnis
1. Tranzito laisvės principas yra pateiktas Įstatų 1 straipsnyje. Remiantis šiuo principu, kiekviena pašto administracija visada privalo siųsti pačiu greičiausiu keliu ir pačiais patikimiausiais būdais, kuriuos naudoja savo pačios siuntoms, ir kitos pašto administracijos uždaras važtas ir atviru tranzitu siunčiamas pašto korespondencijos siuntas. Šis principas taip pat taikomas neteisingai nukreiptoms siuntoms ir važtoms.
2. Šalys narės, nepriimančios ir pačios nesiunčiančios siuntų su greitai gendančiomis biologinėmis medžiagomis arba radioaktyviosiomis medžiagomis, turi teisę neleisti jų siųsti atviru tranzitu per savo teritoriją. Ta pati nuostata galioja ir pašto korespondencijos siuntoms, išskyrus laiškus, atvirukus ir sekogramas. Tai taip pat taikoma spaudiniams, periodiniams leidiniams, žurnalams, smulkiesiems paketams ir maišams M, kurių turinys neatitinka teisinių nuostatų, kurios reglamentuoja jų leidybos sąlygas arba judėjimą tranzito šalyje.
3. Sausuma ir jūra siunčiamų pašto siuntinių tranzito laisvė galioja tik šalių, teikiančių šias paslaugas, teritorijoje.
4. Oro pašto siuntinių tranzito laisvė garantuojama visoje Sąjungos teritorijoje. Tačiau šalys narės, kurios neteikia pašto siuntinių paslaugų, nėra įpareigotos oro pašto siuntinius vežti sausuma.
5 straipsnis
Pašto siuntų priklausomybė. Susigrąžinimas. Adreso keitimas arba taisymas. Persiuntimas. Neįteiktų siuntų grąžinimas siuntėjui
1. Kiekviena pašto siunta priklauso siuntėjui tol, kol ji neįteikta teisėtam gavėjui, nebent ji yra sulaikoma remiantis išsiuntimo arba gavimo šalies teisės aktais, o taikant 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį arba 15 straipsnio 3 dalį – tranzito šalies teisės aktais.
2. Siuntėjas pašto siuntą gali atsiimti iš tarnybos arba pakeisti ar pataisyti nurodytą adresą. Tarifai ir kitos sąlygos yra nurodyti reglamentuose.
6 straipsnis
1. Su įvairiomis tarptautinio pašto ir specialiosiomis pašto paslaugomis susijusius tarifus nustato pašto administracijos remdamosi šioje Konvencijoje ir reglamentuose išdėstytais principais. Tarifai iš esmės turi atitikti šių paslaugų teikimo sąnaudas.
2. Išsiuntimo pašto administracija nustato pašto korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių siuntimo apmokėjimo tarifus. Į apmokėjimo tarifus įeina siuntų pristatymas gavėjams į namus, jei gavimo šalyse aptariamoms siuntoms yra organizuota pristatymo paslauga.
3. Taikomi tarifai, įskaitant Aktuose pateikiamus orientacinius tarifus, turi būti bent jau lygūs tiems, kurie taikomi tų pačių charakteristikų (kategorijos, kiekio, apdorojimo trukmės ir t. t.) siuntoms šalies viduje.
5. Netaikydamos mažesnio negu nustatytas minimalus tarifų dydis, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, pašto administracijos gali sumažinti tarifus, remdamosi savo vidaus teisės aktais dėl pašto korespondencijos siuntų ir dėl pašto siuntinių, pateiktų siųsti toje šalyje. Jos taip pat turi teisę taikyti lengvatinius tarifus savo klientams, siunčiantiems didelį kiekį pašto siuntų.
7 straipsnis
Atleidimas nuo mokėjimo už siuntimą
1.1. Konkretūs nemokamo siuntimo, kaip atleidimo nuo mokėjimo už siuntimą, atvejai numatyti Konvencijoje. Tačiau reglamentuose gali būti išdėstytos nuostatos, numatančios tiek atleidimą nuo mokėjimo už siuntimą, tiek atleidimą nuo tranzito išlaidų, galutinių išlaidų apmokėjimo ir įeinamųjų tarifų dalių už pašto korespondencijos siuntas ir pašto siuntinius, susijusius su pašto tarnyba, siunčiamus pašto administracijų ir regioninių sąjungų, mokėjimo. Be to, pašto korespondencijos siuntos ir pašto siuntiniai, kuriuos PPS Tarptautinis biuras siunčia regioninėms sąjungoms ir pašto administracijoms, laikomi su pašto tarnyba susijusiomis siuntomis ir jiems netaikomi jokie pašto tarifai. Tačiau išsiuntimo pašto administracija turi teisę pastarosioms siuntoms taikyti papildomus oro pašto tarifus.
2.1. Jokie pašto tarifai, išskyrus papildomus oro pašto tarifus, netaikomi pašto korespondencijos siuntoms, pašto siuntiniams ir pašto finansinių paslaugų siuntoms, adresuotoms karo belaisviams arba siunčiamoms jų pačių, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkaujančias organizacijas, nurodytas Konvencijos ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų reglamentuose. Kariaujančios šalies piliečiai, kurie yra sulaikyti ir internuoti neutralioje šalyje, taikant pirmesnes šio punkto nuostatas yra prilyginami karo belaisviams.
2.2. 2.1 punkto nuostatos taip pat taikomos pašto korespondencijos siuntoms, pašto siuntiniams ir pašto finansinių paslaugų siuntoms, persiunčiamoms iš kitų šalių ir adresuotoms internuotiems civiliams asmenims, kuriems taikoma 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu, arba siunčiamoms jų pačių, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkaujančias organizacijas, nurodytas Konvencijos ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų reglamentuose.
2.3. Konvencijos ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų reglamentuose nurodytos organizacijos taip pat naudojasi teise nemokamai siųsti pašto korespondencijos siuntas, pašto siuntinius ir pašto finansinių paslaugų siuntas 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytiems asmenims, nesvarbu, ar šie yra siuntėjai, ar gavėjai, taip pat ar siunčia patys, ar per tarpininką.
2.4. Nemokamai leidžiama siųsti ne sunkesnius kaip 5 kg siuntinius. Didžiausias svoris gali siekti 10 kg tų siuntų, kuriose siunčiami nedalomi daiktai, ir tų, kurios siunčiamos į vieną karo stovyklą arba jos įgaliotiems asmenims, skirstantiems siuntas belaisviams.
2.5. Jei pašto administracijos atsiskaito tarpusavyje, tarnybiniams siuntiniams bei karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų siuntiniams nepriskiriamos jokios tarifo dalys, išskyrus vežimo oro keliu išlaidas, taikomas oro pašto siuntiniams.
8 straipsnis
1. Pavadinimas „pašto ženklas“ yra saugomas šios Konvencijos ir yra priskiriamas išimtinai tiems ženklams, kurie atitinka šiame straipsnyje ir reglamentuose nustatytas sąlygas.
2.1. leidžiamas tik kompetentingos leidžiančiosios institucijos pagal PPS aktus; pašto ženklų leidimas apima jų išleidimą į apyvartą;
2.2.1. įrodymą, kad už siuntimą sumokėtas mokestis, atitinkantis jo vertę, jei jis priklijuotas ant pašto siuntos pagal Sąjungos aktus;
2.3. turi būti naudojamas leidžiančiosios pašto administracijos teritorijoje apmokėjimo už siuntimą ar filatelijos tikslais.
3.1. šalies narės arba teritorijos, kuriai priklauso leidžiančioji pašto administracija, pavadinimas, parašytas lotyniškais rašmenimis;
4. Pašto ženkluose pavaizduoti valstybės simboliai, oficialūs kontrolės ženklai ir tarpvyriausybinių organizacijų simboliai yra saugomi pagal Paryžiaus konvenciją dėl pramoninės nuosavybės apsaugos.
5.2. turi glaudžiai sietis su leidžiančiosios pašto administracijos šalies kultūriniu identitetu arba prisidėti prie kultūros sklaidos ar taikos išsaugojimo;
5.3. jei pažymimas ne leidžiančiosios pašto administracijos šalies ar teritorijos asmenybių ar įvykių atminimas, tai turi glaudžiai sietis su minėta šalimi ar teritorija;
5.5. turi būti svarbūs šaliai, kuriai priklauso leidžiančioji pašto administracija, arba leidžiančiajai pašto administracijai.
6.1. įrašas apie leidžiančiosios pašto administracijos teisę naudotis atitinkamomis nuosavybės teisėmis, t. y.:
6.1.1. autorių teisėmis, pažymint pašto ženklą autorių teisių ženklu (©), nurodant autorių teisių turėtoją ir leidimo metus;
6.1.2. prekės ženklu, įregistruotu šalies narės, kuriai priklauso leidžiančioji pašto administracija, teritorijoje, pažymint pašto ženklą prekės ženklo įregistravimo ženklu (®), nurodžius prekės ženklo pavadinimą;
9 straipsnis
1. Siekdamos išsaugoti ir stiprinti klientų pasitikėjimą pašto paslaugomis bei rūpindamosi visų suinteresuotų operatorių interesais, šalys narės priima ir įgyvendina saugumą garantuojančių veiksmų strategiją visais pašto operacijų lygiais. Ši strategija turi apimti keitimąsi informacija dėl važtų tarp šalių narių vežimo ir tranzito saugumo ir apsaugos palaikymo.
10 straipsnis
Aplinkosauga
11 straipsnis
Pažeidimai
1.1. Šalys narės įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias toliau išvardytiems veiksmams ir kad būtų patraukti atsakomybėn bei nubausti juos atlikę asmenys:
1.1.1. narkotinių, psichotropinių medžiagų arba sprogstamųjų, degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų, dėl kurių Konvencijoje nėra specialiai nustatyto leidimo, įdėjimas į pašto siuntas;
1.1.2. vaikus vaizduojančių pedofilinio arba pornografinio pobūdžio daiktų įdėjimas į pašto siuntas.
2.1. Šalys narės įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kovojama su pažeidimais ir baudžiama už pažeidimus, susijusius su šioje Konvencijoje nustatytais apmokėjimo už siuntimą būdais, t. y. su:
2.2. Šioje Konvencijoje pažeidimas, susijęs su apmokėjimo už siuntimą būdais, suprantamas kaip vienas iš toliau išvardytų veiksmų, padarytų siekiant gauti neteisėto pasipelnymo šio veiksmo atlikėjui ar tretiesiems asmenims. Turi būti baudžiama už:
2.2.1. apmokėjimo už siuntimą būdų padirbinėjimą, atgaminimą ar klastojimą arba už bet kokį neteisėtą ar nusikalstamą veiksmą, susijusį su jų gamyba neturint leidimo;
2.2.2. padirbtų, atgamintų ar suklastotų apmokėjimo už siuntimą būdų naudojimą, išleidimą į apyvartą, pateikimą į rinką, platinimą, skleidimą, vežimą, pristatymą ar demonstravimą, taip pat reklamos tikslais;
1 skyrius
Paslaugų teikimas
12 straipsnis
2.4. specialūs maišai su laikraščiais, periodiniais leidiniais, knygomis ir panašiais spausdintais leidiniais, siunčiami to paties gavėjo adresu į tą pačią gavimo vietą, vadinami „maišais M“, iki 30 kg.
3. Pašto korespondencijos siuntos klasifikuojamos atsižvelgiant į jų apdorojimo greitį arba į jų turinį, vadovaujantis Pašto korespondencijos reglamentu.
4. Tam tikroms pašto korespondencijos siuntų rūšims gali būti taikomos didesnės svorio ribos, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, laikantis Pašto korespondencijos reglamente nustatytų sąlygų.
5. Šalys narės taip pat užtikrina pašto siuntinių iki 20 kg priėmimą, apdorojimą, vežimą ir pristatymą arba pagal Konvencijos nuostatas, arba, išsiunčiamų siuntinių atveju ir esant sudarytam dvišaliam susitarimui, naudodamos bet kokį kitą jų klientams naudingesnį būdą.
6. Tam tikriems pašto siuntiniams gali būti taikomos didesnės negu 20 kg svorio ribos, laikantis Pašto siuntinių reglamente nustatytų sąlygų.
7. Šalis, kurios pašto administracija neteikia siuntinių vežimo paslaugų, Konvencijos nuostatas gali pavesti vykdyti transporto įmonėms. Pašto administracija taip pat gali apriboti tokią paslaugą siuntinių siuntimu į transporto įmonių aptarnaujamas vietoves ir iš šių vietovių.
13 straipsnis
1.1. registravimo paslaugą oro pašto ir išsiunčiamoms pirmenybinėms pašto korespondencijos siuntoms;
1.2. registravimo paslaugą išsiunčiamoms nepirmenybinėms ir žemės pašto korespondencijos siuntoms, siunčiamoms į tas gavimo vietas, kur nėra numatyta jokia pirmenybinė ar oro pašto paslauga;
2. Registravimo paslauga neprivaloma išsiunčiamoms nepirmenybinėms ir žemės pašto korespondencijos siuntoms į tas gavimo vietas, kur teikiama pirmenybinė arba oro pašto paslauga.
3. Šalys narės gali užtikrinti toliau išvardytas neprivalomas papildomas paslaugas, jei pašto administracijos tarpusavyje susitaria tokias paslaugas teikti:
3.5. įteikimo asmeniškai paslauga, susijusi su registruotosiomis, su kontroliuojamu pristatymu arba įvertintosiomis pašto korespondencijos siuntomis;
3.6. siuntų, už kurias neimami mokesčiai ir rinkliavos, paslauga, susijusi su pašto korespondencijos siuntomis ir siuntiniais;
3.8. sugrupuotų siuntų (konsignacinių siuntų) paslauga, susijusi su sugrupuotomis vieno siuntėjo į užsienį siunčiamomis siuntomis.
4.1. tarptautinės komercinės korespondencijos su atsakymu (TKKA) paslauga, kuri paprastai yra neprivaloma, bet visos pašto administracijos privalo užtikrinti TKKA siuntų atsakomojo siuntimo paslaugą;
4.2. tarptautinių atsakymo kuponų paslauga; šie kuponai gali būti keičiami visose šalyse narėse, bet jų pardavimas nėra privalomas;
4.3. įteikimo pranešimas, susijęs su registruotosiomis pašto korespondencijos siuntomis arba su pašto korespondencijos siuntomis su kontroliuojamu pristatymu, su siuntiniais ir įvertintosiomis siuntomis; visos pašto administracijos teikia įteikimo pranešimo paslaugą, susijusią su gaunamomis siuntomis; tačiau išsiunčiamoms siuntoms įteikimo pranešimo paslaugos teikti neprivaloma.
6. Jei toliau išvardytoms paslaugoms šalies viduje taikomi specialieji tarifai, pašto administracijos turi teisę tokius pat tarifus taikyti ir tarptautinėms siuntoms, laikydamosi reglamentuose nustatytų sąlygų:
14 straipsnis
1. Pašto administracijos gali tarpusavyje susitarti teikti toliau išvardytas paslaugas, kurios aprašytos reglamentuose:
1.2. greitasis paštas (ESM) – dokumentams ir prekėms perduoti skirta greitoji pašto paslauga, kuri, kiek tai įmanoma, yra pati greičiausia fizinėmis priemonėmis teikiama pašto paslauga; pašto administracijos turi teisę teikti šią paslaugą remdamosi tipine daugiašale sutartimi dėl greitojo pašto arba dvišalėmis sutartimis;
1.3. integruotos logistikos paslauga, visiškai atitinkanti klientų poreikius logistikos srityje bei apimanti etapus iki fizinio prekių ir dokumentų perdavimo ir po jo;
1.4. elektroninis pašto spaudas, įtikinamai patvirtinantis tam tikros formos, tam tikru metu įvykusio elektroninio fakto, kuriame dalyvavo viena ar kelios šalys, tikrumą.
15 straipsnis
1.1. Siuntos, neatitinkančios šioje Konvencijoje ir reglamentuose nustatytų sąlygų, nepriimamos. Siuntos, pateikiamos siųsti siekiant atlikti nesąžiningą veiksmą ar nesumokėti privalomų sumų, taip pat nepriimamos.
1.3. Visos pašto administracijos turi galimybę papildyti šiame straipsnyje išdėstytus draudimus, kurie gali būti taikomi iškart, kai tik įtraukiami į atitinkamą rinkinį.
2.1.4. daiktus, kurie dėl savo pobūdžio ar pakuotės gali kelti pavojų pašto darbuotojams ar kitiems žmonėms, ištepti ar sugadinti kitas siuntas, pašto įrangą ar tretiesiems asmenims priklausantį turtą;
2.1.5. dokumentus, kurie savo pobūdžiu yra aktualus ir asmeninis susirašinėjimas tarp asmenų, kurie nėra siuntėjai ir gavėjai arba asmenys, gyvenantys kartu su jais.
3.1. Į visų rūšių siuntas draudžiama dėti sprogstamąsias, degiąsias ar kitas pavojingas medžiagas, taip pat radioaktyviąsias medžiagas.
3.2.1. radioaktyviosioms medžiagoms, siunčiamoms pašto korespondencijos siuntose ir pašto siuntiniuose, kurie nurodyti 16 straipsnio 1 dalyje;
3.2.2. biologinėms medžiagoms, siunčiamoms pašto korespondencijos siuntose, kurios nurodytos 16 straipsnio 2 dalyje.
4.2. Išimties tvarka toliau išvardytus gyvūnus galima dėti į pašto korespondencijos siuntas, išskyrus įvertintąsias siuntas:
4.2.2. tyrimams skirtus parazitus ir kenkėjų naikintojus, kuriuos viena kitai siunčia oficialiai pripažintos institucijos;
4.2.3. biomedicininiams tyrimams naudojamas drozofilų šeimos muses, kurias viena kitai siunčia oficialiai pripažintos institucijos.
5.1.2. bet kokios rūšies susirašinėjimą tarp asmenų, kurie nėra siuntėjai ir gavėjai arba kartu su jais gyvenantys asmenys.
6.1. Draudžiama dėti monetas, banknotus, čekius ar bet kokius pareikštinius vertybinius popierius, kelionės čekius, apdirbtą ar neapdirbtą platiną, auksą arba sidabrą, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius ir kitus vertingus daiktus:
6.1.1.1. tačiau, jei išsiuntimo ir gavimo šalių teisės aktai leidžia, šiuos daiktus galima siųsti uždaruose vokuose kaip registruotąsias siuntas;
6.1.3. į neįvertintuosius siuntinius, kuriais keičiasi dvi šalys, priimančios įvertintuosius siuntinius;
6.1.3.1. be to, kiekviena administracija turi teisę uždrausti dėti aukso luitus į įvertintuosius ar neįvertintuosius siuntinius, siunčiamus iš jos teritorijos ar į jos teritoriją arba vežamus atviru tranzitu per jos teritoriją; ji gali apriboti realią šių siuntų vertę.
7.1.2. jokių pašto ženklų, jokių pašto mokos ženklų (su antspaudais ar be jų) ir jokių vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai siuntoje yra kortelė, vokas ar nedidelė siunta, iš anksto apmokėta numatant jos grąžinimą, ant kurios yra atspausdintas siuntos siuntėjo ar jo įgalioto asmens adresas siuntos pateikimo siųsti šalyje arba gavimo šalyje.
8.1. Klaidingai priimtų siuntų apdorojimas nustatytas reglamentuose. Tačiau siuntos, kuriose yra daiktų, išvardytų šio straipsnio 2.1.1, 2.1.2 ir 3.1 papunkčiuose, jokiu būdu nėra nei siunčiamos pagal paskirtį, nei įteikiamos gavėjams, nei grąžinamos į išsiuntimo vietą. Jei šio straipsnio 2.1.1 papunktyje ir 3.1 punkte išvardyti daiktai aptinkami tranzitu siunčiamose siuntose, pastarosios apdorojamos pagal tranzito šalies nacionalinės teisės aktus.
16 straipsnis
1. Radioaktyviąsias medžiagas galima siųsti pašto korespondencijos siuntose ir pašto siuntiniuose, jei pašto administracijos yra susitarusios vienpusiai ar abipusiai keistis tokiomis siuntomis toliau išvardytomis sąlygomis:
1.1. radioaktyviosios medžiagos paruošiamos ir įpakuojamos laikantis atitinkamų reglamentuose pateiktų nuostatų;
1.2. kai radioaktyviosios medžiagos siunčiamos pašto korespondencijos siuntose, joms taikomas pirmenybinių siuntų tarifas arba laiškų siuntimo ir registravimo tarifas;
1.3. pašto korespondencijos siuntos arba pašto siuntiniai su radioaktyviosiomis medžiagomis turi būti siunčiami pačiu greičiausiu būdu, paprastai oro paštu, taikant atitinkamus papildomus oro pašto tarifus;
1.4. siuntas su radioaktyviosiomis medžiagomis gali pateikti tik siuntėjai, turintys reikiamą leidimą.
2.1. greitai gendančias biologines ir infekcines medžiagas bei kietą anglies dioksidą (sausąjį ledą), jei jis naudojamas infekcinėms medžiagoms sušaldyti, gali viena kitai siųsti paštu tik oficialiai pripažintos kompetentingos laboratorijos. Šias pavojingas prekes galima priimti siųsti oro paštu tuo atveju, jei tai leidžia šalies teisės aktai, galiojančios Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) techninės instrukcijos ir IATA taisyklės dėl pavojingų prekių;
2.2. greitai gendančioms biologinėms ir infekcinėms medžiagoms, paruoštoms ir supakuotoms laikantis atitinkamų reglamento nuostatų, taikomas pirmenybinių siuntų tarifas arba laiškų siuntimo ir registravimo tarifas. Už šių siuntų apdorojimą pašte leidžiama imti papildomą mokestį;
2.3. greitai gendančios biologinės ir infekcinės medžiagos leidžiamos siųsti ir gauti tik tose šalyse narėse, kurių pašto administracijos susitarė vienpusiai arba abipusiai keistis tokiomis siuntomis;
17 straipsnis
1. Kiekviena pašto administracija privalo priimti reklamacijas dėl siuntos, kuri pateikta siųsti jos ar kitos pašto administracijos tarnyboje, jei šios reklamacijos pateikiamos per šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos po siuntos pateikimo siųsti. Šešių mėnesių laikotarpis, į kurį neįeina reklamacijų siuntimas tarp pašto administracijų, yra susijęs su reklamacijos pateikėjų ir pašto administracijų santykiais.
1.1. Tačiau reklamacijų, jei paprasta pašto korespondencijos siunta negaunama, priimti neprivaloma. Todėl pašto administracijos, kurios priima reklamacijas dėl negautų paprastų pašto korespondencijos siuntų, turi teisę savo tyrimą apriboti paieškomis neįteiktų siuntų tarnyboje.
18 straipsnis
1. Išsiuntimo šalies pašto administracija ir gavimo šalies pašto administracija turi teisę, vadovaudamosi savo šalių teisės aktais, teikti siuntas muitiniam tikrinimui.
2. Už siuntas, teiktinas muitiniam tikrinimui, pašto naudai gali būti imamas mokestis už pateikimą muitinei, kurio orientacinis dydis nustatytas reglamentuose. Šis mokestis imamas tik už pateikimą muitinei ir muitinį tikrinimą tų siuntų, kurios apmokestinamos muitu arba bet kuriuo kitu tos pačios rūšies mokesčiu.
3. Pašto administracijos, gavusios leidimą atlikti muitinį tikrinimą klientų vardu, turi teisę imti iš klientų mokestį, atitinkantį realias operacijos sąnaudas.
19 straipsnis
1. Uždaromis pašto korespondencijos siuntų važtomis gali būti keičiamasi tarpininkaujant kitų šalių sausumos, jūrų ar oro tarnyboms:
1.1. tarp vienos iš šalių narių pašto skyrių ir Jungtinių Tautų Organizacijos žinion perduotų karinių dalinių vadovybės;
1.3. tarp vienos iš šalių narių pašto skyrių ir jūrų, oro arba sausumos karinių dalinių vadovybės bei tos pačios šalies karo laivų arba orlaivių, esančių užsienyje, vadovybės;
1.4. tarp tos pačios šalies jūrų, oro arba sausumos karinių dalinių, karo laivų arba orlaivių vadovybių.
2. Pašto korespondencijos siuntas važtomis, kaip nurodyta 1 dalyje, turi išsiųsti arba gauti tiktai karinių dalinių nariai arba štabai ir laivų arba orlaivių ekipažai, siunčiantys arba gaunantys važtas. Joms taikomi tarifai ir siuntimo sąlygos apibrėžiamos pagal tos šalies, kuri perdavė žinion karinį dalinį arba kuriai priklauso laivai ar orlaiviai, pašto administracijos taisykles.
20 straipsnis
1. Pašto administracijos privalo nustatyti ir paskelbti standartus ir tikslus, susijusius su jų šalyse gaunamų pašto korespondencijos siuntų ir siuntinių pristatymu.
2. Šie standartai ir tikslai, pridėjus laiką, kurio paprastai reikia muitiniam tikrinimui, neturi būti mažiau palankūs už tuos, kurie taikomi panašioms siuntoms jų vidaus tarnyboje.
3. Išsiuntimo pašto administracijos taip pat turi nustatyti ir paskelbti pirmenybinių siuntų ir oru siunčiamų pašto korespondencijos siuntų, taip pat siuntinių ir ekonominių/žeme siunčiamų siuntinių suminės siuntimo trukmės standartus.
2 skyrius
Atsakomybė
21 straipsnis
1.1.1. prarastas, išplėštas ar sugadintas registruotąsias siuntas, paprastuosius siuntinius ir įvertintąsias siuntas;
1.2. Pašto administracijos neprisiima atsakomybės už kitas siuntas negu tos, kurios nurodytos šio straipsnio 1.1.1 ir 1.1.2 papunkčiuose.
1.3. Bet kokiu kitu atveju, kuris nenumatytas šioje Konvencijoje, pašto administracijos atsakomybės neprisiima.
1.4. Jeigu registruotoji siunta, paprastasis siuntinys ar įvertintoji siunta prarandami ar visiškai sugadinami dėl force majeure aplinkybių, dėl kurių žala nėra atlyginama, siuntėjas turi teisę atgauti sumokėtus mokesčius, išskyrus draudimo mokestį.
1.5. Sumokėtina kompensacijos suma negali viršyti tų sumų, kurios yra nurodytos Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente.
1.6. Atsakomybės prisiėmimo atveju į netiesioginius nuostolius ar negautas pajamas apskaičiuojant išmokėtiną kompensacijos sumą neatsižvelgiama.
1.7. Visos nuostatos, susijusios su pašto administracijų atsakomybe, yra griežtos, privalomos ir baigtinės. Pašto administracijos jokiu būdu neprisiima atsakomybės, net ir didelio apsirikimo (didelės klaidos) atveju, viršijant šioje Konvencijoje ir reglamentuose nustatytas ribas.
2.1. Registruotosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto korespondencijos reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytąją Pašto korespondencijos reglamente, administracijos turi teisę išmokėti tą mažesnę sumą, ir šiuo pagrindu atgauti tą sumą iš kitų administracijų, kurios gali būti su tuo susijusios.
2.2. Registruotosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, patirtos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui.
3.1. Siuntos su kontroliuojamu pristatymu praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę tik atgauti sumokėtus tarifus.
4.1. Paprastojo siuntinio praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto siuntinių reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytąją Pašto siuntinių reglamente, pašto administracijos turi teisę išmokėti tą mažesnę sumą, ir šiuo pagrindu atgauti tą sumą iš kitų pašto administracijų, kurios gali būti su tuo susijusios.
4.2. Paprastojo siuntinio dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, patirtos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui.
4.3. Pašto administracijos gali tarpusavyje susitarti taikyti Pašto siuntinių reglamente nustatytą sumą už siuntinį, neatsižvelgdamos į siuntinio svorį.
5.1. Įvertintosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, iš esmės lygią įvertinimo sumai SDR.
5.2. Įvertintosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, patirtos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui. Tačiau ji jokiu būdu negali viršyti įvertinimo sumos SDR.
6. 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais kompensacija apskaičiuojama pagal kainoraštyje surašytas tokios pat rūšies daiktų ar prekių kainas, perskaičiuotas į SDR toje vietoje ir tuo metu, kai siunta buvo priimta siųsti. Jei nėra kainoraščio, kompensacija apskaičiuojama pagal įprastą daiktų ar prekių kainą, vertinant tuo pačiu pagrindu.
7. Jeigu kompensacija priklauso už registruotosios siuntos, paprastojo siuntinio arba įvertintosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą, siuntėjas arba, atsižvelgiant į aplinkybes, gavėjas turi teisę atgauti sumokėtus tarifus ir rinkliavas, išskyrus tarifus už registravimą arba įvertinimą. Tas pat taikoma ir registruotosioms siuntoms, paprastiesiems siuntiniams arba įvertintosioms siuntoms, kurių dėl blogos jų būklės atsisakė gavėjai, jei tai atsitiko dėl pašto tarnybos kaltės ir ji privalo už tai atsakyti.
8. Nukrypstant nuo 2, 4 ir 5 dalių nuostatų, gavėjas turi teisę į kompensaciją ir po to, kai priėmė išplėštą ar sugadintą registruotąją siuntą, paprastąjį siuntinį arba įvertintąją siuntą.
9. Išsiuntimo pašto administracija turi teisę savo šalyje išmokėti siuntėjams vidaus teisės aktų nustatytą kompensaciją už registruotąsias siuntas ir neįvertintuosius siuntinius tuo atveju, jei kompensacija būtų ne mažesnė už 2.1 ir 4.1 punktuose nustatytą. Tas pat galioja ir gavimo pašto administracijai, kai kompensacija išmokama gavėjui. Tačiau 2.1 ir 4.1 punktuose nustatyta kompensacija išmokama:
22 straipsnis
1. Pašto administracijos neatsako už registruotąsias siuntas, siuntas su kontroliuojamu pristatymu, siuntinius ir įvertintąsias siuntas, kurias jos įteikė laikydamosi sąlygų, numatytų jų vidaus teisės aktuose tokios pat rūšies siuntoms. Tačiau jos atsako:
1.2. jei, vidaus teisės aktams leidžiant, gavėjas arba siuntėjas, kai siunta grąžinama į išsiuntimo vietą, priimdamas išplėštą arba sugadintą siuntą, pareiškia pastabą;
1.3. jei, vidaus teisės aktams leidžiant, registruotoji siunta buvo įdėta į pašto dėžutę, o gavėjas pareiškia, kad jos negavo;
1.4. jei gavėjas arba tuo atveju, kai siunta grąžinama į išsiuntimo vietą, siuntinio arba įvertintosios siuntos siuntėjas, nepaisant deramai patvirtinto gavimo, nedelsdamas praneša siuntą įteikusiai pašto administracijai apie pastebėtą pažeidimą; jis turi pateikti įrodymus, kad siunta buvo išplėšta ar sugadinta ne po jos įteikimo; sąvoka „nedelsdamas“ turi būti aiškinama pagal nacionalinės teisės aktus.
2.2. jei dėl force majeure aplinkybių negalima nustatyti, kas atsitiko su siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o atsakomybė kitaip negali būti įrodyta;
2.5. jei siuntos konfiskuojamos remiantis gavimo šalies teisės aktais, kai apie tai praneša šios šalies pašto administracija;
2.6. jei tai įvertintosios siuntos, kurios apgaule buvo įvertintos suma, viršijančia tikrąją siunčiamų daiktų vertę;
2.7. jei siuntėjas per šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos po siuntos pateikimo siųsti, nepateikė reklamacijos;
23 straipsnis
1. Siuntėjas atsako už žalą, padarytą pašto darbuotojų sveikatai, ir už visą žalą, padarytą kitoms pašto siuntoms, taip pat už žalą, padarytą pašto įrangai, dėl to, kad jis siuntė draudžiamus siųsti daiktus arba daiktus, neatitinkančius priėmimo sąlygų.
2. Dėl žalos, padarytos kitoms pašto siuntoms, siuntėjo atsakomybės ribos nustatomos taip pat, kaip ir pašto administracijų atsakomybės už kiekvieną sugadintą siuntą ribos.
24 straipsnis
1. Neapribojant teisės pareikšti ieškinį atsakingai administracijai, sumokėti kompensaciją ir grąžinti tarifus ir rinkliavas turi, atsižvelgiant į aplinkybes, arba išsiuntimo administracija, arba gavimo administracija.
25 straipsnis
1. Jei, išmokėjus kompensaciją, registruotoji siunta, siuntinys arba įvertintoji siunta ar dalis juose siųstų daiktų, anksčiau laikytų dingusiais, atsirado, siuntėjui arba gavėjui, atsižvelgiant į aplinkybes, pranešama, kad siunta gali būti jam įteikta per tris mėnesius, grąžinus jau išmokėtos kompensacijos dydžio sumą. Tuo pat metu prašoma nurodyti, kam turėtų būti įteikta siunta. Atsisakius arba per nustatytą laiką negavus atsakymo, ta pati procedūra taikoma gavėjui arba, atsižvelgiant į aplinkybes, siuntėjui, suteikiant jam tokį pat terminą atsakyti.
2. Jei siuntėjas ir gavėjas atsisako priimti siuntą arba neatsako per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ši siunta tampa administracijos nuosavybe arba, jei yra pagrindas, nuostolį patyrusių administracijų nuosavybe.
3. Tuo atveju, jei atsiradusioje įvertintojoje siuntoje siųstų daiktų vertė yra pripažįstama mažesne už išmokėtą kompensacijos sumą, siuntėjas arba gavėjas, atsižvelgiant į aplinkybes, turi grąžinti šios kompensacijos sumą įteikiant siuntą, nepaisant, kokios yra pasekmės už apgaulingą siuntos įvertinimą.
26 straipsnis
Tarpusavio sąveikos principo taikymas su atsakomybe susijusioms išlygoms
3 skyrius
Pašto korespondencijai taikomos ypatingosios nuostatos
27 straipsnis
1. Nė viena šalis narė neprivalo nei siųsti, nei pristatyti gavėjams pašto korespondencijos siuntų, kurias siuntėjai, gyvenantys jos teritorijoje, pateikia siųsti arba paveda pateikti siųsti kitoje šalyje, siekdami pasinaudoti joje taikomomis palankesnėmis tarifų sąlygomis.
2. 1 dalies nuostatos vienodai taikomos tiek pašto korespondencijos siuntoms, paruoštoms siuntėjo gyvenamojoje šalyje ir po to pervežtoms per sieną, tiek pašto korespondencijos siuntoms, paruoštoms kitoje šalyje.
3. Gavimo administracija turi teisę reikalauti iš siuntėjo ir vietoj jo iš išsiuntimo administracijos sumokėti vidaus pašto tarifus. Jeigu nei siuntėjas, nei išsiuntimo administracija nesutinka apmokėti šių tarifų per gavimo administracijos nustatytą terminą, pastaroji gali arba grąžinti siuntas išsiuntimo administracijai, turėdama teisę į atlyginimą už grąžinimo išlaidas, arba apdoroti jas pagal savo teisės aktus.
4. Nė viena šalis narė neprivalo nei siųsti, nei pristatyti gavėjams pašto korespondencijos siuntų, kurias siuntėjai dideliais kiekiais pateikė siųsti arba pavedė pateikti siųsti ne toje šalyje, kurioje jie gyvena, jei numatytų galutinių išlaidų suma pasirodo yra mažesnė negu ta, kuri būtų gauta, jei tos siuntos būtų buvusios pateiktos siųsti šalyje, kurioje gyvena siuntėjai. Gavimo administracijos turi teisę reikalauti, kad išsiuntimo administracija padengtų patirtus nuostolius, kurie negali viršyti didžiausios sumos, apskaičiuojamos pagal šias dvi formules: arba 80 proc. vidaus pašto tarifo, taikomo tokioms pačioms siuntoms, arba 0,14 SDR už siuntą ir 1 SDR už kilogramą. Jei išsiuntimo administracija nesutinka sumokėti reikalaujamos sumos per gavimo administracijos nustatytą laiką, tai pastaroji gali arba grąžinti siuntas išsiuntimo administracijai, turėdama teisę į atlyginimą už grąžinimo išlaidas, arba apdoroti jas pagal savo teisės aktus.
1 skyrius
Pašto korespondencijai taikomos ypatingosios nuostatos
28 straipsnis
1. Atsižvelgdama į reglamentuose nustatytą atleidimą nuo mokėjimo, kiekviena administracija, gaunanti iš kitos administracijos pašto korespondencijos siuntas, turi teisę gauti iš išsiuntimo administracijos su gautu tarptautiniu paštu susijusių išlaidų atlyginimą.
2. Taikant nuostatas, susijusias su galutinių išlaidų atlyginimu, pašto administracijos skirstomos į tikslines sistemos šalis ir teritorijas arba šalis ir teritorijas, turinčias teisę priklausyti pereinamajai sistemai pagal kongreso sudarytą sąrašą, pateiktą jo rezoliucijoje C 12/2004. Nuostatose, susijusiose su galutinėmis išlaidomis, šalys ir teritorijos vadinamos „šalimis“.
3. Šios Konvencijos nuostatos dėl galutinių išlaidų apmokėjimo yra pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos, iki bus sukurta apmokėjimo sistema, kurioje bus atsižvelgiama į kiekvienos šalies specifiką.
4.1. Kiekviena administracija kitų šalių administracijoms leidžia naudotis visais tarifais, terminais ir sąlygomis, kuriuos tokiomis pat sąlygomis taiko savo šalies klientams teikdama vidaus pašto paslaugas.
4.2. Išsiuntimo administracija, esant panašioms sąlygoms, gali prašyti tikslinei sistemai priklausančios gavimo administracijos leisti naudotis tokiomis pat sąlygomis, kurias pastaroji yra nustačiusi lygiavertėms savo šalies klientų siuntoms.
4.3. Pereinamosios sistemos administracijos turi nurodyti, ar leidžia naudotis paslaugomis 4.1 punkte nustatytomis sąlygomis.
4.3.1. Jei pereinamosios sistemos administracija pareiškia leidžianti prieigą prie vidaus pašto paslaugų, šis leidimas galioja visoms be išimties Sąjungos administracijoms.
4.4. Gavimo administracija turi teisę nuspręsti, ar išsiuntimo administracija įvykdė sąlygas, kad galėtų naudotis jos vidaus pašto paslaugomis.
5. Galutinių išlaidų už paštą dideliais kiekiais tarifai neturi viršyti palankiausių tarifų, kuriuos taiko gavimo administracija, laikydamasi su galutinėmis išlaidomis susijusių dvišalių ar daugiašalių susitarimų. Gavimo administracija turi teisę nuspręsti, ar išsiuntimo administracija įvykdė sąlygas, kad galėtų naudotis jos vidaus pašto paslaugomis, ar ne.
6. Galutinių išlaidų atlyginimas bus pagrįstas gavimo šalyje suteiktų paslaugų kokybe. Todėl Pašto eksploatacijos taryba turės teisę skirti papildomą atlyginimą prie 29 ir 30 straipsniuose minimo atlyginimo, kad paskatintų dalyvauti kontrolės sistemoje ir atlygintų administracijoms, kurios pasiekia savo tikslą kokybės srityje. Pašto eksploatacijos taryba taip pat gali nustatyti baudas už nepakankamą kokybę, tačiau atlyginimas negali būti mažesnis negu 29 ir 30 straipsniuose nurodytas minimalus atlyginimas.
29 straipsnis
1. Atsiskaitymai už pašto korespondencijos siuntas, įskaitant paštą dideliais kiekiais, išskyrus maišus M, nustatomi pagal tarifus už siuntą ir už kilogramą, atspindinčius apdorojimo sąnaudas gavimo šalyje; šios sąnaudos turi sietis su vidaus tarifais. Tarifai apskaičiuojami pagal Pašto korespondencijos reglamente išdėstytas sąlygas.
2. Tarifai už siuntą ir už kilogramą apskaičiuojami pagrindu laikant toliau nurodytą procentą nuo tarifo už 20 gramų pirmenybinį vidaus pašto laišką:
4. 2006–2009 metais taikytini tarifai negali būti mažesni kaip 0,147 SDR už siuntą ir 1,491 SDR už kilogramą. Kad tarifų padidėjimas neviršytų 100 proc. tarifo už 20 gramų vidaus pašto pirmenybinį laišką, nustatomi šie minimalūs tarifai:
6. Už registruotąsias siuntas yra numatytas papildomas 0,5 SDR atlyginimas už siuntą ir už įvertintąsias siuntas – papildomas 1 SDR atlyginimas už siuntą.
7. Nuostatos, nustatytos apkaitai tarp tikslinės sistemos šalių, taikomos ir kiekvienai pereinamosios sistemos šaliai, pareiškusiai norą prisijungti prie tikslinės sistemos. Pašto eksploatacijos taryba gali nustatyti laikinąsias priemones Pašto korespondencijos reglamente.
30 straipsnis
Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos pašto srautams į pereinamosios sistemos šalis, iš šių šalių ir tarp jų
1.1. Atlyginimas už pašto korespondencijos siuntas, išskyrus maišus M, yra 0,147 SDR už siuntą ir 1,491 SDR už kilogramą.
1.1.1. Srautams, kurie nesiekia 100 tonų per metus, abi sudedamosios dalys perskaičiuojamos į bendrą 3,727 SDR tarifą už kilogramą, pagrindu laikant pagal pasaulio duomenis nustatytą vidutinį siuntų skaičių (15,21), tenkantį vienam kilogramui.
1.1.2. Srautams, kurie viršija 100 tonų per metus, taikomas 3,727 SDR bendras tarifas už kilogramą, jeigu nei gavimo, nei išsiuntimo administracijos nereikalauja, kad būtų atlikta tarifo peržiūra, remiantis realiu aptariamo srauto siuntų, tenkančių vienam kilogramui, skaičiumi. Be to, šis tarifas taikomas, jei realus siuntų skaičius, tenkantis vienam kilogramui, yra 13–17 siuntų.
1.1.3. Jei viena iš administracijų pareikalauja taikyti tarifą remiantis realiu siuntų skaičiumi, tenkančiu vienam kilogramui, atlyginimas už aptariamą srautą apskaičiuojamas pagal peržiūros mechanizmą, kuris numatytas Pašto korespondencijos reglamente.
1.1.4. Tikslinės sistemos šalis negali reikalauti peržiūros, susijusios su srautais į pereinamosios sistemos šalį, siekdama 1.1.2 papunktyje minimo bendrojo tarifo sumažinimo, nebent ta pereinamosios sistemos šalis reikalautų peržiūros, siekdama tarifo padidinimo.
1.3. Už registruotąsias siuntas yra numatytas papildomas 0,5 SDR atlyginimas už siuntą ir už įvertintąsias siuntas – papildomas 1 SDR atlyginimas už siuntą.
2.1. Jeigu tikslinės sistemos administracija, kurios per metus gaunamo pašto srautas viršija 50 tonų, nustato, kad šio srauto metinis svoris viršija ribą, apskaičiuotą pagal Pašto korespondencijos reglamente nustatytas sąlygas, pašto srauto perviršiui ji gali taikyti 29 straipsnyje nustatytą atlyginimo sistemą, jei nepritaikė peržiūros mechanizmo.
2.2. Jei pereinamosios sistemos administracija, kurios per metus iš kitos pereinamajai sistemai priklausančios šalies gaunamo pašto srautas viršija 50 tonų, nustato, kad šio srauto metinis svoris viršija ribą, apskaičiuotą pagal Pašto korespondencijos reglamente nustatytas sąlygas, pašto srauto perviršiui ji gali taikyti 31 straipsnyje nustatytą papildomą atlyginimą, jei nepritaikė peržiūros mechanizmo.
3.1. Atlyginimas tikslinės sistemos šalims už paštą dideliais kiekiais nustatytas taikant tarifą už siuntą ir už kilogramą, nurodytus 29 straipsnyje.
3.2. Pereinamosios sistemos administracijos už gautą paštą dideliais kiekiais gali reikalauti atlyginimo po 0,147 SDR už siuntą ir po 1,491 SDR už kilogramą.
31 straipsnis
Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondas
1. Galutinės išlaidos, išskyrus susijusias su maišais M ir paštu dideliais kiekiais, kurias turi apmokėti visos šalys ir teritorijos, šalims, Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priskirtoms mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, pritaikius 30 straipsnyje minimą 3,727 SDR tarifą už kilogramą, padidinamos 16,5 proc., siekiant sukaupti Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Pastarosios šalys atsiskaitydamos tarpusavyje tokio mokesčio nemoka.
2. PPS šalys narės ir Sąjungai priklausančios teritorijos turi teisę Administracinei tarybai pateikti tinkamai pagrįstą prašymą, kad jų šalis ar teritorija būtų laikoma tokia, kuriai būtinos papildomos lėšos. Šalys, priskirtos MCARB 1 kategorijai (buvusios besivystančios šalys), turi teisę Administracinei tarybai pateikti prašymą paramai iš Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondo gauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir mažiausiai išsivysčiusios šalys. Be to, šalys, pagal Jungtinių Tautų parengtą vystymosi programą priskirtos šalių, kurios tik moka įnašus, kategorijai, turi teisę Administracinei tarybai pateikti prašymą paramai iš Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondo gauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir MCARB 1 kategorijai priskiriamos šalys. Pagal šį straipsnį pateikti patenkinti prašymai įsigalioja pirmą kitų metų, einančių iškart po tų, kuriais buvo priimtas Administracinės tarybos sprendimas, dieną. Administracinė taryba įvertina prašymą ir, remdamasi griežtais vertinimo kriterijais, nusprendžia, ar šalis Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondo atžvilgiu gali būti laikoma, atsižvelgiant į aplinkybes, mažiau išsivysčiusia arba priskirtina MCARB 1 kategorijai. Administracinė taryba kiekvienais metais peržiūri ir atnaujina PPS šalių narių ir Sąjungai priklausančių teritorijų sąrašą.
3. Galutinės išlaidos, išskyrus susijusias su maišais M ir paštu dideliais kiekiais, kurias šalys ir teritorijos, kongreso priskirtos išsivysčiusioms šalims, turi apmokėti šalims ir teritorijoms, pagal Jungtinių Tautų parengtą vystymosi programą priskirtoms kitų šalių nei mažiausiai išsivysčiusios šalys, galinčios naudotis MCARB 1 lėšomis, kategorijai, pritaikius 30 straipsnyje minimą 3,727 SDR tarifą už kilogramą, padidinamos 8 proc., siekiant sukaupti minėtą Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondą, skirtą kitoms negu mažiausiai išsivysčiusioms šalims.
4. Galutinės išlaidos, išskyrus susijusias su maišais M ir paštu dideliais kiekiais, kurias šalys ir teritorijos, kongreso priskirtos išsivysčiusioms šalims, turi apmokėti šalims ir teritorijoms, to paties kongreso priskirtoms besivystančių šalių, kitų negu minimos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, kategorijai, pritaikius 30 straipsnyje minimą 3,727 SDR tarifą už kilogramą, padidinamos 1 proc., siekiant sukaupti minėtą Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondą.
5. Šalys ir teritorijos, turinčios teisę naudotis MCARB 1 lėšomis, gali stengtis pagerinti savo pašto paslaugų kokybę, dalyvaudamos regioniniuose ar daugiašaliuose projektuose, skirtuose mažiausiai išsivysčiusioms šalims arba šalims, kurių nedidelės pajamos. Šie projektai duotų tiesioginės naudos visoms šalims, kurios prisidėtų prie jų finansavimo, tarpininkaujant Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondui.
32 straipsnis
1. Jei dvi administracijos arba dvi tos pačios šalies įmonės keičiasi uždaromis važtomis ir atviru tranzitu siunčiamomis siuntomis tarpininkaujant vienai ar kelioms kitoms administracijoms (trečiosioms tarnyboms), taikomas mokestis tranzito išlaidoms padengti. Į pastarąjį įeina atlyginimas už suteiktas paslaugas, susijusias su sausumos, jūrų ir oro tranzitu.
2 skyrius
Kitos nuostatos
33 straipsnis
1. Pagrindinį siuntų vežimo oro keliu tarifą, kurį tarpusavyje atsiskaitydamos taiko administracijos, tvirtina Pašto eksploatacijos taryba. Šį tarifą Tarptautinis biuras apskaičiuoja pagal formulę, nurodytą Pašto korespondencijos reglamente.
2. Uždarų važtų, pirmenybinių siuntų, oro pašto siuntų ir oro pašto siuntinių, siunčiamų atviru tranzitu, vežimo oro keliu išlaidų apskaičiavimas, taip pat su tuo susiję atsiskaitymo būdai, nurodyti Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente.
3.1. jei tai uždaros važtos, – išsiuntimo šalies administracija, įskaitant atvejus, kai šios važtos siunčiamos tranzitu per vieną ar kelias tarpines pašto administracijas;
3.2. jei tai pirmenybinės siuntos ir oro pašto siuntos, siunčiamos atviru tranzitu, įskaitant per klaidą gautas siuntas, – administracija, kuri perduoda tas siuntas kitai administracijai.
4. Tos pačios taisyklės galioja ir siuntoms, neapmokestinamoms sausumos ir jūrų tranzito mokesčiu, jei jos vežamos oro keliu.
5. Kiekviena gavimo administracija, užtikrinanti tarptautinio pašto vežimą oro keliu savo šalies viduje, turi teisę į papildomų išlaidų, susijusių su tuo vežimu, atlyginimą, jei įveikto kelio svertinis vidutinis atstumas didesnis negu 300 kilometrų. Pašto eksploatacijos taryba svertinį vidutinį atstumą gali pakeisti kitu tinkamu kriterijumi. Jeigu nėra susitarimo, kuriame numatomas nemokamas vežimas, mokesčiai turi būti vienodi už visas iš užsienio gautas pirmenybines ir oro keliu vežamas važtas, nesvarbu, ar toliau šis paštas siunčiamas oro keliu, ar ne.
6. Tačiau, jei atlyginimas už galutines išlaidas, kurį ima gavimo administracija, grindžiamas tik sąnaudomis arba vidaus tarifais, nėra išmokamas joks papildomas atlyginimas už vežimą oro keliu šalies viduje.
34 straipsnis
1. Už siuntinius, kuriais keičiasi dvi pašto administracijos, yra priskaičiuojamos įeinamosios sausumos tarifų dalys, kurios apskaičiuojamos sudedant pagrindinį tarifą už siuntinį ir pagrindinį tarifą už kilogramą, kurie nustatyti reglamente.
1.1. Atsižvelgdamos į pirmiau minėtus pagrindinius tarifus, pašto administracijos gali reikalauti papildomų tarifų už siuntinį ir už kilogramą, remdamosi reglamento nuostatomis.
1.2. 1 dalyje ir 1.1 punkte nurodytas tarifų dalis apmoka išsiuntimo šalies administracija, nebent Pašto siuntinių reglamente numatyta išimtis dėl šio principo.
2. Už siuntinius, kuriais keičiasi dvi administracijos ar dvi tos pačios šalies įmonės, dalyvaujant vienos ar kelių kitų administracijų žemės tarnyboms, tų šalių, kurių tarnybos dalyvauja veždamos siuntinius per jų teritoriją, naudai priskaičiuojamos reglamente nustatytos tarifų dalys už tranzitą sausuma, atsižvelgiant į atstumą.
2.1. Už atviru tranzitu vežamus siuntinius tarpinės administracijos turi teisę reikalauti reglamente nustatytos sutartinio tarifo dalies už siuntinį.
2.2. Tarifų dalis už tranzitą sausuma apmoka išsiuntimo šalies administracija, nebent Pašto siuntinių reglamente numatyta išimtis dėl šio principo.
3. Kiekviena šalis, kurios tarnybos dalyvauja veždamos siuntinius jūra, turi teisę reikalauti tarifų dalių už vežimą jūra. Šias dalis apmoka išsiuntimo šalies administracija, nebent Pašto siuntinių reglamente numatyta išimtis dėl šio principo.
3.1. Tarifo dalis už kiekvieną vežimą jūra, atsižvelgiant į atstumą, yra nustatyta Pašto siuntinių reglamente.
35 straipsnis
1. Pašto eksploatacijos taryba nustato toliau išvardytas išlaidas ir tarifų dalis, kurias pašto administracijos privalo sumokėti laikydamosi reglamentuose nustatytų sąlygų:
1.1. tranzito išlaidos už bent vienos trečiosios šalies atliekamą pašto korespondencijos važtų apdorojimą ir vežimą;
1.4. tarifų dalys už tranzitą sausuma, mokamos už trečiosios šalies atliekamą siuntinių apdorojimą ir vežimą;
2. Galima peržiūra, atliekama taikant metodiką, užtikrinančią teisingą atlyginimą paslaugas teikiančioms administracijoms, turi remtis patikimais ir reprezentatyviais ekonominiais ir finansiniais duomenimis. Datą, nuo kurios įsigalioja galimas sprendimas dėl pakeitimo, nustato Pašto eksploatacijos taryba.
KETVIRTOJI ANTRAŠTINĖ DALIS
Baigiamosios nuostatos
36 straipsnis
1. Tam, kad siūlymai, pateikti kongresui ir susiję su šia Konvencija, įsigaliotų, jiems turi pritarti kongrese dalyvaujančių šalių, turinčių balsavimo teisę, narių dauguma. Balsuojant turi dalyvauti mažiausiai pusė kongrese dalyvaujančių šalių narių, turinčių balsavimo teisę.
2. Tam, kad siūlymai, susiję su Pašto korespondencijos reglamentu ir Pašto siuntinių reglamentu, įsigaliotų, jiems turi pritarti dauguma Pašto eksploatacijos tarybos narių, turinčių balsavimo teisę.
3. Laikotarpiu tarp dviejų kongresų pateikti siūlymai, susiję su šia Konvencija ir jos Baigiamuoju protokolu, įsigalioja, jei jie yra priimti:
3.1. dviem trečdaliais balsų, mažiausiai pusės Sąjungos šalių narių, turinčių balsavimo teisę ir dalyvavusių balsuojant, jei siūlomi straipsnių pakeitimai;
37 straipsnis
Kongreso metu pateiktos išlygos
2. Paprastai šalys narės, kurių nuomonės nepalaiko kitos šalys narės, turi pasistengti, kiek tai įmanoma, prisijungti prie daugumos nuomonės. Išlyga turi būti pateikiama tik esant tikrai būtinybei ir tinkamai pagrįsta.
3. Išlygos, susijusios su šios Konvencijos straipsniais, turi būti pateiktos kongresui rašytinio pasiūlymo forma viena iš Tarptautinio biuro darbo kalbų, laikantis su tuo susijusių Kongresų vidaus reglamento nuostatų.
4. Tam, kad kongresui pateikta išlyga būtų priimta, ją turi palaikyti dauguma, kuri būtina dėl straipsnio, su kuriuo susijusi išlyga, pakeitimo.
5. Paprastai išlyga yra taikoma remiantis tarpusavio sąveikos principu tarp ją pateikusios šalies narės ir kitų šalių narių.
38 straipsnis
1. Ši Konvencija įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d. ir galios iki kito kongreso aktų įsigaliojimo.
Tai patvirtindami, šalių narių vyriausybių įgaliotieji atstovai pasirašė vieną šios Konvencijos egzempliorių, kuris deponuojamas Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui. Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautinis biuras perduoda po vieną šio egzemplioriaus kopiją kiekvienai šaliai.
Priimta 2004 m. spalio 5 d. Bukarešte.
PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS BAIGIAMASIS PROTOKOLAS
Pasirašydami Pasaulinę pašto konvenciją, priimtą šią dieną, toliau pasirašę įgaliotieji atstovai susitarė:
I straipsnis
Pašto siuntų priklausomybė. Susigrąžinimas. Adreso keitimas arba taisymas
1. Konvencijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos Airijai, Antigvai ir Barbudai, Bahreinui (Karalystei), Barbadosui, Belizui, Botsvanai, Brunėjaus Darusalamui, Dominikai, Egiptui, Fidžiui, Gajanai, Gambijai, Grenadai, Honkongui, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Jungtinei Karalystei priklausančioms užjūrio teritorijoms, Jamaikai, Kanadai, Kenijai, Kinijai, Kiribačiui, Kuveitui, Lesotui, Malaizijai, Malaviui, Mauricijui, Naujajai Zelandijai, Nauru, Nigerijai, Papua ir Naujajai Gvinėjai, Sent Kristoferiui ir Neviui, Sent Lusijai, Sent Vinsentui ir Grenadinams, Saliamono Saloms, Samoa, Seišeliams, Siera Leonei, Singapūrui, Svazilandui, Tanzanijos Jungtinei Respublikai, Trinidadui ir Tobagui, Tuvalu, Ugandai, Vanuatu ir Zambijai.
2. Konvencijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat netaikomos Austrijai, Danijai ir Irano Islamo Respublikai, kurių teisės aktai neleidžia susigrąžinti pašto korespondencijos siuntų arba keisti jų adresą siuntėjo prašymu nuo to momento, kai gavėjas buvo informuotas apie siuntos gavimą jo adresu.
4. Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis netaikoma Bahamoms, Irakui, Mianmarui ir Korėjos Liaudies Respublikai, kurių teisės aktai neleidžia susigrąžinti pašto korespondencijos siuntų ar keisti jų adreso siuntėjo prašymu.
6. Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis Australijai taikoma tiek, kiek ji yra suderinta su šios šalies vidaus teisės aktais.
7. Nukrypstant nuo Konvencijos 5 straipsnio 2 dalies, Filipinai, Kongo Demokratinė Respublika, Salvadoras, Panamos Respublika ir Venesuela turi teisę negrąžinti siuntinio po to, kai gavėjas pareikalavo jo muitinio tikrinimo, kadangi tai prieštarauja šių šalių muitinės teisės aktams.
II straipsnis
Tarifai
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 6 straipsnio, Australijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos pašto administracijoms leidžiama taikyti pašto tarifus, kurie nenumatyti reglamentuose, jei tie tarifai neprieštarauja šių šalių teisės aktams.
III straipsnis
Išimtis dėl nemokamo sekogramų siuntimo
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 7 straipsnio, Indonezijos, Sent Vinsento ir Grenadinų bei Turkijos pašto administracijoms, kurios, teikdamos vidaus pašto paslaugas, neleidžia nemokamai siųsti sekogramų, leidžiama imti siuntimo mokestį ir mokesčius už specialiąsias paslaugas, kurie vis dėlto neturi būti didesni už tuos, kurie imami teikiant vidaus pašto paslaugas.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 7 straipsnio, Australijos, Austrijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Šveicarijos, Vokietijos pašto administracijoms leidžiama imti mokesčius už specialiąsias paslaugas, kurie imami už sekogramas teikiant vidaus pašto paslaugas.
IV straipsnis
Pagrindinės paslaugos
1. Nepaisant Konvencijos 12 straipsnio nuostatų, Australija nepritaria, kad būtų išplėstos pagrindinės paslaugos, įtraukiant į jas pašto siuntinius.
2. Konvencijos 12 straipsnio 2.4 punktas netaikomas Didžiajai Britanijai, kurios nacionalinės teisės aktuose nustatyta žemesnė svorio riba. Su sveikatos apsauga ir sauga susiję teisės aktai apriboja maišų su paštu svorį iki 20 kilogramų.
V straipsnis
Smulkieji paketai
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 12 straipsnio, Afganistano pašto administracijai leidžiama apriboti didžiausią gaunamų ir išsiunčiamų smulkiųjų paketų svorį iki kilogramo.
VI straipsnis
Įteikimo pranešimas
1. Kanados pašto administracija turi teisę netaikyti Konvencijos 13 straipsnio 1.1 punkto siuntiniams, kadangi ji neteikia pranešimo apie siuntinių įteikimą paslaugos teikdama vidaus pašto paslaugas.
VII straipsnis
Tarptautinės komercinės korespondencijos su atsakymu (TKKA) paslauga
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 13 straipsnio 4.1 punkto, Bulgarijos Respublikos pašto administracija teikia TKKA paslaugą po derybų su suinteresuota pašto administracija.
VIII straipsnis
Draudimai pašto korespondencijai
1. Išimties tvarka Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Libano pašto administracijos nepriima registruotųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ar neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai ir kiti vertingi daiktai. Jos neprivalo griežtai laikytis Pašto korespondencijos reglamento nuostatų dėl jų atsakomybės tuo atveju, jei išplėšiamos ar sugadinamos registruotosios siuntos, taip pat siuntos, kuriose siunčiami stikliniai ar dužūs daiktai.
2. Išimties tvarka Bolivijos, Irako, Kinijos Liaudies Respublikos, išskyrus Honkongo specialųjį administracinį regioną, Nepalo, Pakistano, Saudo Arabijos, Sudano ir Vietnamo pašto administracijos nepriima registruotųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, čekiai ar pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ar neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai ir kiti vertingi daiktai.
3. Mianmaro pašto administracija pasilieka teisę nepriimti įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiami Konvencijos 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti vertingi daiktai, nes, vadovaujantis jos vidaus teisės aktais, tokias siuntas siųsti draudžiama.
4. Nepalo pašto administracija nepriima registruotųjų arba įvertintųjų siuntų, į kurias įdėta banknotų ar monetų, išskyrus atvejus, kai dėl to yra sudarytas specialus susitarimas.
5. Uzbekistano pašto administracija nepriima registruotųjų arba įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, čekiai, pašto ženklai ar užsienio valstybių valiuta, ir neprisiima jokios atsakomybės už tokių siuntų dingimą arba sugadinimą.
6. Irano Islamo Respublikos pašto administracija nepriima siuntų, kuriose siunčiami daiktai prieštarauja islamo religijos principams.
7. Filipinų pašto administracija pasilieka teisę nepriimti pašto korespondencijos siuntų (paprastųjų, registruotųjų ar įvertintųjų), kuriose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ir neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ir kiti vertingi daiktai.
8. Australijos pašto administracija nepriima jokių pašto siuntų, kuriose siunčiami tauriųjų metalų luitai ar banknotai. Be to, ji nepriima registruotųjų siuntų į Australiją ir atviru tranzitu siunčiamų siuntų, kuriose siunčiami vertingi daiktai, tokie kaip: juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, brangakmeniai arba pusiau brangūs akmenys, vertybiniai popieriai, monetos ar kitos apyvarčios finansinės priemonės. Ji neprisiima jokios atsakomybės už siuntas, išsiųstas nepaisant šios išlygos.
9. Kinijos Liaudies Respublikos pašto administracija, išskyrus Honkongo specialųjį administracinį regioną, pagal savo vidaus taisykles nepriima įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, čekiai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai arba kelionės čekiai.
10. Latvijos ir Mongolijos pašto administracijos pasilieka teisę nepriimti paprastųjų, registruotųjų ar įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, pareikštiniai vertybiniai popieriai ir kelionės čekiai, nes tai draudžia jų nacionalinės teisės aktai.
11. Brazilijos pašto administracija pasilieka teisę nepriimti paprastųjų, registruotųjų ar įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama apyvartoje esančios monetos, banknotai ir bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai.
12. Vietnamo pašto administracija pasilieka teisę nepriimti laiškų, kuriuose siunčiami kokie nors daiktai ar prekės.
IX straipsnis
Draudimai pašto siuntiniams
1. Mianmaro ir Zambijos pašto administracijos turi teisę nepriimti įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama Konvencijos 15 straipsnio 6.1.3.1 papunktyje išvardyti vertingi daiktai, nes tai prieštarauja jų vidaus tvarkai.
2. Išimties tvarka Libano ir Sudano pašto administracijos nepriima siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ir neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ir kiti vertingi daiktai arba daiktai, kuriuose yra skysčių ar medžiagų, greitai pavirstančių skysčiais, arba stiklinių ir į juos panašių arba dužių daiktų. Jos neprivalo laikytis su tuo susijusių Pašto siuntinių reglamento nuostatų.
3. Brazilijos pašto administracija turi teisę nepriimti įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama apyvartoje esančios monetos ir banknotai, taip pat bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, nes tai prieštarauja jos vidaus tvarkai.
4. Ganos pašto administracija turi teisę nepriimti įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama apyvartoje esančios monetos ir banknotai, nes tai prieštarauja jos vidaus tvarkai.
5. Be Konvencijos 15 straipsnyje išvardytų daiktų, Saudo Arabijos pašto administracija nepriima siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ar neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ir kiti vertingi daiktai. Ji taip pat nepriima siuntinių su jokiais medikamentais, nebent prie jų būtų pridėtas oficialiai pripažintos kompetentingos medicinos įstaigos receptas, taip pat su ugniai gesinti skirtomis priemonėmis, skystomis cheminėmis medžiagomis arba daiktais, prieštaraujančiais islamo religijos principams.
6. Be Konvencijos 15 straipsnyje išvardytų daiktų, Omano pašto administracija nepriima siuntinių, kuriuose siunčiama:
6.1. bet kurios rūšies medikamentai, nebent prie jų būtų pridėtas oficialiai pripažintos kompetentingos medicinos įstaigos receptas;
7. Be Konvencijos 15 straipsnyje išvardytų daiktų, Irano Islamo Respublikos pašto administracija turi teisę nepriimti siuntinių, kuriuose siunčiami daiktai prieštarauja islamo religijos principams.
8. Filipinų pašto administracija turi teisę nepriimti siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ar neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ar kiti vertingi daiktai, arba siuntinių su skysčiais ir medžiagomis, greitai pavirstančiomis skysčiais, arba stikliniais ir į juos panašiais ar dužiais daiktais.
9. Australijos pašto administracija nepriima jokių pašto siuntų, kuriuose siunčiami tauriųjų metalų luitai arba banknotai.
10. Kinijos Liaudies Respublikos pašto administracija nepriima paprastųjų siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ar neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ar kiti vertingi daiktai. Be to, Kinija, išskyrus Honkongo specialųjį administracinį regioną, nepriima įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai arba kelionės čekiai.
11. Mongolijos pašto administracija pagal savo šalies teisės aktus pasilieka teisę nepriimti siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, pareikštiniai vertybiniai popieriai ir kelionės čekiai.
12. Latvijos pašto administracija nepriima nei paprastųjų, nei įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai (čekiai) ar užsienio valiuta, ir neprisiima jokios atsakomybės už tokių siuntinių dingimą arba sugadinimą.
X straipsnis
Daiktai, už kuriuos imamas muitas
1. Atsižvelgdamos į Konvencijos 15 straipsnį, įvertintųjų siuntų su daiktais, už kuriuos imamas muitas, nepriima Bangladešo ir Salvadoro pašto administracijos.
2. Atsižvelgdamos į Konvencijos 15 straipsnį, paprastųjų ir registruotųjų laiškų su daiktais, už kuriuos imamas muitas, nepriima Afganistano, Albanijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Čilės, Estijos, Italijos, Kambodžos, Kolumbijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos, Latvijos, Nepalo, Peru, Salvadoro, San Marino, Turkmėnistano, Ukrainos, Uzbekistano ir Venesuelos pašto administracijos.
3. Atsižvelgdamos į Konvencijos 15 straipsnį, paprastųjų laiškų su daiktais, už kuriuos imami muitai, nepriima Benino, Burkina Faso, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Džibučio, Malio ir Mauritanijos pašto administracijos.
4. Nepaisant 1–3 dalių nuostatų, siuntos su serumais, vakcinomis, taip pat skubiai reikalingais medikamentais, kuriuos sunku gauti, priimamos visada.
XI straipsnis
Reklamacijos
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 17 straipsnio 3 dalies nuostatų, Bulgarijos Respublikos, Čado, Egipto, Filipinų, Gabono, Graikijos, Irano Islamo Respublikos, Jungtinei Karalystei priklausančių užjūrio teritorijų, Kirgizijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Mongolijos, Mianmaro, Saudo Arabijos, Sirijos Arabų Respublikos, Sudano, Turkmėnistano, Ukrainos, Uzbekistano, Zambijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos pašto administracijos pasilieka teisę imti iš savo klientų mokestį už reklamacijas dėl pašto korespondencijos siuntų.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 17 straipsnio 3 dalies nuostatų, Argentinos, Austrijos, Azerbaidžano, Čekijos Respublikos ir Slovakijos pašto administracijos pasilieka teisę imti specialų mokestį tuo atveju, jei, išnagrinėjus reklamaciją, paaiškėja, jog ši pateikta neturint tam pagrindo.
3. Afganistano, Bulgarijos, Egipto, Gabono, Irano Islamo Respublikos, Kirgizijos, Kongo Respublikos, Mianmaro, Mongolijos, Saudo Arabijos, Sudano, Surinamo, Sirijos Arabų Respublikos, Turkmėnijos, Ukrainos, Uzbekistano, Zambijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos pašto administracijos pasilieka teisę imti iš savo klientų mokestį už reklamacijas dėl siuntinių.
4. Nukrypdamos nuo Konvencijos 17 straipsnio 3 dalies, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Panamos Respublikos pašto administracijos pasilieka teisę imti iš klientų mokestį už reklamacijas dėl pašto korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių, pateiktų siųsti šalyse, kurios taiko tokios rūšies mokestį pagal 1–3 dalių nuostatas.
XII straipsnis
Tarifas už pateikimą muitinei
2. Kongo Respublikos ir Zambijos pašto administracijos pasilieka teisę imti iš savo klientų mokestį už siuntinių pateikimą muitinei.
XIII straipsnis
Pašto korespondencijos siuntų pateikimas siųsti užsienyje
1. Australijos, Austrijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos ir Naujosios Zelandijos pašto administracijos pasilieka teisę imti mokestį, atitinkantį atliktų darbų sąnaudas, iš kiekvienos pašto administracijos, kuri, remdamasi Konvencijos 27 straipsnio 4 dalimi, grąžina jai daiktus, kurie nebuvo išsiųsti jų tarnybų kaip pašto siuntos.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 27 straipsnio 4 dalies nuostatų, Kanados pašto administracija pasilieka teisę gauti iš išsiuntimo administracijos atlyginimą, kuris leistų bent padengti tokių siuntų apdorojimo išlaidas.
3. Konvencijos 27 straipsnio 4 dalies nuostatos suteikia gavimo pašto administracijai teisę reikalauti, kad siuntimo administracija atitinkamai atlygintų už pašto korespondencijos siuntų, pateiktų siųsti užsienyje dideliais kiekiais, pristatymą. Australija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pasilieka teisę apriboti šį mokestį suma, atitinkančia mokestį, imamą už tokias pat siuntas gavimo šalyje.
4. Konvencijos 27 straipsnio 4 dalies nuostatos suteikia gavimo pašto administracijai teisę reikalauti, kad siuntimo administracija atlygintų už pašto korespondencijos siuntų, pateiktų siųsti užsienyje dideliais kiekiais, pristatymą. Toliau išvardytos šalys pasilieka teisę apriboti šį mokestį iki reglamente leistinų ribų už pašto korespondencijos siuntimą dideliais kiekiais: Bahamos, Barbadosas, Brunėjaus Darusalamas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinei Karalystei priklausančios užjūrio teritorijos, Jungtinės Amerikos Valstijos, Gajana, Grenada, Indija, Kinijos Liaudies Respublika, Malaizija, Nepalas, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Olandijos Antilai ir Aruba, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Singapūras, Šri Lanka, Surinamas ir Tailandas.
5. Nepaisant Konvencijos 27 straipsnio 4 dalies išlygų, toliau išvardytos šalys pasilieka teisę taikyti visas Konvencijos 27 straipsnio nuostatas paštui, gaunamam iš Sąjungos šalių narių: Argentina, Austrija, Beninas, Brazilija, Burkina Fasas, Danija, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Egiptas, Graikija, Gvinėja, Izraelis, Italija, Japonija, Jordanija, Kamerūnas, Kipras, Libanas, Liuksemburgas, Malis, Marokas, Mauritanija, Monakas, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Saudo Arabija, Senegalas, Sirijos Arabų Respublika, Togas ir Vokietija.
6. Konvencijos 27 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo tikslais, Vokietijos pašto administracija pasilieka teisę reikalauti, kad šalies, kurioje siuntos buvo pateiktos siųsti, pašto administracija sumokėtų kompensaciją, kuri lygi sumai, kokią ji būtų gavusi iš pašto administracijos tos šalies, kurioje gyvena siuntėjas.
7. Nepaisant XIII straipsnio išlygų, Kinijos Liaudies Respublika pasilieka teisę dėl bet kokių mokėjimų už užsienyje pateiktų siųsti pašto korespondencijos siuntų dideliais kiekiais pristatymą apsiriboti PPS Konvencijoje ir Pašto korespondencijos reglamente nustatytomis ribomis, taikomomis paštui dideliais kiekiais.
XIV straipsnis
Išskirtinės įeinamosios sausumos tarifų dalys
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio, Afganistano pašto administracija pasilieka teisę papildomai imti 7,50 SDR dydžio išskirtinę įeinamąją sausumos tarifo dalį už kiekvieną gaunamą siuntinį.
XV straipsnis
Specialieji tarifai
1. Belgijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Norvegijos pašto administracijos turi teisę už oro pašto siuntinius taikyti didesnes sausumos tarifų dalis negu už žemės pašto siuntinius.
2. Libano pašto administracija turi teisę už siuntinius iki 1 kilogramo taikyti tarifą, numatytą už siuntinius, kurių svoris yra nuo 1 iki 3 kilogramų.
3. Panamos Respublikos pašto administracija turi teisę taikyti 0,20 SDR tarifą už kilogramą žemės pašto siuntiniams, tranzitu vežamiems oro keliu (S.A.L.).
Tai patvirtindami, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai parengė šį Protokolą, kuris turės tokią pat teisinę galią ir galios lyg jo nuostatos būtų įterptos į Konvencijos tekstą, ir pasirašė vieną jo egzempliorių, kuris deponuojamas Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui. Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautinis biuras perduoda po vieną šio egzemplioriaus kopiją kiekvienai šaliai.
Priimtas 2004 m. spalio 5 d. Bukarešte.