LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ POLITIKOS PLĖTROS IKI 2015 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. spalio 17 d. Nr. 1132
Vilnius
Siekdama užtikrinti tautinių mažumų politikos plėtros tęstinumą ir įgyvendinti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), III skyriaus 4 skirsnio „Kultūra“ nuostatas, taip pat įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 243 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Nustatyti, kad Strategijos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
3. Pasiūlyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dalyvauti vykdant Strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemones.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 703 „Dėl Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3403).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132
TAUTINIŲ MAŽUMŲ POLITIKOS plėtros iki 2015 metų strategija
I. STRATEGIJOS SANTRAUKA
1. Lentelėje pateikiama Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijos (toliau vadinama – ši Strategija) santrauka.
| I. strateginis tikslas Siekti Lietuvoje gyvenančių asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms (toliau vadinama – tautinės mažumos, tautinių mažumų atstovai), integracijos į Lietuvos visuomenę – sudaryti jiems tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, taip pat išsaugoti jų tapatumą ir užtikrinti tautinių santykių darną. |
|
| Strateginio tikslo įgyvendinimo (efekto) vertinimo kriterijai: tautinių mažumų atstovų, mokančių valstybinę kalbą (procentais): dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 60; siektina reikšmė (2015 metais) – 80; tautinių mažumų nedarbas (procentais): dabartinė reikšmė – 18,5; siektina reikšmė (2015 metais) – Y (siekiama, kad tautinių mažumų nedarbas atitiktų vidutinį nedarbą Lietuvoje); visuomenės teigiamo požiūrio į tautines mažumas didėjimas kasmet po 1 procentą. |
|
| II. tikslai, uždaviniai ir tikslų įgyvendinimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai) |
|
| 1 tikslas – siekti tautinių mažumų integracijos. |
Rezultato kriterijai: 1. Tautinių mažumų atstovų, baigusių valstybinės kalbos kursus: dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 553; siektina reikšmė (2015 metais) – 854. 2. Romų, įgijusių profesiją ir gebančių sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje: dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 10; siektina reikšmė (2015 metais) – 20. |
| Uždaviniai: 1. Rūpintis, kad absoliuti dauguma tautinių mažumų atstovų mokėtų valstybinę kalbą. 2. Mažinti romų atskirtį ir marginalizaciją. 3. Skatinti tautinių mažumų dalyvavimą viešajame gyvenime. |
|
| 2 tikslas – siekti išsaugoti tautinių mažumų tapatumą. |
Rezultato kriterijai: 1. Tautinių mažumų šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų: dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 46; siektina reikšmė (2015 metais) – 65. 2. Parengta tautinių mažumų švietimo ir kultūros projektų: dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 293; siektina reikšmė (2015 metais) – 381. |
| Uždaviniai: 1. Remti tautinių mažumų švietimą. 2. Remti tautinių mažumų pastangas išsaugoti kalbą, papročius, tradicijas ir jų sukurtą materialųjį kultūros paveldą. |
|
| 3 tikslas – užtikrinti tautinių santykių darną. |
Rezultato kriterijus – teigiama nuomonė apie tautines mažumas (procentais): dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 80; siektina reikšmė (2015 metais) – 86. |
| Uždaviniai: 1. Ugdyti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti toleranciją, tobulinti kovos su rasizmu ir tautine diskriminacija politiką. 2. Užtikrinti informacijos apie Lietuvos tautinių mažumų politiką sklaidą. |
|
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Šios Strategijos paskirtis – sukurti darnią aplinką, kuri užtikrintų Lietuvos tautinių mažumų sklandų integravimąsi į Lietuvos visuomenę ir leistų naudoti kultūrinį jų potencialą valstybės labui naujame jos raidos etape – tapus Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare.
3. Šios Strategijos nuostatos įgyvendina:
3.1. Nacionalinę saugumo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233; 2005, Nr. 15-473), kurioje nurodyta, kad vienas iš svarbiausių interesų – tautinis ir kultūrinis savitumas;
3.2. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424) ir kurioje įtvirtintas socialinės rizikos asmenų integracijos į darbo rinką skatinimas;
3.3. Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), kurioje įtvirtinta galimybė puoselėti skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir materialines vertybes, siekimas išsaugoti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą, remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą;
3.4. Valstybinės švietimo strategijos 2003– 2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kuriose pabrėžiama tautinio tapatumo išsaugojimo, mokymosi ir studijų sąlygų gerinimo tautinių mažumų vaikams svarba, daugiau dėmesio skiriant negausių tautinių bendrijų švietimo reikmėms;
3.5. Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), kurioje vienas iš darnaus vystymosi prioritetų – Lietuvos valstybės, jos etninių regionų, tautinių mažumų kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimas.
4. Šioje Strategijoje išanalizuota tautinių mažumų politikos plėtros būklė ir nustatytos tautinių mažumų politikos plėtros stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės (III skyrius). Remiantis būklės analizės rezultatais, pateikiama tautinių mažumų politikos plėtros vizija, tikslai ir uždaviniai (IV skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (V skyrius), šios Strategijos įgyvendinimo ir atskaitomybės klausimai (VI skyrius).
5. Šioje Strategijoje vartojamos sąvokos:
Diskriminacija – žmogaus arba tam tikros žmonių grupės teisių apribojimas arba atėmimas (suteikimas) remiantis jų kolektyviniais bruožais.
Integracija – tautinio tapatumo išlaikymas ir kartu gebėjimas įsilieti į daugumos kultūrą ir visuomenę.
Marginalizacija – padėtis, kai žmogus arba žmonių grupė praranda pradinį tautinį tapatumą ir savo tautinės mažumos paramą, tačiau neįgyja pakankamai įgūdžių ir (arba) visaverčio pripažinimo kitoje – paprastai daugumos – grupėje.
Socialinė adaptacija – žmogaus tikslų, lūkesčių derinimas su jo galimybėmis ir visuomenės lūkesčiais bei reikalavimais.
Socialinė atskirtis – padėtis, kai tautinė mažuma ar pavieniai jos nariai neturi galimybių arba turi ribotas galimybes dalyvauti šalies ekonominiame, politiniame, socialiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Tautinių mažumų politika – valdžios institucijų sprendimai ir veiksmai, liečiantys valstybės teritorijoje gyvenančias tautines mažumas.
III. TAUTINIŲ MAŽUMŲ POLITIKOS PLĖTROS BŪKLĖS IR SSGG (STIPRYBių, SILPNYBių, GALIMYBių, grėsmių) analizė
Būklės analizė
6. Visuotinio 2001 metų Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 15,6 procento visų Lietuvos gyventojų – ne lietuviai: 6,7 procento – lenkai, 6,3 procento – rusai, 1,2 procento – baltarusiai, 0,7 procento – ukrainiečiai, 0,7 procento – kitų tautybių asmenys. Tautinės mažumos kompaktiškai gyvena Šalčininkų rajono savivaldybėje – 88,6 procento ne lietuvių (iš jų lenkų – 89,7 procento); Visagino savivaldybėje – 79 procentai ne lietuvių (iš jų rusų – 66,2 procento); Vilniaus rajono savivaldybėje – 75,6 procento ne lietuvių (iš jų lenkų – 81,1 procento); Švenčionių rajono savivaldybėje – 46,4 procento ne lietuvių (iš jų lenkų – 59,1 procento); Trakų rajono savivaldybėje – 45,4 procento ne lietuvių (iš jų lenkų – 73,1 procento); Vilniaus miesto savivaldybėje – 39,7 procento ne lietuvių (iš jų lenkų – 47,5 procento, rusų – 35,3 procento); Klaipėdos miesto savivaldybėje – 27,1 procento ne lietuvių (iš jų rusų – 78,5 procento, ukrainiečių – 8,9 procento ir baltarusių – 6,9 procento); Širvintų rajono savivaldybėje – 13 procentų ne lietuvių (iš jų lenkų – 76,7 procento).
7. Siekiant integruoti tautines mažumas ir užtikrinti šalyje tautinę darną, parengtos ir įgyvendinamos (įgyvendintos) šios programos:
7.1. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000– 2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2000, Nr. 54-1580), kurioje numatyta spartinti romų integraciją į Lietuvos visuomenę, mažinti socialinę atskirtį ir organizuoti ikimokyklinį romų vaikų ir suaugusiųjų švietimą ir kurios didžiuma priemonių skirtos Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijoje (Kirtimų teritorijoje) gyvenančių romų problemoms spręsti (antidiskriminacinių priemonių nenumatyta);
7.2. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005– 2010 metų programa (toliau vadinama – programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 93-3403), kuri įgyvendinta iki šios Strategijos patvirtinimo ir numatė padėti tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę, ugdyti visuomenės toleranciją, užkirsti kelią tautinei neapykantai, diskriminacijai ir atskirčiai. 2007 metų programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta 2885 tūkst. litų. Programa neapima visų tautinių mažumų integracijai reikšmingų sričių, kurių svarba paaiškėjo Lietuvai įstojus į ES, visų pirma – emigracijos problema ir didėjanti tautinė įvairovė;
7.3. Nacionalinė antidiskriminacinė 2006– 2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 907 (Žin., 2006, Nr. 100-3872), kurioje numatyta užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principą, nuostatų įgyvendinimą, ugdyti visuomenės toleranciją, informuoti visuomenę apie teisę į lygybę ir nediskriminaciją, lygių teisių gynimo priemones ir galimas diskriminacijos apraiškas Lietuvoje. Programa skirta įvairioms diskriminacijos apraiškoms mažinti, tačiau tik kelios jos priemonės skirtos tautinei (rasinei) diskriminacijai mažinti.
8. Tautinių mažumų politikos plėtros būklės analizė atlikta pagal šias sritis:
9. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi lygias teises, tačiau yra tam tikrų tautinių mažumų ir tautinės daugumos ekonominių skirtumų. Tai liudija Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Tautinių mažumų nedarbas 2002 metais buvo didesnis už vidutinį (bendras nedarbas sudarė 13,8 procento): lietuvių – 12,8 procento (vyrų – 13,9 procento, moterų – 11,6 procento), rusų – 20,3 procento (vyrų – 20,6 procento, moterų – 19,9 procento), lenkų – 17,8 procento (vyrų – 15,5 procento, moterų – 19,9 procento), kitų ne lietuvių kilmės asmenų – 17,4 procento (vyrų – 19,1 procento, moterų – 15,8 procento). Neturintys darbo tautinių mažumų atstovai dažniausiai turi menkesnį nei lietuviai išsilavinimą, neturi reikiamo profesinio pasirengimo.
10. Lietuvoje vyraujanti tautinių mažumų socialinės adaptacijos forma – integracija, tačiau esama ir atsiribojusios tautinės grupės – romų, kurių, visuotinio 2001 metų Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje gyvena 2571. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Sociopolitinės analizės centro ir Socialinių tyrimų instituto atlikto 1998– 2003 metais tyrimo „Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga“ rezultatai rodo, kad didžiausia romų problema – menkas išsilavinimas (apie 18 procentų vyrų ir 35 procentai moterų – neraštingi) ir nedarbas (apie 50 procentų vyrų ir 70 procentų moterų nurodė niekur nedirbantys). Apie romų atskirtį liudija ir 2001 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas romų, gyvenančių Vilniaus miesto taboruose, sociologinis tyrimas. Tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai romų Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijoje (Kirtimų teritorijoje) gyvena nuo gimimo. Tai dar labiau didina romų socialinę atskirtį.
11. Lietuvoje didėja tautinė įvairovė. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje 1989 metais gyveno 108 tautybių, o 2001 metais – 114 tautybių asmenys. Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse vyraujančios demografinės tendencijos, darbo rinkos pokyčiai ir Lietuvos narystė ES leidžia manyti netolimoje ateityje atsirasiant naujų rasinių ir tautinių grupių. Naujoms rasinėms ir tautinėms mažumoms dėl jų kultūros, kalbos skirtimų, nestabilios materialinės ir socialinės būklės gali grėsti socialinė atskirtis. Taigi būtina plėtoti įvairių socialinių ir profesinių grupių neformalųjį švietimą, užtikrinantį naujų migrantų grupių nuoseklią integraciją ir mažinantį galimas įtampas, didinti visuomenės sąmoningumą, rasinės, tautinės netolerancijos ir diskriminacijos žalos suvokimą.
Švietimas ir valstybinės kalbos mokymas
12. Visuotinio 2001 metų Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, moką valstybinę kalbą nurodė: 144,9 tūkst. lenkų (61,7 procento), 144,7 tūkst. rusų (65,8 procento), 23,1 tūkst. baltarusių (53,9 procento) ir 13,1 tūkst. ukrainiečių (58,3 procento). Valstybinės kalbos mokėjimo problema ypač aktuali Vilniaus apskrities Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Švenčionių rajonų savivaldybių kaimų ir miestelių, Utenos apskrities Visagino savivaldybės gyventojams, kur tautinės mažumos sudaro gyventojų daugumą. Valstybinės kalbos nemokėjimas kliudo įgyti profesiją, susirasti darbą, gauti objektyvią informaciją apie įvykius šalyje ir už jos ribų.
13. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, pastaraisiais metais mokyklose lietuvių mokomąja kalba gausėja ne lietuvių kilmės mokinių, pvz., Vilniaus apskrities viršininko Vilniaus rajono savivaldybėje įsteigtose mokyklose 2004– 2005 metais mokėsi: Kalvelių 2-ojoje vidurinėje mokykloje – 9 procentai lietuvių, 9 procentai lenkų, 64 procentai rusų, 18 procentų kitų tautybių atstovų; Eitminiškių vidurinėje mokykloje – 14,06 procento lietuvių, 56,25 procento lenkų, 3,13 procento rusų, 26,56 procento kitų tautybių atstovų; Turgelių vidurinėje mokykloje – 16 procentų lietuvių, 70,6 procento lenkų, 6,7 procento rusų, 6,7 procento kitų tautybių atstovų. Mokyklos nepakankamai pasirengusios veikti didesnės tautinės įvairovės sąlygomis. Ne visi ne lietuvių kilmės mokiniai, lankantys mokyklas lietuvių mokomąja kalba, vienodai gerai moka lietuvių kalbą. Švietimo įstaigose dirba dalis ne lietuvių kilmės pedagogų, kuriems sunku kalbėti, skaityti ir rašyti lietuviškai, nors visi pedagogai privalo mokėti valstybinę kalbą.
14. Tautinių mažumų švietimo prieinamumo požiūriu svarbus neformalusis švietimas tautinių mažumų šeštadieninėse (sekmadieninėse) mokyklose. Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. veikė 46 tautinių mažumų šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos. Jas daugiausia yra įsteigę negausių tautinių mažumų bendruomenių nariai (totoriai, žydai, ukrainiečiai, vokiečiai ir kiti). Mažėjant mokinių mokyklose rusų ir lenkų mokomąja kalba, didėja ir šių tautinių mažumų poreikis turėti šeštadienines (sekmadienines) mokyklas.
Kultūra
15. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų politika sudaro sąlygas plėtoti tautinių mažumų kultūrą – neatskiriamą Lietuvos kultūros dalį. Tai atitinka ES principinę nuostatą – vienybė įvairovėje. Tačiau visuomenė per mažai informuota apie Lietuvos kultūros paveldą, sukurtą tautinių mažumų.
16. Siekiant geriau tenkinti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinius poreikius, įsteigti tautinių mažumų visuomeninės veiklos centrai – viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai Vilniuje, viešoji įstaiga Visagino tautinių kultūrų centras, visuomeninė organizacija Alytaus tautinių mažumų kultūros centras, viešoji įstaiga Kauno įvairių tautų kultūrų centras. Susipažinus su kitose valstybėse esančių panašių įstaigų veikla, paaiškėjo, kad ekonominiu ir valdymo efektyvumo požiūriu jų veikla pasiteisina (Danija, Vokietija, Olandija, Austrija). Toks modelis skatina įstaigos atvirumą ir prieinamumą, atitinka modernios visuomenės poreikius. Šių centrų veiklai užtikrinti būtina valstybės parama.
Nepakantumas ir diskriminacija
17. Atliktas 2004–2005 metais Socialinių tyrimų instituto tyrimas „Etninis nepakantumas Lietuvos žiniasklaidoje“ rodo, kad informacija apie tautines mažumas žiniasklaidoje pateikiama vienpusiškai, tautinės mažumos vaizduojamos kaip nepatikimos, keliančios problemas. Interneto portalų administratoriai nesiima veiksmingų priemonių, kurios užkirstų kelią rasinės ir tautinės neapykantos plitimui internete.
18. Lietuvoje kol kas nėra pilietinei visuomenei būdingo visuomenės informavimo priemonių kontrolės mechanizmo, kai nevyriausybinės organizacijos atlieka visuomenės informavimo priemonių stebėseną rasinio ir tautinio nepakantumo požiūriu. Tik labai retai patys žurnalistai arba jų organizacijos viešai pasmerkia rasizmą ir tautinę netoleranciją.
19. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2003 metais atliktas sociologinis tyrimas „Lietuvos tolerancijos profiliai“ rodo, kad Lietuvos visuomenė gana nepalankiai žiūri į romus, imigrantus ir pabėgėlius. Ksenofobijos, antisemitizmo ir islamofobijos daugiausia žiniasklaidos publikacijose. Atlikto 1999 metais Europos vertybių tyrimo duomenimis, 62 procentai apklaustųjų nurodė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais, o 2005 metais rinkos analizės ir tyrimų grupės uždarosios akcinės bendrovės „RAIT“ atlikta apklausa rodo tokių asmenų pagausėjus iki 77 procentų. ES Europos Komisijos Eurobarometro tyrimo „Diskriminacija Europos Sąjungoje“ duomenys (apklausa vyko 2006 metų birželį– liepą) rodo, kad du trečdaliai (67 procentai) visuomenės narių sutinka, kad buvimas romu (čigonu) sukelia sunkumų.
20. Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai tautinės mažumos skundžiasi diskriminavimu arba priekabiavimu dėl jų tautybės darbo santykių ar socialinėje srityse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2005 metais gavo 128 skundus, o pati inicijavo 5 galimų lygių teisių pažeidimų tyrimus. 18 skundų (14 procentų) buvo susiję su diskriminavimu dėl tautybės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2006 metais ištyrė 135 skundus dėl galimų lygių teisių pažeidimų. Gauta 20 (15 procentų) skundų dėl diskriminacijos rasės ir etniniu pagrindu. Valstybės institucijos iki šiol neatlieka šio reiškinio stebėsenos.
Santykiai su ne lietuvių kilmės asmenimis, išvykusiais iš Lietuvos
21. Istoriškai Lietuvos gyventojai įvairiataučiai, tad, be lietuvių, užsienyje yra nemažai tautinių mažumų atstovų, kilusių iš Lietuvos: lenkų, rusų, iš Klaipėdos krašto išvykusių vokiečių, Lietuvos totorių, Lietuvos žydų (litvakų) ir kitų. Įvairių tautybių asmenų, kilusių iš Lietuvos, užsienyje įgytas moralinis, intelektinis ir materialinis potencialas sudaro papildomas galimybes realizuoti ilgalaikius Lietuvos valstybės interesus. Būtina geriau naudotis turimomis galimybėmis skleisti Lietuvos tautinių mažumų politikos laimėjimus, tą padėtų daryti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės kitose valstybėse, ypač tose, kurių tautinės daugumos atstovai gyvena Lietuvoje.
Organizaciniai ir administraciniai gebėjimai
22. 2007 metų duomenimis, Lietuvos Respublikoje įregistruota apie 300 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų. Aktyvios tautinių mažumų nevyriausybinės organizacijos rengia respublikinius ir tarptautinius renginius, kooperuoja įvairių šaltinių lėšas, plečia veiklą, tačiau tokių organizacijų nedaug. Daugumos jų veiklos sritis siaura, priemonės neįvairios, o kokybė menka. Tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms trūksta informacijos apie galimybes gauti lėšų savo veiklai, alternatyvius finansavimo šaltinius ir ilgalaikės organizacijų strategijos plėtros perspektyvas. Daugumos tokių organizacijų socialinė, kultūrinė ar kita veikla neaktyvi, kadangi jų lyderiai stokoja vadybos gebėjimų, ypač rengti ir įgyvendinti projektus. Valstybės parama tautinių mažumų kultūrai ir švietimui bus veiksminga tik tada, kai pačios tautinių mažumų nevyriausybinės organizacijos nuolat tobulins kompetenciją.
23. Savivaldybių, kurių teritorijoje gausu tautinių mažumų, institucijų ir įstaigų darbuotojams kartais trūksta specialiųjų žinių, kaip spręsti su tautinėmis mažumomis susijusius klausimus.
Tarptautinis kontekstas
24. Tarptautinės institucijos (Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba (toliau vadinama – ET) ir kitos) pažymi, kad Lietuva vis dar nėra pasirašiusi keleto su tautinių mažumų teisių apsauga susijusių tarptautinių dokumentų: Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencijos prieš diskriminaciją švietime (1960 metai), ET Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 12 (2000 metai), ET Europos konvencijos dėl pilietybės (1997 metai), ET konvencijos dėl užsieniečių dalyvavimo vietos bendruomenės visuomeniniame gyvenime (1992 metai), ET Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos (1992 metai).
SSGG analizė
25. Atlikus tautinių mažumų politikos plėtros SSGG analizę, įvertinti vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vidinių veiksnių įvertinimas leido nustatyti tautinių mažumų politikos plėtros stiprybes ir silpnybes, išorinių veiksnių įvertinimas leido nustatyti tautinių mažumų politikos plėtros galimybes ir grėsmes.
26. Nustatytos šios tautinių mažumų politikos plėtros SSGG:
26.1. stiprybės:
26.2. silpnybės:
26.2.3. mokyklos deramai nepasirengusios veikti didesnės mokyklų bendruomenių tautinės įvairovės sąlygomis;
26.3. galimybės:
26.3.1. Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautiniai valstybės įsipareigojimai, užtikrinantys tautinių mažumų teises, sudaro teisines sąlygas tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę;
26.3.2. galimybė bendrojo lavinimo mokyklose mokytis valstybine kalba leidžia tautinių mažumų atstovams studijuoti aukštosiose mokyklose ir sėkmingai įsilieti į darbo rinką;
26.3.3. esamas ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba tinklas leidžia tautinėms mažumoms išsaugoti tautinį tapatumą;
26.3.4. dialogas su gyvenančiais užsienyje iš Lietuvos kilusiais tautinių mažumų atstovais padeda kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį;
26.3.5. veikianti speciali valstybės institucija – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – užtikrina valstybės institucijų ir tautinių mažumų bendradarbiavimą;
26.4. grėsmės:
26.4.1. dėl per menko tautinių mažumų šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų veiklos finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir šių mokyklų privačių rėmėjų stokos tautinės mažumos gali prarasti gimtąją kalbą ir tautinę kultūrą;
IV. Tautinių MaŽUMŲ politikos PLĖTROS vizija, STRATEGINIS TIKSLAS, tikslai ir uždaviniai
27. Atsižvelgiant į tautinių mažumų politikos plėtros būklės ir SSGG analizę, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas ir tautinių mažumų poreikius, šios Strategijos vizija: Lietuva – valstybė, užtikrinanti darnią tautinių santykių raidą šalyje.
28. Tautinių mažumų politikos plėtros strateginis tikslas – siekti tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę – sudaryti joms tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, taip pat išsaugoti jų tapatumą ir užtikrinti tautinių santykių darną.
29. Tautinių mažumų politikos plėtros tikslai ir uždaviniai:
29.1. tikslas – siekti tautinių mažumų integracijos, uždaviniai:
29.2. tikslas – siekti išsaugoti tautinių mažumų tapatumą, uždaviniai:
29.3. tikslas – užtikrinti tautinių santykių darną, uždaviniai:
29.3.1. ugdyti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti toleranciją, tobulinti kovos su rasizmu ir tautine diskriminacija politiką;
V. Siekiami Rezultatai (Vertinimo KRITERIJAI)
30. Šios Strategijos įgyvendinimo stebėsenos vertinimo kriterijai tiesiogiai susiję su jos pagrindiniais tikslais, uždaviniais ir leidžia reguliariai vertinti padarytą pažangą:
30.1. strateginio tikslo įgyvendinimo (efekto) vertinimo kriterijai:
30.1.1. tautinių mažumų atstovų, mokančių valstybinę kalbą (procentais):
dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 60;
siektina reikšmė (2015 metais) – 80;
30.1.2. tautinių mažumų nedarbas (procentais):
dabartinė reikšmė (2002 m. sausio 1 d.) – 18,5;
siektina reikšmė (2015 metais) – Y;
30.2. tikslų įgyvendinimo (rezultato) vertinimo kriterijai:
30.2.1. tautinių mažumų atstovų, baigusių valstybinės kalbos kursus:
dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 553;
siektina reikšmė (2015 metais) – 854;
30.2.2. romų, įgijusių profesiją ir gebančių sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje:
dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 10;
siektina reikšmė (2015 metais) – 20;
30.2.3. tautinių mažumų šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų:
dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 46;
siektina reikšmė (2015 metais) – 65;
30.2.4. parengta tautinių mažumų švietimo ir kultūros projektų:
dabartinė reikšmė (2007 m. sausio 1 d.) – 293;
siektina reikšmė (2015 metais) – 381;
VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
31. Šios Strategijos įgyvendinimą koordinuoja Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
32. Šios Strategijos nuostatos įgyvendinamos dviem etapais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus šios Strategijos įgyvendinimo 2007– 2010 ir 2011– 2015 metų priemonių planus.
33. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei informaciją apie šios Strategijos įgyvendinimo atitinkamų metų priemonių plano vykdymą:
33.1. už strateginio tikslo įgyvendinimą atsiskaitoma baigus vykdyti šią Strategiją, iki kovo 1 dienos;
33.2. už tikslų įgyvendinimą atsiskaitoma kartą baigus vykdyti atitinkamų metų priemonių planą, iki kovo 1 dienos;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132
TAUTINIŲ MAŽUMŲ POLITIKOS PLĖTROS IKI 2015 metų strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių planAS
| Uždaviniai |
Priemonė |
Atsakingi vykdytojai |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
||||
| 2007 metais |
2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
iš viso išlaidų |
||||
| I. siekti tautinių mažumų integracijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. Rūpintis, kad absoliuti dauguma tautinių mažumų atstovų mokėtų valstybinę kalbą |
1.1. Organizuoti valstybinės kalbos kursus tautinių mažumų atstovams |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas), Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
2007–2010 metai |
480 |
480 |
500 |
500 |
1960 |
| 1.2. Organizuoti renginius, skirtus lietuvių kultūrai ir tradicijoms puoselėti tose savivaldybėse, kuriose kompaktiškai gyvena tautinės mažumos |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Kultūros ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
2007–2010 metai |
245 |
245 |
245 |
245 |
980 |
|
| 1.3. Parengti ir išleisti specializuotus žodynus valstybine ir tautinių mažumų kalbomis |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
2007–2010 metai |
10 |
10 |
10 |
10 |
40 |
|
|
|
1.4. Atlikti tyrimą, kuris nustatytų, kaip tautinės mažumos moka valstybinę kalbą |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2009 metai |
– |
– |
40 |
– |
40 |
| 1.5. Organizuoti tautinių mažumų mokiniams įvairius konkursus ir olimpiadas valstybine kalba |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2010 metai |
5 |
5 |
5 |
5 |
20 |
|
| 2. Mažinti romų atskirtį ir marginalizaciją |
2.1. Atlikti romų padėties Lietuvoje tyrimą |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2008 metai |
– |
50 |
– |
– |
50 |
| 2.2. Skleisti teigiamą informaciją apie romus, jų kultūrą, papročius ir integraciją (žiniasklaida, informaciniai leidiniai) |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007–2010 metai |
15 |
15 |
15 |
15 |
60 |
|
| 3. Skatinti tautinių mažumų dalyvavimą viešajame gyvenime |
3.1. Teikti tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms informaciją apie galimybes gauti paramą jų veiklai |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007–2010 metai |
1 |
1 |
1 |
1 |
4 |
| 3.2. Organizuoti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų susitikimus su Lietuvos politinių partijų atstovais |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007–2010 metai |
1 |
1 |
1 |
1 |
4 |
|
| 3.3. Mokyti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų vadovus vadybos |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007–2010 metai |
3 |
3 |
3 |
3 |
12 |
|
| 3.4. Rengti konferencijas, diskusijas, radijo ir televizijos laidas, kitus renginius, per kuriuos skleisti informaciją apie tautinių mažumų teises ir jų gynimo būdus, skatinti gyventojus kuo geriau ginti savo teises |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
2007–2010 metai |
10 |
10 |
10 |
10 |
40 |
|
| 3.5. Atlikti moterų ir vyrų, priklausančių tautinėms mažumoms, socialinės būklės tyrimą, kuris nustatytų tautinių mažumų nedarbo lygį ir priežastis |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2008 metai |
– |
40 |
– |
– |
40 |
|
| II. siekti išsaugoti tautinių mažumų tapatumą |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. Remti tautinių mažumų švietimą |
4.1. Organizuoti tautinių mažumų kalbų mokymą, kultūros pažinimo olimpiadas ir konkursus |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija |
2007–2010 metai |
120 |
120 |
125 |
125 |
490 |
| 4.2. Rengti tautinių mažumų šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų festivalius |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2010 metai |
25 |
25 |
25 |
25 |
100 |
|
| 4.3. Organizuoti kvalifikacijos programų rengimą pedagogams, dirbantiems su tautinių mažumų mokiniais |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2010 metai |
10 |
10 |
10 |
10 |
40 |
|
| 4.4. Parengti tautinių mažumų kalbų ir etnokultūros ugdymo priemonių komplektus mokiniams ir metodines rekomendacijas mokytojams |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2010 metai |
20 |
25 |
25 |
25 |
95 |
|
| 5. Remti tautinių mažumų pastangas išsaugoti kalbą, papročius, tradicijas ir jų sukurtą materialųjį kultūros paveldą |
5.1. Organizuoti renginius, skirtus tautinių mažumų kultūrai puoselėti |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Kultūros ministerija |
2007–2010 metai |
785 |
785 |
860 |
860 |
3290 |
| 5.2. Kaupti tautinių mažumų sukurtą muzikinį paveldą ir pristatyti jį visuomenei |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija |
2007–2010 metai |
10 |
15 |
10 |
15 |
50 |
|
| 5.3. Rinkti, saugoti ir populiarinti Lietuvos tautinių mažumų folklorą ir etnografiją |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007–2010 metai |
60 |
80 |
80 |
80 |
300 |
|
| 5.4. Sukurti elektronines laikmenas, kuriose būtų pavaizduoti ir aprašyti tautinių mažumų kultūros ir literatūros paminklai |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
2007–2009 metai |
20 |
20 |
20 |
– |
60 |
|
| 5.5. Rengti televizijos laidas, skirtas tautinėms mažumoms |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija |
2007–2010 metai |
– |
– |
– |
– |
– |
|
| 5.6. Parengti ir išleisti informacinę medžiagą apie tautinių mažumų kultūrą, istoriją, papročius |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
2008, 2010 metai |
– |
15 |
– |
20 |
35 |
|
| 5.7. Organizuoti daugiakultūres stovyklas |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007–2010 metai |
15 |
15 |
15 |
15 |
60 |
|
| III. užtikrinti tautinių santykių darną |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. Ugdyti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti toleranciją, tobulinti kovos su rasizmu ir tautine diskriminacija politiką |
6.1. Kasmet teikti apdovanojimą žiniasklaidos atstovams už tolerancijos skleidimą ir teigiamo tautinių mažumų įvaizdžio kūrimą |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007–2010 metai |
5 |
5 |
5 |
5 |
20 |
| 6.2. Organizuoti įvairių socialinių ir profesinių grupių neformalųjį švietimą tautinių mažumų klausimais |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2010 metai |
2 |
2 |
2 |
2 |
8 |
|
| 6.3. Kurti švietėjiškų filmų ciklus apie tautines mažumas |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2010 metai |
15 |
15 |
15 |
15 |
60 |
|
| 6.4. Informuoti visuomenę apie rasinės ir tautinės netolerancijos ir diskriminacijos žalą, puoselėti tautinę toleranciją per švietimą, žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2010 metai |
10 |
10 |
10 |
10 |
40 |
|
| 6.5. Parengti prisijungimo prie ET Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos galimybių studiją |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2010 metai |
– |
– |
– |
10 |
10 |
|
| 6.6. Parengti ir išleisti 2 informacinius leidinius apie organizacijas, atliekančias stebėseną tautinių mažumų srityje, ir jų veiklą |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2009–2010 metai |
– |
– |
5 |
5 |
10 |
|
| 7. Užtikrinti informacijos apie Lietuvos tautinių mažumų politiką sklaidą |
7.1. Parengti ir išleisti bukletus apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas jų kalbomis, platinti juos per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija |
2008, 2010 metai |
– |
10 |
– |
10 |
20 |
| 7.2. Parengti ir išleisti informacinę medžiagą apie šalies ir tarptautines iniciatyvas bei gerąją patirtį, kaip išsaugoti kalbų įvairovę |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
2008, 2010 metai |
– |
7 |
– |
7 |
14 |
|
| 7.3. Parengti ir išleisti informacinę medžiagą apie Lietuvos tautines mažumas |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas |
2007, 2009 metai |
15 |
– |
15 |
– |
30 |
|
| Iš viso |
1882 |
2019 |
2052 |
2029 |
7982 |
|||
______________