LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL DRAUDIMO ĮMONIŲ ĮSTATINIO KAPITALO IR DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ LĖŠŲ INVESTAVIMO DYDŽIŲ

1998 m. liepos 24 d. Nr. 178

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi ir 55 straipsnio 5 dalimi,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti draudimo įmonių įstatinio kapitalo ir draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo dydžius (pridedama).

2. Nustatyti, kad draudimo įmonės iki 1999 m. sausio 1 d. turi pertvarkyti savo investicijas pagal šio įsakymo reikalavimus.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 2 „Dėl draudimo įmonių įstatinio kapitalo lėšų investavimo dydžių“ (Žin., 1997, Nr. 8-161);

3.2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1997 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 97 „Dėl draudimo įmonių draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo dydžių“ (Žin., 1997, Nr. 64-1530).

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                  ALGIRDAS ŠEMETA

PATVIRTINTA

Finansų ministerijos

1998 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 178

Draudimo ĮmoniŲ Įstatinio kapitalo ir draudimo techniniŲ atidĖjimŲ lĖŠŲ investavimo dydŽiai

Draudimo įmonės, investuodamos įstatinio kapitalo ir draudimo techninių atidėjimų lėšas (kai šio įsakymo tekstas taikomas ir draudimo įmonės įstatinio kapitalo lėšoms, ir draudimo techninių atidėjimų lėšoms, vartojamas žodis „lėšos“), privalo vadovautis šiomis nuostatomis:

1. Investicijos į valstybės ir savivaldos institucijų obligacijas:

1.1. Į valstybės ir savivaldos institucijų obligacijas turi būti investuota:

1.1.1. ne mažiau kaip 20 procentų įstatinio kapitalo lėšų;

1.1.2. ne mažiau kaip 55 procentus draudimo techninių atidėjimų lėšų, iš to skaičiaus į savivaldos institucijų obligacijas – ne daugiau kaip 10 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

1.2. Draudimo įmonės gali investuoti į užsienio vyriausybių ir savivaldos institucijų (municipalitetų) skolos vertybinius popierius (obligacijas), kurių naujausias ilgalaikio mokumo (Long-Term) reitingas negali būti žemesnis kaip Baa3 pagal „Moody’s“, BBB- pagal „Standard and Poor’s“ ar „Fitch IBCA“ įvertinimą.

2. Investicijos į nekilnojamąjį turtą:

2.1. Į nekilnojamąjį turtą galima investuoti:

2.1.1. ne daugiau kaip 40 procentų įstatinio kapitalo lėšų, bet į vieną objektą ne daugiau kaip 20 procentų įstatinio kapitalo lėšų;

2.1.2. ne daugiau kaip 30 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų, bet į vieną objektą ne daugiau kaip 10 procentų draudimų techninių atidėjimų lėšų.

2.2. Nekilnojamasis turtas suprantamas kaip žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant jų vertės.

2.3. Nekilnojamasis turtas turi būti nustatyta tvarka registruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje.

2.4. Draudimo įmonės gali investuoti lėšas į žemės sklypus, skirtus socialiniams, įvairios paskirties gyvenamiesiems objektams statyti, ir į kitus, ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai skirtus, žemės sklypus.

2.5. Draudimo įmonės gali investuoti lėšas į ūkinės-komercinės paskirties pastatus, butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius.

2.6. Nekilnojamasis turtas, į kurį draudimo įmonė investuoja lėšas, negali būti įkeistas arba kitaip apribotas disponavimas juo.

3. Investicijos į terminuotus indėlius:

3.1. Į terminuotus indėlius bankuose galima investuoti:

3.1.1. ne daugiau kaip 40 procentų įstatinio kapitalo lėšų, bet į vieną banką ne daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo lėšų;

3.1.2. ne daugiau kaip 30 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų, bet į vieną banką ne daugiau kaip 10 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

3.2. Terminuoto indėlio sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

3.3. Draudimo įmonės gali investuoti lėšas į terminuotus indėlius Lietuvos Respublikoje registruotuose komerciniuose bankuose, kurie tenkina tokius reikalavimus:

3.3.1. paskutinius finansinius metus vykdė ir dabar vykdo Lietuvos banko nustatytų banko veiklos riziką ribojančių normatyvų reikalavimus – kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais bei maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

3.3.2. akcinis kapitalas nuo 1998 m. sausio 1 d. yra ne mažesnis kaip 60 mln. litų, nuo 1999 m. sausio 1 d. būtų ne mažesnis kaip 80 mln. litų, nuo 2000 m. sausio 1 d. būtų ne mažesnis kaip 100 mln. litų;

3.3.3. paskutiniais finansiniais metais banko veikla buvo nenuostolinga. (Šio punkto nuostata galioja nuo 1999 m. sausio 1 dienos.)

3.4. Draudimo įmonės gali investuoti lėšas į terminuotus indėlius užsienio šalių, kurių naujausias ilgalaikio mokumo ir trumpalaikio mokumo (Long-Term, Short-Term) reitingas negali būti mažesnis kaip A pagal tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard and Poor’s“ ar „Fitch IBCA“ įvertinimą, bankuose, kurie tenkina šiuos reikalavimus:

3.4.1. naujausias ilgalaikio mokumo ir trumpalaikio mokumo (Long-Term, Short-Term) reitingas yra ne žemesnis kaip Baa3 pagal „Moody’s“, BBB- pagal „Standard and Poor’s“ ar „Fitch IBCA“ įvertinimą;

3.4.2. banko aktyvai paskutiniais finansiniais metais buvo ne mažesni kaip 30 milijardų JAV dolerių;

3.4.3. banko pagrindinis (pirmos eilės) kapitalas paskutiniais finansiniais metais buvo ne mažesnis kaip 1 milijardas JAV dolerių;

3.4.4. banko veikla paskutiniais finansiniais metais buvo nenuostolinga.

3.5. Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje nei pagrindinė banko buveinė įregistruotas užsienio banko filialas yra laikomas juridinio asmens teisių neturinčiu to banko padaliniu, o 3.3.1-3.3.4 punktų nuostatos yra taikomos pačiam bankui.

4. Į hipotekines paskolas galima investuoti ne daugiau kaip 15 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų, bet į vieną objektą galima investuoti ne daugiau kaip 5 procentus draudimo techninių atidėjimų lėšų.

4.1. Teikiant hipotekines paskolas, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymu.

4.2. Įkeičiant turtą, gali būti suteikiamos paskolos, kurių dydis turi būti ne didesnis kaip 75 procentai užstatyto turto vertės, nustatytos licencijuotų turto vertintojų.

4.3. Draudžiama teikti paskolas su draudimo įmone susijusiems asmenims. Su draudimo įmone susijusiais asmenimis laikomi:

4.3.1. draudimo įmonės bei jos dukterinių įmonių savininkai (akcininkai), turintys jose akcijų, kurių nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 10 procentų įmonės balsavimo teisę suteikiančio kapitalo, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų balsavimo teisę suteikiančio kapitalo;

4.3.2. draudimo įmonės ir jos dukterinių įmonių valdybų nariai, revizoriai, administracijos ir filialų vadovai bei jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų balsavimo teisę suteikiančio kapitalo;

4.3.3. kiti draudimo įmonės akcininkai bei įmonės, kuriose šie akcininkai valdo daugiau kaip 30 procentų balsavimo teisę suteikiančio kapitalo.

4.4. Hipotekinę paskolą teikiančiai draudimo įmonei draudžiama apdrausti ar perdrausti įkeičiamą turtą, kuriuo garantuojamas esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas.

5. Į kotiruojamas Vertybinių popierių biržoje akcijas galima investuoti ne daugiau kaip 15 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų, bet į vienos įmonės akcijas galima investuoti ne daugiau kaip 5 procentus draudimo techninių atidėjimų lėšų. Gavus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą, į vienos dukterinės draudimo įmonės akcijas galima investuoti ne daugiau kaip 10 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

5.1. Kotiruojamos Vertybinių popierių biržoje akcijos suprantamos kaip dalyvavimą įmonės kapitale patvirtinantys vertybiniai popieriai, kurie yra įtraukti į Vertybinių popierių biržų aukščiausius (oficialiuosius) prekybos sąrašus.

6. Į nekotiruojamas Vertybinių popierių biržoje akcijas, gavus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą, galima investuoti ne daugiau kaip 5 procentus draudimo techninių atidėjimų lėšų. Gavus atskirą Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą, į vienos dukterinės draudimo įmonės akcijas galima investuoti ne daugiau kaip 10 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

6.1. Nekotiruojamos Vertybinių popierių biržoje akcijos yra suprantamos kaip dalyvavimą įmonės kapitale patvirtinantys vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į Vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus ar įtraukti į kitus Vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus.

7. Į įmonių obligacijas galima investuoti ne daugiau kaip 15 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

7.1. Lietuvos Respublikos įmonės, į kurių obligacijas draudimo įmonė investuoja techninių atidėjimų lėšas, kiti vertybiniai popieriai (akcijos) turi būti įtraukti bent į vienos Vertybinių popierių biržos aukščiausiąjį (oficialųjį) prekybos sąrašą.

7.2. Draudimo įmonės gali investuoti techninių atidėjimų lėšas į užsienio šalių įmonių obligacijas, kurių naujausias ilgalaikio mokumo (Long-Term) reitingas negali būti mažesnis kaip A pagal „Moody’s“, „Standard and Poor’s“, „Fitch IBCA“, o trumpalaikio mokumo reitingas (Short-Term) turi būti Prime-1 pagal „Moody’s“, ne mažesnis kaip A3 pagal „Standard and Poor’s“, ne mažesnis kaip A3 pagal „Fitch IBCA“ įvertinimą.

8. Draudimo įmonės investicijų į šio įsakymo 4, 5, 6 ir 7 punktuose paminėtus objektus, tenkančius vienam ūkio subjektui, suma negali viršyti daugiau kaip 5 procentus draudimo techninių atidėjimų lėšų. Jei draudimo įmonė gauna Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą investuoti į dukterinių draudimo įmonių akcijas šio įsakymo 5 ir 6 punktų nustatyta tvarka bei investuoja į minėtuose punktuose išvardytus objektus, tuomet dukterinių draudimo įmonių atžvilgiu 5, 6, 7 punktuose išvardytų investicijų, tenkančių vienam ūkio subjektui, suma gali sudaryti iki 10 procentų techninių atidėjimų lėšų.

9. Ne daugiau kaip 3 procentai draudimo techninių atidėjimų lėšų gali būti laikomi draudimo įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje.

10. Ne mažiau kaip 50 procentų įstatinio kapitalo ir draudimo techninių atidėjimų lėšų turi būti investuojama į Draudimo įstatyme nurodytus objektus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

11. Draudimo įmonės, norėdamos investuoti į objektą, kuriam reikalingas Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimas, turi pačios surinkti būtiną informaciją apie investicijų objektą ir ją pateikti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybai, kartu nurodant gautos informacijos šaltinius.

12. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimas investuoti lėšas į objektus užsienio valstybėse nuo jo davimo dienos galioja 6 mėnesius, o investuoti į Lietuvos Respublikos įmonių nekotiruojamas Vertybinių popierių biržoje akcijas – 3 mėnesius. Jei draudimo įmonė per nustatytą terminą neinvestuoja lėšų į objektą, kuriam buvo gautas leidimas, šis leidimas netenka galios.

13. Draudimo techninių atidėjimų lėšos, investuotos šių taisyklių nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 100 procentų techninių atidėjimų dydžio.

______________